Angina – tai vienas iš susirgimų, kuris žmonijai žinomas nuo seniausių laikų. Dar XVI a. žymus šveicarų gydytojas Paracelsas aprašė tonzilių šalinimo operaciją.
Angina (dar vadinama tonzilitu, o lotyniškai – tonsillae) – ūmus, o kartais ir lėtinis ryklės tonzilių uždegimas, infekcinis susirgimas, kurį sukelia bakterijos ar virusai. Tonzilės – tai limfiniai audiniai, kurių paskirtis – saugoti, kad į kvėpavimo takus nepatektų infekcija. Gyvename toli gražu ne sterilioje aplinkoje, žmogus nuolat įkvepia bakterijų ir virusų, bet tonzilėse esančios imuninės ląstelės ir antikūniai su jomis kovoja ir neleidžia infekcijai patekti į gerklę ir plaučius. Vadinasi, tonzilės padeda reguliuoti imuninę sistemą.
Seniau būdavo įprasta girdėti, kad jei jau vaikas ar suaugęs susirgo angina, tai reikia ją „pjauti“. Šiuo metu operacijos griebiamasi retais atvejais, nes gana sėkmingai liga išgydoma medikamentais.
Angina – gana dažna liga, daugiausia ja serga vaikai nuo 3 metų amžiaus, bet taip pat paguldo ir suaugusius. Ligos sukėlėjai yra streptokokai, stafilokokai, pneumokokai ir enterovirusai. Mūsų burnoje, ryklėje, tonzilių įdubose visada gyvena įvairūs mikroorganizmai. Kiek tie gyventojai bus nepavojingi, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Bet kartais tereikia sušalti kojas, šaltu metu nepasaugoti gerklės, o kartais tiesiog pervargti, ir tie mikrobai suaktyvėja, mūsų organizmas darosi nebepajėgus su jais kovoti. Beje, kondicionuojamos patalpos ar automobilio salonas karštą vasaros dieną irgi gali tapti anginos priežastimi. Angina nėra vien rudens ar žiemos susirgimas. Kartais ir vasarą užtenka išsimaudyti šaltame vandenyje, išgerti labai šalto gėrimo ar padauginti ledų, kai bemat pajuntame gerklės perštėjimą. Nustatyta, kad vaikystėje persirgus skarlatina, vėliau būna didesnė tikimybė susirgti angina. Vis dėlto didžiausią polinkį sirgti angina turi žmonės, kurių silpnas imunitetas ir kurie turi LOR (nosies, ausų, gerklės) patologijų.
Angina yra užkečiama, plinta oro lašeliniu būdu, per maistą, gali prikibti per ligonio naudotus indus, rankšluosčius, kitus daiktus. Todėl slaugantieji turi kruopščiai plauti rankas ir nešioti burnos-nosies raištį, kurį būtina dažnai keisti. Ligonių nereikėtų lankyti, jie turėtų naudoti atskirus indus, higienos ir slaugos priemones.
Kartais angina painiojama su skarlatina, nes esant skarlatinai dažniausiai sukyla ir angina. Tad dar kartą reikėtų pabrėžti, kad nebūtume patys sau ekspertai, o sunegalavus visada pasitartume su gydytoju.
Simptomai
Angina neturi inkubacinio periodo, ji prasideda staigiai, žmogus pajunta perštinčią gerklę, kartais jaučia, tarsi ji būtų išdeginta ar pripilta aštrių šukių. Todėl darosi sunku net seiles nuryti. Jau nuo pirmos dienos prasideda karščiavimas, krečia šaltis, skauda galvą. Ligoniui išsižiojus ties rykle ir ne specialistas pamatys paraudusias ir išpurtusias tonziles, pūlingas pūsleles ar geltonas apnašas. Paprastai žmonės įvairaus sunkumo tonzilių uždegimą vadina tiesiog angina, nes žmogaus savijauta visais atvejais panaši. Tačiau tik gydytojas pamato susirgimo skirtumus (kuriuos apsprendžia bakterijos tipas) ir pagal juos išrašo vaistus. Be abejo, rekomenduojama atlikti laboratorinius kraujo ir tonzilių tepinėlio tyrimus. Todėl sunegalavus būtina pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o ne pasikliauti vaistininku, kuris pasiūlys kažkokius bendrus vaistus nuo anginos.
Pasitaiko, kad angina sergama ir be temperatūros. Bet vis tiek ties kaklu galima apčiuopti padidėjusius limfmazgius, kurie byloja apie ligą.
Šiek tiek kitaip anginą jaučia vaikai. Liga prasideda tonzilių paraudimu, dingsta apetitas, vaikas skundžiasi ausų ir net pilvo skausmais, pakyla temperatūra, gali viduriuoti. Pasitaiko, kad anginą lydi otitas (vidinės ausies uždegimas) ir rinitas (sloga).
Kaip jau buvo minėta, anginos sukėlėjai gali būti tiek bakterijos, tiek virusai. Tad ir anginą klasifikuojame į virusinę ir bakterinę (pūlinę). Jei sukėlėjas – virusas, simptomai būna ne tik skaudanti gerklė, bet ir kosulys, sloga, paraudusios tonzilės ir ant jų matomos gleivės, raudonos pūslelės. Ligoniui skauda akys. Šio tipo anginos priežastis gali būti gripas ir į jį panašios virusinės ligos.
Pūlinės anginos sukėlėjos yra streptokoko ir stafilokoko bakterijos. Šio susirgimo metu nekosėjama ir nėra slogos. Ant tonzilių matomos baltos apnašos.
Tačiau tai nereiškia, kad pasižiūrėję į savo gerklę veidrodyje jau galime diagnozuoti sau ligą ir nusimatyti gydymą. Tai gydytojų darbas.
Kaip užsikrečiama angina?
Pats lengviausias kelias susirgti – per tiesioginį kontaktą su sergančiu. Apskritai miesto gyventojams yra didesnė tikimybė užsikrėsti nei kaimo žmonėms: nes mieste didesnės žmonių sankaupos, o tame būryje visada gali pasitaikyti vaikštantis, o ne lovoje gulintis ligonis. Kaip jau buvo minėta, anginos bakterijos ir virusai plinta oro lašeliniu būdu. Kita galimybė susirgti, kai patys nesilaikome higienos reikalavimų: nevalome dantų, neplauname rankų. Anginą galima pasigauti ir per maisto produktus, kuriuose gali būti tonzilitą sukeliančių bakterijų ir virusų: mėsos farše, piene, ant neplautų daržovių.
Sveikas žmogus, kurio imunitetas stiprus, paprastai neserga. Tačiau ir jį liga gali paguldyti, jei susidarys kokios nors nepalankios aplinkybės. Gali būti, kad žmogus patyrė didelį stresą, susilpnėjo jo imunitetas. Įtakos turi alkoholis ir tabako dūmai, kurie dirgina gerklę ir gali tapti ligos priežastimi. Pagaliau dėl sauso patalpų oro arba aktyviai pakvėpavus šaltu oru (bėgant), gali ištikti paprasčiausia tonzilių trauma. Dar tonziles galima pažeisti ryjant grubų maistą. Atsiradę audinių įtrūkimai tampa atvira vieta infekcijai.
Gydymas
Dėl anginos dažniausia nereikia gultis į ligoninę, nebent tai būtų labai sunki forma. Taigi gydytis galima ir namuose. Kadangi, kaip jau buvo minėta, angina yra kelių tipų, vadinasi, priklausomai nuo ligos sukėlėjų gydytojas tiksliai nustatys, kokius vaistus vartoti ir kaip gydytis.
Bet iš kitos pusės, jei angina ūmi, o namuose negali būti užtikrinta kokybiška slauga, verta gultis į ligoninę. Jau vien dėl to, kad ten gydytojas dažniau apžiūrės, bus stebima ligos eiga, atliekami laboratoriniai tyrimai, paskiriami efektyvesni vaistai. Bet jei jau ruošiamės sirgti namuose, svarbiausia žinoti, kad esant virusinei anginai nereikia antibiotikų. Apsilankius pas gydytoją ligoniui bus išrašyti simptomus lengvinantys vaistai ir liga praeis savaime. Greičiausiai gydytojas dar rekomenduos skalauti gerklę sūriu vandeniu.
Jei anginos sukėlėjas – bakterijos, be antibiotikų neišgysime. Atsižvelgęs į tyrimų rezultatus, gydytojas skirs tuos antibiotikus, kurie labiausiai tiks konkrečiai bakterijai naikinti, nurodys dozes ir kaip dažnai vaistus gerti. Taip pat bus skirti temperatūrą mažinantys vaistai.
Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiems visada rekomenduojama skalauti gerklę ramunėlių, trauklapių ir medetkų užpilais. Kaip skalauti, visi mokame: reikėtų užvertus galvą pagargaliuoti ir išspjauti. Vaistinėje galima nusipirkti purškalų, kurie pagerintų gydymą.
Kai kurie ligoniai neišmintingai elgiasi, kai pakenčiamai besijausdami vis dėlto eina į darbą, kažkur keliauja. Turėtume žinoti, kad infekcijos paliestam organizmui reikia ramybės ir poilsio ir, be abejo, gydymo. Antra vertus, sergantis bendradarbis kelia pavojų kitiems šalia esantiems sveikiems.
Angina būna ūmi ir chroniška. Labai pavojinga ūmi angina. Ji užeina staigiai ir kelias dienas tikrai kamuoja, vėliau kiek aprimsta, bet dažniausiai liga tęsiasi apie 20 dienų. Chroniška laikoma tokia angina, kuri kartojasi kasmet ar net po kelis kartus per metus.
Medikai neturi vieningos nuomonės, ar visada reikia anginą operuoti. Anksčiau jų kolegos daug nesukdavo galvos ir tonziles operuodavo. Šiais laikais jau laikomasi nuomonės, kad operacija ne visada reikalinga. Nebent būtų kažkoks ypatingas sunkus atvejis. Operuojama tada, kai žmogus dažnai serga ir jam diagnozuojamas chroniškas tonzilitas. Taip pat operacija atliekama, kai tonzilės labai padidėja ir trukdo kvėpuoti, kai labai nusilpęs imunitetas ir kai persirgus angina galimos kitų vidaus organų komplikacijos. Operuoti ar ne, renkasi ne ligonis, o sprendžia gydytojas.
Anginos operacija nėra labai sudėtinga, dažniausiai ji atliekama su vietiniu nuskausminimu, ligoniui išsižiojus. Visa procedūra trunka apie pusantros valandos. Tuoj po operacijos pacientas turi gulėti ant dešinio šono ir kurį laiką neryti seilių. Ant kaklo jam dedamas ledas, kad susitrauktų kraujo indai. Skiriami antibakteriniai preparatai.
Tačiau kartais ir net esant ūmiai anginai, operacijos gali būti atsisakyta: jei pacientas turi kokių kraujo ar kraujotakos ligų, inkstų ar kitų vidaus organų patologijų. Nes tonzilių pašalinimas gali atverti kelius infekcijai patekti į vidaus organus.
Ligoniui gali būti išpjautos ne visos tonzilės, o tik dalis. Tad likusios toliau atliks apsauginę funkciją. Kaip kruopščiai ir profesionaliai bus atlikta operaciją, priklauso nuo gydytojo patirties.
Pirmas dvi dienas po operacijos tenka pagulėti ligoninėje, nes stebimas gijimo procesas. Žaizdelės greitai gyja, nors dar kurį laiką paskauda. Vėliau grįžus į namus būtina 3-6 dienas vengti sukios fizinės veiklos, stengtis nesušalti. Rekomenduojama paskalauti gerklę šiltais ramunėlių ar medetkų užpilais, vaistinėje galima nusipirkti nuskausminančių purškalų. Maistas turėtų būti švelnus, skystas, nekarštas, kaloringas. Jokiu būdu negalima gerti gazuotų ir rūgščių gėrimų. Visiškai po ligos atsistatoma po poros savaičių.
Sergant bakterijų sukelta angina visada gydoma tik antibiotikais. Jie turi būti vartojami 10 dienų, nutraukti kurso negalima net jei staiga pajaučiamas pagerėjimas.
Jei persirgom angina, dar nereiškia, kad susidarė imunitetas. Prielaidos ligai kartotis visada lieka.
Po chroniškos anginos gydymo gydytojas gali skirti fizioterapijos procedūras: veikimą ultragarsu ar aukšto dažnio elektromagnetiniu lauku, gomurio tonzilių švitinimą ultravioletiniais spinduliais.
Liaudiškos priemonės, kurios tikrai nepakenks
Nuo seno žinoma, kad medus ir kiti bičių produktai (pikis (propolis), duonelė, žiedadulkės) – tai tikros mineralinių medžiagų ir vitaminų bombos. Kasdien pakabinamą medaus šaukštą galima pamaišyti su alijošiaus sultimis. Medumi galima pasaldinti erškėtrožių, ežiuolių arbatas, kurios stiprina imunitetą.
Rekomenduojama kasdien skalauti gerklę šalavijo, ramunėlių, medetkų arbatomis. O česnakas apskritai laikomas natūraliu antibiotiku. Jį reikėtų valgyti termiškai neapdorotą, t.y. paprasčiausiai supjaustyti ir užsiberti ant sviestu ar grietine užteptos duonos riekės. Galima ir su salotomis, mišrainėmis. Gal paskui ir nelabai koks kvapas sklis iš burnos, bet jei visa šeima taip paužkandžiaus, vieni kitų neužuos. O dėl aplinkinių… Na, ką padaryti, jei kiekvienam savo sveikata svarbiausia.
Yra žmonių, kurie visai lengvai gali plauti nosį sūriu vandenių, tačiau kitiems ši procedūra nelabai maloni.
Vaikštant po mišką nepraleiskime progos pakramsnoti jaunų eglės šakelių spyglių. Tai puiki burnos dezinfekcinė priemonė.
Aišku, su visais virusais ir bakterijomis, kurios mus supa, nepakovosime, bet sumažinti riziką sirgti įmanoma.
Komplikacijos
Angina nėra visiškai nekaltas peršalimo susirgimas. Po ūminio tonzilito gali būti pažeisti kiti organai: limfmazgių uždegimas, reumatas, meningitas, sinusitas, otitas ir netgi kvėpavimo organų infekcija.
Negydoma arba neatsakingai gydoma angina gali turėti ir dar rimtesnių pasekmių – paveikti širdį, sąnarius ir inkstus.
Komplikacijos atsiranda, kai pavėluotai kreipiamasi į gydytoją, kai paskiriamas neteisingas gydymas. Šiuo atveju reikėtų dar kartą priminti, kad negalima piktnaudžiauti antibiotikais (esant kitokiems susirgimas), nes organizmas prie jų pripranta ir kai iškyla rimta problema, pavyzdžiui, gydant pūlinę anginą, gydytojo paskirti medikamentai nebeduoda norimo efekto.
Būna žmonių, kurie iš principo nepripažįsta medikamentinio gydymo ir naudoja tik liaudiškas priemones. Deja, kai susirgimas rimtas, jos nelabai padeda.
Profilaktika
Norint išvengti anginos ir jos pasikartojimų, svarbu sveikai gyventi. Tai ne tik sportuoti, judėti, rūpintis, kad maistas būtų sveikas, organizmui netrūktų vitaminų, bet ir atkreipti dėmesį į savo aprangą. Tai reiškia, kad ji visada turi atitikti metų sezonus. Ypatingai atidžiai reikėtų rengtis pavasarį, kai išsiilgę šilumos skubame nusimesti šiltus rūbus; ir rudenį, kai net termometro stulpeliui nukritus arti nulio, vis dar neatsisveikiname su vasarine apranga.
Kitas svarbus dalykas – grūdinimasis. Žiemą maudytis eketėje nėra tas aukščiausias užsigrūdinimo taškas ir siekiamybė. Tačiau protingai, palaipsniui prausiantis ar maudantis namie galime pratinti kūną prie šaltesnio vandens, tai nėra didelis iššūkis.
Be abejo, reikia pasirūpinti burbos higiena: ne tik valytis dantis, bet ir juos gydyti.
Visada reikia vėdinti patalpas – tiek žiemą, tiek vasarą. Svarbiausia nepersistengti ir nepadaryti skersvėjo. Kai prasideda šildymo sezonas, rekomenduojama drėkinti patalpų orą. Jei jau neturime specialaus drėkintuvo, tai nors užmeskime ant radiatoriaus šlapią rankšluostį.
Yra žinoma, kad jūros oras gerai veikia kvėpavimo sistemą. Todėl šiltuoju sezonu visada rekomenduojama pasilepinti pajūryje.
Dažniausiai užduodami klausimai DUK
Ar visada anginą reikia išoperuoti vaikystėje?
Kuo vyresnis ligonis, tuo sudėtingesnė operacija ir galimos komplikacijos. Bet šiais laikais angina visiškai išgydoma medikamentais.
Ar tikrai išoperavus anginą pašalinami visi barjerai infekcijai patekti į gerklę ir kvėpavimo takus?
Tai mitas. Kai su tonzilėmis pašalinamas infekcijos židinys, apsaugos funkcijas perima kiti limfiniai audiniai.
Ar tonzilių operacija gali pakenkti balso stygoms?
Ši operacija niekaip neįtakoja balso stygų funkcijų.
Ar angina gali būti pavojinga gyvybei?
Dėl kai kurių bakterijų susiformavę pūliai gali būti grėsmingi. Angina, kaip ir bet kuri negydoma liga, gali turėti nemalonių pasekmių, netgi mirtinų.
Ar galima anginą išgydyti tik liaudiškomis priemonėmis, žolelėmis?
Angina anginai nelygu. Jei liga rimta, bakterinio tipo, vien žolelių neužteks. Pūlinė angina gydoma tik antibiotikais. Tačiau skalavimas žolelių užpilais, kaip papildoma priemonė, tikrai nepamaišys.
Ar galima pasiskiepyti nuo anginos?
Konkrečiai anginos vakcinos nėra. Bet galima pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, ši vakcina apima didesnį spektrą bakterinių susirgimų.
/ 5.
We are sorry that this post was not useful for you!
Let us improve this post!
Thanks for your feedback!
