Begonija – vienmetė lauko arba daugiametė kambarinė gėlė. Augalo gimtoji gamta – drėgnieji tropikų miškai ir aukštikalnių rajonai. Dauguma begonijų rūšių kažkada į Europą atkeliavo iš Pietų Amerikos, Indijos, Vakarų Afrikos, o į mūsų namus ir kiemus, suprantama, iš vietinių gėlininkystės ūkių arba Olandijos.
Begonijas mes mėgstame dėl dviejų priežasčių: jei norime papuošti lauko erdves, renkamės ilgai ir gausiai žydinčias rūšis, o jei norime įvairovės interjere, renkamės tas, kurių grožis – lapai.
Begonija – gana įnoringa gėlė, ypač kambarinė, tačiau nors truputį patirties turinčiam gėlių mėgėjui šis iššūkis – auginti lepesnės rūšies begoniją – įmanomas. Svarbiausia – laikytis tam tikrų auginimo ir priežiūros taisyklių: saugoti augalą nuo tiesioginių saulės spindulių, saikingai laistyti ir tręšti.
Gėlininkai nėra vieningai sutarę dėl begonijų klasifikavimo. Dažniausiai klasifikuoja pagal požeminės dalies ypatumus ir išskiria 3 grupes: gumbinė, lapinė ir krūminė begonija.
Kiekviena rūšis dar turi šimtus veislių ir jų hibridų. Gumbines begonijas galima auginti tiek lauke, tiek namuose, o krūminės ir lapinės laikomos kambariniais augalais. Tiesa, vasarą jos gali augti ir lauke, jei gėlininkai ras tinkamą vietą, tačiau vėstant orams teks arba perkelti į patalpą, arba leisti nunykti lauke, kaip ir kitiems vienmečiams augalams.
Apie kiekvieną begonijų rūšį pakalbėsime atskirai: kokie auginimo ypatumai, kaip dauginamos.
Gumbinė begonija – daugiametė gėlė, jos išvestų veislių priskaičiuojama apie 200. Tai gana neįnoringa gėlė ir mielai auginama dėl nuostabių žiedų lauke, balkonuose ir ant palangių.
Visos gumbinės begonijos skiriasi nuo kitų savo giminaičių tuo, kad labai gausiai žydi. Žiedų formos ir spalvos priklauso nuo veislės. Tarp gumbinių begonijų išskiriama ampelinė, kurios žiedai, aplipę plonas šakeles, svyra žemyn.
Gumbinės begonijos nepakenčia žemos oro temperatūros, todėl į atvirą gruntą augalus galima perkelti tada, kai ne tik dienomis, bet ir naktimis laikosi jau gerokai pliusinė temperatūra.
Šiuolaikinė selekcija pateikia ne tik pačių netikėčiausių žiedų atspalvių, bet ir atsparesnių nepalankioms oro sąlygoms. Deja, dar neišvesta gumbinės begonijos rūšis, galinti žiemoti lauke, tad gumbus rudenį reikės iškasti, o pavasarį po žiemos „miego“ iš naujo sodinti.
Į atvirą gruntą gumbinę begoniją galima sodinti birželio pradžioje. Geriausia vieta – pavėsis arba išsklaidyti saulės spinduliai. Geriausiai tinka dirva iš lapinės žemės, durpių ir smėlio mišinio. Į duobutę, kur augs begonija galima įberti keramzito arba stambaus žvyro, kad nesusidarytų vandens perteklius. Pasodintą begoniją reikia palaistyti, o žemę aplink ją apiberti medžio pelenais.
Atvirame grunte augančios begonijos priežiūra nėra labai sudėtinga. Būtina dažnai apkaupti žemę aplink kerą, kad gumbas ir šaknys gautų deguonies. O laistymas priklauso nuo oro temperatūros ir lietaus. Svarbiausia – kad žemė neperdžiūtų. Laistant reikėtų saugoti lapus ir žiedus, nes begonija nemėgsta sušlapti: augalą gali apnikti pilkasis puvinys. Ilgai vasarą pliaupiantis lietus tikrai sugadina begonijų išvaizdą.
Rudenį, kai begonija numes ne tik žiedus, bet ir lapus, jos nebelaistyti – tegul ruošiasi žiemai. Nereikėtų labai skubėti iškasti net jei spustelės pirmieji nakties šaltukai. Nes augalai rudenį intensyviai kaupia gumbuose maistingas medžiagas, tuo metu formuojasi ir būsimųjų žiedų pumpurai.
Spalio mėnesį, kai jau visai sunyks antžeminė dalis, gumbai iškasami, nupurtomos žemės (galima ir nuplauti), stiebai nupjaunami paliekant apie 3 cm kotelį, apie 2 savaites padžiovimai sausoje vėdinamoje patalpoje, po to sudedami į medines dėžes ir užberiami švariu smėliu. Dėžė laikoma ne žemesnėje kaip 5-6oC temperatūroje. Kaskart reikėtų patikrinti, kad smėlis visiškai neišdžiūtų. Jis turi būti drėgnas, birus, bet ne šlapias.
Pastebėta, kad arčiau grupėmis susodinti begonijų kerai auga aktyviau negu pasodinti pavieniai. Savo žiedais ir jų gausa šios gėlės nusileidžia gal tik rožėms. Atvirame grunte žydi beveik visą vasarą, o auginamos kambaryje gali džiuginti beveik metus.
Augalas nemėgsta skersvėjų ir šiaip vėjo užpučiamų vietų, tiesioginių saulės spindulių. Todėl begonijai reikėtų parinkti tikrai jaukią vietą.
Gumbinę begoniją galima auginti ir namuose, ji jausis puikiai, nes netrikdys paros temperatūrų skirtumai. Augalas lapos ir žydės, puikiai valys patalpos orą.
Aktyvaus žydėjimo fazėje gumbinės begonijos – tiek auginamos lauke vazonuose, tiek kambaryje – nereikėtų kilnoti ir perstatinėti, sukinėti viena ar kita puse į šviesą. Nes šiuo požiūriu begonija gana kaprizinga – gali staiga numesti dalį arba visus žiedus. Ypač jautrios yra ampelinės begonijos.
Tai kambariniai dekoratyviniai augalai. Šios rūšies begonijos žavi nepaprasto grožio lapais, kurie yra ne tik įvairių formų, bet ir margumo: nuo tradicinių žalių, gelsvų, rausvų, raudonų, violetinių ir sidabrinių iki juodų. Dažniausiai jų žiedai neryškūs ir neišvaizdūs. Kai kurie gėlininkai stiebą su žiedais nukerpa, kad jis neeikvotų nei energijos, nei mineralinių medžiagų, kurios galėtų atitekti lapams.
Begonijų lapai auga visus metus, bet aktyviausiai pavasarį ir vasarą. Lapinės begonijos mėgsta šviesias, šiltas ir drėgnas patalpas. Augalus reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes gali nudegti arba užpulti voratinklinės erkutės. Persodinti begoniją ir atnaujinti vazono gruntą reikia ankstyvą pavasarį, bet nebūtinai kasmet. Kaip ir visas begonijas, lapines taip pat reikia saikingai laistyti, vasarą kas savaitę tręšti trąšomis, kurių sudėtyje mažiau azoto.
Rudenį begonijai prasideda ramybės periodas ir tęsiasi visą žiemą. Tuo metu padidėja rizika, kad augalą užpuls tripsai. Todėl reikia dažniau apžiūrėti, nuskabyti pasenusius lapus. Kad lapai patys nekristų, reikia laikyti labai šviesioje vietoje ir ne per šiltai (15-20°C), saikingai laistyti. Jokiu būdu nepurkšti. Jei kartais begonija numestų visus lapus, nereikėtų labai nerimauti. Dažniausiai pavasarį ji užaugina naujus.
Šios rūšies gėlė būna vienmetė (dažniausiai lauko) ir daugiametė (kambarinė), turi šakota ir nariuotą stiebą, primenantį bambuką. Augalas panašus į krūmą, gali išaugti nuo 10 cm iki 2 m. Šiai rūšiai būdingi ne tik nuostabūs lapai, bet ir gražūs žiedai. Teisingai prižiūrima begonija gali žydėti visus metus. Žiedai būna įvairaus dydžio, paprasti ir pilnaviduriai, balti, gelsvų, oranžinių ir rausvų atspalvių.
Yra tokių azartiškų gėlininkų, kurie mielai augina gėles iš sėklų. Begonijas iš sėklų išauginti sunkiau, reikia kantrybės ir atidumo.
Rekomenduojama sėti sausio-vasario mėnesiais, kad iki rudens augalai spėtų sutvirtėti. Jei sėją uždelsime iki kovo mėnesio, pavėluos begonijos žydėjimas.
Sėti begonijas geriausia į specialią daigyklą, kurios dugnas su skylutėm vandeniui nutekėti. Būtina paberti ne mažiau kaip 0,5 cm drenažo, ant viršaus berti sėjimo substratą. Jį geriausia pirkti specializuotose parduotuvėse.
Kadangi begonijų sėklos labai smulkios, pasėjus nereikėtų užberti žemėmis, tik lengvai prispausti. Žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia, laistyti geriausia purškiant, o kai pasirodys pirmieji lapeliai, galima drėkinti iš apačios.
Pasėjus sėklas daigykla uždengiama skaidriu gaubtu ir laikoma šviesioje bei šiltoje vietoje, temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +22-24oC. Sėklos sudygsta per 2 savaites. Kad ant gaubto susidaręs ir lašantis drėgmės kondensatas nepažeistų mažyčių sudygusiu daigelių, specialiose daigyklose reikėtų atidaryti ventiliacines skylutes. Jei daigykla savadarbė, reikėtų pagalvoti apie vėdinimą.
Kadangi žiemą trūksta natūralios šviesos, sudygusioms begonijoms reikėtų įrengti papildomą apšvietimą. Šviesu turi būti 16 valandų.
Sudygusius daigelius po truputį reikėtų pratinti prie aplinkos, todėl pradžioje 10 min., vėliau vis ilgiau paliekame atidengtą dangtį. Daigai labai smulkūs ir auga lėtai.
Tiek jaunus daigus, tiek ūgtelėjusias begonijas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, augimo temperatūrą jau galima sumažinti iki +20oC.
Kai daigeliai išaugina 3-4 tikruosius lapelius, jie pikuojami pirmą kartą: sodinami į didesnę dėžę 2-3 cm atstumu. Vėliau kiekvienas ūgtelėjęs daigas dar kelis kartus persodinamas į vis didesnį vazonėlį. Kiekvieną kartą sodinant reikia saugoti augalo šaknis, kad jos neužsilenktų. Net jei daigai auginami specialioje begonijų žemėje, būtina juos kas savaitę patręšti.
Paaugusias begonijas išimame iš vazonėlių ir su visu žemės gumbu sodiname į nuolatinę jų augimo vietą: arba į erdvų vazoną, kurį kažkur įkurdinsime, arba į atvirą gruntą gėlyne. Liepos- rugpjūčio mėnesį augalai ima žydėti, o rudenį suformuoja šaknų gumbus.
Daug paprasčiau begonijas dauginti kitais būdais, kurie nereikalauja didelės precizijos. Turbūt lengviausiai dauginti gumbines begonijas. Tam galima pradėti ruoštis vasario ar kovo mėnesį. Gumbai išimami iš smėlio, kuriame žiemojo ir sodinami į vazonus. Pirmiausia gumbas iki pusės sodinamas į nedidelį vazoną su smėlinga žeme. Laistyti reikėtų labai saikingai. Per kelias savaites gumbas pabunda: pirma pasirodo šaknelės, vėliau išlenda stiebeliai. Kai tik jie pasirodo, gumbas užpilamas žemėmis ir pastatomas į šiltą ir šviesią vietą. Kai pasirodo pirmieji pumpurai, gumbą reikia išimti iš žemės, perpjauti aštriu peiliu taip, kad kiekvienoje dalyje būtų ir pumpuras, ir šaknys. Pjūvio vietą būtinai užtepti medžio anglimi arba sierą. Po „operacijos“ gumbo dalys pasodinamos kiekviena atskirai į durpių substratą ir auginamos toliau kaskart daigą perkeliant į vis didesnį vazoną. Atšilus orams galima sodinti į atvirą gruntą.
Lengvai dauginama ir krūminė begonija. Nors jos šaknis stora ir mėsinga, bet negalima pjaustyti į dalis ir tuos gabaliukus daiginti. Reikia dalinti kerą. Pavasarį augalas išimamas iš vazono, nupurtomos žemės, pašalinamos nužydėjusių žiedynų dalys, seni lapai, nesveikos šaknys. Dalinant kerą svarbu atskirti dalis taip, kad kiekviena turėtų savo lapų kuokštą ir naujų pumpurų. Pjūvio vietą tuoj pat storai užbarstyti medžio anglimi. Nauji augalai sodinami į begonijoms skirtą substratą, palaistomi ir pastatomi į šiltą ir šviesią patalpą (ne tiesioginiuose saulės spinduliuose).
Kiek daugiau pastangų prireiks dauginant lapinę begoniją. Ji dauginama rugpjūčio mėnesį. Nuskinamas vidutinio amžiaus sveikas lapas. Dauginti galima keliais būdais. Galima nuskinti lapą su koteliu, jį patrumpinti iki 3-4 cm ir pamerkti į permatomą indą. Kai kurie gėlininkai rekomenduoja vandenyje ištirpinti aktyvuotos anglies tabletę. Paskui belieka stebėti, kad kotelis nepradėtų pūti, kad inde visada būtų pakankamai vandens, kartais jį pakeisti šviežiu. Jei pastebimas puvinys, jį galima nupjauti ir vėl pamerkti. Kai pasirodo šaknelės ir užauga iki 2 cm, naująjį daigą galima sodinti į vazoną su begonijoms skirta žeme.
Dar lapinės begonijos dauginamos lapų lakštais. Nupjaunamas sveikas su gerai išsivysčiusiomis gyslomis lapas be kotelio. Išvirkščioje pusėje lapas keliose vietose įpjaunamas žemiau gyslų išsišakojimų, padedamas išvirkščiąja puse (įpjovomis žemyn) ant smėlio ir prispaudžiamas akmenukais. Indas pridengiamas stiklu arba plėvele, pastatomas šiltoje ir šiek tiek pritemdytoje vietoje. Reikia stebėti, kad gruntas visada būtų drėgnas. Apie tai, kad daigykloje mikroklimatas geras, liudys ant stiklo besikaupiantys lašeliai.
Po 3-4 savaičių įpjovų vietose pasirodys į pūkus panašios šaknelės, vėliau jos tamsės ir storės. Dar po 2 savaičių ims formuotis pirmieji būsimo augalo lapeliai. Nuo šio momento galima pradėti grūdinti jaunus daigus: 15-20 min. kasdien atidaryti daigyklą pravėdinti, kaskart paliekant atvirą vis ilgesniam laikui. Paūgėjusius augaliukus galima atskirti nuo lapo liekanų ir sodinti į atskirus vazonėlius.
Dar lapines begonijas galima dauginti lapo dalimis. Šis metodas tinka toms begonijoms, kurios augina ilgą šliaužiantį stiebą. Reikia nupjauti sveiką lapą, padėti ant kieto pagrindo ir peiliu, pradedant nuo centrinės gyslos, pjauti į lapo kraštą taip, kad susidarytų trikampiai gabaliukai su mažiausiai 2 skersinėm gyslom. Trikampiai įsmeigiami į drėgną smėlį arba durpes smaigaliais žemyn, daigykla pridengiama dangčiu ir pastatoma šiltoje vietoje. Gruntas nuolat turi būti drėgnas. Po savaitės ar kiek daugiau iš lapų gabaliukų ims dygti šaknelės, paskui formuosis naujas augaliukas.
Begonija ne tik kaprizinga gėlė, bet ir jautri ligoms. Jei bus neprižiūrima, ją bemat apniks kenkėjai.
Jei ant lapų atsiranda rudų dėmių, greičiausiai augalas nudegė saulėje. Jei pernešus į saugesnę vietą dėmės neišnyko ir jų dar atsirado, vadinasi, trūksta maistinių medžiagų arba augalas perlaistytas.
Dėl per daug sauso oro džiūsta ir krenta lapai. Dažniausiai tai nutinka žiemos baigoje, kai augalas stovi arti šildymo įrenginių. Tokiu atveju reikėtų kartkartėmis begoniją apipurkšti, o pažeistus lapus pašalinti.
Neteisingai prižiūrima begonija nusilpsta, todėl ją ima pulti ligos ir kenkėjai. Ypač dažna miltligė. Tai grybelinis susirgimas, galintis sunaikinti augalą per kelias dienas. Begonijos lapai pasidengia baltomis apnašomis. Laiku pastebėjus miltligę, augalą galima išgelbėti nupurškus silpnu fungicidų tirpalu arba paprasčiausiu česnako užpilu. Kad liga nepasikartotų, reikia sureguliuoti laistymą ir nuolat purenti žemę. Jei augalas yra patalpoje, neprošal ją dažniau vėdinti.
Kekerinis puvinys – tai ant lapų ir stiebų atsiradusios rudos dėmės, kurių paviršius padengtas grybelinio pelėsio pūkeliu. Ligos apniktus lapus ar begonijos dalis reikia šalinti, o jei liga išplito, tai atsisveikinti su visu augalu. Profilaktika paprasta: nesodinti augalų per tankiai, nes tarp lapų necirkuliuoja oras, kaupiasi drėgmės perteklius. Žinoma, vėdinti patalpas.
Begonijų bakteriozė – labai rimta begonijų liga. Pirmieji simptomai pasirodo apatinėje lapo pusėje. Tai tamsūs vandeningi taškai. Viršutinėje lapo pusėje liga pasimato tik vėliau: atsiranda tamsiai žalios dėmės, paskui jos pagelsta, didėja, susilieja, paruduoja ir lapas ima džiūti. Dažnai pajuoduoja lapkočiai, stiebai. Perpjovus teka gelsvas skystis, pilnas bakterijų. Jei liga dar nepažengusi, augalą galima purkšti vario preparatu. Bet dažniausiai toks augalas sunaikinamas.
Iš kenkėjų begonijas dažniausiai puola amarai. Jei jų nedaug, vabalus galima paprasčiausiai surinkti, o pažeistas augalo vietas nupurkšti spirito tirpalu. Gyvenamosiose patalpose naudoti rimtesnę chemiją nepatariama. Šiaip amarai dvesia apipurškus juos praskiestu indų plovikliu FAIRY. Tačiau didesnė jo koncentracija gali pažeisti pačią begoniją. Galima pasigaminti tirpalo iš ūkiško muilo, jis ne toks toksiškas.
Kai patalpa per daug sausa, begoniją gali apnikti voratinklinė erkutė. Su ja reikia kovoti purškiant ramunėlių nuoviru arba muilinu vandeniu.
Ar tikrai begonijų grožis priklauso nuo laistymo ypatybių?
Begonijų negalima laistyti iš viršaus su laistytuvu ar iš žarnos. Joms nepatinka tokios maudynės. Tiek lauke, tiek namuose auginamos begonijos reikalauja atidumo: žemė neturi perdžiūti, bet ir nebūti pažliugusi. Augalui, kuris turi masyvius stiebus ir lapus, sausra pražūtinga. Jei vasarą oro temperatūra normali, begoniją galima laistyti kas 2-3 dienas, bet jei vyrauja karštis, laistyti reikėtų kasdien, ypač kai prasideda žydėjimas. Jei lauko gėlyne dirvą ir perlaistysite, yra tikimybė, kad vanduo nutekės į gruntą, tačiau jei begonija auga vazonėlyje, po kiekvieno palaistymo reikia išpilti iš lėkštelės vandenį. Kambarines begonijas geriausia laistyti lietaus arba nustovintu vandentiekio vandeniu.
Bet jei kambario oras labai sausas, begonijas reikėtų apipurkšti, išskyrus tas rūšis, kurių lapai ir kotai yra pūkuoti. Taip pat nereikėtų purkšti žydinčių augalų.
Kokio dydžio vazonai tinka begonijoms?
Begonijoms reikia mažų, geriausia keraminių, vazonų, kurių skersmuo yra tik 3-4 cm didesnis nei augalų šaknų sistema. Plastikiniuose vazonuose karštą dieną gali šusti šaknys, jie neišgarina drėgmės pertekliaus. Per dideliuose vazonuose begonijos gali nukentėti nuo pernelyg didelės drėgmės.
Kokio rūgštingumo dirvožemis tinka begonijoms?
Begonijų substratą geriausia pirkti gėlių parduotuvėje. Optimalus pradinio substrato rūgštingumas turi būti nuo pH 5,5–6,5.
Ar galima begoniją genėti, kad ji labiau šakotųsi?
Ši procedūra tinka ne visoms rūšims. Gumbinės begonijos negenimos, o krūmines apkarpyti galima. Ampelinėms nugnaibomos jaunos viršūnėlės. Auginančioms ilgą šliaužiantį stiebą, jei augalas senas, jis dažniausiai patrumpinamas. Lapines begonijas galima genėti, jei smarkiai išstypo į viršų, tada jos pradeda tankiau šakotis. Jei begonija labai sena ir manote, kad jos krūmo nepavyks suformuoti, galima nugnybti viršutinį pumpurą ir pašalinti apatinius lapus. Taip bus aktyvuojami snaudžiantys pumpurai.
Ar begonija nuodinga?
Begonija turi oksalo rūgšties, kuri gali sukelti burnos ir virškinimo sistemos nudegimus. Ypač daug tos rūgšties gumbuose. Todėl begonija pavojinga vaikams ir gyvūnams.
Ar galima persodinti žydinčią begoniją, pirktą parduotuvėje?
Iš parduotuvės parsineštą begoniją galima persodinti, bet nereikėtų skubėti. Tegul augalas adaptuojasi prie naujų sąlygų. Persodinti geriausia po mėnesio. Jei begonija žydi, geriau leisti jai nužydėti.
Pasidalink su draugais!
