Bechterevo liga

Bechterevo liga, arba ankilozuojantis spondilitas , – tai chroniška ir progresuojanti stuburo liga, dėl kurios tarpusavyje suauga stuburo slanksteliai, stuburas tampa visiškai nelankstus ir primena bambuko lazdą. Liga nepagydoma, tačiau jos progresavimą galima sustabdyti.

Iki šiol nėra ištirta susirgimo priežastis. Manoma, kad greičiausiai tai gali būti genetinis faktorius – organizme esantis antigenas HLA-B 27, kurį, kaip teigiama, turi apie 90 proc. ligos nešiotojų ir apie 20-30 proc. jų pirmos eilės giminaičių. Turintiems šį antigeną žmonėms rizika susirgti Bechterevo liga išauga, tačiau tai nereiškia, kad visi šio antigeno nešiotojai būtinai susirgs. Lygiai taip pat susirgti gali ir tie, kurie antigeno neturi.

Kaip gi tas antigenas paveikia stuburą? Organizmo imuninės ląstelės ima atakuoti kaulinį audinį, tarpslankstelinius diskus ir raiščius reaguodamos į juos kaip į antikūnius. Dėl to prasideda uždegiminė reakcija, dėl kurios sutrinka audinių medžiagų apytaka. Po tam tikro laiko tarp diskų iš druskų susiformuoja ataugos, stuburo slanksteliai susiglaudžia tarpusavyje ir suauga suformuodami savotišką klaustuką, stuburas praranda lankstumą ir žmogaus kūnas ima linkti į priekį. Ypač blogai, kai stuburas ima lenktis ties krūtinės ląsta ir šonkauliais, nes tada dėl pakitusios kūno pozos žmogui darosi sunku kvėpuoti, atsiranda širdies darbo problemų.

Stebėjimai parodė, kad vyrai ankilozuojančiu spondilitu serga tris kartus dažniau nei moterys, liga paprastai prasideda jaunystėje, apie 20-30 metus.

Deja, vaistų nuo Bechterevo ligos iki šiol nėra išrasta, tačiau taikoma terapija gali palengvinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.

Kokios priežastys įtakoja, kad tas antigenas „suveikia“? Jos gali būti įvairios: kūno sušalimas, chroniška infekcija, virusinė liga, stuburo ar dubens kaulų trauma, hormoniniai sutrikimai, žarnyno, lytinių ir šlapimo organų uždegimas.

Medicinos moksle dar yra teorija, esą Bechterevo ligos priežastis gali būti psichologinė, susijusi su nerviniais sutrikimais ir užsitęsusia stresine situacija.

Ligonių psichologiniai tyrimai parodė, kad Bechterevo liga gali pradėti vystytis žmonėms, nuolat patiriantiems nusivylimus darbe ir šeimoje, santykiuose su kitais žmonėmis. Tokiais atvejais žmogus jaučiasi nepajėgus pakeisti situaciją, jis nuolat nepatenkintas jam primesta veikla, darbu, sutuoktiniu, nors gal niekas šito jam ir neprimetė. Jis ima savęs gailėtis ir pykti ant gyvenimo. Toks savęs graužimas atsiliepia ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar maži vaikai gali susirgti Bechterevo liga?

Bechterevo liga nėra labai dažnas susirgimas, dar rečiau ji gali išsivystyti vaikystėje. Tačiau tuo atveju prognozės tikrai liūdnos.

Ar dėl Bechterevo ligos trumpėja žmogaus amžius?

Liga neturi įtakos žmogaus amžiui, ligonis gyvens tiek, kiek jam lemta. Tačiau įtakos turi dėl šios ligos atsirandančios komplikacijos. Todėl labai svarbu laiku pradėti gydytis ir klausyti gydytojų nurodymų. Aišku, žmogaus savijauta nėra gera, nes vis dėlto gyvenimo kokybė prastėja, nuolat jaučiamas nuovargis, raumenų silpnumas, kamuoja stuburo skausmai. Tačiau gydantis ir mankštinantis galima ilgai ir pakankamai oriai gyventi.

Kada atliekama stuburo operacija ir kiek ji būna efektyvi?

Operacijos prireikia dažniausiai jau toli pažengusioje ligos stadijoje, kai ligonis susilenkia beveik 90 laipsnių kampu. Tokioje pozoje jam sunku vaikščioti, nes negali žiūrėti tiesiai priešais save, tik į žemę. Toks judėjimas yra pavojingas, nes žmogus gali susidurti su kliūtimi, pargriūti ir susilaužyti stuburą.

Operacijos metu atliekama rezekcija (pašalinama dalis pažeisto audinio, šiuo atveju – stuburo slankstelio), įstatomas metalinis įtvaras ir stuburas ištiesinamas. Niekada neužtenka vienos operacijos, nes tiesinimas vyksta atskiroms stuburo dalims kaskart jį ištiesiant po 30 laipsnių. Po operacijos žmogui pavyksta išsitiesti.

Ar Bechterevo liga serganti moteris gali pastoti ir pagimdyti?

Liga niekaip neįtakoja moters pastojimo, nėštumo ir gimdymo. Jei nėra smarkiai pažengusi, kūnas dar nesusirietė, simptomai pakenčiami, vaikelio susilaukti galima. Aišku, būtina pasitarti su gydytojais dėl medikamentų vartojimo, galbūt tuo laikotarpiu teks daugiau mankštintis, vaikščioti į masažus.

Ar nustatomas neįgalumas dėl Bechterevo ligos?

Neįgalumas nustatomas ne pagal bendrą diagnozę, o pagal tam tikroje stadijoje atsiradusius funkcinius sutrikimus. Jei, pavyzdžiui, žmogus dirba mokytoju, buhalteriu, programuotoju, liga jam netrukdo judėti ir atlikti savo pareigas, jo darbingumas nėra sutrikęs. Kita kalba, jei stuburo problemos kamuoja statybininką, krovėją. Bet kokiu atveju darbingumo nustatymas yra ne gydančio gydytojo, o medicinos ekspertizės komisijos kompetencija.

Jei Bechterevo ligos simptomai gydomi šalčiu, ar galima namie naudoti ledą?

Nieko negalima namie daryti patiems nepasitarus su gydytoju. Taip, gydymas šalčiu taikomas, tačiau tik gydytojas reumatologas teisingai parodys, ant kurios vietos dėti, kiek laikyti ir kaip dažnai daryti tokias procedūras.

Simptomai

Simptomai

Kai žmogus ima skųstis nugaros skausmais, dažniausiai įtariama osteochondrozė, kadangi jos simptomai labai panašūs į Bechterevo ligą. Kartais turi praeiti 4-5 metai, kol nustatoma tikroji skausmų priežastis. Dažnai dėl uždelsto vizito pas gydytoją ir pavėluotai pradėto gydymo būna praleistos geriausios galimybės sustabdyti ligą jos pirminėje stadijoje. Tuo metu uždegimas būna apėmęs tik  dubens kaulo ir kryžkaulio jungtį, o vėliau jau plečiasi ir kyla stuburu aukštyn. Laiku nesuskubus gydyti skausmas gali apimti kojų sąnarius, Achilo sausgysles ir net pirštus.

Taigi pirmieji Bechterevo ligos simptomai – skausmas apatinėje nugaros dalyje ir sąstingis pabudus ryte. Gali skaudėti ir kaklo sritis. Apie 10 proc. Bechterevo ligos atvejų „startuoja“ būtent nuo juosmens arba kaklo radikulito skausmų, kurie nudiegia vieną ar abi kojas, o jei eina iš kaklo, tai skausmas nudiegia rankas. Bechterevo ligai būdinga, kad nugaros skausmas visada sustiprėja kūnui esant ramybės būsenoje, gulint, bet gali reaguoti ir į besikeičiančius orus. Skausmai dažniausiai paūmėja naktį ir paryčiais, tarp 3 ir 5 valandos, o dieną šiek tiek aprimsta. Todėl iš šių požymių patyręs gydytojas tikrai atpažins Bechterevo ligą ir nesupainios su osteochondroze.

Ankilozuojančio spondilito skausmas nėra pastovus, jis gali sustiprėti ir susilpnėti ar net visai praeiti. Dažniausiai kenčia šios sritys: stuburas juosmens arba šonkaulių srityje, dubens arba pečių sąnariai.

Pagrindiniai simptomai, leidžiantys įtarti galimą patologiją – tai nuolatinis nuovargio jausmas, mieguistumas, rytinis nugaros sąstingis, periodiški sąnarių skausmai. Kol liga dar pradinėje stadijoje, prasimankštinus stuburas pasidaro lankstesnis. Tačiau vėlyvesnėje stadijoje vien mankšta nebe padeda, stuburo skausmai kamuoja ne tik rytais, bet ir naktį, jie darosi pastovūs.

Bechterevo liga laikoma sisteminiu susirgimu, nes pažeidžia ne tik sąnarius, bet ir visą organizmą. Tokie pažeidimai diagnozuojami beveik trečdaliui pacientų.

Dar vienas iš šios ligos simptomų, kuris pasitaiko beveik pusei ligonių – akies obuolio uždegimas, kai kraujo kapiliarai išraizgo visą jo baltymą. Žmogus jaučia nemalonų perštėjimą, lyg į akis būtų pripilta smėlio. Turbūt liūdniausia, kad šis simptomas sunkiai pagydomas.

Dar pasitaiko, kad sergančiajam pakyla ir laikosi temperatūra, kitam pastebimai krenta svoris.

Kitas su sąnarių skausmais nesusijęs simptomas – širdies audinio – miokardo, aortos – uždegimas. Šią patologiją sukelia pasikeitusi žmogaus kūno poza. Sunkesniais atvejais formuojasi širdies vožtuvo yda. Dėl šios patologijos išsivysto plaučių funkcijos sutrikimai.

Dėl kryžmeninio klubo sąnario uždegimo sutrinka inkstų ir šlapimo sistemos veikla. Taip pat Bechterevo liga gali sukelti chronišką žarnyno uždegimą.

Žinoma, kartais išvardintos patologijos gali būti ir nesusijusios su Bechterevo liga, gal tai yra dėl kitų priežasčių atsiradę negalavimai. Tad gydytojui labai svarbu atlikti visus tyrimus ir įvertinti rezultatus.

Kaip jau buvo minėta, vyrai Bechterevo liga serga daug dažniau nei moterys. Jų net ligos simptomai ir eiga skiriasi.

Vyrams nuo pirmųjų nežymių nugaros skausmų iki tipiškų ligos simptomų gali praeiti 4-5 metai, o stuburo patologija išsivysto gana greitai. Moterims šis periodas ilgesnis, gali tęstis 10-20 metų, o didesni stuburo pakitimai gali pasireikšti tik pensiniame amžiuje.

Medicinoje dar minimas Bechterevo ligos „skandinaviškas  variantas“, kai pasireiškia plaštakų ir pėdos kaulų uždegimas – panašiai, kaip reumatoidinio artrito. Tik tiek, kad sąnariai neišsikraipo ir liga gana nesunkiai pagydoma taikant terapines priemones.

Be visų aukščiau išvardintų simptomų, Bechterevo ligai  labiausiai būdingas vis didėjantis stuburo sustingimas ir krūtinės ląstos judrumo mažėjimas kvėpuojant. Pastarasis negalavimas išprovokuoja įvairias infekcines plaučių ligas: plaučių uždegimą, bronchitą ir pan. Ligonio judesiai būna tokie sukaustyti, kad norėdamas pažvelgti į šoną, žmogus turi pasisukti visu kūnu.

Apie žmogaus negalavimą galima spręsti iš jo pozos. Ligai progresuojant figūra ties krūtinkauliu linksta į priekį, juosmens vietoje nyksta išlinkimas ir nugara pasidaro visai plokščia. Vėlyvoje stadijoje žmogus primena jau net ne klaustuką, o beveik 90 laipsnių sulenktą kablį. Norėdamas bent kiek išlaikyti pusiausvyrą, žmogus vaikšto ant sulenktų per kelius kojų ir dažniausiai pasiremia lazda.

Kaip vis dėlto nesupainioti Bechterevo ligos su osteochondroze? Pirmas požymis: osteochondroze sergantis ligonis stovėdamas tiesiai gana lengvai pasilenkia į vieną ir į kitą šoną, taip pat neatitraukdamas pėdų nuo grindų gali pasukti galvą ir kūną per juosmenį, jei nori pasižiūrėti atgal. Sergantis ankilozuojančiu spondilitu visai neprasilanksto į šonus, o apie pasižvalgymą atgal negali būti nė kalbos: žmogus sukasi visu kūnu ir pėdom.

Antras požymis: naudojant nesteroidinius priešuždegiminius vaistus Bechterevo ligos sukeltas skausmas praeina maždaug per valandą; osteochondrozės skausmas visiškai nepraeina, gal tik šiek tiek sumažėja.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Diagnozuojant Bechterevo ligą gydytojas turi išsiaiškinti, ar paciento giminėje buvo ir yra sergančių šia liga. Apčiuopiant stuburą nustatomos skausmingiausios vietos.

Apžiūrėdamas ligonį gydytojas gali paprašyti pasilenkti ir išsitiesti, nepasukant dubens atsigręžti atgal. Be abejo, visada daroma rentgeno nuotrauka, kuri parodo stuburo, kryžkaulio ir klubo kaulo sąnaryje esančius pakitimus. Įsisenėjusios ligos atveju matomas susiaurėjęs sąnarinis tarpas, nustatomi ligai būdingi stuburo slankstelių suaugimai.

Ankstyvoje ligos stadijoje geriau yra atlikti magnetinį rezonansą ar kompiuterinę tomografiją, nes šios tyrimo metodikos yra informatyvesnės nei rentgenografija.

Dar tikslesnei diagnozei daromi specialūs testai ir tyrimai.

Kartais ligonis siunčiamas į laboratoriją atlikti kraujo tyrimą, kuris gali parodyti organizme esantį uždegimą. Beje, teigiamas HLA- B 27 nebūtinai rodys, kad žmogus serga Bechterevo liga.

Bechterevo liga klasifikuojama įvairiai. Pagal savo eigą ji gali būt lėtai, greitai ir žaibiškai progresuojanti. Pagal stadijas skirstoma į ankstyvąją (kai jaučiamas nedidelis nugaros skausmas ir sąstingis), antrą (kai žymiai suplonėja tarpslankstelinė medžiaga ir galimas stuburo slankstelių tarpusavio suaugimas) ir vėlyvą (III) stadija (kai slanksteliai jau suaugę).

Gydymas

Gydymas

Anot medikų, visi žmogaus organizme vykstantys procesai susiję su galvos smegenų veikla. Liekame sveiki, kol mūsų smegenys tiksliai valdo visus procesus.

Bechterevo liga išsivysto dėl daugelio faktorių, kurie klaidina tam tikras smegenų sritis, dėl to išsiderina neuronų ryšiai. Kitaip tariant, smegenys nustoja siųsti „teisingus įsakymus“, kaip turi dirbti kaulų ir sąnarių sistema.

Galbūt ateityje ligai gydyti bus plačiai naudojamas pažangus neuronų sureguliavimo metodas, tačiau kol kas medicina gali padėti tik medikamentais, chirurginiu būdu ir fizioterapinėmis priemonėmis.

Ankilozuojančio spondilito gydymo tikslas – sumažinti skausmą, uždegimą ir judesių sustingimą, užkardyti stuburo deformaciją ir pristabdyti šį procesą. Gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, kol dar nepadaryta nepataisoma žala sąnariams.

Kadangi specialių vaistų nuo Bechterevo ligos nėra, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, kurie sumažina uždegimą ir skausmą. Kai liga paūmėja, rekomenduojamos maksimalios dozės, o skausmui sumažėjus galimas tik palaikomasis rėžimas. Tačiau visos tabletės gali turėti pašalinį poveikį: sukelti skrandžio ir žarnyno negalavimus, kraujavimą (jei ligonis yra sirgęs gastritu ar turėjęs skrandyje žaizdų).

Jei Bechterevo liga įsisenėjusi, gydytojas gali skirti rimtesnių preparatų, blokuojančių galimą auglio formavimąsi bei jo nekrozę.

Kartais gydytojas gali skirti specialius gydomuosius kompresus ar net injekcijas į skaudančio sąnario sritį.

Puikų efektą duoda nugaros krioterapija skystu azotu (gydymas šalčiu).

Iš retesnių metodų – medicininių dėlių panaudojimas. Šių gyvių išskiriamose seilėse yra tam tikrų fermentų, kurie „suminkština“ stuburą ir mažina uždegimą.

Turbūt pats nepavojingiausias ligos simptomų gydymo metodas – speciali gydanti mankšta. Šiaip fiziniai pratimai rekomenduojami visada, nes kiekvieną kartą po mankštos sumažėja skausmas, palengvėja lankstumas. Pratimai skiriami kiekvienam pacientui individualiai. Jie leidžia padidinti judesių amplitudę ir padeda išlaikyti tiesią stovėseną. Taip pat sergant Bechterevo liga labai svarbus poilsio ir miego rėžimas.

Kai medikamentai nebeduoda teigiamo efekto ir liga progresuoja, galima chirurginė operacija.

Kas bus, jei  ankilozuojantis spondilitas nebus gydomas? Pasekmės sunkios. Gali išsivystyti ne tik rimtas slankstelių uždegimas, bet ir lūžti stuburas. Sergant Bechterevo liga, kai ligonio figūra palinksta į priekį, apsunkinamas kvėpavimas, išsivysto plaučių nepakankamumas, o vėliau seka ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimai. Viskas gali baigtis tuo, kad žmogui bus nustatytas visiškas neįgalumas.

Kaip jau buvo minėta, Bechterevo ligos gydymui skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, gliukokortikoidai, imunodepresantai, speciali fizioterapija ir gydomoji gimnastika. Beje, tokia gimnastika turi būti atliekama dukart per dieną po 30 min. Jei ligonis sąžiningai kasdien mankštinsis, ligą galima sustabdyti.

Be visų minėtų priemonių, ligonis turi išmokti atpalaiduoti raumenis. Taip pat reikia išmokti kvėpavimo pratimų, kurie atpalaiduotų krūtinės ląstą.

Pradinėje ligos stadijoje labai svarbu išvengti netaisyklingų stuburo padėčių formavimosi. Todėl rekomenduojama slidinėti ir plaukioti. Miegoti patariama ant kietesnio pagrindo ir be pagalvės.

Nors Bechterevo liga yra progresuojanti, tačiau jos vystymąsi galima pristabdyti. Todėl būtina dažnai lankytis pas reumatologą, o atsiradus paūmėjimams gultis į ligoninę.

Profilaktika

Profilaktika

Be reguliaraus apsilankymo pas gydytoją reumatologą, ligonis kuo puikiausiai gali pats namuose tvarkytis su liga. Pirma sąlyga – aktyvus gyvenimo būdas, kasdienė mankšta. Galima ant skaudamų vietų dėti šiltą pūslę, o jei yra nustatytas sąnarių uždegimas, galima pridėti ledo, rekomenduojamas kontrastinis dušas.

Jei ligonis rūko, tai pirmiausia turėtų mesti šį įprotį. Jei kamuoja Bechterevo ligos simptomai, plaučių funkcija pažeista ir apsunkintas kvėpavimas, rūkymas gali greitai nuvesti į kapus.

Vaikštant reikėtų kontroliuoti kūno padėtį, visada stengtis stovėti ir eiti tiesiai.

Bechterevo ligos gydymui maistas didelės įtakos neturi. Tačiau laikytis sveikos mitybos principų nepamaišys. Tiesa, kartais gydytojai rekomenduoja baltyminę dietą, pataria atsisakyti duonos ir kitų miltinių produktų, makaronų, bulvių bei kitų daug krakmolo turinčių produktų. Reikėtų daugiau vartoti žuvies (tik ne keptos), kiaušinių, varškės, sūrio, virtos mėsos. Iš daržovių būtina valgyti morkas, burokėlius, paprikas, kopūstus, svogūnus, žalumynus, taip pat vaisius ir uogas.

Komplikacijos

Komplikacijos

Bechterevo liga pavojinga ne tik dėl to, kad pamažu sukausto žmogaus kūną – stuburą ir sąnarius, bet dėl jos gali išsivystyti kitų organų nepakankamumas. Vienas iš dažniausių – širdies darbo pakitimai ir aortos vožtuvo nesandarumas. Patologija susijusi su kūno padėties pakitimais, kai žmogus dėl stuburo problemų pradeda linkti į priekį, krūtinkaulis spaudžia plaučius ir darosi sunku kvėpuoti. Dėl sutrikusios plaučių veiklos gali išsivystyti plaučių uždegimas ir net tuberkuliozė.

Trečdaliui sergančiųjų išsivysto amiloidozė ir inkstų nepakankamumas.

Kai ankilozuojantis spondilitas yra gerokai pažengęs ir stuburas tapo visai nelankstus, galimi slankstelių panirimai ir net lūžimai, vystosi osteoporozė.

Dėl nervų šaknelių spaudimo stuburo juosmeninėje dalyje gali atsirasti kojų silpnumas, skausmai, jutimo sutrikimai kojose, tuštinimosi ir šlapinimosi problemos.


Pasidalink su draugais!