Azalija (lot. Azalea) – žiemos metu žydintis krūmas kuris priklauso rododendrų šeimai. Tai rododendrų rūšis kuri vadinama Azalija. Gėlė kilusi iš Azijos ir Šiaurės Amerikos. Erikinių šeimai priklausančių rododendrų yra per 1000 rūšių, tad kai kurios rūšys yra visžalės, kitos žiemos metu numeta lapus. Tokios rūšys kuriuos numeta lapus gali saugiai peržiemoti, jų nereikia net pridengti, o kitos rūšys nepakelia šalčių ir yra tinkamos auginti tik namų sąlygomis.
Kai kurios šios gėlės rūšys nėra reiklios. Įprastai azalija žydi žiemos laikotarpiu. Šis augalas užaugina piltuvėlio formos žiedus. Žiedai būna įvairiausių spalvų, priklausomai nuo augalo rūšies. Jie gali būti balti, rožiniai, raudoni ar net margi, taip pat pasitaiko tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydėjimo metu gėlė užaugina daugybę žiedų, dažniausiai jais net uždengiami lapai. Azalijų lapai kiek mažesni nei įprasto rododendro.
Kas yra azalija?
Azalija – žiemos metu žydintis krūmas kuris priklauso rododendrų šeimai. Tai rododendrų rūšis kuri vadinama Azalija. Gėlė kilusi iš Azijos ir Šiaurės Amerikos.
Kada žydi azalija?
Įprastai azalija žydi žiemos laikotarpiu.
Kaip atrodo šio augalo žiedai?
Šis augalas užaugina piltuvėlio formos žiedus. Žiedai būna įvairiausių spalvų, priklausomai nuo augalo rūšies. Jie gali būti balti, rožiniai, raudoni ar net margi, taip pat pasitaiko tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydėjimo metu gėlė užaugina daugybę žiedų, dažniausiai jais net uždengiami lapai.
Kada galima persodinti azaliją?
Azalijas sodinti galima visą vasaros laikotarpį, o persodinimu užsiimti patariama pavasarį arba rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Kaip geriausia laistyti šį augalą?
Azaliją laistyti reikia dažnai ir gausiai, bet svarbu, kad šaknys nemirktų vandenyje. Geriausia lieti kas antrą dieną. Karštos vasaros metu, lieti kasdien. Kadangi azalijos vandenį geria per šaknis ir per lapus, svarbu nepamiršti vandeniu apipurkšti ir juos, tai reikėtų daryti tol kol gėlė nepražydusi.
Kurioje namų vietoje geriausia laikyti azaliją?
Ši gėlė negali būti auginama tamsioje vietoje, jai reikia daug šviesos, bet kaip ir daugelis augalų nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Paprastai ji statoma pačioje šviesiausioje kambario vietoje, kur nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai.
Viso yra žinoma apie 60 azalijų rūšių iš kurių tik kelios rūšys tinkamos auginti sode ar namuose. Namuose ir soduose dažniausiai auginamo šios rūšys:
Keletas kitų žinomų azalijos rūšių:
Žinomos azalijos veislės:
Azalijas sodinti galima visą vasaros laikotarpį, o persodinimu užsiimti patariama pavasarį arba rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Kadangi šio augalo šaknys labai plonos ir minkštos, jį reikėtų nepersodinti, o atsargiai perkelti. Sodinti reikėtų į platų, bet neaukštą vazoną dėl paviršutinių azalijos šaknų. Gėlė mėgsta rūgščią, humusingą dirvą, tad ji sodinama į spygliuočių dirvą, smėlį, samanas, durpes. Azalijoms reikalingas geras drenažas. Drenažui naudoti žvyrą, kalkių skaldą nerekomenduojama. Labiausiai tinka upės smėlis. Persodintą augalą reikia gausiai palieti ir aplink gėlės stiebą apdėti samanomis, pušų spygliais, susmulkinta žieve arba durpėmis.
Suaugusias azalijas rekomenduojama tręšti anksti pavasarį ir tręšti iki pat rudens, o jaunas geriausia tręšti iškart nužydėjus. Naudoti reikėtų kompleksines arba rododendrams skirtas trąšas. Vasaros laikotarpiu šias gėles reikia tręšti kas 7 – 9 dienas. Nustoti reikėtų tuomet kai azalija krauna kito sezono žiedpumpurius. Labai svarbu nepersistengti ir nepadauginti trąšų, nes šis augalas sunkiai pakelia kalio, magnio, mangano ir boro perteklių. Svarbu žinoti, kad augalui netinka trąšos, kurių sudėtyje yra kalkių ir chloro.
Šį augalą laistyti reikia dažnai ir gausiai, bet svarbu, kad šaknys nemirktų vandenyje. Geriausia lieti kas antrą dieną. Karštos vasaros metu, lieti kasdien. Kadangi azalijos vandenį geria per šaknis ir per lapus, svarbu nepamiršti vandeniu apipurkšti ir juos, tai reikėtų daryti tol kol gėlė nepražydusi. Purkšti reikėtų tik lapus, ant žiedų purškiamo vandens patekti negali. Augalui pradėjus žydėti purkšti lapų nebereikėtų. Kadangi azalija mėgsta didelę oro drėgmę, per karščius ją galima pastatyti ant padėklo su vandeniu. Žiemos metu ją rekomenduojama lieti kiek rečiau ir mažiau, tačiau žemė negali būti sausa ar išdžiūvusi, kitaip gėlė gali žūti.
Lieti ir purkšti reikėtų su kambario temperatūros, nusistovėjusiu vandeniu arba sieros rūgštimi parūgštintu vandeniu.
Ši gėlė negali būti auginama tamsioje vietoje, jai reikia daug šviesos, bet kaip ir daugelis augalų nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Paprastai ji statoma pačioje šviesiausioje kambario vietoje, kur nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai. Žiemos metu azaliją rekomenduojama laikyti vėsioje vietoje, o pasirodžius pirmiesiems pumpurams reikėtų nunešti į kambarį kuriame oro temperatūra siekia ne mažiau kaip 18 laipsnių, o drėgnumas apie 80proc. Kol augalas krauna pumpurus, galima prailginti dieną dirbtiniu apšvietimu, kad geriau suderėtų žiedų pumpurai. Visais atvejais ši gėlė neperneša skersvėjų.
Kai kurios azalijos rūšys, kurios auginamos soduose, yra atsparios šalčiui, gali iškęsti net -30 laipsnių esantį šaltį. Tokios rūšys rudenį numeta lapus. Tačiau kol šie krūmai dar jauni rekomenduojama žiemos metu uždengti agroplėvele arba mulčiumi.
Nuo pat pirmųjų metų azalijos yra formuojamos. Iš jų galima suformuoti ir bonsai medelius. Tik įsišaknijus ir užaugus iki 14 cm aukščio, ją galima nukarpyti. Nukarpomos viršūnės vienodu aukščiu. Reikėtų palikti ne mažiau kaip 5 lapus ant augalo. Antrą kartą azalijų viršūnės trumpinamos, kad ant kiekvieno stiebelio liktų po 5 lapus. Trečią kartą trumpinimas atliekamas kovo -balandžio mėnesį. Praėjus kelioms savaitėms reikėtų pasižiūrėti ar gėlė neužaugino silpnų, buvusių ūglių, kuriuos pastebėjus reikėtų nukirpti.
Visas nukirptas ūglių viršūnėles galima įššaknyti.
Dažniausiai azalija užpuola šios ligos:
Tokio simptomo priežastis gali būti per didelė drėgmė ir per daug šlapias substratas. Norint to išvengti reikėtų saikingai laistyti augalą.
Taip nutinka kai augalas laikomas per sausoje, šiltoje patalpoje, kurioje trūksta drėgmės. Norint to išvengti reikėtų augalą vasaros metu laikyti drėgnoje patalpoje, gausiai laistyti ir bent du kartus per dieną apipurkšti lapus vandeniu.
Pageltę lapai su žaliomis tik gyslomis, reiškia, kad augalą užpuolė chlorozė. Taip galėjo nutikti dėl per didelio kiekio kalcio, kurio yra labai kietame vandenyje. Tokiu atveju augalą reikėtų palaistyti sieros rūgštimi parūgštintu vandeniu. Labiausiai tinka ežero, upės ar lietaus vanduo.
Dažniausiai nuo per žemos temperatūros arba per rūgštaus substrato augalo lapų viršūnės ima gelsti, raudonuoti, kol galiausiai apmiršta visas kūgelis. Norint užkirsti kelią šiai ligai, reikėtų augalą patręšti kalio ir kalcio trąšomis, taip pat dažnai purenti dirvos paviršių.
Kai azalijai per mažai šviesos, per drėgnas ar per sausas oras, jos pumpurai ima ruduoti ir galiausiai nukrenta. Norint to išvengti reikia augalą laikyti šviesiausioje patalpos vietoje, kurioje nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai.
Taip nutinka kuomet substratas yra per daug sausas arba smarkiai perlaistomas. Dar viena priežastis – per mažas substrato rūgštingumas. To išvengsite jei laikysitės laistymo rekomendacijų.
Pradeda ruduoti lapų pakraščiai kol galiausiai visas lapas tampa rudas ir apsitraukęs pilku pelėsiu, bei pradeda pūti. Tai dažniausiai nutinka azalijoms, kurios auginamos šiltnamyje ir yra per tankiai susodintos, o substratas per daug drėgnas. Norint to išvengti reikėtų taip tankiai nesodinti augalų, o pastebėjus sergantį kuo greičiau sunaikinti. Šiltnamį vėdinti ir azalijas lieti saikingai. Svarbu liejant vandenį nesušlapinti augalams lapų ir žiedų.
Ant lapų pastebimi juodi, maži taškeliai ir plonas voratinklis. Augalai pradeda gelsti ir džiūti. Norint to išvengti reikėtų augalą laikyti jam tinkamoje aplinkoje, per didelė šiluma ir drėgmė gali iššaukti šią ligą.
Lapų apatinėje pusėje pastebimi kiaušinėliai, nejudrios lervos su baltais sparneliais. Augalą užpuola maždaug 1,5 mm dydžio vabzdžiai. Tokiu atveju augalus reikia nupurkšti insekticidais.
Viršutinės lapų pusės tampa dėmėtos, o apatinėse matyti juodi smulkūs taškeliai ir tamsiai rudi vabzdžiai. Pastebėjus kenkėjus reikėtų nurinkti ir sunaikinti, o augalus nupurkšti insekticidais.
Lapų minkštime pastebimos pūliškos dėmės, pažeistos lapo vietos ima džiūti ir trupėti. Tai labai rimtas kenkėjas tad reikėtų nedelsiant tokius augalus nupurkšti insekticidais.
Deformuoti ir sustorėję augalų ūgliai, su baltu arba rožiniu vaškiniu apnašu. Ši liga dažniausiai pasitaiko jauniems augalams. Pastebėjus tokius požymius, reikėtų sunaikinti sergančias dalis.
Ant lapų atsiranda gelsvos dėmės, kiek vėliau jos paruduoja, o aplink jas susidaro žalias apvadas. Tokie lapai dažniausiai nukrenta, o žiedai neišsiskleidžia. Norint to išvengti reikėtų pasirūpinti kambario temperatūra, kurioje laikomas augalas, jis neturėtų augti labai vėsioje aplinkoje, taip pat apsaugoti vasara nuo per didelių karščių ir sauso oro. Tokius, sergančio augalo, lapus reikia sunaikinti, o pačią gėlę nupurkšti fungicidais.
Tai kiek ilgiau užtrunkantis dauginimo būdas. Sėklas reikėtų įsodinti į azalijoms tinkamą dirvą, jas gausiai palieti ir pridengti stikliniu indu ar agroplėvele kol sėklos sudygs. Taip pat reikėtų nepamiršti taip pasodintus ir uždengtus augalus vėdinti.
Tai daug greitesnis ir paprastesnis dauginimo būdas. Tiesiog nupjaunami iki 10 cm auginiai ir įšaknijami. Dauginant auginiais reikia nuskinti pumpurus ir viršutinius lapus paliekant bent tris sveikus lapus. Apatinį pjūvį rekomenduojama daryti įstrižą. Tokį atskirtą auginį reikėtų įsodinti į nedidelį indą su skylute, kuriame kaip dirva naudojamos durpės. Tuomet augalas apipurškiamas vandeniu ir uždengiamas plėvele taip, kad neliestų pačio auginio. Dauginant tokiu būdu įsodintas auginys laikomas azalijoms tinkamoje temperatūroje, kas savaitę vėdinant. Po pusantro mėnesio augalas turėtų išleisti šaknis. Augalui įsišaknijus jį galima persodinti į jam tinkamą dirvą.
Manoma, kad azalijos kvapas labai nepatinka kai kuriems namų kenkėjams, pavyzdžiui skruzdėms, kandims ir kitiems. Taip pat azalijos yra naudojamos gydyti miežiams.
Bet azalija turi ir savo blogąją pusę. Jos nerekomenduojama laikyti jei namuose yra vaikų arba gyvūnų, nes gausiai žydinčių azalijų kvapas gali sukelti dusimą arba lengvus galvos skausmus.
Pasidalink su draugais!
