Dracena

Dracena (lot. Dracaena) – visžalis augalas, kuris priklauso Liliaceae šeimai. Viso skaičiuojama dešimt šio augalo šeimų, o gentyje yra žinoma apie penkiasdešimt augalo rūšių. Iš viso yra daugiau kaip 400 dracenos rūšių. Ši gėlė kilusi iš Afrikos ir Azijos tropikų bei subtopikų.

Dracena savo išvaizda panaši į palmę, tačiau šis augalas nėra palminis. Nereiklus, išskirtinės išvaizdos, ryškių spalvų dracena auginama namuose. Ši gėlė yra lapinis augalas, lapai platūs arba siauri, tiesūs arba nusvirę, smailėjantys. Yra rūšis kuri puošiasi margais lapais, taip pat kai kurios rūšys neturi kamieno, o kitos užaugina ne mažą kamieną ir yra panašios į mažą medelį. Šio augalo šakos tvirtos ir lanksčios, kai kurios rūšies dracena turi daugiau nei vieną stiebą. Šiltuoju metų laiku, pavasarį ir vasarą, dracenos gali užauginti kiekinius žiedynus. Žiedai labai kvapnūs, baltos arba kreminės spalvos. Šie augalai augantys natūraliai gali užauginti vaisius, namuose augančios dracenos vaisių nesubrandina.

Rūšys

Namuose dažniausiai auginamos dvi rūšys:

  • Dryžuotoji dracena (Dracaena deremensis) – ši rūšis vertinama dėl savo išskirtinių lapų, dideli, platūs ir smailėjantys lapai užauga iki 30cm ilgio, 3 – 4 cm pločio. Lapų spalva: žvilgantys žali krašteliai, per vidurį balta juosta. Šios rūšies augalui reikia pakankamai šviesos.
  • Kvapioji dracena (Dracaena fragrans) – užaugina stiebą iki 2,5 metrų aukščio. Lapai auginami tik stiebo viršūnėje, tamsiai žalios spalvos, smailėjantys. Jaunų dracenų stiebas apaugęs lapais, senų, stiebas plikas. Ši rūšis užaugina kvapnius, batus arba kreminius žiedus.

Kitos žinomos rūšys, kurios taip pat populiarios, bet dažniau auginamos kituose šalyse:

  • Tikroji dracena (Dracaena draco) – įpjovus šios gėlės stiebą pasirodo raudonas skystis. Šios sultys vadinamos drakono krauju, todėl ir gėlės pavadinimas, graikiškai Draikana reiškia – drakonas.
  • Plačialapė dracena (Dracaena aubryana) – išsiskiria savo plačiais lapais, lapai plačiausi iš visų žinomų dracenos rūšių.
  • Blyškioji dracena (Dracaena briaunii) – nedidelė rūšis. Šios mažos dracenos vis dažniau auginamos namuose. Užauga apie 1,5 m aukščio.
  • Laiboji dracena (Dracaena concinna) – viena iš mažiausių dracenos rūšių. Plonu stiebu ir siaurais lapais.
  • Kraštuotoji dracena (Dracaena marginata) – geromis sąlygomis gali užaugti iki pat lubų. Tai augalas, kuris gerai valo orą.
  • Lenktoji dracaena (Dracaena reflexa) – nuo kitų rūšių skiriasi savo plonu stiebu, kuris dažniausiai būna šakotas, o šakas užaugina kreivas.
  • Dėmėtoji dracena (Dracaena surculosa) – labai siaurais margais lapais. Lapai žali su raudonais apvadais.

Yra išvestos ir hibridinės dracenos, kurios augina raudonos, geltonos ar žalius su raudonais ar geltonais dryžiais lapus. Lietuvoje hibridinės dracenos dar labai retos.

Priežiūra

Sodinimas

Ši gėlė labai gerai auga namų sąlygomis, yra labai nereikli, todėl svarbiausia žinoti kokios rūšies draceną įsigijote ir kokio dydžio ji užaugs. Jei turite darceną tokios rūšies, kuri užauga gana didelė, reikėtų ir erdvesnio vazono, neaukštaūgėms dracenoms užteks ir vidutinio dydžio vazono. Įsodinti šią gėlę reikėtų į specialų žemių mišinį, kuris praturtintas maistinėmis medžiagomis, skirtomis kambarinėms gėlėmis. Šiam augalui taip pat tinka velėninė, lapinė ir mėšlinė dirva su smėlio mišiniu. Galima vietoje velėninės žemės naudoti kompostinę. Geriausiai auga lengvame substrate kurio pH 6.  Persodinimui tinkamiausias laikas yra pavasaris, jaunus augalus persodinti reikia kasmet, subrendusius kas du metus.

Tręšimas

Tręšti šį augalą patariama nuo kovo iki rugpjūčio, kartą kas dvi savaites. Draceną reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, kurios skirtos kambarinėms gėlėms. Taip pat tręšti galima karvių mėšlo srutomis ar pasigaminus mineralinį mišinį: 2g amonio salietros, 1g kalio druskos, 2g superfosfato ant 1l vandens.  Persodinus tręšti nereikėtų bent porą savaičių. Labai svarbu nepersistengti su trąšomis ir tręšti saikingai, nes nuo per dažno tręšimo gali išnykti spalvingos dėmelės ar juostelės, arba lapai paraudonuoja. Rudenį ir žiema augalo tręšti nereikia.

Laistymas

Ši gėlė visai nelepi, nebijo sauso oro, bet nuo per didelės sausros ar drėgmės gali pradėti kristi dracenos lapai. Vasaros laikotarpiu draceną laistyti reikėtų gausiau, kasdien nupurkšti lapus, arba nuprausti po tekančiu dušu, taip pat lapus galima nuvalyti švaria, drėgna kempinėle. Po tekančio vandens srovę plauti galima tik jau suaugusią draceną, jauną augalą užtenka apipurkšti šiltu vandeniu. Vasara augalo žemė turi būti drėgna, bet negalima palikti nusistovėjusio vandens, nuo per didelės drėgmės ir stovinčio vandens, pradės pūti šaknys, todėl svarbu, kad gėlė būtų laikoma ant sauso padėklo. Žiemą šią gėlę reikėtų laistyti minimaliai. Pastebėjus, kad substratas išdžiūvęs galima palieti augalą. Žiemos laikotarpiu reikėtų laistyti 1 – 2 kartus per savaitę. Geriausia, kad visus metus vandens, kuriuo laistoma ar purškiama dracena, temperatūra būtų apie 37 laipsnius, vanduo turėtų būti švarus.

Kadangi augalas puikiai perneša sausą orą, žiemos laikotarpiu, kada kambaryje nuo šildymo išsausėja oras, papildomai purkšti gėlės tikrai nereikėtų, užtenka kelis kartus per savaitę, daugiau drėgmės dracenai patinka tik šiltuoju metų laiku.

Vieta

Jei dracenos lapai yra margi, tuomet jai reikia daugiau saulės šviesos, žalialapėms dracenos gali augti pastatytos ir pusiau šešėlyje. Svarbu parinkti tokią vietą, kad augalas negautų tiesioginių saulės spindulių, nes tai gali nudeginti jų lapus. Geriausia šią gražuolę statyti prie rytinio arba vakarinio lango. Dracenai puikiai tinka ir dirbtinis apšvietimas. Vasaros metu draceną galima išnešti į lauką, tačiau reikėtų ją statyti tokioje vietoje, kur negautų tiesioginių saulės spindulių ir būtų užuovėja. Žiemos metu šią gėlę reikėtų perstatyti į kiek šviesesnę vietą.

Dracenos ramybės laikotarpis trunka nuo spalio iki sausio mėnesio, šiuo laikotarpiu geriausia, kad kambario temperatūra, kuriame laikoma dracaena, būtų ne mažesnė kaip 13 laipsnių.  Vasaros metu rekomenduojama kambario temperatūra neturėtų būti didesnė nei 25 laipsniai, nes dracaena nemėgsta didelių karščių, ji geriau jaučiasi vėsesniame kambaryje, bet tuo pačiu nemėgsta ir didesnių šalčių. Optimaliausia temperatūra šiam augalui yra 18 – 20 laipsnių.

Ligos

Paprastai jei dracaena auginama palankiomis sąlygomis ligos gėlės kamuoti neturėtų. Tačiau pasitaiko ligų ir padarinių dėl prastos augalo priežiūros. Štai dažniausiai pasitaikančios problemos:

  • Nuvytę, susiraitę lapai

Lapai vysti gali dėl per didelės dirvos drėgmės, pradėjus pūti šaknims arba dėl patalpoje esančios mažos temperatūros.

  • Apatinių lapų pageltonavimas ir džiūvimas

Tai nutinka dažniausiai jau pasenusiam augalui, tokiu atveju reikėtų augalą atnaujinti. Pageltusius ir padžiūvusius apatinius lapus galima panaikinti.

  • Ant lapų atsiradusios pilkos ir rusvos dėmelės

Tokias pasekmes sukelia grybelinė liga. Tokius lapus reikėtų nedelsiant nukirpti, o visa augalą nupurkšti Rovral tirpalu.

  • Pageltę, džiūstantys lapai su rudomis dėmelėmis

Taip pat grybelinė liga – antraknozė. Pastebėjus reikėtų kuo greičiau pašalinti lapus ir augalą, taip pat nupurkšti Rovral tirpalu.

  • Dingusios spalvotos juostelės ant margaspalvės dracenos

Dažniausiai tai parodo, kad augalui trūksta šviesos. Reikėtų draceną perstatyti į šviesesnę vietą arba jos apšvietimui naudoti dirbtinę šviesą. Tačiau prisiminkite, kad tiesioginių spindulių ši gėlė labai nemėgsta, tokiu atveju lapai pradės geltonuoti ir džiūti.

  • Ant pageltusių lapų pastebimi voratinkliai

Tai voratinklinės erkutės. Tokiu atveju reikėtų lapus nuvalyti drėgna, švaria kempinėlę ir nupurkšti augalą specialiais preparatais. Dracenai reikėtų lapus valyti reguleriai norint išvengti šios nemalonios ligos.

  • Ant lapų pastebimos rudos išsipūtusios dėmelės

Tai skydamariai. Dažniausiai kenkėjai surenkami ir pašalinami, o lapai kruopščiai nuplaunami tam tikru preparatu ir vandeniu.

  • Išblukę lapai

Augalas gavo per daug tiesioginių saulės spindulių, reikėtų augalą pastatyti kiek ūksmingesnėje vietoje.

Dauginimas

Dracena dauginama vegetatyviškai, įšaknyjant stiebo viršūnę, atžalas ar stiebo dalis. Nupjovus stiebo viršūnę, stiebo dalis ar atskyrus atžalas reikėtų įmerkti į vandenį arba įsodinti į durpes ar pjuvenas ir palaikant tinkamą drėgmės bei šilumos santyki laukti kol augalas išleis šaknis, tuomet galima draceną įsodinti į vazonėlį su jai tinkama dirva. Norint, kad augalas greičiau išleistu šaknis reikėtų palaikyti apie 25 laipsnių temperatūrą ir stebėti jog durpės ar pjuvenos būtų pakankamai drėgnos.

Pasenus dracenai nereikėtų skubėti jos išmesti, ją galima atnaujinti. Nupjovus viršūnę pasodinti ją ir laikyti šiltoje patalpoje, tuomet pradeda sprogti miegantys pumpurai ir gėlė atsinaujina. Pradėjus augti naujiems ūgliams galima juos nupjauti ir įšaknydinti.

Reikėtų nepamiršti, kad augalą dauginant stiebo dalimis ar nupjovus viršūnę, negalima palikti atvirų augalo pjūvių, juos reikėtų pabarstyti medžio anglimi .

Paprastai šios gėlės auginamos namuose ar šiltnamiuose sėklų nesubrandina, bet sėklos gali būti gaunamos iš vietų, kuriuose augalas auga natūraliai. Todėl augalas gali būti dauginamas ir sėklomis. Norint sudaiginti sėklas reikėtų pasodinti į samanas, jas nuolat drėkinti ir laikyti 25 – 30 laipsnių temperatūroje.

Dauginimu užsiimti geriausia pavasarį, kovo, balandžio mėnesiais.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!