Dracena

Kambarinė lapinė gėlė dracena priklauso smidrinių šeimos augalams, sukulentinių krūmokšnių ir  mažesne dalimi medžių genčiai, kuriai priskiriama apie 114 pavadinimų. Dracenos tėvynė – Afrikos ir Azijos atogrąžų miškai, kalnai, lygumos. Natūraliomis sąlygomis dracena auga kaip didesni ir mažesni krūmai ir 3-10 metrų aukščio medžiai. Mūsų klimato sąlygomis dracena auginama kaip dekoratyvinis kambarinis augalas ir yra ne tokių įspūdingų dydžių.

Kambarine palme vadinama dracena – išties populiarus augalas. Pavadinimas dracena kilęs nuo žodžio drakonas: galbūt dėl šiek tiek agresyviai atrodančių lapų. Gėlę auginti paprasta, nes ji nėra labai lepi. Tai, ką paprastai vadiname kamienu, iš tikrųjų yra sustorėjęs stiebas. Todėl kambarinės dracenos negalima laikyti medžiu. Augdamas stiebas pamažu meta apatinius lapus. Vidutinis lapo amžius – 2 metai.

Augalo lapai – ilgi, aštrūs su išilginėmis gyslomis, kurios susijungia lapų galuose. Dar viena įdomi dracenos ypatybė – šaknys. Jos lygios, tiesios, oranžinės arba tamsiai geltonos spalvos.

Kambarinė dracena žydi labai retai. Bet jei kažkam pavyksta suteikti augalui komfortiškas sąlygas, tai gali pasidžiaugti smulkiais žalsvais arba baltais žiedais, kurie ne visada maloniai kvepia. Dracenos vaisiai – kaulavaisiai, kurių, deja, irgi beveik neįmanoma namų sąlygomis išauginti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima draceną auginti namie, ar tai labiau biuro augalas?

Dracena namie auginama dėl jos dekoratyvumo ir egzotinės išvaizdos, augalas teigiamai veikia žmogaus gyvenamąją aplinką – valo ir filtruoja orą.

Ar dracena turi gydančių savybių?

Ryškiai raudonos dracenos sultys kinų medicinoje naudojamos kelis tūkstančius metų. Maišant jas su vynuogių spiritu gaunami vaistai odos ir skrandžio ligų gydymui. Pagal kai kuriuos liudijimus,  dracenos buvimas namuose teigiamai veikia žaizdų gijimą, gerina virškinimo ir žarnyno veiklą. Kaip su kiekvienu augalu, taip ir su dracena siejami įvairūs prietarai. Tačiau nė vienas iš jų nėra moksliškai pagrįstas.

Ar dracena nuodinga?

Dracena nėra labai toksiškas augalas. Tačiau nerekomenduojama jo auginti, jei namuose yra mažų vaikų ir naminių gyvūnų. Dracenos išskiriamos sultys gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus,  tremorą ir bendrą silpnumą.

Katė graužia dracenos lapus. Ar gyvūnui tai pavojinga?

Katės mėgsta kramtyti draceną, tačiau joms augalas nėra kenksmingas. Vis dėlto nereikėtų leisti katei žaloti draceną, nes gėlė atrodys neestetiškai.

Kaip naudoti citokinino pastą dracenos pumpurams „pažadinti“?

Citokinino pasta naudojama augalų miegančių pumpurų sužadinimui. Nebūtina dracenos pumpurus įpjauti, galima dantų krapštuku pastą tiesiog užtepti. Netrukus ims augti naujas ūglis. Geriausi šią procedūra atlikti pavasarį, kai dienos darosi ilgesnės ir ūgliams bus pakankamai šviesos.

Iš kokios medžiagos turėtų būti dracenos vazonas?

Jame turi laisvai tilpti dracenos šaknys, tačiau vazonas neturėtų būti per erdvus, nes tuokart dideliame kiekyje žemės užsistovės vanduo. Geriausia vazono forma – prailgintas. Medžiaga, iš kurios jis pagamintas, neturi reikšmės. Tačiau praktika rodo, kad geriausiai dracena auga keramikiniuose ir plastmasiniuose vazonuose.

Rūšys

Rūšys

Dracena marginata

Dracena marginata dar vadinama Madagaskaro dracena. Tai turbūt labiausiai mūsų namuose paplitusi dracenų rūšis. Į palmę panašus augalas turi gana tvirtą stiebą, kuris gali išaugti iki 3 metrų, jo viršūnėje – kuokštas tankiai suaugusių ilgų siaurų lapų. Marginata gali būti dvispalvė (žali ir raudoni atspalviai) ir trispalvė (tamsiai žali, šviesiai žali ir raudoni atspalviai). Ši rūšis bene labiausiai nereikli apšvietimui. Jauno augalo smailūs lapai stiebiasi į viršų, vėliau bręstant nulinksta į šonus ir nusileidžia žemyn. Seniems lapams nukritus ant stiebo lieka nedideli randai.

Marginata mėgsta šilumą, pavėsį, drėgną orą ir saikingą laistymą. Jai gali pakenkti skersvėjai ir staigūs temperatūrų pokyčiai. Geriausia vieta ant palangės – šiaurinė pusė. Gėlė puikiai „sutaria“ su kitais kambariniais augalais, labiausiai mėgsta fikusus, jukas ir palmes.

Dryžuotoji dracena (dracena deremensis)

Kol dryžuotoji dracena jauna, ji panaši į baltai dryžuotų lapų kuokštą, vėliau ima formuotis plikas stiebas ir augalas darosi panašus į mažą palmę. Namų sąlygomis dryžuotoji dracena gali užaugti iki 1,5 metro aukščio. Laukinėje gamtoje augalas subrandina ryškiai oranžinius vaisius, mūsų klimato sąlygomis tai beveik neįmanoma.

Iš subtropikų kilusi dracena mėgsta šilumą, žemesnė nei +20oC temperatūra jai gali būti pražūtinga. Gėlė iškenčia trumpalaikę sausrą, tačiau jos lapai mėgsta drėgną orą. Dracenai labai patinka šiltas dušas, dažni lapų valymai drėgna šluoste. Ypač oro drėgme reikėtų pasirūpinti per vasaros karščius ir žiemą, kai prasideda šildymo sezonas. Gėlės vazono nereikėtų statyti arti šildymo prietaisų.

Dryžuotoji dracena mėgsta šviesą, bet ne tiesioginę saulę, kuri gali nudeginti lapus. Geriausia yra išsklaidyta šviesa. Vasarą augalą galima išnešti į lauką, balkoną, kur nebūtų skersvėjų, nepliekstų saulė ir neužlytų smarkus lietus.

Pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį dryžuotoji dracena saikingai laistoma. Jokiu būdu negalima į vazoną pripilti vandens tiek, kad žemė permirktų. Žiemą laistoma rečiau – tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta. Būtina periodiškai purenti vazono grunto paviršių, kad augalo šaknys gautų deguonies.

Kvapnioji dracena

Kvapnioji dracena – viena dažniausiai namuose auginamų augalų, o dracaena fragrans golden coast porūšis, kuris priklauso margalapėms dracenoms, ypač mėgstamas gėlių augintojų. Šios rūšies dracena turi tvirtą stiebą. Jauno augalo kamienas tankiai apaugęs gražiais, plačiais žaliais su geltona juosta lapais. Senesnių augalų kamienas plikas su lapų puokšte viršūnėje. Savo pavadinimą kvapnioji dracena gavo dėl to, kad žydi baltais kvapniais žiedais, kurie išsilaiko apie mėnesį. Natūraliomis sąlygomis Afrikos ir Azijos tropikuose dracena fragrans golden coast užauga iki 6 metrų, mūsų namuose ji kur kas kuklesnių dydžių – apie 2 metrus aukščio.

Namie auginama kvapnioji dracena mėgsta saikingą laistymą, išsklaidytą šviesą. Geriausiai tinka vakarinė palangė. Patalpų temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +15 °C ir ne aukštesnė kaip +28°C.

Kitas populiarus kvapniųjų dracenų porūšis – dracena lemon laim. Tai krūmą primenantis augalas, auga labai lėtai (apie 30 cm per metus). Lapai auga iš skrotelės, trispalviai dryžuoti (žali, balti ir ryškiai geltoni atspalviai). Lengvai prisitaiko prie patalpų sąlygų, nereikli ir lengvai dauginama. Augalui senstant jis praranda savo dekoratyvumą (nuplinka stiebas, nublanksta spalvos). Todėl kvapniąją draceną rekomenduojama kaskart vis atnaujinti. Gėlė mėgsta drėgną orą, lengvą drėgnesnį gruntą ir dažną purškimą. Kadangi šaknų sistema aktyvi, draceną reikia kas pavasarį persodinti į didesnį vazoną.

Norint suformuoti gražų krūmą, dracenos stiebą galina genėti. Tada žemiau nupjautos vietos ima augti nauji pumpurai. Taip pat stiebą galima pjaustyti dalimis ir grunte arba vandenyje įšaknijant užsiauginti naujus jaunus augalus.

Dracena sandera (sanderiana)

Sandera dar vadinama laimės bambuku, blyškiąja dracena. Tai daugiametis žolinis augalas, galintis išaugti iki 1 metro aukščio. Į bambukus panašius ir retais banguotais lapais apaugusius stiebus galima įvairiai sukti, pinti ir formuoti. Pagal kinų feng-shui teoriją, dracena sandera į namus atneša laimę, meilę ir gerovę. Šią rūšį galima auginti ir pamerktą vandenyje.

Dracena sandera mėgsta išsklaidytą šviesą, gerai jaučiasi ir pavėsyje. Mėgsta vėdinamas patalpas ir nebijo skersvėjų, jai reikia drėgno grunto ir nebūtina purkšti. Lengvai dauginasi stiebo dalimis, įšaknyti galima tiek įsmeigus į drėgną gruntą, tiek pamerkus į vandenį. Tik viršutinį stiebo pjūvį reikėtų užlieti vašku, kad nepatektų infekcija.

Kanarų dracena

Kanarų dracena dar vadinama drakono medžiu. Tai stambus augalas, kuris savo tėvynėje Kanarų salose užauga iki 10, o kartais ir iki 20 metrų aukščio, primena išverstą skėtį. Mūsų namuose sudekoratyvinta rūšis užauga iki 1,5 metro aukščio, turi gana tvirtą sumedėjusį stiebą, kietus, aštrius, peilio formos lapus, užaugančius iki pusės metro ilgio.

Kiekviena stiebo atšaka baigiasi siaurų, ilgų, aštrių lapų kuokštu. Įpjovus augalo stiebo žievę išteka bespalvė smala, kuri iškart nusidažo ryškiai raudonai. Kambarinis drakono medis auga lėtai, atrodo labai egzotiškai.

Kanarų dracenai reikia daug šviesos, bet ne tiesioginių saulės spindulių. Tinka pietryčių ir pietvakarių langai. Jei augalui šviesos pakaks, jo lapų kraštai nusidažys raudonai.

Optimaliausia temperatūra – 18-25oC šilumos. Žiemą ji gali būti ir žemesnė, bet ne mažiau kaip +12oC. Šiltuoju metų laiku draceną būtina purkšti minkštu vandeniu, žiemą purškimo nereikia. Tačiau jei augalas žiemoja šiltoje patalpoje su centriniu šildymu, purškiama kaip vasarą.

Dracena godsefa (dracena surkuloza)

Dracena godsefa labai nepanaši į kitas savo šeimos rūšis. Tai krūmą primenanti kambarinė gėlė, užauganti nuo 15 cm iki 3 metrų aukščio. Jos lapai taip pat nebūdingi kitoms dracenoms – jie ovalūs, tamsiai žali ir dėmėti, auga ant plonų šakelių tiesiai iš žemės ir sudaro krūmą. Todėl kartais ši gėlė vadinama auksaspalve arba dėmėtąja dracena. Žydi gelsvais ir kvepiančiais žiedais, dažniausiai lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Lapų margumas įvairus – nuo neryškių kreminių dėmelių iki gausiai dėmėtų, kone baltų lapų. Dažniausiai žydi jaunas augalas, kartais užmezga smulkias raudonas uogas. Pas mus dažniausiai auginamos šios dracena godsefa rūšys: Punctulata,  Milky Way, Juanita, Florida Beauty.

Geriausia vieta dracenai – mažai saulėta palangė, bet ne per tamsi, nes tada neišryškės dekoratyvios lapų dėmės. Vazoną su dracena godsefa rekomenduojama sukioti, kad krūmelis neaugtų tik į vieną pusę. Kartais galima išnešti į lauką ir keletą valandų leisti pasimėgauti saulės spinduliais. Godsefos rūšys nevienodai mėgsta pavėsį: kuo tamsesnė lapų spalva, tuo geriau augalas jaučiasi pavėsyje. Šviesūs lapai reikalauja daugiau šviesos.

Laistoma saikingai, neperdžiovinant grunto. Vasarą galima ir gausiau, labai tinka lietaus vanduo, o žiemą galima tirpinti sniegą ar ledą, nes jame nėra ftoro, kuris pražūtingas dracenai. Optimaliausia temperatūra – +20-30oC, žiemą – ne žemesnė nei +14oC.

Persodinti rekomenduojama kas 2-3 metus į specialiai dracenoms skirtą gruntą. Dauginama vegetatyviniu būdu, nauji daigai labai lengvai įsišaknija tiek drėgname grunte, tiek vandenyje.

Dracena refleksa

Dracena refleksa užauga virš metro aukščio, jos lapai pailgi, ryškiai žali su geltona juosta per visą ilgį, nusvirę žemyn. Stiebas šakotas ir gana silpnas, todėl jį būtina paremti. Išsišakojimų galuose – lapų kuokštai. Kadangi dracenos refleks šakos auga beveik iš pagrindo, ji labiau panaši ne į palmę, o į krūmą.

Tai bene kaprizingiausia dracenų rūšis. Jai kasdien reikia ne mažiau kaip 10 valandų dienos šviesos, bet ne tiesioginių saulės spindulių. Mėgsta drėgną ir šiltą orą (17-25oC), jei patalpoje darosi karščiau, reikia įleisti gryno oro arba augalą išnešti į lauką. Purškiant ir laistant reikia saugoti, kad nepatektų vandens į lapų „kišenėles“. Nuo lapų būtina dažnai drėgna šluoste nuvalyti dulkes.

Jauna dracena kasmet persodinama į didesnį vazoną, suaugusią užtenka persodinti kas 2 metus. Tikėtis, kad dracena sukraus žiedus ir subrandins sėklas nevertą, nes žydi ji tik laukinėje gamtoje arba auginama ypatingai artimomis natūralioms sąlygomis oranžerijose. Dauginti galima stiebo dalimis arba viršūnės ūgliais.

Dracena Džanet Kreig (Janet Craig)

Džanet Kreig dracena – palmę primenantis augalas, užauga iki 3 metrų aukščio. Ant nestoro žalio stiebo susiformuoja kelios šakos su dideliais lapų kuokštais galuose, jie būna tamsūs, platūs vienspalviai arba su geltonu apvadu. Kol dracena jauna, jos lapai stiebiasi į viršų, brandesniame amžiuje nusvyra žemyn. Šoninių ūglių neužaugina. Bet ant stiebo yra daug miegančių pumpurų, iš kurių galima suformuoti įspūdingesnio dizaino augalą arba stiebo dalis su pumpurais panaudoti dauginimui. Natūralioje gamtoje žydi dideliais raudonais žiedais, skleidžia stiprų ir aštrų kvapą. Kambaryje auginama dracena Džanet Kreig – ekologiškai labai naudingas augalas, kuris puikiai filtruoja ir valo orą nuo kenksmingų dalelių ir išskiria deguonį.

Šią dracenos rūšį auginti lengva. Ji mėgsta vakarinę arba pietvakarinę palangę, saikingą laistymą ir purškimą. Vazono gruntą galima užberti neutralia organine medžiaga, pavyzdžiui, keramzitu. Gėlė nėra labai jautri temperatūrų skirtumams (+14-24oC), vasarą puikiai jaučiasi lauke, bet ne saulės atokaitoje.

Dracena užaugina daug šaknų, todėl jauną augalą reikėtų kasmet persodinti į didesnį vazoną. Suaugusiam augalui šios procedūros metu galima šiek tiek apkarpyti senas šaknis.

Priežiūra

Priežiūra

Kaip prižiūrėti draceną

Dracenos priežiūra nėra labai sudėtinga. Jei įsigijote gėlę draceną arba planuojate ją pirkti, labai svarbu žinoti keletą paprastų dalykų, kaip ja rūpintis, kad augalas ilgus metus puoštų namus ir džiugintų akį.

Temperatūra. Dracenai labiausiai tinkanti temperatūra – +20-25°С. Žiemą gali augti patalpoje, kurioje iki +15°С, tačiau jei oras atvės labiau, augalas gali žūti. Taip pat dracenai kenkia per aukšta temperatūra: pradeda vysti lapai ir gėlė atrodo neestetiškai.

Apšvietimas. Gamtoje dracena paprastai auga ūksminguose tropiniuose miškuose, todėl auginamai mūsų namuose tiesioginiai saulės spinduliai gali pakenkti. Nereikėtų dekoratyvinės palmės statyti ant pietinės palangės ar saulėtoje terasoje. Rekomenduojama rasti vietą, kur krenta švelni šviesa, pavyzdžiui, rytinę ar vakarinę pusę. Stambialapė dracena, kurios lapai yra su šviesiomis dėmėmis arba juostomis, mėgsta išsklaidytą saulės šviesą; siauralapės dracenos geriau jaučiasi šešėlyje.

Drėgmė. Kadangi tropikams ir subtropikams būdingas drėgnas klimatas, o iš tų kraštų kilusiai dracenai namuose ir biuruose analogiškų sąlygų suteikti neįmanoma, todėl gėlę būtina kasdien purkšti drungnu vandeniu arba šalia įrengti oro drėkinimo sistemą. Ypač svarbu į tai atsižvelgti žiemą, kai įjungiamas patalpų šildymas, taip pat vasarą, kai prasideda karščiai. Pakankamai drėkinama dracena atsidėkos valydama patalpų orą nuo jame sklandančių kenksmingų dalelių, ypač biure, kur daug kompiuterių, spausdintuvų ir kitos technikos.

Laistymas. Kaip ir daugelis kambarinių augalų, dracena mėgsta saikingą laistymą: vazono žemė visada turi būti truputį drėgna. Dracenos laistymui tinka nustovintas kambario temperatūros vandentiekio vanduo, žiemos periodu jį galima šiek tiek pašildyti iki 25-30°С.

Tręšimas. Dracenos tręšimas priklauso nuo metų laikų. Rudens-žiemos laikotarpiu gėlės augimas sulėtėja, todėl tręšti reikia nuo balandžio iki rugsėjo. Tinka visos kompleksinės mineralinės trąšos, skirtos kambariniams lapiniams augalams. Tręšiama 1-2 kartus per mėnesį pagal pakuotėje nurodytą instrukciją. Taip pat bent kartą per mėnesį būtina supurenti vazono žemės paviršių, kad prie šaknų prieitų oro.

Kaip persodinti draceną

Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių būtina persodinti draceną. Kad normaliai vystytųsi šaknys, jaunai ir intensyviai augančiai gėlei (iki 3-4 metų) būtinas erdvus vazonas. Suaugusį augalą nebūtina kasmet persodinti. Bet viršutinį grunto sluoksnį pakeisti reikėtų, nes ilgainiui iš jo išsiplauna maistinės medžiagos. Kartais į naują gražų vazoną dracena persodinama vien dėl estetikos.

Dracenai skirtą gruntą galima nusipirkti specializuotose gėlių parduotuvėse. Reikia nepamiršti, kad apie šeštadalį vazono turėtų užimti drenažas – žvyras arba specialios keramzito granulės. Per šį sluoksnį nutekės vandens perteklius, nepūs šaknys, be to, jas pasieks oras iš apačios.

Standartinis dracenos substratas – žemių ir durpių mišinys, kurio galima nusipirkti. Bet galima paruošti ir patiems. Reikia sumaišyti lygiomis dalimis velėninę, lapinę, pūdymo žemę ir smėlį. Galima įmaišyti drenažinių elementų (keramzito granulių, medžio anglies), mineralinių trąšų (superfosfato, kalio, dolomitmilčių, mikroelementų) laikantis pakuotėje nurodytų proporcijų.

Norint ištraukti draceną iš senojo indo geriausia leisti žemei truputį pradžiūti. Bet galima pasielgti ir priešingai – gausiai palaistyti, tada iškeliant šaknys netrūkinės. Naujas vazonas turėtų būti erdvesnis ir gilesnis.

Kad palaisčius draceną žemė ne taip greitai išdžiūtų, iš viršaus ją galima pamulčiuoti keramzito granulėmis, medžio žieve ar skiedromis.

Geriausias dracenos persodinimo laikas – žiemos pabaiga ir pavasario pradžia. Po persodinimo gėlę reikia gerai palaistyti ir stebėti, kad paskui gruntas neperdžiūtų. Jei į sodinamą gruntą nebuvo papildomai dėta trąšų, tai tręšimą galima pradėti po poros savaičių.

Dracenos dauginimas

Dracenos dauginimas yra visai paprasta procedūra. Gėlė dauginama viršūnių auginiais ir stiebo dalimis, kurios, pamerktos į vandenį arba pasodintos į gruntą, išleidžia naujas šaknis ir ūglius.

Dauginimas viršūnėmis. Aštriu peiliu nupjaunama viršutinė palmės dalis – stiebo dalis kartu su lapais (ne mažiau 15-20 cm). Pjauti reikia vienu staigiu judesiu, kad liktų lygūs kraštai. Padžiovinus pjūvio vietą, viršūnė gali būti iškart sodinama į dracenoms skirtą substratą. Daigą būtina 3-5 kartus per dieną apipurkšti drungnu vandeniu ir palaikyti drėgną žemę (galima netgi šiek tiek šlapią).

Dauginimas stiebo dalimis. Nupjautas dracenos stiebo dalis šaknyti galima tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Šaknijant vertikaliai, stiebo dalis beveik iki pusės įsmeigiama į žemę; šaknijant horizontaliai, stiebo dalis paguldoma ant substrato ir įspaudžiama ties centru paliekant kyšoti abu stiebo galus. Stiebo dalys turėtų būti ne trumpesnės kaip 10 cm ir ne ilgesnės kaip 20 cm.

Vietoj grunto šaknijimui galima naudoti vandenį. Viršūnė arba stiebo dalis įmerkiama į švarų kambario temperatūros vandenį, į kurį įmetama aktyvuotos anglies tabletė, kad nesiveistų bakterijos ir pelėsis. Jei vanduo bent truputį pasidarė drumstas, jį reikia pakeisti.

Draceną dauginti geriausia pavasarį, kovo ar balandžio mėnesį. Procesą galima pagreitinti, jei dracenos dauginimo dalys bus uždengtos kaip šiltnamyje. Galima pjūvio vietą patepti augimą stimuliuojančia priemone, jos galima įpilti ir į vandenį, kuriuo laistomi ar šaknijami nauji augalai. Paprastai naujos šaknelės ir daigai pasirodo po 1,5 – 2 mėnesių.

Ligos ir kenkėjai

Ligos ir kenkėjai

Dracenos ligos ir kenkėjai

Jei teisingai prižiūrima dracena meta lapus arba prastėja gėlės išvaizda, greičiausiai dėl to kaltas koks nors kenkėjas. Todėl būtina atidžiai apžiūrėti kiekvieną gėlės lapelį ir net grunto paviršių. Nustačius kenkėją ir panaudojus tinkamas kovos su juo chemines priemones, augalą galima išgelbėti. Juolab, kad nesuvaldyti kenkėjai gali apnikti ir kitus kambarinius augalus.

Rudi dracenos lapų galai rodo, kad per sausas oras. Todėl būtina pradėti reguliarų purškimą.

Jei dracena perlaistoma, pradeda pūti apatinė stiebo dalis. Reikėtų kuo skubiau augalą nupjauti virš pažeistos vietos ir iš naujo įšaknyti.

Sausi pageltę apatiniai dracenos lapai – greičiausiai dėl tiesioginių saulės spindulių. Reikia vazoną patraukti nuo lango.

Trūkstant drėgmės ant dracenos lapų atsiranda rudos dėmės. Pradėjus saikingai laistyti, dažniausiai dėmės išnyksta.

Jei patalpos temperatūra per žema, suminkštėja, susisuka ir tamsėja dracenos lapai. Augalą būtina pernešti į šiltesnę vietą.

Jei augalas ilgai nepersodinamas, šaknims darosi ankšta, ant lapų atsiranda tamsios, kartais juodos dėmės. Pastebėjus šiuos požymius būtina nedelsiant draceną persodinti.

Infekcinėms dracenų ligoms priskiriama dėmėtligė ir grybelis. Ant lapų matomos šviesiai rudos dėmės, kurias sukelia grybelio sporos. Ilgainiui dėmės pajuoduoja. Dažniausiai suserga suaugę ir seni augalai. Gydoma purškiant fungicidais 3 kartus kas 10 dienų.

Miltuotasis amaras. Šis kenkėjas akivaizdžiai matomas, nes jų kolonijos aplimpa apatines lapų dalis išilgai gyslų. Galima matyti, kaip atskiri vabalai ropoja lapais. Dracena gelbėjama purškiant insekticidais ir nukasant viršutinį grunto sluoksnį.

Nematodos. Ant šių kenkėjų pažeisto augalo lapų atsiranda pradžioje rudos, vėliau juodos dėmės, lapai deformuojasi, vysta ir krenta. Nematodos – tai smulkios kirmėlės, kurios gyvena ant lapų, šaknų ir stiebų. Profilaktinė priemonė prieš nematodas – sudaryti dracenai sąlyginai sausas ir vėsias sąlygas. Galima nupurkšti insekticidais.

Voratinklinė erkė. Šis kenkėjas – amžina gėlių augintojų problema. Daugybė smulkių voriukų – nuo šviesiai žalių iki raudonų ir oranžinių – užpuola draceną ir maitinasi jos lapų sultimis, palikdami rudas dėmes ir apipindami augalą lipniais voratinkliais. Ypač sparčiai šis kenkėjas veisiasi, jei patalpų temperatūra aukšta ir oras sausas. Kad voratonklinės erkės nesunaikintų dracenos, reikia jos lapus nuplauti muiluotu vandeniu, rekomenduojama augalą reguliariai „maudyti“ po šiltu dušu ir pastoviai drėkinti kambario orą. Naikinant voratinklines erkes nepatartina purkšti cheminėmis priemonėmis, nes uždarose patalpose jos gali pakenkti žmonėms ir naminiams gyvūnams.

Skydamaris. Šis kenkėjas minta augalų sultimis, ant lapų ir stiebo susidaro rudos kietos plokštelės. Dracena ima džiūti, gelsta lapai. Kadangi skydamario kūnas padengtas į vašką panašiu skydu, purškimas insekticidu retai gelbsti. Pradinėje pažeidimo stadijoje rudas plokšteles galima nutrinti grubia muiluota arba pamirkyta spirite kempine. Fiziškai pašalinus parazitus vėliau augalą galima nupurkšti specialiomis cheminėmis priemonėmis, kurios įsigeria į lapus.

Tripsai. Tai apie 1,5 milimetro dydžio juodi vabaliukai, paliekantys ant lapų pailgas baltas arba skaidriai sidabrines dėmes, kurių kasdien vis daugėja. Pastebėjus pirmuosius tripsų pėdsakus, draceną būtina kelis kartus iš visų pusių nuplauti po šiltu dušu, o paskui nupurkšti karbofoso emulsija. Vasarą purškimui galima naudoti kraujažolės ar medetkos nuovirą.

Amarai. Tai daugybė kolonijomis gyvenančių lipnių blyškių lervų, mintančių dracenos sultimis. Kenkėjų užpultos dracenos lapai ims vysti ir kristi. Kenkėjus galima nuplauti muiluotu vandeniu, paskui augalą nupurkšti specialiu skysčiu nuo amarų. Iš liaudiškų priemonių padeda ugniažolės arba svogūnų lukštų nuoviras.

Kur įsigyti?

Kur įsigyti?

Kur galima nusipirkti draceną?

Dracenomis prekiauja didieji prekybos centrai, didesnis rūšių pasirinkimas – specializuotose gėlių parduotuvėse. Retesnių rūšių galima įsigyti augalų ūkiuose, parodose, pas kolekcininkus.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant gėlę draceną? Pirmiausia, žinoma, apžiūrėti, ar augalas neserga, ar ant jo nėra kenkėjų. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti perkant prekybos centruose, nes salių personalas augalų priežiūra nesirūpina. Gėlės lapai turėtų būti sveiki, nepažeisti, neaplaužyti. Perkant draceną reikia iš anksto apgalvoti, kur ją namuose pastatysite. Jei namuose mažai laisvos erdvės, nevertėtų pirkti didelio augalo.

Reikia turėti galvoje, kad augalas, kol atkeliavo į prekybos vietą, patyrė nemažai streso. Todėl nusipirkus reikėtų pasistengti, kad dar viena kelionė būtų kuo ramesnė. Nereikėtų skubėti naujoje vietoje iškart draceną laistyti ir tręšti. Jei gruntas išdžiuvęs, galima atsargiai ir negausiai palaistyti, o tręšti gal tik po poros savaičių.


Pasidalink su draugais!