Artritas

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kremzlė – tvirtas, bet lankstus sąnario audinys. Jis apsaugo sąnarius, kai judate. Kremzlinio audinio normalaus kiekio sumažėjimas sukelia kai kurias artrito formas.

Osteoartritas

Įprastinis kremzlinio audinio susidėvėjimas sukelia osteoartritą. Kremzlinio audinio pokyčius gali lemti infekcija ar sąnarių traumos. Rizika susirgti taip pat padidėja, jei šeimoje (giminėje) yra buvę panašių atvejų (paveldimumas).

Pagrindinė osteoartrito priežastis – per didelė sąnarių apkrova. Įtakos ligos atsiradimui turi amžius, bet stimulu gali tapti ir sąnarių traumos, nutukimas. Didelis svoris sąnariams sukelia papildomą įtampą, ūmiausios vietos – pėdos, keliai, klubai, stuburas. Liga vystosi mėnesius ar metus, tačiau tuo metu nesijaučiate sergąs ar išvargęs (kas būdinga kai kuriems kitiems artrito tipams).

Uždegiminis (reumatoidinis) artritas

Kita ligos forma, reumatoidinis artritas, yra autoimuninis sutrikimas. Su juo susiduriama, kai organizmo imuninė sistema puola kūno audinius. Paveikiamas minkštas sąnarių audinys, kurio funkcija – gaminti skystį, maitinantį kremzles ir sutepantį sąnarius.

Sveika imuninė sistema atlieka apsauginę funkciją. Atsikratoma infekcijų ir nuo ligų apsisaugoma sukuriant vidinį uždegimą. Tačiau imuninė sistema gali netinkamai atpažinti ir imti klaidingai pulti sąnarius uždegimu. Taip sukeliamas sąnarių dilimas, pakenkiama vidaus organams, akims ir kitoms kūno dalims, organams.

Reumatoidinis artritas naikina sąnarį. Ilgainiui gali būti pažeisti kaulai ir kremzlė. Konkrečios imuninės sistemos atakų priežastys nežinomos (tiesa, mokslininkai aptiko genetinius žymenis, 5 kartus padidinančius reumatoidinio artrito išsivystymo riziką).

Anot specialistų, tikėtina, kad autoimuninį sutrikimą gali sukelti genetiniai ir aplinkos veiksniai, jų derinys. Tarp rizikos veiksnių – ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas (t. y. genetika gali turėti įtakos rūkančio žmogaus imuniteto sutrikimams).

Diagnozė

Jei nesate tikri, į kokį specialistą kreiptis, pirmiausia nuvykite pas šeimos gydytoją. Gausite siuntimą arba (priklausomai nuo savo kompetencijų) gydytojas patikrins sąnarių skystį, atsižvelgs į judesių ribotumą ties sąnariais. Sąnarių skysčio lygio analizė gali padėti nustatyti artrito rūšį. Diagnozavimas taip pat apima kraujo tyrimus.

Jei diagnozė neaiški arba nustatomas uždegiminis artritas; jei simptomai sunkūs ir aktualu kuo skubiau diagnozuoti ir pradėti gydymą, kreipiamasi į reumatologą.

Gydytojams paprastai rūpi padaryti Rentgeno nuotrauką, kad būtų aiškus kaulų bei kremzlės vaizdas.

Jei artrito yra veikiamos skirtingos kūno dalys, į gydymo procesą gali įsitraukti oftalmologai, odontologai, dermatologai ir kitų sričių specialistai.

Pastaba, jei artritas autoimuninis ar uždegiminis: labai svarbu autoimuninio ir uždegiminio tipo artritą diagnozuoti kuo anksčiau. Slopinant ligą įmanoma sumažinti žalą sąnariams arba netgi jos išvengti.

Atlikite „namų darbus“

Jei pajutote kokius nors simptomus ir ruošiatės pirmajam vizitui pas gydytoją, derėtų atlikti „namų darbus“:

• Detaliai susirašykite simptomus, kuriuos pajutote
• Pamąstykite apie medicinines problemas, kurias teko patirti anksčiau
• Prisiminkite, ar panašių bėdų neturėjo (neturi) Jūsų tėvai, broliai, seserys
• Susirašykite visus vartojamus vaistus ir maisto papildus
• Apmąstykite, ko norėtumėt paklausti gydytojo

Tai neužims daug laiko, tačiau toks informacijos rinkinys bus vertingas, ir specialistas greičiau bei lengviau ras tinkamus metodus.

Savo ruožtu gydytojas veikiausiai pasiteiraus:

• Kada pajutote pirmuosius simptomus?
• Energinga veikla blogina ar gerina situaciją?
• Kurias vietas (kuriuos sąnarius) skauda?
• Ar kam nors šeimoje skaudėjo (skauda) sąnarius?

Šitai aptarus bus aiškesnis atskaitos taškas, tikėtinas tikslingesnis gydymas.

Gydymas

Tikslai ir priemonės

Išskiriami du gydymo tikslai:

• Sumažinti skausmą
• Išvengti papildomų sąnarių pažeidimų

Kiekvienu individualiu atveju gydytojas pataria, kas geriausiai tiktų norint kontroliuoti skausmą. Šiais laikais siūloma įvairiausių priemonių ir metodų – nuo šildomųjų pagalvėlių iki ledo dėjimo. Kai kurie pacientai naudojasi lazdomis ar vaikštynėmis, kad apkrova sąnariams būtų mažesnė.

Ypač svarbu ne tik malšinti skausmą, bet ir rūpintis sąnarių funkcionavimu. Kokius konkrečius metodus taikyti, rekomenduos gydytojas.

Medikamentai

Medikamentai išskiriami į šias grupes:

• Analgetikai
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
• Mentolio ar kapsaicino kremai
• Imunosupresantai (kortikosteroidai)
• Priešreumatiniai vaistai
• Biologinės terapijos preparatai

Iš esmės kai kurie vaistai padeda išspręsti dalį problemos, kiti naudingi dvejopai (ir nuo skausmo, ir nuo uždegimo). Apie visas medikamentų grupes plačiau:

Analgetikai – tai gali būti hidrokodonas (vikodinas), acetaminofenas („Tylenol“). Šie vaistai vartojami, jei skauda, tačiau nepadeda mažinti uždegimo.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, salicilatai, padeda kontroliuoti skausmą ir uždegimą. Tiesa, salicilatai gali skystinti kraują, į tai būtina atsižvelgti, jei vartojate kokius nors kraują skystinančius vaistus.

Mentolis ir kapsaicino kremai blokuoja skausmo signalus, perduodamus iš sąnarių.

Imunosupresantai, tokie kaip prednizonas ar kortizonas, gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą. Kortizonas ir prednizonas įeina į kortikosteroidų klasę, mažina uždegimą ir slopina imuninę sistemą. Kortikosteroidai gali būti vartojami per burną arba leidžiami į skaudamą sąnarį.

Priešreumatinių vaistų tikslingumas grindžiamas skausmo malšinimu, sąnarių funkcionalumo gerinimu ir didesnio sąnarių pažeidimo išvengimu. Dažnai vartojami reumatoidiniam artritui gydyti. Jie lėtina ar sustabdo imuninės sistemos atakas sąnariams. Preparatų pavyzdžiai: metotreksatas, hidroksichlorokinas.

Biologinės terapijos preparatai yra genetiškai modifikuoti vaistai. Šie preparatai paprastai vartojami su priešreumatiniais vaistais.

Chirurgija

Tarp problemos sprendimo būdų – ir chirurginiai metodai. Neretai pasitaiko operacijų, kai dirbtiniu keičiamas kelio ar klubo sąnarys. Vis dėlto chirurgija nėra pirminis variantas, kurį gydytojas pasiūlytų vos diagnozavęs artritą. Sąnarys keičiamas, jei artritas riboja judėjimo laisvę ir daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei.

Fizioterapija

Į pagalbą pasitelkiama fizioterapija (dar galite rasti įvardijimą dviem žodžiais: fizinė terapija). Ji laikoma pagrindine gydymo dalimi. Pacientas atlieka įvairius pratimus, skirtus stiprinti raumenims aplink pažeistą sąnarį.

Alternatyvioji medicina

Nemažai pacientų pasikliauja alternatyviomis gydymo priemonėmis. Yra sukaupta gana daug įrodymų, patvirtinančių alternatyviųjų metodų privalumus. Tarp perspektyviausių įvardijami šie:

• Akupunktūra. Į tam tikrus kūno taškus smaigstomos adatos. Taip malšinami įvairūs skausmai.
• Pasak kai kurių tyrimų, tai nėra efektyviausia priemonė, tačiau daugiau ar mažiau gali praversti bandant nugalėti skausmą.
• Joga, tai chi. Esant tam tikrų rūšių artritui, lėti, tempiamieji jogos bei tai chi judesiai gali pagerinti bendrą lankstumą.
• Masažas. Masažas kartais irgi priskiriamas prie alternatyviosios medicinos, jo nauda susijusi su kraujotakos gerinimu ir laikinu skausmo malšinimu. Svarbu įsitikinti, ar masažistas žino, kurie konkrečiai sąnariai yra paveikti artrito.

Gydymo perspektyvos

Ieškant geriausio gydymo sprendimo kyla klausimas: o kokis yra bendras vaizdas? Nors artritas laikomas neišgydomu, tinkami metodai labai palengvina simptomus.

Be dalykų, kuriuos prisakė gydytojas, galite šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą – taip kontroliuosite padėtį. Čia reikėtų prisiminti posakį „padėties šeimininkas“. O kas aktualu siekiant juo būti, skaitykite prevencijos skiltyje.

Prevencija

• Osteoartrito atveju vienas iš pirmiausia minimų dalykų – svorio metimas ir „sveikos ribos“ išlaikymas. Svorio kontroliavimas – galimybė sumažinti osteoartrito vystymosi riziką bei pasireiškiančius simptomus. Kad išlaikytumėte normalų svorį, reikia skirti laiko fiziniam aktyvumui (apie tai žr. keliais punktais žemiau).
• Siekiant normalizuoti svorį, svarbu sveikai maitintis. Nesuklysime pasakę, jog mitybos reikšmė pabrėžiama ne tik kalbant apie artritą, bet ir aktualizuojant kitų negalavimų prevenciją. Prie uždegimo mažinimo prisideda antioksidantai (švieži vaisiai, daržovės). Taip pat pabrėžiama žuvies ir riešutų nauda.
• Produktai, kurių vartojimą vertėtų mažinti (ar išvis jų vengti): kepti patiekalai, perdirbti maisto produktai, pieno produktai, dideli mėsos kiekiai.
• Anot tyrimų, sergantiems reumatoidiniu artritu gali būti naudinga dieta nevartojant glitino.
• Reguliariai mankštinantis sąnariai lankstesni. Kalbant apie fizinį krūvį pabrėžiamas plaukimas. Plaukimas (priešingai nei vaikščiojimas ar bėgiojimas) nesukelia sąnariams spaudimo. Apskritai aktyvumas yra svarbus, bet nederėtų persistengti. Kaip ir fizinė veikla, taip ir poilsis turi nemažai reikšmės. Venkite pernelyg intensyvios fizinės veiklos. Lengvi ar vidutinio sunkumo osteoartrito simptomai kontroliuojami laikantis aktyvios veiklos ir poilsio pusiausvyros.
• Venkite pernelyg kartoti tuos pačius judesius. Reikėtų vengti traumų.

Keletas pratimų, kuriuos galite atlikti namuose:

• Galvos pakreipimas, kaklo sukimas ir kiti judesiai, skirti sumažinti kaklo skausmui
• Pirštų lankstymas palengvins rankų skausmą
• Kojų kėlimas, pėdų siekimas rankomis ir kiti lengvi pratimai pravers esant kelio artritui

Informacija ir bendruomenės

Kad pavyktų išsaugoti bendrą sąnarių funkcionalumą, judrumą ir gyvenimo kokybę, reikia atsižvelgti į įvairius aspektus. Be jau įvardytų, vertėtų sekti informaciją apie gydymo galimybes. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje veikia šios ligos fondas, Lietuvos artrito asociacija, įvairios bendrijos ir klubai. Jų kontaktus rasite Lietuvos artrito asociacijos interneto svetainėje Arthritis.lt.