Artritas – tai sąnarių uždegimas, galintis paveikti vieną ar daugiau sąnarių. Artrito tipų esama daugiau nei 100, iš to galima daryti šias prielaidas: priežastys skirtingos; nevienodi ir gydymo metodai.
Dvi labiausiai paplitusios rūšys – osteoartritas ir reumatoidinis artritas.
Osteoartritas – dažniausiai pasitaikanti lėtinė degeneracinė sąnarių liga.
Reumatoidinis artritas. Dar galite rasti sąvoką „uždegiminis“ (reumatoidinis artritas yra uždegiminio rūšis; uždegiminiam tipui priklauso ir psoriazinis artritas).
Anot mokslininkų, artritas – gana dažnas, tačiau ne visada tinkamai suprantamas. Tai nėra viena konkreti liga. Toliau aptariami simptomai, priežastys, rizikos veiksniai, komplikacijos, diagnozė, gydymas ir prevencija.
Kas yra artritas?
Artritas – tai sąnarių uždegimas, galintis paveikti vieną ar daugiau sąnarių. Anot mokslininkų, artritas – gana dažnas, tačiau ne visada tinkamai suprantamas. Tai nėra viena konkreti liga.
Kokiame žmogaus amžiaus tarpsnyje pasireiškia artritas?
Paprastai simptomai pasireiškia palaipsniui, tačiau gali būti ir staigūs. Dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, bet pasitaiko atvejų, kai su šia problema susiduria ir jaunesni asmenys, netgi vaikai. Moterys artritu serga kiek dažniau nei vyrai, taip pat liga labiau kamuoja turinčius antsvorio.
Ar artritas paveikia tik sąnarius?
Kai kurios artrito rūšys veikia širdį, akis, plaučius, inkstus, odą. Tačiau bene labiausiai padaro poveikį sąnariams.
Ar jaučiant artrito simptomus reiktų kreiptis į gydytoją?
Kiekvienu individualiu atveju gydytojas pataria, kas geriausiai tiktų norint kontroliuoti skausmą. Šiais laikais siūloma įvairiausių priemonių ir metodų – nuo šildomųjų pagalvėlių iki ledo dėjimo. Kai kurie pacientai naudojasi lazdomis ar vaikštynėmis, kad apkrova sąnariams būtų mažesnė.
Ar vaistai padeda išgydyti artritą?
Iš esmės kai kurie vaistai padeda išspręsti dalį problemos, kiti naudingi dvejopai (ir nuo skausmo, ir nuo uždegimo). Tarp problemos sprendimo būdų – ir chirurginiai metodai. Neretai pasitaiko operacijų, kai dirbtiniu keičiamas kelio ar klubo sąnarys. Vis dėlto chirurgija nėra pirminis variantas, kurį gydytojas pasiūlytų vos diagnozavęs artritą.
Paprastai simptomai pasireiškia palaipsniui, tačiau gali būti ir staigūs. Dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, bet pasitaiko atvejų, kai su šia problema susiduria ir jaunesni asmenys, netgi vaikai. Moterys artritu serga kiek dažniau nei vyrai, taip pat liga labiau kamuoja turinčius antsvorio.
Artrito simptomai skirstomi į lengvus, vidutinius ir sunkius. Įmanoma kontroliuoti ligą ir simptomus palaikyti daugmaž vienodus, tačiau metams bėgant jie gali ir progresuoti. Dažniausiai pasireiškiantys – sąnarių skausmas, sąstingis ir patinimas. Gali sumažėti judesių diapazonas, parausti oda aplink sąnarį. Daugelis artritu sergančių žmonių pastebi, jog simptomai stipresni ryte.
Sunkus artritas gali sukelti lėtinį skausmą, trukdyti kasdienei veiklai, apsunkinti vaikščiojimą ar lipimą laiptais. Vieni artrito sukelti sąnarių pokyčiai yra matomi plika akimi (pavyzdžiui, išsikraipę, gumbuoti pirštai), kiti pokyčiai aptinkami tik padarius rentgeno nuotrauką.
Kai kurios artrito rūšys veikia širdį, akis, plaučius, inkstus, odą. Tačiau bene labiausiai eskaluojama apie poveikį sąnariams.
Kremzlė – tvirtas, bet lankstus sąnario audinys. Jis apsaugo sąnarius, kai judate. Kremzlinio audinio normalaus kiekio sumažėjimas sukelia kai kurias artrito formas.
Įprastinis kremzlinio audinio susidėvėjimas sukelia osteoartritą. Kremzlinio audinio pokyčius gali lemti infekcija ar sąnarių traumos. Rizika susirgti taip pat padidėja, jei šeimoje (giminėje) yra buvę panašių atvejų (paveldimumas).
Pagrindinė osteoartrito priežastis – per didelė sąnarių apkrova. Įtakos ligos atsiradimui turi amžius, bet stimulu gali tapti ir sąnarių traumos, nutukimas. Didelis svoris sąnariams sukelia papildomą įtampą, ūmiausios vietos – pėdos, keliai, klubai, stuburas. Liga vystosi mėnesius ar metus, tačiau tuo metu nesijaučiate sergąs ar išvargęs (kas būdinga kai kuriems kitiems artrito tipams).
Kita ligos forma, reumatoidinis artritas, yra autoimuninis sutrikimas. Su juo susiduriama, kai organizmo imuninė sistema puola kūno audinius. Paveikiamas minkštas sąnarių audinys, kurio funkcija – gaminti skystį, maitinantį kremzles ir sutepantį sąnarius.
Sveika imuninė sistema atlieka apsauginę funkciją. Atsikratoma infekcijų ir nuo ligų apsisaugoma sukuriant vidinį uždegimą. Tačiau imuninė sistema gali netinkamai atpažinti ir imti klaidingai pulti sąnarius uždegimu. Taip sukeliamas sąnarių dilimas, pakenkiama vidaus organams, akims ir kitoms kūno dalims, organams.
Reumatoidinis artritas naikina sąnarį. Ilgainiui gali būti pažeisti kaulai ir kremzlė. Konkrečios imuninės sistemos atakų priežastys nežinomos (tiesa, mokslininkai aptiko genetinius žymenis, 5 kartus padidinančius reumatoidinio artrito išsivystymo riziką).
Anot specialistų, tikėtina, kad autoimuninį sutrikimą gali sukelti genetiniai ir aplinkos veiksniai, jų derinys. Tarp rizikos veiksnių – ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas (t. y. genetika gali turėti įtakos rūkančio žmogaus imuniteto sutrikimams).
Jei nesate tikri, į kokį specialistą kreiptis, pirmiausia nuvykite pas šeimos gydytoją. Gausite siuntimą arba (priklausomai nuo savo kompetencijų) gydytojas patikrins sąnarių skystį, atsižvelgs į judesių ribotumą ties sąnariais. Sąnarių skysčio lygio analizė gali padėti nustatyti artrito rūšį. Diagnozavimas taip pat apima kraujo tyrimus.
Jei diagnozė neaiški arba nustatomas uždegiminis artritas; jei simptomai sunkūs ir aktualu kuo skubiau diagnozuoti ir pradėti gydymą, kreipiamasi į reumatologą.
Gydytojams paprastai rūpi padaryti Rentgeno nuotrauką, kad būtų aiškus kaulų bei kremzlės vaizdas.
Jei artrito yra veikiamos skirtingos kūno dalys, į gydymo procesą gali įsitraukti oftalmologai, odontologai, dermatologai ir kitų sričių specialistai.
Pastaba, jei artritas autoimuninis ar uždegiminis: labai svarbu autoimuninio ir uždegiminio tipo artritą diagnozuoti kuo anksčiau. Slopinant ligą įmanoma sumažinti žalą sąnariams arba netgi jos išvengti.
Jei pajutote kokius nors simptomus ir ruošiatės pirmajam vizitui pas gydytoją, derėtų atlikti „namų darbus“:
Tai neužims daug laiko, tačiau toks informacijos rinkinys bus vertingas, ir specialistas greičiau bei lengviau ras tinkamus metodus.
Savo ruožtu gydytojas veikiausiai pasiteiraus:
Šitai aptarus bus aiškesnis atskaitos taškas, tikėtinas tikslingesnis gydymas.
Išskiriami du gydymo tikslai:
Kiekvienu individualiu atveju gydytojas pataria, kas geriausiai tiktų norint kontroliuoti skausmą. Šiais laikais siūloma įvairiausių priemonių ir metodų – nuo šildomųjų pagalvėlių iki ledo dėjimo. Kai kurie pacientai naudojasi lazdomis ar vaikštynėmis, kad apkrova sąnariams būtų mažesnė.
Ypač svarbu ne tik malšinti skausmą, bet ir rūpintis sąnarių funkcionavimu. Kokius konkrečius metodus taikyti, rekomenduos gydytojas.
Medikamentai išskiriami į šias grupes:
Iš esmės kai kurie vaistai padeda išspręsti dalį problemos, kiti naudingi dvejopai (ir nuo skausmo, ir nuo uždegimo). Apie visas medikamentų grupes plačiau:
Analgetikai – tai gali būti hidrokodonas (vikodinas), acetaminofenas („Tylenol“). Šie vaistai vartojami, jei skauda, tačiau nepadeda mažinti uždegimo.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, salicilatai, padeda kontroliuoti skausmą ir uždegimą. Tiesa, salicilatai gali skystinti kraują, į tai būtina atsižvelgti, jei vartojate kokius nors kraują skystinančius vaistus.
Mentolis ir kapsaicino kremai blokuoja skausmo signalus, perduodamus iš sąnarių.
Imunosupresantai, tokie kaip prednizonas ar kortizonas, gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą. Kortizonas ir prednizonas įeina į kortikosteroidų klasę, mažina uždegimą ir slopina imuninę sistemą. Kortikosteroidai gali būti vartojami per burną arba leidžiami į skaudamą sąnarį.
Priešreumatinių vaistų tikslingumas grindžiamas skausmo malšinimu, sąnarių funkcionalumo gerinimu ir didesnio sąnarių pažeidimo išvengimu. Dažnai vartojami reumatoidiniam artritui gydyti. Jie lėtina ar sustabdo imuninės sistemos atakas sąnariams. Preparatų pavyzdžiai: metotreksatas, hidroksichlorokinas.
Biologinės terapijos preparatai yra genetiškai modifikuoti vaistai. Šie preparatai paprastai vartojami su priešreumatiniais vaistais.
Tarp problemos sprendimo būdų – ir chirurginiai metodai. Neretai pasitaiko operacijų, kai dirbtiniu keičiamas kelio ar klubo sąnarys. Vis dėlto chirurgija nėra pirminis variantas, kurį gydytojas pasiūlytų vos diagnozavęs artritą. Sąnarys keičiamas, jei artritas riboja judėjimo laisvę ir daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei.
Į pagalbą pasitelkiama fizioterapija (dar galite rasti įvardijimą dviem žodžiais: fizinė terapija). Ji laikoma pagrindine gydymo dalimi. Pacientas atlieka įvairius pratimus, skirtus stiprinti raumenims aplink pažeistą sąnarį.
Nemažai pacientų pasitiki alternatyviomis gydymo priemonėmis. Yra sukaupta gana daug įrodymų, patvirtinančių alternatyviųjų metodų privalumus. Tarp perspektyviausių įvardijami šie:
Ieškant geriausio gydymo sprendimo kyla klausimas: o kokis yra bendras vaizdas? Nors artritas laikomas neišgydomu, tinkami metodai labai palengvina simptomus.
Be dalykų, kuriuos prisakė gydytojas, galite šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą – taip kontroliuosite padėtį. Čia reikėtų prisiminti posakį „padėties šeimininkas“. O kas aktualu siekiant juo būti, skaitykite prevencijos skiltyje.
Keletas pratimų, kuriuos galite atlikti namuose:
Kad pavyktų išsaugoti bendrą sąnarių funkcionalumą, judrumą ir gyvenimo kokybę, reikia atsižvelgti į įvairius aspektus. Be jau įvardytų, vertėtų sekti informaciją apie gydymo galimybes. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje veikia šios ligos fondas, Lietuvos artrito asociacija, įvairios bendrijos ir klubai. Jų kontaktus rasite Lietuvos artrito asociacijos interneto svetainėje Arthritis.lt.
Pasidalink su draugais!
