Cholesterolis

Cholesterolis ir cholesterinas – tai tas pats mokslinis lipidinių kraujo fragmentų pavadinimas, t. y. medžiaga, pagal kurią įvertinama kraujagyslių būklė ir normalus širdies darbas. Pagal savo sudėtį abi medžiagos identiškos: tai vienas ir tas pats. Galūnė –olis reiškia medžiagos priklausymą spiritų grupei. O pati medžiaga susidaro sintetinant maistinius riebalus kepenyse.

Cholesterolis – steroidas, į riebalus panaši medžiaga, esanti visose gyvo organizmo kūno ląstelėse. Padidėjęs cholesterolio kiekis organizme gresia miokardo infarktu ar insultu. Nors ši pasekmė galima ir dėl kitų priežasčių: padidėjusio kraujospūdžio, diabeto, streso, rūkymo, nejudraus gyvenimo būdo ir pan. Padidėjęs cholesterolio kiekis serume yra tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l. Gydytojai tokiais atvejais rekomenduoja atlikti ir kitus, ne mažiau svarbius lipidų apykaitos sutrikimą parodančius tyrimus.

Cholesterinas (cholesterolis) – svarbiausia organizmo „statybinė medžiaga“. Jis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu ir yra veiklioji visų organų ląstelių ir audinių susidarymo medžiaga. Smegenyse apskritai yra 25 proc. visų cholesterolio atsargų, kurių reikia daugybei nervų ląstelių augimui ir vystymuisi. Taigi cholesterolis atlieka tokias funkcijas:

  • Dalyvauja hormonų, tarp jų testosterono, estrogeno ir kortizolio, gamyboje;
  • Reikalingas vitamino D sintezei;
  • Padeda susidaryti tulžies rūgščiai, be kurios žarnyne neskaidomas maistas;
  • Užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą, padeda organizmui kovoti su besiformuojančiais augliais.

Visas organizmui reikalingas cholesterolis pagaminamas kepenyse. Apie 80 proc. jo organizmas  pasigamina pats, likusi dalis gaunama su maistu. Todėl jei žmogus mėgsta steiką ir šašlykus, vartoja daug vadinamojo greito maisto ir apskritai mėgsta riebiai ir sočiai pavalgyti, cholesterolis tikrai viršys organizmui reikalingą jo kiekį.

Be abejo, kyla klausimas: jei cholesterolis toks reikalingas, kodėl dėl jo kyla tiek diskusijų kaip apie kenksmingą medžiagą? Todėl, kad jis naudingas organizmui tol, kol neperžengiama normos riba. Kai susidaro cholesterolio perteklius, jis tampa nuodu: ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas apnašas, dėl to siaurėja kraujo tekėjimo kanalas, organizmas mažiau gauna maisto medžiagų ir deguonies. Susiaurėjusioje kraujagyslės vietoje gali susidaryti kraujo krešulys, kuris visiškai užblokuos kraujo pratekėjimą, gali ištikti insultas.

Padidėjęs cholesterolis – tai bene dažniausia šiuolaikinių žmonių problema. Sąlyginai įprasta jį skirstyti į „gerąjį“ ir „blogąjį“. Abi cholesterolio rūšys žmogui reikalingos, kol nepažeidžiama jų pusiausvyra. Problemos prasideda tada, kai susidaro per daug „blogojo“ ir sumažėja „gerojo“.

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu, kartu su juo sudarydamas medžiagą lipoproteiną. Kai lipoproteinai yra mažo tankio (MTL), cholesterolis vadinamas „bloguoju“: nes nusėda ant kraujagyslių sienelių, dėl jo pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.

Labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL) transportuoja iš kepenų į audinius trigliceridus. Tai dar viena cholesterolio atmaina, kurios perteklius organizme taip pat yra žalingas.

Kai lipoproteinai yra didelio tankio (DTL), cholesterolis vadinamas „geruoju“. Priešingai nei „blogasis“, jis stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Jis iš periferinių audinių surenka „blogojo“ cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną, iš kurio šis pašalinamas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nuo naminių vištų kiaušinių didėja cholesterolio kiekis?

Kiaušiniuose iš tiesų yra daug cholesterino. Tačiau patekdamas į kraują jis nebūtinai virs „bloguoju“. Saikingai vartojant jis gali virsti ir „geruoju“. Jei kiaušinis bus dedamoji salotų su majonezu dalis arba ant lašinių kepta kiaušinienė, greičiausiai gausime nemažą dozę „blogojo“ cholesterino. O jei kiaušinį kepsime ant augalinių riebalų arba valgysime tiesiog virtą, „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje tikrai nepadidės.

Jei ant aliejaus butelio etiketės parašyta „0% cholesterino“, ar galima tuo tikėti?

Visiškai. Augalinės kilmės riebaluose cholesterino nėra. Jei saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus gamintojas etiketėje pabrėžia šį faktą, tai paprasčiausiai reklaminis triukas. Bet tai yra savaime tiesa.

O kai ant kitų produktų rašoma „mažas cholesterolio lygis“, ar jie tikrai nepavojingi?

Nebūtinai. Produkto sudėtyje gali būti sočiųjų riebalų, kurie didina MTL lygį kraujyje. Galimas ir toks niuansas: net jei produktas turi nesočiųjų riebalų (kad ir tas pats augalinis aliejus), jis gali būti labai kaloringas. Reikia kontroliuoti, kad bendras riebalų kiekis racione neviršytų 20-30 proc. viso dienos meniu.

Ar cholesterinas turi įtakos kūno svoriui?

Netiesioginis ryšys yra. Kuo daugiau vartojame sočiųjų ir transriebalų, tuo didesnis cholesterino lygis, vadinasi, ir kalorijų suvartojimas. Pasekmė – viršsvoris.

Kas, be maisto produktų, įtakoja didelį „blogojo“ cholesterolio lygį?

Pagrindinė priežastis – sočiųjų ir transriebalų gausi dieta. Tačiau yra ir kitų faktorių, lemiančių cholesterolio padidėjimą: nutukimas ir viršsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, antro tipo cukrinis diabetas, hipotireozė (nepakankamas skydliaukės aktyvumas), moterų amžius po menopauzės, lėtinis inkstų nepakankamumas, hipercholesterinemija (paveldėtas sutrikimas, dėl kurio MTL cholesterinas iš kraujo pasišalina lėčiau nei reikėtų).

Kaip dažnai reikėtų tikrinti cholesterino kiekį kraujyje?

Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus,  turimų ligų, papildomų rizikos faktorių. Bet kokiu atveju, kaip dažnai reikėtų tirtis, patars šeimos gydytojas. Tačiau yra kelios bendros rekomendacijos:

  • Pirmasis testas gali būti atliktas sulaukus 9-11 metų;
  • Iki 19 metų amžiaus testą reikėtų atlikti kas 5 metus. Bet jei šeimoje yra buvę insulto atvejų, kitų širdies ir kraujagyslių susirgimų, tada tirtis reikėtų kas 2 metus;
  • Vyresniems nei 20 metų tyrimai atliekami kas 5 metus;
  • 45-65 metų vyrams ir 55-65 metų moterims tirtis reikėtų kas 1-2 metus.

Ką daryti, jei nustatomas padidėjęs cholesterino lygis?

Pirmiausia būtina pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Galbūt tas padidėjimas dar nėra labai pavojingas ir gydymas nebūtinas. Tiesiog gydytojas rekomenduos pakeisti valgiaraštį, kuriame būtų mažiau transriebalų, atsisakyti greito maisto, keptų patiekalų ir saldumynų. Galima pakeisti maisto gaminimo būdą: daugiau virti ar gaminti garuose, o ne kepti. Didžiąją raciono dalį turėtų sudaryti vaisiai, daržovės, kruopos. Ir, žinoma, labai svarbu judėjimas, mankšta, sportas – tai padės atsikratyti nepageidaujamo viršsvorio.

Ar visada sureguliuoti cholesterino kiekį kraujyje galima be medikamentų?

Dažniausiai. Bet tai nuspręs šeimos gydytojas: pagal kraujo tyrimų rezultatus, gretutines ligas, kurios gali įtakoti cholesterolio padidėjimą.

Kaip greitai su medikamentais galima sumažinti cholesterino lygį?

Cholesterolio padidėjimas – gana lengvai reguliuojamas negalavimas. Jei pacientas griežtai laikosi gydytojo nurodymų ir sąžiningai vartoja paskirtus vaistus, cholesterino kiekis kraujyje normalizuojasi per 2-3 savaites.

Priežastys

Priežastys

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje reiškia, kad yra pažeistas metabolizmas (medžiagų apykaita). Tai liudija, kad cirkuliuoja per daug mažo tankio lipidų (MTL). Yra kelios lipidų disbalanso priežastys, dažniausiai jos susijusios su neteisinga mityba ir ydingu gyvenimo būdu.

Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu trikdo lipidų apykaitą ir priverčia kepenis intensyviau gaminti MTL. Tada „gerasis“ cholesterolis nespėja „blogąjį“ cholesterolį pašalinti iš kraujo indų. Nikotino smalos, alkoholis savo ruožtu ardo kraujagyslių sieneles, trikdo kepenų darbą ir didina aterosklerozės riziką.

Aukštas kraujospūdis dažniausiai provokuoja kraujagyslių sienelių pažeidimus. Dėl to pažeistose vietose gali pradėti kauptis riebalai, susiformuoja apnašos. Lipidų disbalansas gali tapti hipertoninės ligos priežastimi. Dėl susiaurėjusių kraujagyslių apsunkinamas širdies darbas.

Neteisinga mityba, kurioje dominuoja riebūs patiekalai, pusfabrikačiai, aštrus, marinuotas, keptas maistas trikdo lipidų apykaitą. Riebalai nespėjami perdirbti, todėl nusėda „į atsargas“: auga kūno svoris, didėja cholesterino lygis. Lygiai taip pat rizikos grupei galima priskirti beriebalinių ir becholesterininių dietų mėgėjus: jų kepenys, negaudamos riebalų su maistu, pradeda pačios juos gaminti daugiau nei reikėtų.

Stresinės situacijos aktyvina kortizolio, kuris ardo baltymą ir didina gliukozės kiekį kraujyje, gamybą. Dėl to sutrinka metaboliniai procesai, vystosi kraujagyslių uždegimai.

Tokios lėtinės ligos, kaip inkstų, skydliaukės disfunkcija, cukrinis diabetas provokuoja lipidų disbalansą ir kraujagyslių sienelių uždegimus. Padidėjus cholesterinui atsiranda aterosklerotinių apnašų rizika. Taip pat ir kitos ligos – nutukimas, inkstų nepakankamumas, Kušingo sindromas, nervinė anoreksija – didina cholesterolio lygį. Dėl hiperlipidemijos, glikogenozės, Nimano-Piko ligos, sisteminės raudonosios vilkligės grėsmingai padidėja labai mažo tankio lipoproteinų (LMTL) kiekis.

Kai kurie medikamentai (diuretikai, steroidai, oraliniai kontraceptikai, beta-blokatoriai) skatina „blogojo“ cholesterolio gamybą. Šiuo atveju nei dietos, nei specialaus gydymo nereikia, tiesiog nutraukus medikamentų vartojimą per 3-4 savaites lipidų lygis normalizuojasi.

Apie 20 proc. atvejų hipercholesteronemija (cholesterolio padidėjimas) išsivysto dėl genetinių anomalijų, kai kepenys gamina per daug arba nepašalina „blogojo“ cholesterolio. Šio negalavimo požymiai žmogui atsiranda apie 18-20 metus.

Moterims menopauzės metu cholesterolio padaugėja, kai organizme nebesigamina estrogenas. Nes būtent šis hormonas reguliuoja lipoproteinų balansą klimakso metu. Jei organizmas sveikas, medžiagų apykaita susitvarko savaime, kai tik stabilizuojasi hormoninis fonas.

Vyrų organizme labai mažai estrogeno. Todėl jie labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl rekomenduojama jau nuo 30 metų stebėti savo cholesterolio lygį, nes būtent nuo tokio amžiaus mažėja metabolinių procesų aktyvumas.

Norint sumažinti cholesterino lygį kraujyje, reikia mažiau vartoti riebaus maisto, atsisakyti žalingų įpročių ir vengti stresų. Jei cholesterolio padidėjimas susijęs ne su nesveiku gyvenimo būdu, o su ligomis, reikia kreiptis į gydytoją, kuris paskirs medikamentinį gydymą.

Sumažėjęs cholesterolio lygis kraujyje taip pat turi savo priežastis. Cholesterino sumažėja badaujant ar laikantis nesubalansuotų dietų, dėl ūmių infekcijų, didelių nudegimų, sepsio, lėtinio širdies nepakankamumo, metabolinės anemijos, plaučių tuberkuliozės, Tanžero ligos ir kt.

Sureguliavus mitybą ir pakeitus gyvenimo būdą kai kuriais atvejais galima subalansuoti cholesterolio lygį. Tačiau bet kuriuo atveju apie sutrikimus, jų priežastis ir gydymo būdus reikėtų pasitarti su gydytoju.

Simptomai

Simptomai

Padidėjusį cholesterino lygį dažnai vadina tyliuoju negalavimu, kadangi jis retai pasireiškia akivaizdžiais simptomais. Jei žmogus turi viršsvorį, sunkiai fiziškai dirbant, lipant laiptais kamuoja dusulys, nuolat laikosi aukštas kraujospūdis, galima įtarti „blogojo“ cholesterolio padidėjimą. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti ir užbėgti negalavimams už akių – periodiniai kraujo testavimai.

Nepaisant bendros sveikatos būklės pablogėjimo, didelė cholesterino koncentracija palieka kai kurių pėdsakų žmogaus kūno išorėje, iš kurių galima spręsti apie galimus sutrikimus:

  • Sausgyslių ksantomos – gelsvi, gelsvai rausvi arba rusvi mazgeliai odoje ar gleivinėje. Tai sudėtinių baltymų lipoproteidų sankaupos. Dažniausiai ksantomos susiformuoja kraujagyslėse ties sausgyslėmis ir sąnariais, odos klostėse, ant delnų ir padų.
  • Ksantelazmos – gelsvi minkšti dariniai (plokštelės) akių vokų odoje. Tai riebalų (cholesterolio) sankaupos.
  • Tuberozinės ksantomos – tai tamsiai geltoni arba rudi 1-5 cm dydžio riebaliniai dariniai, susidarantys ant rankų pirštų, alkūnių, kelių, sėdmenų.
  • Ragenos lipoidinis lankas – tai baltas arba šviesiai pilkas lipidų nusėdimas aplink akies rageną. Dažnai toks požymis pastebimas rūkaliams.

Medicinos praktikoje padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje įvardinti naudojamas terminas hipercholesterinemija. Tai ne susirgimas, o aterosklerozės rizikos rodiklis: kraujyje padidėjo lipoproteinų ir lipidų lygis.  Be to, nelygu kokie lipoproteinai. Didelio tankio lipoproteinai (DTL), arba „gerasis“ cholesterolis, mažina aterosklerotinių sutrikimų riziką, o mažo tankio lipoproteinai (MTL), t. y. „blogasis“ cholesterolis, riziką didina. Todėl dauguma žmonių skausmą krūtinėje traktuoja kaip vieną iš pirmųjų padidėjusio „blogojo“ cholesterolio simptomų. Jei skausmai kartojasi, būtina skubiai kreiptis į laboratoriją dėl kraujo tyrimo.

Be minėto simptomo, apie padidėjusį cholesterolio lygį liudija ir kiti požymiai:

  • Padidėjusi blužnis ir kepenys (tai gali būti nustatyta fizinės apžiūros metu)
  • Širdies ir kraujagyslių sutrikimų simptomai (susiaurėjusios arterijos). Dėl susidariusių kraujo krešulių galimi širdies priepuoliai.
  • Ant kraujagyslių sienelių susidaro riebalų nuosėdos. Dėl to mažėja kraujotakos intensyvumas, širdis ir kiti organai blogiau aprūpinami deguonimi, gali išsivystyti išeminė liga, periferinis širdies nepakankamumas, ištikti insultas.

Jei žmogus profilaktiškai nesitiria kraujo, tai tik vėlyvose hipercholesterinemijos stadijose galima nesunkai identifikuoti cholestetolio pakitimų turinčius žmones. Visi jie turi bendrų – ne tik išorinių, bet ir vidinių – simptomų, kurie liudija apie „blogojo“ cholesterolio perteklių.

Diagnozavimas ir gydymas

Diagnozavimas ir gydymas

Hiperlipidemija diagnozuojama pirmiausia atliekant kraujo tyrimus. Sulaukus 20 metų tai rekomenduojama daryti kas 4-6 metus, vyresniame amžiuje šie tyrimai atliekami dažniau.

Cholesterolio tyrimui ir lipidogramai būtina pasiruošti. Paciento vartojami vaistai, maistas, fizinis aktyvumas turi įtakos tyrimų rezultatams. Todėl procedūrą rekomenduojama atlikti anksti ryte, prieš tai 10–12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio, riebaus maisto. Kadangi intensyvus fizinis krūvis taip pat gali iškreipti rezultatus, todėl cholesterolio tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Kraujo tyrimo metu nustatomas „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterino lygis, trigliceridų kiekis.

Nustačius per didelį cholesterolio lygį gali būti skirtas medikamentinis gydymas arba pateikiamos rekomendacijos, kaip keisti mitybą bei gyvenimo įpročius. Iš medikamentų vartojami statinai, niacinas (nikotino rūgštis), fibratai, selektyvieji cholesterolio rezorbcijos inhibitoriai.

Profilaktika

Profilaktika

Yra keletas priemonių, kaip sumažinti padidėjusio cholesterolio ir aterosklerozės riziką. Kaip ir bet kurios ligos atveju, taip ir laiku kreipiantis į gydytoja dėl padidėjusio cholesterolio lygio, gydymas būna sėkmingesnis.

  1. Svarbiausia profilaktinė priemonė – periodiškai tirtis kraują. Tai aktualu ne tik pagyvenusiems žmonėms, bet ir jauniems. Nes ateroskleroze gali susirgti kiekvienas.
  2. Judėjimas ir sportas – sveiko gyvenimo pagrindas. Rekomenduojama vidutiniškai intensyvi 40-60 min. trukmės mankšta 3-5 kartus per savaitę. Tai gali būti lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu ar riedučiais, užsiėmimai sporto klube, šokiai, slidinėjimas, plaukimas ar tiesiog savarankiškai namie atliekami fiziniai pratimai.
  3. Teisinga, subalansuota mityba – dar viena geros sveikatos sąlyga. Nustačius aukštą „blogojo“ cholesterolio lygį būtina iš savo raciono išbraukti visą nesveiką maistą. Manoma, kad europiečiams tinkamiausia yra Viduržemio jūros dieta. Dienos valgiaraštyje turi būti gausu žalumynų, vaisių, daržovių, jūros gėrybių.

Sklando mitai apie kiaušinių ir lašinių daromą žalą sveikatai. Tačiau dietologai ir medikai tvirtina, kad kiaušiniai – tai cholino, o lašiniai – naudingos arachidono rūgšties šaltinis. Šios medžiagos padeda organizmui išvalyti  „blogąjį“ cholesteriną. Aišku, produktus reikia vartoti saikingai.

Nereikėtų bijoti vartoti sviestą. Tai nepakeičiamų amino rūgščių, fosfolipidų (nervinių ląstelių statybinė medžiaga), kalcio, vitaminų A, B, C, D, E šaltinis.

Naudingi yra pieno produktai – fermentuotas keptas pienas (riaženka), varškė, kefyras. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti kaimiška grietine ir varške, natūraliu nenugriebtu pienu.

Maisto racione turėtų būti pakankamai jūros produktų, kuriuose gausu omega-3 ir vitamino D. Žuvis apskritai yra lengvai įsisavinamo baltymo, cholino, metionino šaltinis.  Metioninas ir cholinas skatina lecitino gamybą organizme.

Reikėtų nepamiršti tokių produktų, kaip grikiai, ankštiniai, avižiniai dribsniai, kvietinės kruopos, grybai. Mėsą reikėtų rinktis liesą, o paukštieną valgyti be odos.

Mėgstantiems makaronus vertėtų rinktis pagamintus iš kietųjų kviečių, o duonos gaminius – pilno grūdo ir stambaus malimo.

Iš aliejų labiausiai tinka aukščiausios rūšies nerafinuotas alyvuogių ir linų sėmenų aliejus.

Nereikėtų klausytis mitų, esą degtinė padeda išvalyti kraujagysles. Alkoholio vartojimas provokuoja kepenų riebalinę distrofiją ir didina cholesterolio lygį. Dar sakoma, kad raudoname vyne yra galingo antioksidanto resveratrolio. Galbūt. Tik ar kiekvienas vynas – absoliučiai natūralus (nespirituotas)? Todėl nuostata, kad galima kasdien laikytis 200 ml vyno dozės, kelia abejonių.

  1. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad patys sveikiausi produktai kraujui – avokadas, kviečių želmenys, rudųjų ryžių sėlenos, sezamo, moliūgų, saulėgrąžų sėklos, pistacijos, kedro riešutai, linų sėmenys, migdolai; iš uogų – mėlynės, avietės, braškės, spanguolės, bruknės, juodoji aronija, granatas, raudonosios vynuogės; iš daržovių – pupos ir žirniai, rauginti kopūstai, česnakas.
  2. Kavą pakeitus kokybiška nestipria žaliąja arbata cholesterino lygį galima sumažinti 15 proc.
  3. Be abejo, reikia atsisakyti rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nes šie įpročiai įtakoja cholesterolio progresavimą.

Pasidalink su draugais!