Anturis

Anturis (lot. Anthurium) – visžalis augalas, kuris priklauso ajerinių augalų šeimai. Ši nuostabaus grožio gėlė kilusi iš Amerikos ir Pietų Indijos tropikų. Kartais anturiai dar yra vadinama flamingo gėle. Gentyje yra labai daug šio augalo rūšių, tačiau labiausiai paplitusios, gražiausiais žiedais žydinčios, dvi rūšys – tai kolumbinis ir Šerčero anturiai. Mūsų namuose dažniausiai auginami kolubiniai anturiai.

Ši gėlė gana nereikli, žydi apie 3 – 4 mėnesius. Augalas pasižymi ne tik savo išskirtinio grožio, ryškiais žiedais, kurie panašūs į kalijos žiedus, bet ir savo išskirtinais žaliais, širdies formos, tarsi vaškiniais lapais. Lapai ir žiedai auga ant ilgo kotelio, gėlė gali užaugti iki 60 cm aukščio. Nuskinti anturio žiedai, pamerkti vandenyje gali išsilaikyti net 2 – 3 savaites. Anturiai nepraranda savo išskirtinio grožio net peržydėję, dėl savo didelių, širdies formos lapų. Pagrindinis anturio žiedas yra ne pažiedlapis, o iš jo kyšanti pailga burbuolė (žiedynas), kuri gali užaugti iki 10 – 20 cm ilgio.

Rūšys

Skaičiuojama per 300 šios gėlės rūšių, tačiau populiariausios ir namuose auginamos yra dvi rūšys:

  • Kolumbinis anturis (Athurium andreanum Lindl.) – tai rūšis kuri geriausiai auga namų sąlygomis. Užaugina stambius širdies formos lapus, žiedai rožiniai arba rausvi. Žydi nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens.
  • Šerčero anturis (Athurium Scherzerianum Schoft) – ši rūšis taip pat tinkama auginti namų sąlygomis. Užaugina puošnius žiedus, raudonos, rausvos arba baltos spalvos. Lapai platūs, odiški, tamsiai žalios spalvos, o vidinė jų pusė būna kiek šviesesnė.

Kitos žinomos rūšis, kurios nėra tokios populiarios auginti namuose:

  • Didysis anturis (Anthurium Magnificum Lind) – užaugina labai neryškius, žalsvus žiedus. Lapų išorinė pusė tamsiai žalios spalvos, o vidinė šviesi, ovalios formos, gerai matomos šviesios lapų gyslos. Priešingai nei populiariausios rūšys, šios rūšies anturis užaugina lapus ant trumpų stiebelių.
  • Gausiašaknis anturis (Athurium polyrrhizon C. Koch. August) – užaugina neryškius žiedus, lapai dideli, širdies formos, ryškiai žalios spalvos, vidinė lapo pusė kiek šviesesnė.
  • Karališkasis anturtis (Athurium regale Lind) – išskirtinis savo dideliais nusvirusiais lapais ant kurių ryškios sidabrinės spalvos gyslos. Tik pradėję augti lapai būna rausvos spalvos.
  • Andrės anturis (Anthurium andreanum Lind.) – užaugina rausvus žiedus, pažiedlapis užauginamas susisukęs, į viršų smarkiai nusmailėjęs. Lapai užauga pailgi, odiški, šviesiai žalios spalvos, vidinė lapų pusė kiek šviesesnė.
  • Sidabrinis anturis (Anthurium crystallinum Lind. Et. Andre) – užaugina šviesius, nedekoratyvius žiedus, lapai tarsi aksominiai, sodriai žalios spalvos su sidabrinėmis, ryškiomis gyslomis. Vidinė lapų pusė šviesiai žalia.

Anturiai yra skirstomi į veisles.

Žinomos veislės:

  • Favorit – ši veislė užaugina labai mažai stiebinių atžalų. Pasižymi stipriu keru ir tamsiai žaliais lapais. Užaugina stambų, ryškiai raudoną, blizgų ir lygų papėdlapį. Burbuolė užauginama iki 15 centimetrų, šviesiai violetinės spalvos su švelniai rausvu galiuku.
  • Porzellan – ši veislė per metus gali užauginti iki 16 žiedynų. Keras užauga vidutinio aukščio, lapai nedideli. Papėdlapis neryškus, baltas, šviesiai rožinis.
  • Iga Gold – ši veislė per metus gali užauginti iki 13 žiedynų. Žiedkočiai ploni, bet tvirti, užauga gana ilgi. Keras vidutinio dydžio, gausiai lapuotas. Žiedyno papėdlapis sodrios raudonos spalvos, blizgus, nelygaus paviršiaus. Burbuolė gelsva su baltu galiuku.
  • Ellrina – ši veislė atspari temperatūros svyravimams, todėl pakelia atšiauresnį klimatą. Papėdlapis šviesiai raudonos spalvos, nelygaus paviršiaus. Burbuolė užauga geltonos spalvos.

Priežiūra

Sodinimas

Geriausias laikas norint persodinti anturį yra pavasaris (vasario – balandžio mėn.), persodinimu reikėtų užsiimti kiekvienais metais, tik suaugę anturiai persodinami kas 2 – 3 metus. Ši gėlė mėgsta purią žemę. Labiausiai tinkamas dirvožemis šiems augalams yra maišytas: universalus kambariniams augalams skirtas substratas ir orchidėjoms skirtas substratas. Ši gėlė nemėgsta užsistovėjusio vandens, tad augalui reikia gero drenažo. Reikėtų būti atidiems norint persodinti jau suaugusį augalą, nes būtent suaugę anturiai turi labai trapias šaknis. Jei sodinant buvo nulaužta šaknis, pažeistą vietą reikėtų apibarstyti sutrinta medžio anglimis. Kasmet persodinant anturį reikėtų sodinti į vis didesnį vazonėlį su kaskart didesniu drenažo sluoksniu. Suaugusiam augalui galima paruošti kiek derlingesnį dirvožemį į jį įmaišius mėšlinės žemės, durpių ar samanų. Tinkamiausias pH šiems augalams turėtų siekti apie pH 5,5 iki 6.

Dažnai specialistai šį augalą siūlo auginti substrate, kurio viršus sudarytas iš perpuvusių pušų spyglių, o apatinis sluoksnis sudarytas iš komposto (apie 20 cm).

Paprastai anturiai auginami vazonuose, bet specialistai teigia, kad augdami grunte šie augalai užaugina daugiau žiedų. Grunte šios gėlės turėtų būti sodinamos iki 35cm atstumu, o geriausia vieta – užpavėsintas šiltnamis.

Tręšimas

Tręšti anturius reikėtų su trąšomis, kurios skirtos žydintiems augalams, geriausia tręšti jų žydėjimo laikotarpiu. Tręšti reikia ne dažniau kaip vieną kartą, kas dvi savaites.  Pasibaigus gėlės žydėjimo laikotarpiui, reikia pašalinti nužydėjusius stiebelius ir netręšti augalo maždaug du mėnesius, po to užtenka tręšti vieną kartą per mėnesį iškart po laistymo. Taip pat reikėtų palaukti apie tris savaites po persodinimo ir tik tuomet augalą patręšti.

Laistymas

Ši gėlė žydėjimo laikotarpiu turėtų būti smarkiai drėgna, kadangi ji kilusi iš topinių kraštų, jai reikalinga pastovi drėgmė, tačiau reikėtų prisiminti, kad augalo šaknys nemėgsta užsistovėjusio vandens. Prieš laistant reikėtų patikrinti žemės drėgnumą ne tik išorėje, bet ir giliau, prie augalo šaknų. Lieti reikia nusistovėjusiu, nekalkingu, kambario temperatūros vandeniu. Nuo rudens iki žiemos gėlė būna ramybės laikotarpyje, tuomet augalą lieti reikia rečiau, o žemė turi būti minimaliai drėgna. Vasara laistomo vandens temperatūra turėtų būti maždaug 20 – 22 laipsniai, o žiemą vandens temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių. Taip pat reikėtų nepamiršti ir šiltuoju metų laiku anturius nupurkšti vandeniu. Purkšti reikėtų net 2 – 3 kartus per dieną. Šaltuoju metų laiku taip pat reikėtų augalą apipurkšti kambario temperatūros vandeniu, bet tai daryti reikėtų kur kas mažiau kartų nei vasarą. Purškiami tik anturio lapai, žiedų purkšti negalima, nuo vandens gali atsirasti dėmelių ant papėdlapio. Anturis turi būti laikomas visada ant sauso padėklo, jame negali būti paliktas vanduo, nutekėjus vandeniui į padėklą – jį būtina išpilti.

Vieta

Anturiai kaip ir dauguma augalų mėgsta šviesią vietą, tačiau negali pakęsti tiesioginių saulės spindulių, todėl juos geriausia statyti šviesiausioje namų vietoje, bet nelaikyti ant pietinių palangių. Kai augalas gauna per daug tiesioginių saulės spindulių, žiedai ir lapai ima gelsti, tačiau kai trūksta šviesos augalai ištįsta ir nebekrauna žiedų.

Geriausia vieta šiems augalams yra šviesi, šilta, drėgna patalpa, apsaugota nuo skersvėjų, kurioje tvyro 22 – 27 laipsnių šiluma, ištisus metus. Žiemos laikotarpiu kambario temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 laipsnių. Šildymo laikotarpiu anturio nereikėtų statyti arti šildymo prietaisų ar įrenginių, nes ramybės būsenoje augalas geriau jausis vėsesnėje, drėgnoje aplinkoje.

Auginant šias gėles šiltnamyje, šiltuoju metų laiku, reikėtų šiltnamius pritemdyti, kad nekristu tiesioginiai saulės spinduliai, tačiau apniukusią vasaros dieną šiltnamį reikia atidengti, kad gėlė gautų pakankamai šviesos.

Gydymas

Ligos

Dažniausiai pasitaikančios ligos:

  • Vorantiklinės erkutės

Dažniausia jų atsiradimo priežastis – perdžiūvusi žemė ir per sausas oras. Augalo lapus reikėtų du, tris kartus per dieną nupurkšti vandeniu, dažniau palaistyti. Sergantį augalą nupurkšti fungicidais.

  • Ant lapų atsiradusios dėmės

Taip nutinka kai augalas perlaistomas. Reikėtų sumažinti laistymo dažnį.

  • Šaknų puvimas

Šaknys pūna nuo per gausaus laistymo, per didelės drėgmės ir nuo užsistovėjusio vandens. Būtina anturi laikyti ant sauso padėklo, atsiradus padėkle vandens, jį reikėtų išpilti. Kol augalas serga, purkšti lapus vandeniu reikėtų kiek rečiau.

  • Pilkos dėmės ant lapų, iškili apatinė lapų pusė

Augalas laikomas per žemoje temperatūroje ir per gausiai laistomas. Reikėtų augalą perstatyti į šiltesnę vietą bei sumažinti laistymų skaičių.

  • Pageltę, ruduojantys lapų pakraščiai

Augalo dirva netinkama, joje per daug chloro, tuomet reikėtų laistyti su minkštu vandeniu arba gėlę persodinti.

  • Antraknozė

Apvalios, tamsios dėmės atsiradusios ant lapų, tarp gyslų arba ant žiedų. Pastebėjus tokias dėmes, reikėtų sergančius lapus pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais.

  • Septoriozė

Pradžioje pastebimos nedidelės raudonos dėmelės, kuriuos laikui bėgant didėja ir užima vis daugiau vietos ant augalo lapo. Tik pastebėjus tokias dėmele, reikėtų sergančius lapus pašalinti, o visą gėlę nupurkšti fungicidais.

  • Fitoftorozė

Suvytę, suglebę lapai, kurie laikui bėgant paruduoja, taip pat parudavusios šaknys kurios vėliau pajuosta. Taip nutinka kai augalas laikomas per aukštoje temperatūroje, tokiu atveju reikia sunaikinti augalą.

  • Fuzariozė

Pilkėjantys lapai, kurie vėliau gelsta, o augalas labai lėtai auga. Tokius augalus reikėtų sunaikinti, o šalia stovėjusius nupurkšti fungicidais.

  • Diegavirtė

Ką tik persodintų augalų lapai pilkėja, galai tampa permatomi, augalas ima vysti, o šaknys pūti. Norint išgelbėti tokį anturį, jį reikėtų persodinti į purią, vandens garais išgarintą žemę ir nupurkšti fungicidais.

  • Miltligė

Ant lapų pastebimos šviesiai pilkos dėmelės, kurios laikui bėgant užima vis daugiau vietos ant lapo. Lapai pradeda raudonuoti ir džiūti. Ši liga dažniausiai atsiranda kai augalas laikomas per šiltoje aplinkoje. Pastebėjus šiuos simptomus, anturis turėtų būti nupurkštas fungicidais.

  • Skydamariai

Ant lapų ir stiebų pastebimi kenkėjai, o lapai apteršti lipniomis jų išmatomis. Tik pastebėjus kenkėjus, reikėtų augalą laistyti ir purkšti tinkamais fungicidais.

  • Bakterinė dėmėtligė

Ant žiedų ima rastis rudos dėmės, o ant lapų, padrikai tarp lapų gyslų, išsidėsčiusios tamsiai rudos su gelsvu apvadu, dėmelės. Dažniausiai ši liga užpuola anturius, kurie būna per daug tręšiami. Liga gydoma fungicidais.

  • Kekerinis puvinys

Nuvytęs žiedas ant kurio atsiranda tamsios dėmelės. Šia liga suserga augalai nuo temperatūrų kaitos. Pastebėjus tokius žiedus reikėtų pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais.

Visi įsigiję šį išskirtinį augalą turėtų žinoti, kad jis yra kiek nuodingas, todėl svarbu ji laikyti tokioje vietoje, kurioje jo nepasiektų naminiai augintiniai.

Dauginimas

Yra keletas anturio dauginimo būdų:

  1. Sėklomis

Kad augalas subrandintu sėklas jam būtinas apdulkinimas, todėl kambarinių gėlių augintojai dažniausiai šiuo dauginimo būdu neužsiima. Auginant anturius šiltnamyje ir užsiimant apdulkinimu, galime tikėtis subrandinto vaisiaus ir sėklų. Gavus tokias sėklas, jas reikėtų užmerkti silpname kalio permanganato tirpale ir palaikyte apie 2 val., tuomet sėklas galima sodinti į augalui tinkamą dirvą, tačiau reikėtų žinoti, kad taip dauginamas augalas auga labai lėtai ir dažniausiai užaugęs praranda savo dekoratyviškumą.

  1. Stiebų dalimis arba atžalomis

Tai vienas patikimiausiu dauginimo būdų. Nupjaunama motininio stiebo viršūnė, su mažiausiai trimis lapais, ir įšaknijama, o ant beviršūnio stiebo ima augti atžalos, iš miegančiųjų pumpurų, tuomet atžalas galima atskirti ir įšaknyti.

Dauginant stiebo dalimis, reikia viršutinę stiebo dalį įpjauti dviem trečdaliais jo storio, tuomet įpjovimus apvynioti skylėta polietileno juostele, o tarp juostelės ir stiebo pridėti samanų. Samanos turi būti visuomet drėgnos. Gana greitai prie pjūvio pradeda augti orinės šaknys, tuomet apatinę stiebo dalį galima supjaustyti maždaug 4 cm dydžio gabalėliais ir sodinti į anturiams tinkamą dirvą.

  1. Viršūnių auginiais

Taip pat vienas lengvesnių dauginimo būdų, kuomet viršūnių auginiai atskiriami ir pamerkiami į vandenį, kad įsišaknytų. Įsišaknijus, galima anturi sodinti į jam tinkamą dirvą.

Skynimas

Anturis išskirtinis augalas savo žiedų grožiu. Dažnai ši gėlė auginama būtent dėl savo nuostabaus grožio žiedų, kuriuos mėgsta naudoti floristai savo kuriamose puokštėse. Tačiau norint juos nuskinti reikia žinoti keletą taisyklių:

  • žiedus galima skinti tik visiškai išsiskleidus papėdlapiui ir praretėjus žiedams apačioje, nes per anksti nuskinti žiedai greitai nuvysta
  • žiedus skinti reikia ryte
  • skinami žiedai kurių žiedkočiai pilnai subrendę, kieti ir tvirti
  • skinant žiedus prie stiebo reikia palikti apie 5 cm stagarėlius

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!