Azalija

Azalija (lot. Azalea) – žiemos metu žydintis krūmas kuris priklauso rododendrų šeimai. Tai rododendrų rūšis kuri vadinama Azalija. Gėlė kilusi iš Azijos ir Šiaurės Amerikos. Erikinių šeimai priklausančių rododendrų yra per 1000 rūšių, tad kai kurios rūšys yra visžalės, kitos žiemos metu numeta lapus. Tokios rūšys kuriuos numeta lapus gali saugiai peržiemoti, jų nereikia net pridengti, o kitos rūšys nepakelia šalčių ir yra tinkamos auginti tik namų sąlygomis.

Kai kurios šios gėlės rūšys nėra reiklios. Įprastai azalija žydi žiemos laikotarpiu. Šis augalas užaugina piltuvėlio formos žiedus. Žiedai būna įvairiausių spalvų, priklausomai nuo augalo rūšies. Jie gali būti balti, rožiniai, raudoni ar net margi, taip pat pasitaiko tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydėjimo metu gėlė užaugina daugybę žiedų, dažniausiai jais net uždengiami lapai. Azalijų lapai kiek mažesni nei įprasto rododendro.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra azalija?

Azalija – žiemos metu žydintis krūmas kuris priklauso rododendrų šeimai. Tai rododendrų rūšis kuri vadinama Azalija. Gėlė kilusi iš Azijos ir Šiaurės Amerikos.

Kada žydi azalija?

Įprastai azalija žydi žiemos laikotarpiu.

Kaip atrodo šio augalo žiedai?

Šis augalas užaugina piltuvėlio formos žiedus. Žiedai būna įvairiausių spalvų, priklausomai nuo augalo rūšies. Jie gali būti balti, rožiniai, raudoni ar net margi, taip pat pasitaiko tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydėjimo metu gėlė užaugina daugybę žiedų, dažniausiai jais net uždengiami lapai.

Kada galima persodinti azaliją?

Azalijas sodinti galima visą vasaros laikotarpį, o persodinimu užsiimti patariama pavasarį arba rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Kaip geriausia laistyti šį augalą?

Azaliją laistyti reikia dažnai ir gausiai, bet svarbu, kad šaknys nemirktų vandenyje. Geriausia lieti kas antrą dieną. Karštos vasaros metu, lieti kasdien. Kadangi azalijos vandenį geria per šaknis ir per lapus, svarbu nepamiršti vandeniu apipurkšti ir juos, tai reikėtų daryti tol kol gėlė nepražydusi.

Kurioje namų vietoje geriausia laikyti azaliją?

Ši gėlė negali būti auginama tamsioje vietoje, jai reikia daug šviesos, bet kaip ir daugelis augalų nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Paprastai ji statoma pačioje šviesiausioje kambario vietoje, kur nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai.

Rūšys

Rūšys

Viso yra žinoma apie 60 azalijų rūšių iš kurių tik kelios rūšys tinkamos auginti sode ar namuose. Namuose ir soduose dažniausiai auginamo šios rūšys:

  • Indijos azalija (Azalea indica) – šios rūšies augalai užauga nedideli, todėl būtent ši rūšis dažnai auginama namuose. Užauga iki 40 – 60 cm aukščio auginamos namuose, augdamos sode gali pasiekti net pusantro metro aukštį. Šios rūšies žiedai yra didesni, o pats augalas dekoratyviškesnis nei Japonijos azalija. Indijos azalija žydėti pradeda ankščiausiai.
  • Japonijos azalija (Azalea japonica) – auginama namuose, taip pat soduose ir šiltnamiuose. Ši rūšis užauga iki 60 cm. Žydėjimo laikotarpiu žiedai uždengia azalijos lapus, nes žydi labai gausiai. Augalas atsparus temperatūros svyravimams, toleruoja genėjimą, todėl iš jų galima formuoti bonsai medelius. Ši rūšis turi apie 1000 veislių ir yra smarkiai paplitusi.

Keletas kitų žinomų azalijos rūšių:

  • Azalija melina – ši veislė užaugina apie 5 cm skersmens ryškios spalvos žiedus. Žydėjimas gausus ir dengiantis augalo lapus. Augalas užauga iki 30 cm aukščio ir 50 – 60cm skersmens.
  • Azalija kermesina alba – rūšis kuri pražysta baltos spalvos žiedais. Ši rūšis dažnai naudojama naujiems azalijos hibridams gauti.
  • Azalija knap hill – tai hibridinė rūšis, kuri atsirado sukryžminus kelias laukines azalijos rūšis. Ji pasižymi labai kvapniais žiedais. Gali užaugti iki pusantro metro.
  • Azalija auksinis erelis (Rododendron golde eagle) – užauga iki 1,8 metrų aukščio. Šios rūšies azalijos žiedai paprastai būna 6 cm skersmens. Žydėjimas trunka maždaug 3 – 9 savaites.
  • Azalija auksiniai žiburiai (Rododendron golden lights) – suaugęs šios rūšies krūmas gali pasiekti 150 cm aukštį. Žydi 7 cm skersmens auksiniais žiedais.

Žinomos azalijos veislės:

  • Hexe – vėlyva veislė. Žydi nedideliais, 6 cm skersmens, ryškiai raudonais žiedais.
  • Adventsglocken – ši veislė ankstyvoji, žydi spalio – kovo mėnesiais. Žiedai 6 – 7,5 cm skersmens, rožiniai arba alyvinio atspalvio. Jie būna tuščiaviduriai arba pusiau pilnaviduriai.
  • Niobe – vidutinio vėlyvumo veislė, žydi vasario – gegužės mėnesiais. Pats krūmas užauga pakankamai aukštas, žiedai 8 – 9 cm skersmens, balto arba žalsvo atspalvio, pilnaviduriai.
  • Ambrosiana – ankstyvoji veislė. Žydi spalio – sausio mėnesiais užaugindama raudonus, pilnavidurius žiedus, 8,5 cm skersmens. Lengviausia šią veislę dauginti šoninėmis atžalomis, nes ši veislė jų užaugina labai daug.
    Schnee – vėlyva veislė. Žydi kovo – gegužės mėnesiais, užaugindamos tuščiavidurius 8 – 10 cm skersmens, žalsvus arba baltus žiedus.
  • Johan Haerens – vidutinio vėlyvumo veislė. Žydi vasario – balandžio mėnesiais, ryškiai rožiniais, alyviniais, 7 – 9 cm skersmens žiedais. Pats krūmas smarkiai išsikerojęs.
  • Paul Schame – ankstyvoji veislė. Žydi spalio – kovo mėnesiais, pusiau pilnaviduriais, lašišinės spalvos žiedais.
Priežiūra

Priežiūra

Sodinimas

Azalijas sodinti galima visą vasaros laikotarpį, o persodinimu užsiimti patariama pavasarį arba rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Kadangi šio augalo šaknys labai plonos ir minkštos, jį reikėtų nepersodinti, o atsargiai perkelti. Sodinti reikėtų į platų, bet neaukštą vazoną dėl paviršutinių azalijos šaknų. Gėlė mėgsta rūgščią, humusingą dirvą, tad ji sodinama į spygliuočių dirvą, smėlį, samanas, durpes. Azalijoms reikalingas geras drenažas. Drenažui naudoti žvyrą, kalkių skaldą nerekomenduojama. Labiausiai tinka upės smėlis. Persodintą augalą reikia gausiai palieti ir aplink gėlės stiebą apdėti samanomis, pušų spygliais, susmulkinta žieve arba durpėmis.

Tręšimas

Suaugusias azalijas rekomenduojama tręšti anksti pavasarį ir tręšti iki pat rudens, o jaunas geriausia tręšti iškart nužydėjus. Naudoti reikėtų kompleksines arba rododendrams skirtas trąšas. Vasaros laikotarpiu šias gėles reikia tręšti kas 7 – 9 dienas. Nustoti reikėtų tuomet kai azalija krauna kito sezono žiedpumpurius. Labai svarbu nepersistengti ir nepadauginti trąšų, nes šis augalas sunkiai pakelia kalio, magnio, mangano ir boro perteklių. Svarbu žinoti, kad augalui netinka trąšos, kurių sudėtyje yra kalkių ir chloro.

Laistymas

Šį augalą laistyti reikia dažnai ir gausiai, bet svarbu, kad šaknys nemirktų vandenyje. Geriausia lieti kas antrą dieną. Karštos vasaros metu, lieti kasdien. Kadangi azalijos vandenį geria per šaknis ir per lapus, svarbu nepamiršti vandeniu apipurkšti ir juos, tai reikėtų daryti tol kol gėlė nepražydusi. Purkšti reikėtų tik lapus, ant žiedų purškiamo vandens patekti negali. Augalui pradėjus žydėti purkšti lapų nebereikėtų. Kadangi azalija mėgsta didelę oro drėgmę, per karščius ją galima pastatyti ant padėklo su vandeniu. Žiemos metu ją rekomenduojama lieti kiek rečiau ir mažiau, tačiau žemė negali būti sausa ar išdžiūvusi, kitaip gėlė gali žūti.
Lieti ir purkšti reikėtų su kambario temperatūros, nusistovėjusiu vandeniu arba sieros rūgštimi parūgštintu vandeniu.

Vieta

Ši gėlė negali būti auginama tamsioje vietoje, jai reikia daug šviesos, bet kaip ir daugelis augalų nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Paprastai ji statoma pačioje šviesiausioje kambario vietoje, kur nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai. Žiemos metu azaliją rekomenduojama laikyti vėsioje vietoje, o pasirodžius pirmiesiems pumpurams reikėtų nunešti į kambarį kuriame oro temperatūra siekia ne mažiau kaip 18 laipsnių, o drėgnumas apie 80proc. Kol augalas krauna pumpurus, galima prailginti dieną dirbtiniu apšvietimu, kad geriau suderėtų žiedų pumpurai. Visais atvejais ši gėlė neperneša skersvėjų.

Kai kurios azalijos rūšys, kurios auginamos soduose, yra atsparios šalčiui, gali iškęsti net -30 laipsnių esantį šaltį. Tokios rūšys rudenį numeta lapus. Tačiau kol šie krūmai dar jauni rekomenduojama žiemos metu uždengti agroplėvele arba mulčiumi.

Formavimas

Nuo pat pirmųjų metų azalijos yra formuojamos. Iš jų galima suformuoti ir bonsai medelius. Tik įsišaknijus ir užaugus iki 14 cm aukščio, ją galima nukarpyti. Nukarpomos viršūnės vienodu aukščiu. Reikėtų palikti ne mažiau kaip 5 lapus ant augalo. Antrą kartą azalijų viršūnės trumpinamos, kad ant kiekvieno stiebelio liktų po 5 lapus. Trečią kartą trumpinimas atliekamas kovo -balandžio mėnesį. Praėjus kelioms savaitėms reikėtų pasižiūrėti ar gėlė neužaugino silpnų, buvusių ūglių, kuriuos pastebėjus reikėtų nukirpti.

Visas nukirptas ūglių viršūnėles galima įššaknyti.

Gydymas

Gydymas

Ligos

Dažniausiai azalija užpuola šios ligos:

  • Šaknų puvimas

Tokio simptomo priežastis gali būti per didelė drėgmė ir per daug šlapias substratas. Norint to išvengti reikėtų saikingai laistyti augalą.

  • Nuvytę lapai

Taip nutinka kai augalas laikomas per sausoje, šiltoje patalpoje, kurioje trūksta drėgmės. Norint to išvengti reikėtų augalą vasaros metu laikyti drėgnoje patalpoje, gausiai laistyti ir bent du kartus per dieną apipurkšti lapus vandeniu.

  • Chlorozė

Pageltę lapai su žaliomis tik gyslomis, reiškia, kad augalą užpuolė chlorozė. Taip galėjo nutikti dėl per didelio kiekio kalcio, kurio yra labai kietame vandenyje. Tokiu atveju augalą reikėtų palaistyti sieros rūgštimi parūgštintu vandeniu. Labiausiai tinka ežero, upės ar lietaus vanduo.

  • Apmiręs augimo kūgelis

Dažniausiai nuo per žemos temperatūros arba per rūgštaus substrato augalo lapų viršūnės ima gelsti, raudonuoti, kol galiausiai apmiršta visas kūgelis. Norint užkirsti kelią šiai ligai, reikėtų augalą patręšti kalio ir kalcio trąšomis, taip pat dažnai purenti dirvos paviršių.

  • Parudavę žiedų pumpurai

Kai azalijai per mažai šviesos, per drėgnas ar per sausas oras, jos pumpurai ima ruduoti ir galiausiai nukrenta. Norint to išvengti reikia augalą laikyti šviesiausioje patalpos vietoje, kurioje nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai.

  • Lapų kritimas

Taip nutinka kuomet substratas yra per daug sausas arba smarkiai perlaistomas. Dar viena priežastis – per mažas substrato rūgštingumas. To išvengsite jei laikysitės laistymo rekomendacijų.

  • Kekerinis puvinys

Pradeda ruduoti lapų pakraščiai kol galiausiai visas lapas tampa rudas ir apsitraukęs pilku pelėsiu, bei pradeda pūti. Tai dažniausiai nutinka azalijoms, kurios auginamos šiltnamyje ir yra per tankiai susodintos, o substratas per daug drėgnas. Norint to išvengti reikėtų taip tankiai nesodinti augalų, o pastebėjus sergantį kuo greičiau sunaikinti. Šiltnamį vėdinti ir azalijas lieti saikingai. Svarbu liejant vandenį nesušlapinti augalams lapų ir žiedų.

  • Voratinklinės erkės

Ant lapų pastebimi juodi, maži taškeliai ir plonas voratinklis. Augalai pradeda gelsti ir džiūti. Norint to išvengti reikėtų augalą laikyti jam tinkamoje aplinkoje, per didelė šiluma ir drėgmė gali iššaukti šią ligą.

  • Šiltadaržiniai baltasparniai

Lapų apatinėje pusėje pastebimi kiaušinėliai, nejudrios lervos su baltais sparneliais. Augalą užpuola maždaug 1,5 mm dydžio vabzdžiai. Tokiu atveju augalus reikia nupurkšti insekticidais.

  • Šiltadaržiniai tripsai

Viršutinės lapų pusės tampa dėmėtos, o apatinėse matyti juodi smulkūs taškeliai ir tamsiai rudi vabzdžiai. Pastebėjus kenkėjus reikėtų nurinkti ir sunaikinti, o augalus nupurkšti insekticidais.

  • Azalijinė kandis

Lapų minkštime pastebimos pūliškos dėmės, pažeistos lapo vietos ima džiūti ir trupėti. Tai labai rimtas kenkėjas tad reikėtų nedelsiant tokius augalus nupurkšti insekticidais.

  • Vaškaligė

Deformuoti ir sustorėję augalų ūgliai, su baltu arba rožiniu vaškiniu apnašu. Ši liga dažniausiai pasitaiko jauniems augalams. Pastebėjus tokius požymius, reikėtų sunaikinti sergančias dalis.

  • Septoriozė

Ant lapų atsiranda gelsvos dėmės, kiek vėliau jos paruduoja, o aplink jas susidaro žalias apvadas. Tokie lapai dažniausiai nukrenta, o žiedai neišsiskleidžia. Norint to išvengti reikėtų pasirūpinti kambario temperatūra, kurioje laikomas augalas, jis neturėtų augti labai vėsioje aplinkoje, taip pat apsaugoti vasara nuo per didelių karščių ir sauso oro. Tokius, sergančio augalo, lapus reikia sunaikinti, o pačią gėlę nupurkšti fungicidais.

Dauginimas

Dauginimas

Azalija turi du dauginimo būdus:

  • Sėklomis

Tai kiek ilgiau užtrunkantis dauginimo būdas. Sėklas reikėtų įsodinti į azalijoms tinkamą dirvą, jas gausiai palieti ir pridengti stikliniu indu ar agroplėvele kol sėklos sudygs. Taip pat reikėtų nepamiršti taip pasodintus ir uždengtus augalus vėdinti.

  • Auginiais

Tai daug greitesnis ir paprastesnis dauginimo būdas. Tiesiog nupjaunami iki 10 cm auginiai ir įšaknijami. Dauginant auginiais reikia nuskinti pumpurus ir viršutinius lapus paliekant bent tris sveikus lapus. Apatinį pjūvį rekomenduojama daryti įstrižą. Tokį atskirtą auginį reikėtų įsodinti į nedidelį indą su skylute, kuriame kaip dirva naudojamos durpės. Tuomet augalas apipurškiamas vandeniu ir uždengiamas plėvele taip, kad neliestų pačio auginio. Dauginant tokiu būdu įsodintas auginys laikomas azalijoms tinkamoje temperatūroje, kas savaitę vėdinant. Po pusantro mėnesio augalas turėtų išleisti šaknis. Augalui įsišaknijus jį galima persodinti į jam tinkamą dirvą.

Nauda ir pavojai

Manoma, kad azalijos kvapas labai nepatinka kai kuriems namų kenkėjams, pavyzdžiui skruzdėms, kandims ir kitiems. Taip pat azalijos yra naudojamos gydyti miežiams.

Bet azalija turi ir savo blogąją pusę. Jos nerekomenduojama laikyti jei namuose yra vaikų arba gyvūnų, nes gausiai žydinčių azalijų kvapas gali sukelti dusimą arba lengvus galvos skausmus.


Pasidalink su draugais!