Alzheimerio liga

Alzheimerio liga – tai lėtinė galvos smegenų liga, kuri ilgainiui progresuoja. Mediciniškai ši liga aprašoma remiantis pakitusia smegenų veikla, t. y. sergant Alzheimeriu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Sergant šia liga – kuri laikoma tam tikros rūšies demencija (silpnaprotyste) – žmogus jaučia didelį diskomfortą: atsiranda atminties, mąstymo ir elgesio problemų. Simptomai paprastai vystosi lėtai ir ilgainiui blogėja, tampa pakankamai sunkūs ir trukdo atlikti kasdienes užduotis, stipriai pakenkia gyvenimo kokybei.

Tikslinga atskleisti Alzheimerio ligos ir demencijos santykį. Pirmiausia, Alzheimerio liga – dažniausia demencijos priežastis, taip pat tai viena stipriausių atminties praradimo ir pažinimo funkcijų silpimo priežastis. Ši liga sudaro iki 80 procentų demencijos atvejų.

Atlikti tyrimai įrodė, kad Alzheimerio liga nėra normali žmogaus senėjimo būklė. Nors didžiausias ligos rizikos veiksnys yra amžius (senėjimas) ir Alzheimerio liga paprastai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau vis dažniau pastebima, kad Alzheimerio liga suserga ir jaunesni asmenys. Kad ši liga nėra tik senatvės liga pagrindžia Amerikoje atlikti tyrimai – maždaug 200 tūkst. jaunesnių nei 65 metų amerikiečių serga ankstyvąja Alzheimerio ligos forma.

Ilgainiui Alzheimerio liga progresuoja ir jos simptomai stiprėja. Ankstyvąją Alzheimerio stadiją lydi nežymus atminties sutrikimas (praradimas), tačiau po kelerių metų, ligai progresuojant, ligonis praranda galimybę užmegzti pokalbį ir negeba reaguoti į savo aplinką. Skelbiama, kad Alzheimerio liga – šešta pagrindinė mirties priežastis JAV. Vidutiniškai Alzheimerio liga sergantis asmuo gyvena ketverius – aštuonerius metus. Tačiau būna atvejų, kai gali pragyventi ir 20 metų.

Deja, Alzheimerio liga šiuo metu nėra išgydoma. Vis dėlto, pasakytina, kad nors dabartiniai Alzheimerio ligos gydymo būdai negali sustabdyti Alzheimerio ligos progreso, jie gali laikinai sulėtinti demencijos simptomus ir šiek tiek pagerinti sergančių asmenų gyvenimo kokybę. Šiuo metu visame pasaulyje stengiamasi rasti efektyvesnių būdų, kaip gydyti šią ligą, atidėti jos atsiradimą ir užkirsti kelią jos vystymuisi.

Šią ligą pirmą kartą 1907 metais aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, todėl liga ir buvo pavadinta jo garbei. Šiuo metu Alzheimerio liga serga daugiau nei 30 milijonų žmonių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar Alzheimerio liga – neišvengiama senatvės bėda?

Ne, ne visi asmenys, sulaukę senyvo amžiaus, serga Alzheimeriu. Kokios yra tikslios šios ligos priežastys kol kas nėra žinoma, tačiau, manoma, kad būtent paveldimumas – dažniausia iš jų.

Kokie simptomai leidžia įtarti Alzheimerio ligą?

Dažniausi ir ryškiausi simptomai – pablogėjusios pažintinės funkcijos ir palaipsniui prarandama trumpalaikė atmintis, t. y. iš pradžių kamuoja nežymus užmaršumas, kuris vėliau tampa ilgalaikiu. Taip pat pasyvesnė kasdienė veikla, elgsenos pokyčiai, neuropsichiatriniai simptomai (nerimas, apatija, nuotaikos svyravimai ir sutrikimai, haliucinacijos, kliedesiai, elgesio ir asmenybės pokyčiai ir pan.).

Kokie yra Alzheimerio ligos rizikos veiksniai?

Išskiriami keli rizikos veiksniai: amžius, patirtos galvos smegenų traumos, silpna širdies – kraujagyslių sistema (įskaitant diabetą, hipertenziją, didelį cholesterolio kiekį ir insultą), aplinkos užterštumas aliuminiu, žalingi įpročiai (ypač rūkymas).

Ar Alzheimerio liga serga tik vyresni asmenys?

Iš esmės, taip. Maždaug 5  proc. žmonių Alzheimerio ligos simptomus patiria vos sulaukę 65 metų, o sulaukus 85 metų Alzheimerio ligų mastas stipriai išauga – iki 30 proc. Tačiau pastebima, kad šia liga pradeda sirgti vis jaunesni žmonės.

Ar Alzheimerio liga pagydoma?

Ne, Alzheimerio liga nėra pagydoma, tačiau yra siūloma nemažai būdų, kaip būtų galima pristabdyti ligos simptomus ir neleisti jiems progresuoti. Taip pat neretai sergantiems Alzheimerio liga siūloma psichologinė pagalba.

Kaip vystosi Alzheimerio liga?

Ši liga turi 3 pagrindines stadijas. Pradinė ligos stadija gana lengva – atsiranda atminties sutrikimas, pasakojimuose atsiranda pasikartojimų (kartojamos tos pačios istorijos), po truputį dingsta gebėjimas planuoti ir priimami reikalingus sprendimus, vengiama naujovių. Antroji ligos stadija sudėtingesnė, jai būdinga agnozija (atpažinimo sutrikimas), afazija (visiškas arba dalinis kalbos praradimas) ir apraksija (neurologinis motorikos sutrikimas). O trečioji ligos stadija – itin sunki, kuomet dingsta visiškas asmens nesugebėjimas  galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti, išlieka tik primityvūs refleksai.

Kiek laiko trunka Alzheimerio liga?

Vidutiniškai Alzheimerio liga sergantis asmuo gyvena 4 – 8 metus. Tačiau būna atvejų, kai gyvenama ir 20 metų. Labai svarbu taikyti tinkamas gydymo priemones, kad liga būtų pristabdyta, jos simptomai neprogresuotų.

Kaip gydoma Alzheimerio liga?

Tai nėra pagydoma liga, gali būti prislopinti tik jos simptomai. Pirmomis ligos stadijomis gali būti skiriami vaistai, stabdantys ligos progresavimą: donepezilis, rivastigminas, memantinas, selegilinas, nicergolinas. Taip pat gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įvairūs psichinius simptomus (haliucinacijas, kliedesius, agresiją, nemigą ir t. t.) slopinantys vaistai: risperidonas, olanzapinas, buspironas, tiapridalis, gabapentinas. Bet kokį medicininį gydymą pravartu papildyti psichoterapijomis.

Ar Alzheimerio ligą galima pradėti gydyti bet kuriuo metu?

Ne. Vaistai gali būti efektyvūs tik tuomet, jei buvo paskirti pirmomis Alzheimerio ligos stadijomis. Esant trečiai Alzheimerio ligos stadijai, niekuo pagelbėti jau nebegalima.

Ar Alzheimerio liga paveldima?

Nors išsamių tyrimų apie ligos atsiradimą nėra, tačiau, manoma, kad genetika atlieka reikšmingą vaidmenį šiuo klausimu.

Kaip galima išvengti Alzheimerio ligos?

Siūloma daugybė Alzheimerio ligos prevencijos priemonių, pavyzdžiui, dažniau užsiimti intelektine veikla, reguliariai atlikti įvairius fizinius pratimus, būti socialiai aktyviems (nuolat bendrauti, užsiimti aktyvia visuomenine veikla ir pan.), tinkamai maitintis.

Ar tinkama mityba gali padėti išvengti Alzheimerio ligos?

Taip, rekomenduojama išbandyti Viduržemio jūros dietą ir vartoti neriebų maistą, kuris praturtintas B grupės vitaminais, folio rūgštimi, Omega-3 riebalinėmis rūgštimis.

Simptomai

Simptomai

Žmonės, kurie serga Alzheimerio liga, ne visada patys gali jausti Alzheimerio ligos požymius, savarankiškai juos atpažinti ir įvertinti. Neretai demencijos požymiai būna akivaizdesni šeimos nariams ar draugams.

Dažniausiai išskiriami šie Alzheimerio ligos simptomai:

  • Atminties pablogėjimas
  • Mąstymo sulėtėjimas
  • Negebėjimas koncentruoti dėmesio
  • Orientacijos sutrikimas
  • Abejingumas
  • Emocinis nestabilumas
  • Skurdžios emocijos
  • Interesų rato susiaurėjimas
  • Higienos įgūdžių praradimas

Pajautus šiuos simptomus derėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, parenkami efektyviausi gydymo metodai, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti geresnę žmogaus savijautą, pristabdyti ligos progresą ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Eiga

Eiga

Medikai Alzheimerio ligą skirsto į kelis etapus:

Pradinė Alzheimerio ligos stadija

Dažniausiai prasideda nežymiu, kartais netgi sunkiai pastebimu, atminties sutrikimu, kuomet žmogus užmiršta neseniai vykusius įvykius (amnezija), jo pasakojimuose atsiranda pasikartojimų (kartojamos tos pačios istorijos), lėčiau suvokiami kai kurie aktualūs dalykai ir priimami sprendimai, vengiama naujovių, nesistengiama prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat ligos pradžioje gali pasireikšti pavydo ar pykčio protrūkiai, liguistas jautrumas, perdėtas įtarumas, kliedesiai. Pacientai dažnai pameta daiktus arba mano, kad juos paėmė kiti, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla. Ligonį gali kankinti depresija, apatija. Simptomus gali pastebėti tiek aplinkiniai, tiek patys ligoniai.

Pradinis Alzheimerio ligos etapas progresuoja lėtai ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki ketverių metų. Ši forma sutinkama retai ir sudaro 18 proc. visų sergančiųjų Alzheimerio liga.

Vidutinio išsivystymo Alzheimerio ligos stadija

Šis etapas prasideda tada, kai pasireiškia agnozija (atpažinimo sutrikimas), afazija (visiškas arba dalinis kalbos praradimas) ir apraksija (neurologinis motorikos sutrikimas).

Agnozijos metu sergantis žmogus negali pažinti formų, daiktų, veidų. Ligoniams gali būti sunku adaptuotis erdvėje, suprasti rodomus paveikslėlius (pacientai mato tik atskirus elementus, o ne bendrą vaizdą). Šią stadiją lydi ir kiti  simptomai: orientacijos sutrikimai (pasiklystama ne tik nežinomoje, bet ir pažįstamoje vietoje), aplinkos neatpažinimas, nesaugumo jausmas, savarankiškumo trūkumas, silpnėjantis emocinis laukas (būdinga apatija, agresyvumas).

Pacientams silpnėjant, jie gali pamiršti šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, tačiau atsiminti tai, kas vyko labai seniai, prieš daug metų. Sutrinka miegas, pacientai nesugeba atlikti buities ar kitų darbų.

Vidutinio išsivystymo Alzheimerio ligos stadijai būdingas netinkamas ligonių elgesys (tačiau jie nesuvokia, kad elgiasi netinkamai), gali atsirasti kliedesiai, haliucinacijos.

Afazijos metu išsivysto kalbos sutrikimai, kurie trukdo bendrauti, sergančiųjų kalba tampa sunkiai suprantama, ligonis negali įvardyti daiktų, negali raidžių sudėti į žodžius. Kalbos sutrikimus lydi rašymo bei skaitymo sutrikimai.

Galiausiai išsivysto apraksija, kurios metu žmogus praranda turėtus sugebėjimus, negali atlikti laisvų judesių, negali tinkamai savimi pasirūpinti, todėl tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Taip pat ligoniai neatpažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jiems sakoma, dažnai kartoja nerišlius ir nesuprantamus garsus, nevalingus judesius. Vidutinio išsivystymo Alzheimerio ligos stadijos pabaigoje ligoniai pradeda sunkiai vaikščioti, negeba savarankiškai maitintis, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.

Vėlyvoji Alzheimerio ligos stadija

Šiam etapui būdingas visiškas asmens nesugebėjimas galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti, išlieka tik primityvūs refleksai (čiulpti, kramtyti, ryti ir t. t.). Ši ligos stadija prilygsta stipriai silpnaprotystei.

Priežastys

Priežastys

Alzheimerio ligos atsiradimo priežastys iki šiol tiksliai neištirtos ir nežinomos. Vykdomi įvairūs smegenų tyrimai, kuriais siekiama patvirtinti, kad Alzheimerio liga – tai III tipo cukrinis diabetas. Tokių rezultatų siekiama dėl to, kad buvo pastebėta, jog užblokavus insulino padavimą smegenims pasireiškia visi Alzheimerio ligos simptomai. Tačiau oficialiai tokie duomenys dar nėra patvirtinti.

Kai kurie medikai daro prielaidas, kad ši liga susijusi su Dauno sindromu, jai įtakos gali turėti patirtos galvos smegenų traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas po menopauzės (būdinga moterims), paveldimumas (tais atvejais, kai Alzheimerio liga susergama iki 65 m. ir kai tėvai ar seneliai yra sirgę arba serga Alzheimerio liga).

Taip pat Alzheimerio ligos atsiradimui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas.

Paplitimas

Paplitimas

Gydytojai fiksuoja, kad demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje. Maždaug 5  proc. žmonių Alzheimerio ligos simptomus patiria vos sulaukę 65 metų, o sulaukus 85 metų Alzheimerio ligų mastas stipriai išauga – iki 30 proc.

Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni nei 65 metų asmenys, tuomet ligai būdinga greitesnė eiga – atsiranda kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimų; sparčiai blogėja atmintis. Pastebima, kad 1 iš 1000 žmonių, sulaukusių vos 65 m., suserga demencija.

Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad išsivysčiusiose šalyse Alzheimerio liga – trečia pagal dažnumą mirties priežastis.

Gydymas

Gydymas

Kaip ir bet kuri kita liga, Alzheimerio liga gali būti gydoma pasitelkiant tradicinę mediciną arba natūralius gydymo būdus.

Tradicinis gydymas galimas keliais būdais:

  1. Kompensacinis gydymas, kurio metu stengiamasi sumažinti neurotransmitorių deficitą įvairiose neuronų sistemose. Šiam gydymui gali būti pasitelkiami acetilcholinesterazės inhibitoriai (negrįžtamieji, t. y. fizostigminas, takrinas, amiridinas; dalinai grįžtamieji, t. y. ekselonas; ir grįžtamieji, t. y. ariceptas); centrinį cholinerginį aktyvumą  stiprinantys preparatai; moduliatoriai (akatinolis, memantinas ir pan.).
  2. Neuroprotekcinė terapija, kurios metu ne tik skatinamas neuronų gyvybingumas bei plastiškumas, bet ir stengiamasi juos išsaugoti.
  3. Vazoaktyvinė terapija, kurios metu naudojamas nicergolinas (sermionas).
  4. Hormoninis gydymas, kuris buvo pradėtas vystyti kaip pirminės ir antrinės profilaktikos priemonė. Šis gydymo būdas atrastas tada, kai buvo įrodyta, jog po ilgalaikės pakaitinės estrogenų terapijos rizika patirti Alzheimerio ligos simptomus sumažėjimo.

Specialistų teigimu, toks gydymo būdas reikalauja itin didelės atidos ir kontrolės, nes gydymo metu naudojami astro genai didina onkologinų ligų išsivystymo tikimybę. Šiuo metu sukurtas naujas preparatas raloksifenas – selektyvus estrogeninių receptorių moduliatorius, pasižymintis estrogeno savybėmis, tačiau nekeliantis jokio neigiamo šalutinio poveikio.

Trumpai pristatant tradicinį Alzheimerio ligos gydymą, pasakytina, kad populiariausi vaistai, kurie stabdo ligos progresavimą yra: donepezilis, rivastigminas, memantinas, selegilinas, nicergolinas. Taip pat tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Įvairius psichinius simptomus (haliucinacijas, kliedesius, agresiją, nemigą) galima slopinti vartojant risperidoną, olanzapiną, buspironą, tiapridalį, gabapentiną.

Bet kokį medicininį gydymą pravartu papildyti psichoterapijomis, įvairių  savitarpio pagalbos grupių veikla, tinkama priežiūra bei slauga.

Būtina žinoti, kad Alzheimerio ligą gydyti vaistais tikslinga tik esant pirmai ligos stadijai. Vėliau vaistai tampa neveiksmingi.

Alzheimerio ligos gydymui gali būti pasitelktas ir netradicinis gydymo būdas. Teigiama, kad šiai ligai padeda ginkmedis (geriausia – tradiciniai Kinijos ginkmedžio preparatai). Tiesa, nėra įrodyta, kad šis metodas išgydo nuo Alzheimerio, tačiau pastebėta, kad jis padeda psichologiškai lengviau ištverti sunkius ligos simptomus.

Dar vienas netradicinis gydymo būdas – fizinių pratimų terapija. Įvertinus Alzheimerio ligos simptomus ir progresyvumą, gali būti taikomi įvairūs pratimai: eisenos, kvėpavimo, lankstumo, tempimo, pusiausvyros. Nors fizinė veikla ir įvairūs pratimai nedaro įtakos (nepakeičia) prasidėjusiam smegenų patologiniam procesui, tačiau fiziškai aktyvūs pacientai lengviau įveikia ligos simptomus, atsirandančius progresuojant ligai, ilgiau išlieka savarankiški.

Prevencija

Prevencija

Iki šiol tyrimais nėra įrodytas nei vienas Alzheimerio ligos prevencijos būdas. Tais atvejais, kai ligos simptomai pasireiškia labai stipriai, jos sustabdyti neįmanoma. Vis dėlto, yra nemažai informacijos apie tai, kokias profilaktikos priemones galima taikyti, siekiant išvengti Alzheimerio ligos.

Didžiausia rizika susirgti Alzheimerio liga kyla tiems asmenims, kurių smegenų kraujagyslės yra pažeistos arba kuriems diagnozuota atrofija smilkininėje smegenų skiltyje. Dažniausiai tokių smegenų kraujagyslių pažeidimų turi asmenys, kurių aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje arba kurie serga diabetu. Būtent tokių sutrikimų ar būklių prevencija gali sumažinti Alzheimerio ligos progresavimą.

Taip pat Alzheimerio ligos riziką galima sumažinti tam tikromis rekomendacinėmis priemonėmis:

  1. Intelektine veikla, kuri stimuliuoja smegenų veiklą (pavyzdžiui, dažnas kryžiažodžių sprendimas).
  2. Reguliariais fiziniais pratimais, kuriuos paskiria specialistas.
  3. Socialiniu aktyvumu, t. y. nuolatiniu bendravimu, aktyvia visuomenine veikla.
  4. Tinkama mityba. Rekomenduojama išbandyti Viduržemio jūros dietą ir vartoti neriebų maistą, kuris praturtintas B grupės vitaminais, folio rūgštimi, Omega-3 riebalinėmis rūgštimis, kariu. Patariama gerti vaisių ir daržovių sultis, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
  5. Cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais (statiniais). Atlikti stebėjimai (tyrimai) įrodė, kad tokių vaistų vartojimas sumažina Alzheimerio ligos riziką.

Tinkamas gyvenimo būdas ligos neišgydys, bet gali padėti atitolinti jos simptomus.


Pasidalink su draugais!