Durnaropė (Datura) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas kilęs iš Pietų Amerikos. Šis augalas yra ir vienmetis ir daugiametis, sumedėjęs, žydintis nepaprasto grožio, piltuvėlio formos, pilnaviduriais arba tuščiaviduriais, įvairių spalvų žiedais. Žiedai skleidžia malonų kvapą tik vakarais ir auga stačiai į viršų. Žydi dažniausiai balandžio – gegužės arba rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Šios gėlės lapai užauga pailgos formos, tamsiai žalios spalvos. Durnaropė labai greitai auga. Užauga iki 50 – 200 cm aukščio. Visos durnaropės rūšys yra labai nuodingos. Ankščiau durnaropės buvo auginamos vaistų nuo skausmo gamybai.
Labai svarbu atskirti ir nepainioti labai panašius, tačiau skirtingus augalus – tai durnaropė ir brugmansijos. Namų auginimui dažniau yra pasirenkamos brugmansijos, jų išvaizda beveik nesiskiria nuo durnaropių, todėl yra dažnai maišomos, bet jų priežiūra taip pat labai panaši. Tiesa, atskirti šias gėles galima pagal žiedus. Durnaropių žiedai auga stačiai į viršų, o brugmansijų svyra žemyn.
Iš kur kilusi durnaropė?
Durnaropė kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau yra sparčiai paplitusi ir visoje Europoje.
Kiek yra durnaropės rūšių?
Yra žinomos 25 durnaropės rūšys.
Ar durnaropė nuodinga?
Taip. Visos šio augalo rūšys yra labai nuodingos.
Ar durnaropes reikia tręšti?
Durnaropės labai mėgsta trąšas, todėl spartaus augimo laikotarpiu jas galima tręšti net kelis kartus per savaitę.
Ar durnaropės reiklus augalas?
Ne. Durnaropės puikiai prisitaiko prie aplinkos, tačiau norint turėti gražią gėlę ją reikia auginti pagal visas rekomendacijas.
Kokie yra durnaropės dauginimo būdai?
Yra keli dauginimo būdai: dauginimas sėklomis ir dauginimas auginiais.
Yra žinomos 25 durnaropės rūšys. Paprastai šie augalai skirstomi į tris grupes, kurios skirstomos pagal sėklų dėžutes:
Gėlynams dažniausiai pasirenkamos šios durnaropių rūšys:
Durnaropės mėgsta derlingą žemę, todėl gali užaugti tiesiog ant komposto krūvos ar kitoje derlingoje vietoje. Sodinti reikėtų į vazoną, kuriame yra skylutė vandens pertekliui nutekėti. Šio augalo šaknys mėgstą laisvę, tad jas reikia persodinti matant, kad šaknys ima nebetilpti į vazonėlį. Geriausia jas sodinti į nurūgštintą durpių ir perlito mišinį su geru drenažo sluoksniu. Drenažui tinka smėlis arba žvyras. Suaugusiai durnaropei galima pakeisti tik viršutinį žemių sluoksnį.
Durnaropės labai palankiai vertina trąšas, todėl labai svarbu nepamiršti ir reguliariai augalą patręšti. Pavasarį, kai augalas jau ima busti iš ramybės laikotarpio galima tręšti net kelis kartus per savaitę. Šiai gėlei labiausiai tinkamos kompleksinės trąšos.
Šią gėlę reikia laistyti gana gausiai, nes ji reikli drėgmei, bet šaknys jautrios užsilaikiusiam vandeniui, tad padėkle negali likti stovinčio vandens. Karštomis vasaros dienomis augalą galima lieti net kelis kartus per dieną. Galima kartais leisti dirvožemiui išdžiūti ir tuomet vėl gausiai palieti. Pačiam vandeniui durnaropė visai nereikli, tinka šulinio, vandentiekio ar net lietaus vanduo. Žiemos metu šį augalą reikėtų laistyti labai negausiai, tik svarbu neleisti visiškai išsausėti dirvai.
Durnaropės visai nereiklios vietai, jos augs ir saulės kaitroje, tiesa augimas bus lėtesnis ir augalo išvaizda prastesnė, augs ir visiškame pavėsyje. Labiausiai pažeisti ir pakenkti šiai gėlei gali skersvėjis, tad svarbu atkreipti dėmesį ar toje vietoje, kurioje sodinate arba laikote augalą pasodintą vazonėlyje, netraukia skersvėjis. Taip pat reikėtų žinoti, kad smarkus vėjas gali suplėšyti augalo lapus. Jei visgi nusprendėte durnaropę laikyti saulės kaitroje ją teks laistyti gausiau ir dažniau, kad neišdžiūtų jos dirva nuo per didelės kaitros. Kai kambaryje auginamą durnaropę išnešate į lauką, ją geriausia statyti ant žolės ar dirvos, o ne ant trinkelių ar betoninės dangos. Vasaros metu galima vazonėlį su augalų įkasti į žemę. Žiemos laikotarpiu, kuomet durnaropės ilsisi, jas reikėtų laikyti vėsioje ir tamsioje patalpoje. Vietos temperatūra gali siekti vos 5 laipsnius šilumos, tačiau aplinka turi būti sausa ir tamsi. Optimali žiemojimo temperatūra turėtų siekti 8 – 12 laipsnių šilumos. Atėjus pavasariui kambario temperatūrą reikėtų didinti palaipsniui, taip žadinant augalą iš ramybės laikotarpio.
Kaip ir daugelį augalų, taip pat ir durnaropių kartais neaplenkia ligos. Įprastai ligos atsiranda nuo netinkamų laikymo sąlygų.
Dažniausiai pasitaikančios ligos:
Yra keli durnaropių dauginimo būdai:
Sėklas reikėtų susodinti į smėlį, o kad jos sėkmingai sudygtų jas reikia laikyti net 25 laipsnių temperatūroje. Todėl sėjinukus reikia uždengti stiklu ir laikyti šiltoje aplinkoje, būtina nepamiršti juos vėdinti ir nuolat palaikyti vos drėgną dirvožemį. Šis dauginimo būdas yra gan sudėtingas ir reikalaujantis daug kantrybės, nes sėklos sudygta tik po 30 – 40 dienų. Išdygęs daigelis labai ilgai bręsta ir tvirtėja, todėl dar negreitai būna galima jį persodinti į durnaropėms tinkamą dirvožemį.
Šis dauginimo būdas pasirenkamas daug dažniau, nes jis yra efektyvesnis ir greitesnis. Šiuo būdu dauginti rekomenduojama kovo – balandžio mėnesiais. Pasirenkama sveika, pradėjusi medėti šakelė, kurios paviršiuje jau pastebimi balti kauburėliai, tai būsimų šaknų pradmenys. Pirmiausia atskirtas šakeles reikėtų pamerkti į vandenį iki kol išbrinks kauburėliai. Jiems išbrinkus šakeles galima sodinti į vazoną su neutraliu durpių substratu. Taip įsodintą auginį reikia laikyti šviesioje ir šiltoje vietoje. Laistyti reikėtų saikingai, kad dirva būtų drėgna, bet nepermirkusi. Taip dauginamas augalas įsišaknija ir prigyja per dvi savaites. Kai intensyviai ima augti durnaropės lapeliai, gėlę galima pradėti tręšti pagal rekomendacijas.
Nėra būtina genėti durnaropės, tačiau norint turėti gražios formos augalą tai daryti yra rekomenduojama. Genėjimu galima užsiimti rudenį, prieš perkeliant augalą į žiemojimui skirtą vietą. Tuomet galima pašalinti, negražias, ligotas ar nereikalingas šakeles. Taip pat galima patrumpinti ir ūglius. Antrą kartą genėjimu reikėtų užsiimti pavasarį. Iškeliant durnaropę iš žiemojamo patalpos galime atidžiai patikrinti ar visos gėlės šakelės liko sveikos, ar pačio kero forma mus tenkina. Genėti galima net ir vasaros metu, kuomet augalas aktyviai auga, tačiau tai daryti nerekomenduojama jei norime turėti gausiai žydinčia gėlę. Įprasta durnaropės forma krūminė, tačiau formuojant galima sukurti medelio įvaizdį, tiesiog vis nukerpant šonines šakeles.
Durnaropė turi alkaloidų, kurie sukelia migreną ir silpnumo pojūtį. Šie nuodai patekę į žmogaus organizmą gali sukelti haliucinacijas, psichinius sutrikimus ir anemiją. Todėl būtina auginant šią gėlę elgtis atsakingai, saugoti augalą nuo vaikų ar naminių gyvūnų.
Pasidalink su draugais!
