Epilepsija

Epilepsija – galvos smegenų liga arba kitaip – būsena, kuomet pasikartoja centrinės nervų sistemos priepuoliai, galintys paveikti visą smegenų veiklą. Negydoma epilepsija gali tapti lėtiniu sutrikimu, kurio pagrindinis simptomas – neišprovokuoti (nesusiję su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi), nuolat pasikartojantys ir vis intensyvėjantys traukuliai (priepuoliai). Medikai priepuolius apibūdina staigiais ir greitais smegenų elektriniais iškrūviais, nulemiančiais laikiną motorikos, jutimų ar protinės veiklos sutrikimą. Tai reiškia, kad priepuoliai gali pasireikšti ne tik kūno traukuliais, bet ir kitais sutrikimais, pavyzdžiui, judesių disbalansu, jutimo, sąmonės, suvokimo, emocijų, elgesio pakitimais ir kt.

Pasakytina, kad išskiriami trys pagrindiniai traukulių tipai, t. y. paprastieji židininiai traukuliai, sudėtingieji židininiai traukuliai ir generalizuoti traukuliai. Paprastieji židininiai traukuliai atsiranda nedidelėje galvos smegenų srityje (žmogus išlieka sąmoningas, bet pakinta jo judesiai, gali atsirasti kūno trūkčiojimų, kalbos sutrikimų, emocinių pokyčių). Sudėtingieji židininiai traukuliai atsiranda nedidelėje galvos smegenų srityje, tačiau paveikia ir žmogaus sąmoningumą (žmogus patiria atminties sutrikimų, atsiranda beprasmių judesių ar daiktų kilnojimų, čepsėjimas, rankų trynimas ir kt.) O generalizuoti traukuliai – pažengusi epilepsijos būsena, kai elektrinis aktyvumas stipriai išplinta ir apima visas galvos smegenis (sutrinka žmogaus sąmonė, reakcija, atsiranda mikčiojimas, kūno traukuliai, žmogus gali nesugebėti išlaikyti savo kūno).

Iš pradžių gali būti sunku atpažinti epilepsiją, nes priepuoliai būna nežymūs ir lengvai praeinantys. Jie gali trukti vos kelias sekundes. Progresuojant ligai gali atsirasti stipresnių priepuolių, kurie sukelia spazmus, nekontroliuojamus raumenų trūkčiojimus ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Stipresnio priepuolio metu kai kurie žmonės praranda sąmonę ir neatsimena, kas įvyko. Periodiškai pasikartojantys priepuoliai kartojasi ilgai ir gali neišnykti visą gyvenimą.

Epilepsija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, netgi iš karto po gimimo. Šia liga serga gana nedaug – apie 0,05 proc. – viso pasaulio žmonių. Vertinant Lietuvos mastais, šia liga serga maždaug 1 proc. žmonių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie pagrindiniai epilepsijos simptomai?

Sergant epilepsija paprastai kankina traukuliai, kūno dalių ar galūnių trūkčiojimai, stiprus kūno dalių įsitempimas, sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimai, seilėtekis ir kiti nevalingi refleksai.

Ar epilepsija paveldima liga?

Ne, epilepsija nėra veikiama genetikos ir jos vaikui neperduoda tėvai. Polinkis sirgti epilepsija ir patirti nevaldomus priepuolius kiekvienoje šeimoje gali būti skirtingas.

Ar epilepsija dažna liga?

Ne. Šia liga serga vos 0,05 proc. viso pasaulio žmonių. Vertinant Lietuvos mastais, šia liga serga maždaug 1 proc. gyventojų.

Kokiame amžiuje sergama epilepsija?

Epilepsija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau ligos diagnozė paprastai būna nustatoma arba ankstyvojoje vaikystėje, arba vyresniame amžiuje (sulaukus 65 ar daugiau metų).

Kodėl sergama epilepsija?

Galimos epilepsijos priežastys: smegenų traumos ar sužalojimai, randų susidarymas smegenyse po patirtos galvos smegenų traumos, progresuojančios smegenų ligos, įvairios infekcinės ligos, kraujagyslių ligos, įgimtos ligos, patirtas insultas, demencija ar Alzheimerio liga, genetiniai ar raidos sutrikimai, neurologinės ligos, smegenų vystymosi sutrikimai (galintys atsirasti vaisiui dėl motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis ir kt.).

Kas gali skatinti epilepsijos protrūkius?

Dirgiklių gana nemažai: virusinės ligos, stresas (tiek fizinis, tiek protinis), miego trūkumas, alkoholio vartojimas, orų pokyčiai (ypač karštis) ar stipri, akinanti šviesa.

Ar epilepsija progresuojanti liga?

Taip. Iš pradžių epilepsija gali pasireikšti labai nežymiais ar lengvais simptomais. Ligos pradžioje būdingi paprastieji židininiai traukuliai, kurių pagrindiniai simptomai yra skonio, kvapo, regos, klausos ar lytėjimo pojūčių pokyčiai; galvos svaigimas; galūnių dilgčiojimas ir trūkčiojimas. Tuomet pereinama prie sudėtingųjų židininių traukulių, kuriems būdingas beprasmis žvilgsnis; neatsakingai atliekami pasikartojantys judesiai (graibymas, čiupinėjimas, beprasmis daiktų kilnojimas ir pan.), nevalingi refleksai (čepsėjimas, rijimas, rankų trynimas  ir pan.). O galiausiai  išsivysto generalizuoti traukuliai, kurie apima visas smegenis.

Ar epilepsija pagydoma?

Taip, pagydoma. Nors Lietuvoje dažniausiai paskiriami specialūs vaistai, kurie slopina epilepsijos simptomus ir atitolina priepuolius, tačiau šiuo metu jau gali būti taikoma ir speciali operacija, po kurios priepuoliai sušvelnėja ir kartais netgi visiškai nebe pasikartoja.

Kaip gydoma epilepsija?

Gydant ligą gali būti paskirti anti-epilepsiniai vaistai, pritaikomi klajoklinio nervo stimuliatoriai, paskiriama speciali dieta (vartojant mažai riebalų ir mažai angliavandenių). Visais atvejais būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų ar rekomendacijų.

Kokios galimos epilepsijos komplikacijos?

Sunkiausia epilepsijos komplikacija – epilepsinė būsena – sutrikimas, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių ir jų metu asmuo būna netekęs sąmonės. Tai labai pavojinga komplikacija, kuri sukelia mirtį.

Simptomai

Simptomai

Epilepsijos simptomai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Išskiriami ir bendrieji epilepsijos simptomai:

  • Traukuliai (ypač matomi veido srityje)
  • Kūno dalių ar galūnių trūkčiojimai
  • Stiprus kūno dalių įsitempimas
  • Sąmonės praradimas
  • Orientacijos sutrikimai
  • Seilėtekis

Vis dėlto traukuliai – pagrindinis ir ryškiausias epilepsijos simptomas. Tačiau simptomai gali priklausyti ir nuo patiriamo priepuolio tipo.

Paprastieji židininiai traukuliai veikia smegenis, tačiau žmogus nepraranda sąmonės. Pagrindiniai simptomai: skonio, kvapo, regos, klausos ar lytėjimo pojūčių pokyčiai; galvos svaigimas; galūnių dilgčiojimas ir trūkčiojimas.

Sudėtingieji židininiai traukuliai gana stipriai veikia smegenis, todėl žmogus gali prarasti sąmonę. Šie priepuoliai gali būti lydimi ir kitų simptomų: beprasmis žvilgsnis; neatsakingai
atliekami pasikartojantys judesiai (graibymas, čiupinėjimas, beprasmis daiktų kilnojimas ir pan.), nevalingi refleksai (čepsėjimas, rijimas, rankų trynimas  ir pan.).

Generalizuoti traukuliai apima visas smegenis. Išskiriami šeši šių traukulių tipai:

  1. Absansai (būdingi vaikams) – trumpas sąmonės netekimas, sutrikusi reakcija (ligonis gali nereaguoti į pašalinius garsus), atsiradęs mikčiojimas, lengvi judesių sutrikimai. Dažniausiai traukuliai trunka kelias sekundes.
  2. Miokloniniai traukuliai – trumpi ir itin greiti viso kūno ar tam tikrų jo dalių (pavyzdžiui, rankų ar kojų) trūkiai, primenantys išgąstingą krūptelėjimą ar gūžtelėjimą pečiais. Šie traukuliai trunka labai trumpai.
  3. Kloniniai traukuliai – pasikartojantys veido trūkčiojimai, sutrikę rankų raumenų judesiai.
  4. Toniniai traukuliai – raumenų sąstingis (sustingimas).
  5. Atoniniai traukuliai – staiga suglembantys raumenys, sunkumas išlaikyti tinkamą kūno padėtį.  Ligonis gali griūti, staigiai kristi.
  6. Toniniai – klonininiai traukuliai yra itin intensyvūs. Prasideda kūno sustingimu, kūno raumenų įsitempimu (ypač rankų ir kojų) bei sąmonės netekimu, kritimu. Šių traukulių metu žvilgsnis gali nevalingai nukrypti ir būti fiksuojamas tiesiai (į vieną tašką), aukštyn ar į šoną, akių vyzdžiai išsiplečia ir nustoja reaguoti į šviesą, atsilošia galva. Dėl raumenų spazmų sutrinka kvėpavimas, pamėlsta veidas, dantys stipriai sukandami, ligoniui iškyla grėsmė įsikąsti į liežuvį. Gali kankinti drebulys, atsirasti nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis (t. y. prarandama šlapimo pūslės ar žarnos kontrolė). Ši fazė trunka apie 30 sekundžių. Tada raumenų įsitempimą gali pakeisti reguliarūs raumenų trūkčiojimai. Traukulių pabaigoje kvėpavimas atsigauna, tačiau gali jaustis sumišimas, mieguistumas. Tokia savijauta paprastai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Patyrus bet kokio tipo epilepsijos priepuolį, po jo gali kamuoti prasta savijauta, atminties sutrikimai. Bet po kelių valandų ligonis atsigauna.

Formos

Formos

Išskiriamos kelios epilepsijos formos, kurios dažniausiai siejamos su asmens amžiumi:

West sindromas prasideda kūdikystėje. Būdingi simptomai – simetriški raumenų spazmai, trumpi sprando, rankų ar kojų trūkiai, vaiko raidos sutrikimai (nesivystymas). Vieno priepuolio metu gali kartotis nuo trijų iki keliolikos spazmų. Priepuoliai primena išgąsčio krūpčiojimus ir yra susiję su nervų sistemos pažeidimu.

Priepuoliams dažnėjant, kinta vaiko elgesys, t. y. jis tampa abejingesnis, vangesnis, nesidomi aplinka (netgi žaislais), mažiau juda, prastai miega. Tokiais atvejais reikalingas skubus gydymas.

Lennox – Gastaut sindromas prasideda vaikystėje (3 – 5 gyvenimo metais). Priepuoliai gali būti kelių rūšių, t. y. trumpi priepuoliai, kuriems būdingas galūnių įsitempimas, kritimas; ilgesni priepuoliai, kurių metu netenkama sąmonės, vaikas nesiorientuoja aplinkoje, nekontaktuoja su šalia esančiais, atlieka smulkius nevalingus judesius. Priepuoliai gali ištikti nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną.

Patyrus Lennox – Gastaut sindromą kinta vaiko elgesys: atsiranda judrumas, pykčio ar agresijos protrūkiai, sunku sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas ir atmintis. Priepuolių dažnis linkęs keistis – blogesnius periodus keičia geresni. Gydant reikia derinti skirtingus vaistus ir skirtingomis dozėmis, todėl neretai jaučiamas neigiamas šalutinis vaistų poveikis.

Vaikų absanų epilepsija prasideda vaikystėje (4–7 gyvenimo metais). Jos metu patiriamas sąmonės netekimas, kuris negydomas vis dažnėja, intensyvėja. Ši epilepsijos forma lengvai gydoma.

Rolando epilepsija prasideda vaikystėje (7-10 gyvenimo metais). Ja sergantys vaikai nepatiria pažintinių sutrikimų ar asmenybės pokyčių, tačiau dažnai pabunda iš miego, nes pajunta spazmus įvairiose veido srityse (prie burnos, skruostuose ar netgi visoje veido pusėje), juos kamuoja seilėtekis. Vaikai išlieka sąmoningi, bet negali kalbėti. Vaistai priepuolius dažniausiai nuslopina.

Jaunuolių miokloninė epilepsija prasideda paauglystėje. Jaunuoliai yra kamuojami traukulių, yra jautrūs ryškiai šviesai, priepuolių metu netenka sąmonės. Tinkamai parinktas gydymas gali laikinai apsaugoti nuo patiriamų priepuolių. Tai atvejais, kai priepuolių nėra, jaunuolis jaučiasi visiškai sveikas.

Epilepsijos formų yra daugiau, tačiau kol kas jos mediciniškai nėra apibrėžtos, pirmuosius simptomus ir ligos eigą yra sunku apibūdinti. Vis tik bet kuriuo atveju gydymas privalo būti paskirtas ir tai daroma įvertinus priepuolių rūšis bei atlikus papildomus tyrimus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Priežastys ir rizikos veiksniai

Iš tiesų net šešiems iš dešimties sergančiųjų epilepsija neįmanoma nustatyti, kokios yra ligos priežastys. Epilepsijos priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai:

  • Smegenų traumos (ar stiprūs sužalojimai)
  • Randų susidarymas smegenyse, patyrus galvos smegenų traumą (potrauminė epilepsija)
  • Progresuojančios smegenų ligos (pavyzdžiui, smegenų auglys ar cistos)
  • Įvairios infekcinės ligos (pavyzdžiui, encefalitas, meningitas, AIDS ir pan.)
  • Kraujagyslių ligos
  • Įgimtos ligos (pavyzdžiui, sklerozė ir pan.)
  • Patirtas insultas (tai yra pagrindinė epilepsijos priežastis vyresniems nei 35 metų žmonėms)
  • Demencija ar Alzheimerio liga
  • Smegenų deguonies trūkumas ar kraujo išsiliejimas į smegenis (būdinga gimdymo metu)
  • Genetiniai ar raidos sutrikimai, neurologinės ligos
  • Smegenų vystymosi sutrikimai (atsirandantys vaisiui) dėl motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis, sunkaus nukraujavimo, smegenų deformacijos ar kt. priežasčių

Paveldimumas šiuo klausimu atlieka menką vaidmenį. Epilepsija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau ligos diagnozė paprastai būna nustatoma arba ankstyvojoje vaikystėje, arba vyresniame amžiuje (sulaukus 60 ar daugiau metų).

Gydymas

Gydymas

Daugeliu atvejų epilepsija yra gydoma, jos simptomai gali būti nesunkiai prislopinti. Gydymas stipriai priklauso ir nuo paciento veiksmų, gydytojo duotų rekomendacijų laikymosi.

Epilepsija gali būti gydoma:

  • Anti-epilepsiniais vaistais (prieštraukuliniais vaistais). Jie sumažina priepuolių intensyvumą ir dažnį. Kai kuriems žmonėms šie vaistai gali visiškai pašalinti traukulius. Kad vaistas būtų veiksmingas, jį būtina vartoti tiksliai taip, kaip nurodyta.
  • Klajoklinio nervo stimuliatoriais, kurie dedami krūtinės zonoje ir elektriškai stimuliuoja nervą, išsidėsčiusį per kaklą. Šis gydymo būdas padeda išvengti traukulių.
  • Ketogeninė dieta. Kai kuriems žmonėms, kuriems vaistai nuo epilepsijos yra neveiksmingi, paskiriama dieta. Jos laikantis reikia vartoti maistą, turintį mažai riebalų ir mažai angliavandenių.

Šiuo metu vykdomos ir kitų epilepsijos gydymo būdų paieškos, atliekami tyrimai. Vienas iš gydymo būdų, kuris galimai bus taikomas ateityje, yra gilioji smegenų stimuliacija – procedūra, kurios metu elektrodai implantuojami smegenyse, o pats generatorius implantuojamas krūtinėje. Generatorius siunčia smegenims elektrinius impulsus, kad sumažėtų traukuliai. Taip pat tiriamos minimalios invazinės operacijos ir radiochirurgijos pritaikymo galimybės.

Vis tik dažniausiai pakanka epilepsiją gydyti vaistais, išrašytais gydytojo terapeuto.

Profilaktika

Profilaktika

Dažniausias gydytojų patarimas norint nepatirti epilepsijai būdingų simptomų, nepiktnaudžiauti alkoholiu ar svaigiosiomis medžiagomis, saugotis galvos traumų, neignoruoti kitų ligų ir atsakingai vartoti paskirtus vaistus.

Taip pat galima laikytis kelių kitų patarimų ar rekomendacijų:

  • Ištikus epilepsijos priepuoliui, saugoti ligonį nuo rimtesnių susižalojimų – jį prilaikyti, patraukti aštrius daiktus. Priepuolio atveju ligoniui nepatartina nieko kišti į burną, o priepuoliui pasibaigus reikia patikrinti jo kvėpavimą. Reikėtų ligonį paguldyti taip, kad jam būtų lengviau kvėpuoti (pavyzdžiui, ant šono). Geriausia būtų, jei ligonis nebūtų paliktas vienas tol, kol neatgavo sąmonės ir orientacijos. Gali prireikti ir medikų pagalbos, ypač tuomet, jei priepuolis įvyksta pirmą kartą ir užtrunka ilgiau nei 5 minutes arba jeigu nieko nežinote apie asmens sveikatos būklę.
  • Prireikus kviesti medikus, ypač jei priepuolį patyrė nėščia moteris arba asmuo, papildomai patiriantis galvos skausmą, silpnumą, karščiavimą ar kitus nemalonius simptomus.
  • Kreiptis į gydytojus, jei patiriami pasikartojantys priepuoliai, jei kinta priepuolių pobūdis, dažnis ar intensyvumas.
  • Vengti priepuolius provokuojančių veiksnių (virusinių ligų, stresinių situacijų, miego trūkumo, alkoholio, orų pokyčių (ypač karščio) ar stiprios, akinančios šviesos).
  • Vengti gyvybei grėsmingų situacijų, pavyzdžiui, būnant be priežiūros nesimaudyti vonioje ar vandens telkinyje.

Sergant epilepsija, kartais rekomenduojama turėti specialų priepuolių dienyną, kuriame būtų fiksuojami priepuoliai ir jų dažnis, intensyvumas. Konkrečius nurodymus tokiu atveju gali duoti gydytojas. Taip pat sergant šia liga naudinga apsilankyti pas psichologą ar psichiatrą (ypač jei dėl ligos kyla problemų darbe ar šeimoje).

Įvertinti ligos būklę reikia ir tuomet, jei ketinama pastoti. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į neurologą, kuris pakoreguos gydymą ir, jei reikės, pakeis vaistų nuo epilepsijos vartojimo režimą. Patariama prieš pastojant (maždaug 3 mėn.) ir pirmaisiais nėštumo mėnesiais (maždaug  mėn.) vartoti folinę rūgštį, o prieš gimdymą (1 mėn.) – K vitaminą.

Komplikacijos

Komplikacijos

Dažniausia epilepsijos komplikacijaepilepsinė būsena, kuri yra pavojinga gyvybei (mirtingumas siekia 30 proc.). Epilepsinė būsena – tai sutrikimas, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių ir jų metu asmuo būna be sąmonės. Tokios būklės metu gali sutrikti kvėpavimas, širdies veikla, atsirasti raumenų skausmas, sutrikti orientacija (asmuo gali susižaloti). Jeigu epilepsinė būsena kamuoja ilgai, tai gali atsirasti tam tikrų charakterio pasikeitimų (smulkmeniškumas, pedantiškumas), nuotaikos svyravimų ir pan.

Taip pat epilepsijos komplikacijų gali kilti ir dėl netinkamų vaistų vartojimo. Tuomet pasireiškia tokie simptomai kaip mieguistumas, svaigulys, nuovargis, pykinimas, gali kamuoti nemiga, žymiai padidėti svoris, atsirasti kūno plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacijų ciklo sutrikimai ir t. t.


Pasidalink su draugais!