Enterovirusas

Enterovirusai (kitaip jų sukeltos ligos dar vadinamos enterovirusine infekcija) – tai nedidelių ir įvairiems išorės veiksniams (šalčiui, dezinfekcinėms medžiagoms ir t. t.) atsparių virusų grupė, galinti žmogui sukelti daugybę infekcinių ligų, kurių simptomai dažniausiai būna gana lengvi arba netgi išvis nejaučiami. Tačiau jei virusai užkrečia centrinę nervų sistemą, gali kilti ilgalaikių ir rimtų sveikatos problemų ar išsivystyti rimtos ligos. Du labiausiai paplitę enterovirusai – Echo virusas ir Koksakio virusas – sukelia skirtingas, skirtingais simptomais pasireiškiančias ligas.

Enterovirusas dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takus, burną, žarnyną, odą. Šis virusas labiausiai paveikus vaikams ir jo simptomai paprastai primena peršalimą (pavyzdžiui, atsiranda kosulys, karščiavimas, bendras negalavimas). Kai kuriems vaikams, ypač sergantiems astma, gali pasireikšti rimtesni simptomai, susiję su apatiniais kvėpavimo takais (pavyzdžiui, švokštimas, kvėpavimo sutrikimas ir pan.). Tuo tarpu suaugusieji, nesergantys jokiomis kitomis ligomis, rečiau užsikrečia enterovirusais. Nors suaugusieji taip pat gali užsikrėsti šiais virusais, tačiau jie paprastai jaučia labai nežymius simptomus arba jų visai nejaučia. Suaugusieji, kurių imunitetas silpnas, užsikrėtę enterovirusu gali susirgti sunkia kvėpavimo takų liga.
Medikai pažymi, kad enterovirusinės infekcijos šaltinis – žmogus (tiek sergantis, tiek viruso nešiotojas). Kitaip tariant, virusai plinta ir gali būti perduodami oro lašeliniu būdu (nuo sergančio asmens) arba fekaliniu oraliniu būdu (nuo virusą nešiojančio žmogaus). Taip pat užkratas gali plisti per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ir kt.

Enterovirusas gana stipriai išplitęs vidutinio klimato šalyse, kuriose būdingas ligų sezoniškumas. Virusu dažniausiai užsikrečia vaikai ir jauni žmonės.

Registruojami tiek pavieniai enteroviruso atvejai, tiek didelio masto epidemijos. Bet kuriuo atveju, esant enterovirusų protrūkiui, rekomenduojama atlikti konkrečius tyrimus ir juos organizuoti pasitelkiant visuomenės sveikatos priežiūros institucijas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra enterovirusas?

Tai virusų grupė, galinti sukelti daugybę infekcinių ligų. Nuo viruso rūšies – Echo virusas ar Koksakio virusas – priklauso kokia liga gali būti sergama, kokie simptomai bus jaučiami, koks gydymas ir kokie vaistai bus paskirti.

Kaip užsikrečiama enterovirusu?

Virusą platina žmogus – tiek sergantis, tiek viruso nešiotojas. Užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu (nuo sergančio asmens) arba fekaliniu oraliniu būdu (nuo viruso nešiotojo). Taip pat užkratas gali plisti per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ir kt.

Kokie pagrindiniai enteroviruso simptomai?

Pagrindiniams enterovirusams priskiriami simptomai yra karščiavimas, lengvi kvėpavimo takų sutrikimai, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, gerklės skausmas, miego-budrumo ritmo sutrikimas, bėrimas, bendras silpnumas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į medikų skelbiamą statistiką – beveik 90 proc. asmenų, užsikrėtusių enterovirusu, gali nejausti jokių simptomų.

Kokiomis ligomis galima sirgti užsikrėtus enterovirusu?

Ligų yra gana nemažai, priklauso nuo viruso rūšies. Jei buvo užsikrėsta Echo virusu, gali pasireikšti „peršalimo“ liga, kurios pagrindinis simptomas – viršutinių kvėpavimo takų infekcija. O jei buvo užsikrėsta Koksakio virusu, galima sirgti tokiomis ligomis kaip epideminė mialgija, nagų, pėdų ir burnos ligos, pūslelinė (herpinė) angina, poliomielitas ir t. t. – visos jos pasireiškia skirtingais simptomais.

Kokios dažniausios enteroviruso atsiradimo priežastys?

Enterovirusinę infekciją sukelia Echo virusas arba Koksakio virusas (labai retais gali būti kitos viruso rūšys). Vieni iš jų gali sukelti smegenų uždegimą (encefalitą), kiti ūminį hemoraginį konjuktyvitą (akių junginės uždegimą) ir įvairias kitas ligas. Enterovirusas dauginasi žarnyne ir gana ilgai gali būti išskiriamas į aplinką.

Kada didžiausia tikimybė užsikrėsti enterovirusine infekcija?

Enterovirusais paprastai užsikrečiama tam tikro sezono metu, t. y. vasaros pabaigoje ir rudenį. Enterovirusas gana stipriai išplitęs vidutinio klimato šalyse, kuriose būdingas ligų sezoniškumas. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečia vaikai ir jauni žmonės – jiems ir simptomai pasireiškia stipresni, nei suaugusiesiems, kurie dažnai nejaučia išvis jokių ligos (infekcijos) simptomų.

Ar enterovirusų sukeltos ligos (infekcijos) turi kokią nors specifinę eigą?

Visa ligos eiga priklauso nuo infekciją sukėlusio viruso rūšies ir nuo pačios ligos.

Kokios galimos enterovirusų sukeltų infekcijų komplikacijos?

Po enteroviruso sukeltų infekcijų ar ligų komplikacijų dažniausiai nebūna, ilgalaikių sveikatos sutrikimų – taip pat. Išskyrus tuos atvejus, kai žmogus buvo sirgęs encefalitu ar jam nuo infekcijos sukeltos ligos išsivystė paralyžius, gali likti liekamųjų reiškinių. O nuo enterovirusų išsivystęs miokarditas gali komplikuotis į širdies nepakankamumą.

Kaip nustatomas enterovirusas?

Enterovirusų diagnozę pagrindžia virusologinis tyrimas, t. y. išauginami virusai, paimti iš gerklų išplovų ar retesniais atvejais – išmatų. Bet kuriuo atveju ligą diagnozuoti gali tik gydytojas.

Kaip gydomos enterovirusų sukeltos ligos?

Vaistų nuo enterovirusų sukeltų ligų nėra. Gali būti paskiriami vaistai, malšinantys tam tikrus enteroviruso sukeltus simptomus (pavyzdžiui, paracetamolis nuo karščiavimo). Dažniausiai gydoma simptomiškai, t. y. koreguojant skysčių ir elektrolitų balansą, mažinant smegenų pabrinkimą. Atsižvelgiant į paciento būklę, gali būti paskirtas specialus mitybos režimas – dieta, kuri priklauso nuo vyraujančio simptomo. Taip pat gali būti paskirtas patogenezinis gydymas, t. y. detoksikuojantis gydymas (kurio metu reikia gerti ar į veną leistis paskirtų gliukozės, elektrolitų tirpalų; gerti polivitaminų su mikroelementais).

Ar yra natūralių būdų, kurie padeda gydyti enteroviruso sukeltas ligas ar infekcijas?

Gali būti, tačiau reikėtų atsižvelgti į konkrečius simptomus. Pavyzdžiui, esant viduriavimui gali būti geriama daug skysčių, juodos nesaldintos arbatos, juodųjų serbentų sultys, erškėtuogių nuoviras ar  mineralinis negazuotas vanduo. Rekomenduojama valgyti džiūvėsėlius, neriebią mėsą (pavyzdžiui, jautieną ar veršieną), paukštieną, varškę. Kiekvienu atveju gydytojas gali duoti patarimų, ką rekomenduojama ir ko nerekomenduojama valgyti, vartoti.

Kokia profilaktika nuo enteroviruso rekomenduojama?

Šios infekcijos prevencijai tinkamos bendrosios asmens higienos priemonės (reguliarus patalpų vėdinimas, rankų plovimas ir t. t.). Enterovirusus galima inaktyvuoti dezinfekcinėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat išvengti enteroviruso gali padėti prieš epideminės priemonės, kurios analogiškos kitų respiracinių ligų profilaktikai, t. y. patalpų vėdinimas, kvarcavimas, drėgnas valymas ir pan. Specifinių profilaktikos priemonių nėra. Sergantiems asmenims rekomenduojamas 14 dienų izoliacinis laikotarpis.

Simptomai

Simptomai

Dauguma – daugiau nei 90 proc. atvejų – enterovirusais užkrėstų žmonių paprastai nejaučia jokių simptomų arba jaučia nespecifinius, peršalimą primenančius simptomus, pavyzdžiui, staigų karščiavimą ar gerklės skausmą. Žinotina, kad nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo paprastai praeina 3–7 dienos.

Vis tik nors labai dažnai ši infekcija būna besimptomė, medikai vis tiek išskiria pagrindinius enterovirusais užsikrėtusių žmonių simptomus:

  • karščiavimas
  • lengvi kvėpavimo takų sutrikimai
  • galvos skausmas
  • viduriavimas
  • vėmimas
  • gerklės skausmas
  • miego-budrumo ritmo sutrikimas
  • bėrimas (ar netgi opelių atsiradimas)
  • bendras silpnumas

Apskritai enterovirusų sukeltos infekcijos simptomai panašūs į gripą ar nepavojingą peršalimą, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų skausmais, nestiprus bėrimas arba  virškinamojo trakto sutrikimai.

Pajautus bent menkiausius simptomus, rekomenduojama nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją, kuris atlikęs išsamius tyrimus, nustatys tikslią diagnozę ir paskirs veiksmingą gydymą.

Priežastys

Ligos priežastys

Enterovirusinę infekciją sukelia enterovirusai – Echo virusas ir Koksakio virusas. Vieni iš jų gali sukelti smegenų uždegimą (encefalitą), kiti ūminį hemoraginį konjuktyvitą (akių junginės uždegimą) ar netgi hepatitą A. Minėti virusai gali sukelti ir daugiau įvairių ligų.

Svarbu žinoti, jog šis virusas dauginasi žarnyne ir gana ilgai gali būti išskiriamas į aplinką. Enterovirusine infekcija paprastai užsikrečiama tam tikro sezono metu, t. y. vasaros pabaigoje ir rudenį. Ligą platina tiek sergantis asmuo, tiek virusą nešiojantis asmuo.

Eiga

Ligos eiga

Iš pradžių per virškinamojo trakto gleivinės ir kvėpavimo takus enterovirusas patenka į žmogaus organizmą ir žmogus gali pajausti pirmuosius simptomus, t. y. atsiradusį karščiavimą, gerklės skausmą, kosulį, pastebėti burnos gleivinėje atsirdusias papules, kurios po kurio laiko pratrūksta ir susidaro opelės.

Neretai enterovirusai gali sukelti rankų, kojų ir burnos ligas, kurių metu vaikams ant rankų, kojų, burnos ertmėje ar netgi ant sėdmenį atsiranda opelės, pūslelės. Kaip ir kitos enterovirusinės infekcijos, rankų, kojų ir burnos liga praeina savaime.

Paprastai enterovirusų sukeltos ligos pradžia būna gana ūmi. Tačiau visa ligos eiga priklauso nuo infekciją sukėlusio viruso rūšies.

Užsikrėtęs žmogus simptomus pradeda jausti maždaug 3–5 dieną po kontakto su sergančiu ar infekuotu asmeniu. Temperatūra įprastai trunka 3–5 dienas, pasveikstama per 7–10 dienų. O sergant sunkiomis enterovirusinėmis infekcijomis – meningitu, miokarditu, encefalitu ir t. t. – jos gydomos ilgiau, tačiau ilgalaikių sveikatos sutrikimų (pasekmių) dažniausiai nesukelia.

Reikėtų neužmiršti, kad dauguma suaugusiųjų žmonių, užsikrėtusių enterovirusu, nejaučia jokių simptomų ir nemažai enterovirusinių infekcijų praeina be požymių.

Ligos, kurias sukelia enterovirusai

Ligos, kurias sukelia enterovirusai

Enterovirusai sukelia įvairius sutrikimus ar ligas, priklausomai nuo viruso rūšies.

Koksakio viruso sukelta infekcija gali paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą:

  • Epideminė mialgija (arba kitaip dar vadinama pleurodinija, Bomholmo liga). Šios ligos pagrindiniai simptomai yra staigus šaltkrėtis, karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 40 °C), galvos skausmas, gerklės skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai, veido ar akių hiperemija (paraudimas), stiprus skausmas pašonėje, pilvo raumenyse atsirandanti įtampa, primenanti apendicitą (retesniais atvejais).
  • Nagų, pėdų ir burnos ligas. Ligos gali būti įvairios, todėl ir jų simptomų gana daug – karščiavimas, galvos skausmas, ausų skausmas, gerklės skausmas, skausmingi burnos, nosies ar veido bėrimai, nedidelės žaizdelės ar pūslelės veido srityje, bendras silpnumas ar nuovargis – priklausomai nuo ligos. Pastebima, kad ant kūno atsirandantys bėrimai gali pasikeisti į opeles su pūslelėmis. Bėrimai dažniausiai pastebimi delnuose, paduose ir kartais aplink lūpas. Kūdikiams ar mažiems vaikams bėrimai gali lokalizuotis ir sėdmenų srityje. Taip pat fiksuojama, kad vaikų bėrimai retai kelia niežulį, o suaugusiųjų bėrimai vargina gana stipriai ir ilgai.

Kiti, retesni simptomai, gali būti dirglumas, apetito stoka, viduriavimas.

  • Pūslelinė (herpinė) angina. Šios ligos pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, minkštojo gomurio lankų srityje atsiradusios smulkios pūslelės
    (pūslelinė angina), kurioms plyšus susidaro aftos (5–10 milimetrų skersmens opelės) su ryškiai paraudusiu gleivinės lankeliu. Gali atsirasti odos bėrimų, kartu pasireikšti epideminei mialgijai būdingų simptomų.
  • Naujagimių encefalomiokarditas. Ši liga gali pasireikšti anoreksija, vėmimu, mieguistumu. Kartais – dusuliu, cianoze (odos ir gleivinių pamėlynavimas), tachikardija (itin padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu). Taip pat gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti traukuliai.
  • Ši ūmi virusinė infekcija gali pasireikšti dviem etapais (gydytojų įvardijamais „bangomis“) – tai palengvėjimu, tai paūmėjimu. Pagrindinis ligos simptomas – vangus raumenų paralyžius. Dažniausiai liga prasideda labai staigiai, simptomai gali būti panašūs į nepavojingą kvėpavimo takų infekciją, bet ilgainiui liga progresuoja (kyla antroji ligos banga) ir sergantįjį gali apimti paralyžius.

Koksakio virusai dar gali sukelti ūminį limfinį faringitą (ryklės gleivinės uždegimą), rinitą (slogis atmainą), hemoraginį konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), pankreatitą (kasos uždegimą).

Echo viruso sukelta infekcija gali paskatinti „peršalimo“ ligos atsiradimą, kuri dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Rečiau enterovirusai gali sukelti ir kitus sutrikimus, pavyzdžiui, aseptinį meningitą ar miokarditą.

  • Aseptinis (neinfekcinis) meningitas (galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas). Būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Ligos priežastys: A arba B grupės Koksakio virusas, Echo virusas, Parotito virusas. Pagrindinis šios ligos simptomas – bėrimas.
  • Miokarditas (širdies raumens uždegimas). Šios ligos esminiai simptomai – širdies ritmo permušimas, neritmiškas širdies plakimas, dusulys, skausmas krūtinėje, bendras nuovargis, silpnumas.

Bet kuriuo atveju, pajautus pirmuosius simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytojus, nes enterovirusų sukeliamos ligos gali būti labai rimtos ir turėti neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei.

Gydymas

Gydymas

Vaistų, kurie gydytų enterovirusų sukeltas ligas, kol kas nėra. Labai dažnai vaistai būna paskiriami atsižvelgiant į paciento jaučiamus simptomus. Pavyzdžiui, paskiriamas paracetamolis tais atvejais, kai žmogus karščiuoja.

Enterovirusų sukeltų ligų gydymą paskiria gydytojas. Dažniausiai gydoma simptomiškai, t. y. koreguojant skysčių ir elektrolitų balansą, mažinant smegenų pabrinkimą. Gali būti paskirta skausmą malšinančių nenarkotinių analgetikų, kartais rekomenduojama burną skalauti ramunėlėmis, medetkų nuovirais, sodos tirpalais ir t. t. Akcentuojama, kad norint sumažinti burnos bėrimų skausmus vertėtų skalauti burną švelniai dezinfekuojančiais ir nuskausminančiais tirpalais. O viduriuojant ar vemiant paskiriama vartoti sorbentus. Tad, trumpai tariant, vaistai ar gydymas yra parenkami atsižvelgiant į enterovirusų sukeltą infekciją (ligą) ir jaučiamus simptomus.

Atsižvelgiant į paciento būklę, gali būti paskirtas specialus mitybos režimas – dieta, kuri priklauso nuo vyraujančio simptomo. Taip pat gali būti paskirtas patogenezinis gydymas, t. y. detoksikuojantis gydymas (kurio metu reikia gerti ar į veną leistis paskirtų gliukozės, elektrolitų tirpalus; gerti polivitaminų su mikroelementais).

Pažymima, kad etiotropinio gydymo, kuomet skiriama antibakterinių preparatų, atsižvelgiant, ar liga pirminė, ar tai ligos atkrytis, nėra.

Enterovirusų diagnozę pagrindžia virusologinis tyrimas, t. y. išauginami virusai, paimti iš gerklų išplovų ar retesniais atvejais – išmatų. Taip pat enterovirusų diagnozę gali pagrįsti savitųjų IgM klasės antikūnų radimas prieš tam tikrų virusų antigenų kompleksus ir / ar viruso antigeno radimas tiesiogiai tiriamoje medžiagoje.

Komplikacijos

Komplikacijos

Po enteroviruso sukeltų infekcijų (ar ligų) komplikacijų dažniausiai nebūna, ilgalaikių sveikatos sutrikimų gydytojai taip pat nepastebi. Išskyrus tuos atvejus, kai žmogus buvo sirgęs encefalitu ar jam nuo infekcijos sukeltos ligos išsivystė paralyžius, gali likti liekamųjų reiškinių. Taip pat ir enterovirusų sukeltas miokarditas gali komplikuotis širdies nepakankamumu.

Kad neišsivystytų enterovirusų sukeltos komplikacijos, rekomenduojama vos pajautus pirmuosius simptomus nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Profilaktika

Profilaktika

Kol kas vakcina (skiepai) nuo enterovirusų neišrasta. Šios infekcijos prevencijai tinkamos bendrosios asmens higienos priemonės (reguliarus patalpų vėdinimas, rankų plovimas ir t. t.). Enterovirusus nuslopinti (inaktyvuoti) galima dezinfekcinėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra chloro.

Teigiama, kad išvengti enteroviruso gali padėti priešepideminės priemonės, kurios analogiškos kitų respiracinių ligų profilaktikai, t. y. patalpų vėdinimas, kvarcavimas, drėgnas valymas ir pan. Specifinių profilaktikos priemonių nėra.

Rekomenduojama, kad sergantys ar infekuoti asmenys 14 dienų būtų izoliuoti nuo kitų asmenų. Vaikų įstaigų personalas, kuris kontaktavo su enterovirusine infekcija užsikrėtusiais asmenimis, taip pat turi būti izoliuojamas 14 dienų.


Pasidalink su draugais!