Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas – kitaip dar įvardijamas kaip neurodermitas, atopinė egzema, endogeninė egzema – tai lėtinis odos uždegimas, pasižymintis tam tikrais (dažniausiai odai) nemaloniais simptomais.

Oda – didžiausias žmogaus organas, atliekantis barjerinę apsauginę funkciją. Sveikai odai šią funkciją palaikyti yra nesunku ir ji puikiai apsaugo žmogų nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, t. y.  užteršto oro, aplinkoje tvyrančių alergenų, cheminių medžiagų ar pavojingų infekcijų. Sergant atopiniu dermatitu, oda nustoja atlikti apsauginę barjerinę funkciją, tampa pažeista ir praleidžia įvairias bakterijas, neigiamus mikroorganizmus, aplinkoje esančius alergenus (žiedadulkes, namų dulkių erkes ir t. t.).  Šios ligos metu padidėja vandens pasišalinimas iš gilesnių odos sluoksnių, todėl pradedami jausti itin nemalonūs fiziniai simptomai – odos niežulys, odos tempimo pojūtis – kurie neretai lydimi ir emocinio diskomforto.

Medicininėse ataskaitose pažymima, kad atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 20 proc. visų vaikų ir iki 10 proc. suaugusiųjų. Gydytojai pažymi, kad vaikai iš šios ligos dažniausiai išauga, t. y. atopiniu dermatitu baigiama sirgti sulaukus maždaug 25-erių metų amžiaus.

Didelį diskomfortą kelia tai, kad atopinis dermatitas apima ir pažeidžia visą odą, net jei iš pirmo žvilgsnio tam tikros odos vietos (plotai) atrodo sveiki. Laiku negydant šios ligos, nesiimant atitinkamų priemonių, neatliekant reikalingų tyrimų, situacija gali tapti labai prasta. Be to, liga matoma ne tik išoriškai ir nulemia prastesnę sergančiųjų socializaciją visuomenėje (dėl pakitusios jų odos išvaizdos), padidina infekcinių susirgimų tikimybę, bet ir daro stiprią įtaką sergančio asmens gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, dėl stipraus niežulio gali sutrikti miegas, kamuoti prasta nuotaika, irzlumas.

Deja, tačiau gydytojai pažymi, kad sergamumas atopiniu dermatitu sparčiai auga ir didžiausią įtaką tam daro  vakarų pasauliui būdingas gyvenimo būdas, plintantis ir Lietuvoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra atopinis dermatitas?

Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti nemaloniais simptomais: niežėjimu, bėrimu, odai diskomfortą keliančiu tempimo pojūčiu. Sunkesniais ligos atvejais gali varginti aukšta kūno temperatūra, šlapiavimas, netgi atsiradusios pūslelės pažeistos odos vietoje.

Kas gali paskatinti atopinio dermatito paūmėjimą?

Įvairūs maisto alergenai (pieno produktai, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), aplinkoje esantys alergenai (dulkės, naminiai gyvūnai ir  t. t.), įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai (skalbikliai, prausikliai, tabako dūmai), tam tikri medikamentai, emocinė įtampa (stresas), staigi aplinkos temperatūros kaita. Sergant atopiniu dermatitu būtina rūpintis savo odos priežiūra, naudoti tam tinkamas priemones, švelnų rankšluostį ir kt.

Kurioje vietoje atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia vaikams?

Pavojingiausios kūno vietos vaikams – veidas, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai, linkiai.

Kurioje vietoje atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems?

Pavojingiausios kūno vietos suaugusiems – veidas, akių sritis, lūpos, kaklas, alkūnių linkiai ar pakinkliai. Iš esmės atopinis dermatitas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje.

Ar atopinis dermatitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą?

Taip, gali išsivystyti į alerginę slogą ar bronchinę astmą.

Kiek laiko trunka atopinis dermatitas?

Atopinio drematito trukmė – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Tam tikrais periodais ligos simptomai susilpnėja, būklė pagerėja (ypač taip būna vasaros metu), tačiau po kiek laiko vėl pasireiškia stiprūs atopinio dermatito simptomai.  Nuo atopinio dermatito išgyjama sulaukus 25 metų, tačiau daugumai asmenų oda išlieka itin jautri ir linkusi į sausėjimą.

Kaip diagnozuojamas atopinis dermatitas?

Diagnozuojama surinkus šeiminės ligos istoriją, išklausius paciento nusiskundimus, įvertinus ligos eigą, požymius ir simptomus ar gretutines ligas. Nėra atskiro tyrimo, kuris galėtų patvirtinti (ar paneigti) atopinio dermatito diagnozę. Kartais gali būti imami odos alerginiai mėginiai, kad būtų išsiaiškinta, kam žmogus yra alergiškas. Atopinį dermatitą diagnozuoja gydytojas dermatologas.

Kodėl išsivysto atopinis dermatitas?

Atopinio dermatito priežastys kol kas nėra iki galo ištirtos ir žinomos. Laikomasi nuomonės, kad atopinį dermatitą stipriausiai sukelia genetiniai, imunologiniai ir išoriniai veiksniai.

Kas vyksta odoje sergant atopiniu dermatitu?

Sergant atopiniu dermatitu oda tinkamai nebefunkcionuoja ir neužtikrina kūno apsaugos. Tai reiškia, kad odos barjeras tampa nepakankamas, oda tampa pralaidi bakterijoms, alergenams bei kitiems dirgikliams, taip pat padidėja ir vandens netekimas.

Kokio amžiaus asmenims išsivysto atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas – odos liga, kuria gali sirgti tiek kūdikiai, tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tai liga būdinga įvairaus amžiaus grupėms.

Kada dažniausiai sergama atopiniu dermatitu?

Juo sergama ankstyvoje vaikystėje ir tose šeimose, kuriose yra sergančių gretutinėmis ligomis tokiomis kaip bronchinė astma, šienligė (alerginė sloga) ar atopinis dermatitas. Ilgainiui, vaikui augant, ligos simptomai silpnėja ir netgi visai išnyksta, tačiau taip būna ne visada. Kartais odos jautrumas, sausumas išlieka visą gyvenimą.

Kodėl atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia kūdikiams?

Kūdikių oda yra labai plona ir nepajėgia puikiai atlikti gynybinės funkcijos, todėl per ją nesunku patekti bakterijoms, alergenams ir kitiems dirgikliams, galintiems sukelti odos uždegimą. Dažniausios kūno vietos, kuriose išryškėja atopinio dermatito požymiai – skruostai ir rankos. Kūdikiai yra linkę šias vietas stipriai nusidraskyti, o tuomet uždegimas tampa dar intensyvesnis, sudėtingesnis.

Kokių priemonių patariama imtis tėvams, kad nuslopintų kūdikiams prasidėjusį atopinį dermatitą?

Rekomenduojama imtis įvairių priemonių – ne tik naudoti uždegimą slopinančius kremus, bet ir nuolat kirpti vaikams nagus, uždėti plonas pirštines, kad šie nenudraskytų pažeistų odos vietų.

Kaip dažniausiai gydomas atopinis dermatitas?

Pirmiausia, reikia pasirinkti tinkamas higienos priemones, kurios stiprintų odos barjerą ir pasižymėtų antibakterinėmis, anti-infekcinėmis savybėmis. Antra, reikėtų naudoti kremus emolientus, kurie slopina atopinio dermatito sukeltus simptomus. Trečia, prireikus naudoti priešuždegiminius preparatus (pavyzdžiui, kortikosteroidus, kalcineurino inhibitorius ir kt.), tepant juos ant atopinio dermatito pažeistos odos vietų, t. y. ant paraudusių odos plotų, niežtinčių dėmių, bėrimų. Taip pat gali būti paskirti specialūs gydytojo nurodyti metodai (šviesos terapija, antibiotikai ir pan.).

Kaip emolientai padeda mažinti atopinio dermatito sukeltus simptomus?

Emolientai – specialios odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina ir maitina odą bei atkuria odos barjerinę funkciją. Be to, šie specialūs kremai pasižymi niežėjimą ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Kremai emolientai turi būti naudojami kiekvieną dieną ir tepami ant viso kūno odos, o ne tik tose kūno vietose, kurios yra pažeistos uždegimo.

Simptomai

Simptomai

Atopinio dermatito simptomai pasireiškia skirtingai ir priklauso nuo ligos sunkumo. Išskiriami bendrieji dermatito požymiai:

  • Odos sustorėjimas ar sukietėjimas
  • Odos sausumas
  • Bėrimas (sausas arba šlapias)
  • Alergija tam tikriems maisto produktams
  • Dažnos infekcijos
  • Tuštinimosi sutrikimai

Taip pat ant odos gali atsirasti pleiskanojantys, paraudę, niežtintys plotai, kuriuos nusikasius atsiranda žaizdelės ar šašai. Medikai perspėja, kad kasymasis blogai veikia ligos eigą – odos uždegiminis procesas stiprėja, o niežėjimas intensyvėja. Tokiu būdu ligą galima komplikuoti.

Tiesa, net ir pašalinus pagrindinį ligą sukeliantį veiksnį (paveldėtą ar nulemtą aplinkos), nėra garantijų, kad simptomai visiškai išnyks.

Priežastys

Priežastys

Pirmiausia, reikėtų pasakyti, kad maždaug 90 proc. atopinio dermatito atvejų atsiranda vaikystėje. Apie 45 proc. sergančiųjų ši liga praeina savaime ir daugiau niekada nepasikartoja, tačiau gali palikti problematišką odą (t. y. jautrią, linkusią į sausėjimą) arba sukelti problemų su akių gleivinėmis. Deja, tačiau kitai pusei sergančiųjų (45 proc.) atopinis dermatitas išlieka visą gyvenimą (su silpnesniais ar stipresniais požymiais).

Šios ligos priežastys nulemia ir visą ligos eigą, t. y. atopiniam dermatitui įtaką darantys veiksniai bei netinkama odos priežiūra paveikia ir ligos atsiradimą bei jos stiprumą (sunkumą).

Atopinį dermatitą gali sukelti tiek genetika (paveldimumas), tiek aplinka (gyvenamoji vieta, gyvenimo būdas ir kt.). Pastarosios svarbą pagrindė tyrimai, įrodę odos mikrobiomų (ant odos esančių mikroorganizmų) reikšmę. Tik tinkamai subalansuotos mikrobiomos palaiko sveiką odos barjerinę funkciją, o kai mikrobiomos išsibalansuoja, atsiranda odos uždegimai.

Be to, nustatyta, kad polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (tarp jų ir atopiniu dermatitu) yra paveldimas. Aktualu paminėti, jog įvairūs medicininiai tyrimai padėjo apskaičiuoti, kokia tikimybė yra vaikui susirgti alergine liga:

  • jeigu giminėje yra sergančių alerginėmis ligomis, tai tikimybė vaikui susirgti tokio pobūdžio liga padidėja iki 25 proc.
  • jeigu vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis, tai tikimybė vaikui susirgti tokio pobūdžio liga padidėja iki 50 proc.
  • jeigu serga abu tėvai, tai tikimybė vaikui susirgti tokio pobūdžio liga padidėja iki 80 proc.

Vis dėlto, jei giminėje ar šeimoje nėra sergančių alerginėmis ligomis, vaikas vis tiek gali susirgti tokia liga – tikimybė išlieka iki 15 proc.

Pagrindinėmis atopinio dermatito sirgimo priežastimis nurodoma:

  • Alergenai: maisto alergenai (pieno produktai, kiaušiniai, kai kurie grūdiniai produktai, sojos produktai, jūros gėrybės ir citrusiniai vaisiai); aplinkos alergenai (namų dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai); kontaktiniai alergenai (kosmetika, parfumerija, plovikliai, lateksas ir pan.).
  • Kiti veiksniai, kurie sukelia nemalonias odos būsenas: virusinės, bakterinės ar netgi grybelinės odos infekcijos; odos išsausėjimas (pernelyg dažnas buvimas vandenyje, į sausėjimą linkusi oda, netinkamos sudėties muilas); emocinė įtampa ir stresas; odos dirgikliai (karštis, šaltis, skalbimo milteliai, tam tikros medžiagos – vilna, sintetika ir t. t.).

Geriausiai nustatyti atopinio dermatito susirgimo priežastis galima atlikus specialius tyrimus.

Tipai

Tipai

Dermatitas gali būti skirstomas į tam tikrus tipus, priklausomai nuo ligonio amžiaus:

Kūdikių atopinis dermatitas (nuo 2 mėn. iki 2 m.). Jo metu pažeidžiamas veidas, kaklas, krūtinė ir tiesieji galūnių paviršiai. Taip pat gali atsirasti pūslelių, paraudimų, šašų. Būdingas šlapiavimas, odos šerpetojimas. Kūdikių atopinis dermatitas paprastai išsivysto dėl netinkamos mitybos, higienos reikalavimų nepaisymo, įvairių alergenų arba gali būti paveldėtas. Tai kūdikiams gana nemaloni ir sunki liga, kurios metu kamuojantis niežulys ir pakilusi kūno temperatūra kelia diskomfortą bei blogina miego kokybę.

Vaikų atopinis dermatitas (nuo 4 m. iki 10 m.). Jo metu pažeidžiamas kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai (riešai, alkūnės, pakinkliai), atsiranda  paraudimas aplink akis. Gali pasireikšti odos kerpėjimas.

Suaugusiųjų atopinis dermatitas. Jo metu pažeidžiamas veidas (netgi akių vokai),  kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai (riešai, alkūnės, pakinkliai), plaštakos. Gali pasireikšti  odos kerpėjimas, pleiskanojimas. Tiesa, suaugusiems sergant atopiniu dermatitu, dažniausiai pažeidžiama tik viena kuri nors kūno dalis.

Formos

Formos

Dermatitas gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios diagnozuojamos labai retai:

Dermatitis plantaris juvenilis – tai pėdų židininis pažeidimas, t. y. iš pradžių pėdų odos pažeidimas būna dalinis, tačiau greitai išplinta po visą paviršių.

Dermatitis predigitalis – stiprus pirštų galų pleiskanojimas (sausas).

Eczema peribuccale et gluteale – tai lūpų srityje pasireiškiantis odos uždegimas, prasidedantis nuo paraudimo, nežymaus patinimo ir pereinantis į šlapiavimą. Paprastai šios formos dermatitas pripažįstamas vaikams ir dažniausiai yra paveikiamas netinkamų maisto produktų ar žinduko, nuolat besitrinančio į lūpas.

Syndroma hyper-IgE – tai stiprus ir labai išplitęs odos uždegimas, kuriam būdingi padidėję limfmazgiai ir kraujyje randamas didelis kiekis IgE (imunoglobulino E, kuris itin reikšmingas diagnozuojant alergijas).

Prurigo atopica – tai stipriu niežuliu pasižymintis bėrimas, kuris apima daugybę kūno vietų, ypač veidą, krūtinę, pečius, nugarą, žastus.

Gydymas

Gydymas

Svarbiausias aspektas, kurį reikia žinoti ieškant atopinio dermatito gydymo būdų – nėra vaistų, galinčių jį išgydyti, tačiau yra gydymo metodų, padedančių ligą kontroliuoti, suvaldyti.

Populiariausi ir veiksmingiausi atopinio dermatito simptomų slopinimo būdai:

  • Kruopšti odos priežiūra, vengiant ligos paūmėjimą provokuojančių veiksnių, ypač streso. Rekomenduojama kartą per dieną praustis vėsiu vandeniu, bet vandenyje būti ne ilgiau nei 10 minučių; netrinti odos šiurkščiu rankšluosčiu; naudoti tinkamas prausimosi priemones.
  • Vaistų (slopinančių niežulį, šalinančių odos pleiskanas ar gydančių prasidėjusią infekciją) vartojimas.
  • Įvairių alergenų pašalinimas, laikantis atitinkamos dietos.
  • Barjerinės odos funkcijos atkūrimas, ilgai vartojant efektyviai odą minkštinančius emolientus (specialius medicininius drėkinamuosius kremus, kurie stabdo vandens netekimą iš viršutinio odos sluoksnio (epiderminio) ir padeda palaikyti odos drėgmę). Emolientus galima vartoti kartu su gydomaisiais tepalais, tik tokiu atveju iš pradžių ant odos reikėtų tepti tepalą, paskui – emolientą.
  • Vartojant tam tikrus preparatus. Esant lengvo ar vidutinio sunkumo atopinio dermatito formai, odos uždegimą slopina naudojami gliukokortikosteroidai, o sunkiam ligos atvejui gali padėti geriamieji gliukokortikosteroidai. Tačiau preparatus vartoti reikėtų tik tuomet, kai juos paskiria gydytojas.

Jei gydytojas pastebi infekcijos riziką, gali būti paskirti antibiotikai arba tam tikri medicininiai gydymo būdai – fototerapija arba fotochemoterapija. Fototerapijos metu naudojami sintetiniai ultravioletiniai (UVA ir UVB) spinduliai arba jų kombinacija su medikamentais. O fotochemoterapijos metu liga gydoma skiriant spinduliams įjautrinančią medžiagą ir ilgųjų bangų sintetinius ultravioletinius spindulius (UVA).

Kartais būna pasitelkiama ir psichologo pagalba, ypač jaučiant prastesnę socializaciją visuomenėje.

Komplikacijos

Komplikacijos

Atopinis dermatitas tinkamai ir laiku negydomas gali komplikuotis į grybelinę odos infekciją ar herpetinę egzemą, kuri pasižymi tokiais simptomais kaip gausus pūslelių bėrimas pažeistoje odoje, aukšta kūno temperatūra ir sunki ligos eiga.

Taip pat atopinis dermatitas gali sukelti alerginį plonosios žarnos gleivinės uždegimą, kuris nulemia laktozės, gliukozės, galaktozės nepasisavinimą iš žarnyno.

Profilaktika

Profilaktika

Atopinio dermatito profilaktika nėra labai sudėtinga. Susirgus atopiniu dermatitu rekomenduojama:

  • Vengti atopinį dermatitą provokuojančių veiksnių, alergenų.
  • Nevartoti netinkamų maisto produktų (ypač citrusinių vaisių ir pieno produktų), kurie gali kelti odos pažeidimų.
  • Laikytis tinkamos higienos reikalavimų, pavyzdžiui, kruopščiai tvarkyti kambarius, reguliariai keisti patalynę (ją naudoti tik tokią, kuri nekelia alergijos ir skalbti tik labai karštame vandenyje), naudoti švelnius rankšluosčius, kurie nedirgintų odos.
  • Dėvėti odos nealergizuojančius drabužius (t. y. tinkamos sudėties).
  • Palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę patalpoje. Reikėtų stengtis būti vėsumoje, nes vėsus oras ir šaltis slopina niežulį.
  • Vengti kontakto su naminiais gyvūnais, nes jų plaukai dirgina odą.

Kadangi atopinis dermatitas dažniau diagnozuojamas vaikams, išskiriama speciali profilaktikos priemonė mažiesiems – trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis. Tai reikalinga tam, kad nebūtų paskatinta bakterinė infekcija, sumažintas niežulys, pristabdyti odos nudraskymai.

Suaugusiesiems rekomenduojama atsakingai kovoti su odos sausumu, niežuliu, uždegimu bei infekcija. Naudoti profilaktikos priemones, klausyti gydytojų rekomendacijų bei patarimų.


Pasidalink su draugais!


Skelbimai