Faringitas

Faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas. Šios ligos metu pažeidžiama ryklė – vamzdžio formos organas, kuris prasideda nuo liežuvio šaknies ir baigiasi perėjimu į stemplę. Ryklė svarbi tuo, kad ties ja kryžiuojasi kvėpavimo ir virškinimo sistemos takai.

Ūminį faringitą sukelia virusai ar bakterijos, retesniais atvejais grybelinės infekcijos, alerginiai ar trauminiai dirgikliai. O lėtinis faringitas išsivysto dėl kelių veiksnių: lėtinių infekcijų aplinkiniuose audiniuose, kvėpavimo per burną, turimų sąkandžio patologijų ar turimų žalingų įpročių (rūkymo ar dažno alkoholio vartojimo), neigiamų aplinkos veiksnių (pavyzdžiui, užteršto oro ar pernelyg sauso oro), netaisyklingai naudojamo balso (pavyzdžiui, dažno šaukimo, rėkimo ar balso pertempimo).

Nors faringitas neatrodo sunki liga ir retai kuriam kelia baimę, vis dėlto reikėtų žinoti, jog sergant ūminiu faringitu net ir gydytojams sunku nustatyti, ar faringitas yra sukeltas virusų, ar bakterijų. Jei įtariamas bakterinės kilmės faringitas, tuomet iš ryklės imamas tepinėlis ir žiūrima, ar iš jo auga kokia nors bakterija. Pavojinga yra tai, kad faringitas gali būti supainiojamas su įprastu gerklės skausmu, todėl ligoniai naudojasi netinkamu gydymu ir tokiu būdu gali dar labiau pabloginti savo sveikatos būklę.

Ryklės uždegimas gali būti įvairaus sunkumo, tačiau remiantis Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės pateiktais duomenimis, vaikai dažniau nei suaugusieji serga sunkesne faringito forma. Paprastai sergant faringitu parausta ir paburksta gleivinė, ant užpakalinės ryklės sienos atsiranda padidėję limfoidiniai folikulai.

Gydytojai perspėja, kad didžiausia tikimybė susirgti faringitu – žiemą ar pavasarį, atėjus darganotiems orams, o nebakterinis faringitas gali būti diagnozuojamas bet kuriuo metų laiku. Ryklės uždegimui būdingi negalavimai neretai sukelia nemažai problemų, pavyzdžiui, diskomforto jausmą, sumažėjusį darbingumą bei nuovargį. O gerklės skausmas gali būti daugelio ligų ar sudirgintos gerklės gleivinės simptomas, todėl nevertėtų gerklės skausmo sieti tik su peršalimo ligomis ir pajautus nemalonius simptomus – nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar diagnozavus faringitą, visuomet paskiriami antibiotikai?

Ne, gydymas antibiotikais paprastai skiriamas tik tuomet, kai sergama streptokokiniu faringitu. Labai svarbu laiku ir tiksliai diagnozuoti šį susirgimą bei nesumaišyti jo su kita faringito rūšimi, nes, pavyzdžiui, virusinio faringito atveju pakanka taikyti tik simptominį gydymą, t. y. nesteroidinius priešuždegiminius preparatus, įvairius ryklės purškalus ir pastiles, pakaitinti kojas šiltoje vonelėje, inhaliacijos darymas, dieta (atitinkamo maisto vartojimas, didesnis vartojamų skysčių kiekis), žalingų įpročių atsisakymas.

Kokie yra ryklės uždegimo gydymo būdai?

Įvairūs. Gali būti atkuriamas skysčių kiekis (geriant arba leidžiant į veną), paskiriami vaistai (nuskausminamieji, mažinantys pakilusią temperatūrą), pastilės (gerklės skausmui malšinti) arba antibiotikai (jei diagnozuotas bakterinės kilmės faringitas). Jei jaučiamas labai didelis gerklės skausmas ar patinimas, gali būti paskirti kortikosteroidai, o pūliniui pašalinti gali būti pasitelkiama chirurgija (atveriamas ir drenuojamas pūlinys).

Kokiems asmenims dažniausiai diagnozuojamas faringitas?

Faringitu serga įvairaus amžiaus žmonės – tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau gydytojai pastebi, kad vaikai mažiau atsparūs šiai ligai. Daugiau nei 10 procentų vaikų kasmet serga ryklės uždegimu ir netgi daugiau nei 20 procentų vaikų nešioja faringito bakterijas. Bakterinis faringitas būdingas 5–10 metų vaikams, o virusinis faringitas – jaunesniems nei 2 metų vaikams.

Kokios yra dažniausios faringito priežastys ir rizikos veiksniai?

Faringitą sukelia virusai, bakterijos, įvairios alergizuojančios medžiagos. Ryklės uždegimo rizikos veiksniais yra laikoma: peršalimo ir gripo sezonai; itin artimi ryšiai su žmogumi, kuris jaučia gerklės skausmą ar kitus peršalimo simptomus; žalingi įpročiai (rūkymas, pasyvus rūkymas, alkoholio vartojimas); sinusų infekcijos; alergijos.

Kokie yra dažniausi faringito simptomai ir požymiai?

Paprastai virusiniam susirgimui būdingi simptomai: galvos skausmas, karščiavimas, sloga ar kosulys. Tuo tarpu bakterinis faringitas daug nemalonesnis, jam būdingas ne tik galvos ar pilvo skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, bet ir pūliai gerklėje, pūsleliniai odos ar lūpų bėrimai. Taip pat ant tonzilių bei ryklės gali atsirasti pilkšvos plėvės, kurios itin sunkiai nuimamos.

Kaip diagnozuojamas ryklės uždegimas?

Ligą tiksliausiai diagnozuoti gali gydytojas – apklausęs pacientą ir atlikęs jam išsamius tyrimus. Faringitui nustatyti gali būti atliekamas laboratorinis tyrimas (nustatomas sukėlėjas – bakterija). Gali būti imamas pasėlis bakterijai nustatyti, atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo, ar nėra specifinių antikūnų. Jei įtariamas pūlinys, gali būti atliekama kompiuterinė tomograma.

Kokia yra efektyviausia ligos prevencija?

Tinkamai rūpintis savimi, saugotis peršalimo.

Kiek trunka ryklės uždegimo gydymas?

Tinkamai gydant faringitą, jo keliami nemalonūs simptomai išnyksta maždaug per 2–3 paras, o visiškai pagyjama maždaug per 7 dienas (savaitę). Faringitas tam tikrais atvejais gali komplikuotis reumatu, tokiu atveju gydymas užtrunka žymiai ilgiau.

Ar faringitas gali būti diagnozuojamas kartu su kokia nors kita liga?

Simptomai, kurie pasireiškia faringito metu, gali skirtis. Jie priklausomai nuo to, kokios įvykusios komplikacijos ir kokia yra žmogaus imuninė sistema. Pavyzdžiui, gerklės skausmas su peršalimu yra lydimas tokių simptomų kaip čiaudulys, kosulys, karščiavimas (mažiau nei 38 ° C), nestiprus galvos skausmas. O gerklės skausmo ir gripo simptomai: nuovargis, nemalonūs kūno skausmai, šaltkrėtis ir karščiavimas (daugiau nei 38 ° C). Faringitas gali pasireikšti ir su ūmine virusine infekcija, tuomet žmogus jaus galvos skausmą, sumažėjusį (ar prarastą) apetitą, taip pat jį gali kankinti padidėję kaklo ir pažastų limfmazgiai, patinusios tonzilės ar blužnis, kepenų uždegimas.

Kada reikėtų labiausiai sunerimti dėl faringito keliamų simptomų?

Jei jus nuolat vargina pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį arba jei daug rūkote, turite bėdų dėl skrandžio veiklos (pavyzdžiui, kamuoja skrandžio rėmuo), endokrininės sistemos veiklos ar esate linkę į alergiją, turėtumėte sunerimti pajutę faringitui būdingus simptomus. Tokiais atvejais faringitas gali tapti lėtine liga.

Kada diagnozuojamas lėtinis faringitas?

Jis diagnozuojamas tuomet, kai yra atliktas faringoskopas, kurio metu matoma paraudusi ir paburkusi užpakalinė ryklės sienelė. Taip pat gali būti pastebėti paraudę ar patinę šoniniai ryklės gleivinės volai. Gleivinė padengta tirštomis, tąsiomis gleivėmis.

Simptomai

Simptomai

Bendrieji faringitui priskiriami simptomai yra:

  • gerklės skausmas
  • užkimęs balsas
  • jaučiamas sunkumas kvėpuojant
  • čiaudulys
  • karščiavimas
  • galvos skausmas
  • ryklės paraudimas
  • kosulys
  • sloga

Vis dėlto, gydytojai pažymi, jog ūminį ir lėtinį faringitą padeda atskirti ne tik skirtingi jo sukėlėjai, bet ir skirtingi jų simptomai.

Lėtinis faringitas. Jam būdingi simptomai: nosiaryklėje susikaupusios tirštos gleivės, gleivinės paraudimas ar patinimas, ryklės džiūvimas, perštėjimas. Taip pat gali varginti kosulys. Žmogui, sergančiam lėtiniu ryklės uždegimu, sunku kalbėti.

Ūminis faringitas. Jam būdingi simptomai: gerklės džiūvimas, perštėjimas, skausmas (ypač ryjant); bendras organizmo negalavimas; švelnus, tačiau ilgai (kelias savaites) trunkantis kosulys. Taip pat būdingas gerklės paraudimas, retesniais atvejais – bėrimas. Ūminis faringitas gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą arba neigiamai paveikti atskiras viršutinių kvėpavimo takų dalis, t. y. nosį, ryklę, trachėją, bronchus. Negydomas ūminis ryklės uždegimas progresuoja ir gali virsti lėtiniu faringitu.

Faringitui būdingi simptomai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokios įvykusios komplikacijos ir kokio stiprumo yra žmogaus imuninė sistema.

Priežastys

Priežastys

Ryklės uždegimą gali kelti virusai (apie 20 proc. atvejų), bakterijos (apie 20 proc. atvejų), grybeliai (retas atvejis), traumos (dažniausiai sukelia svetimkūniai), aplinkos medžiagos (pavyzdžiui, karštas maistas, oras, dūmai ir t. t.). Vis dėlto reikėtų akcentuoti, jog būtent virusai sudaro net 90 procentų visų ryklės uždegimų, o dažniausi iš jų – rinovirusai, kurie paskatina ir įvairias peršalimo ligas. Taip pat faringitą sukelia tokie virusai, kurie gali sukelti gerklės skausmą, gripą ar mononukleozę.

Prie faringito susirgimo priežasčių priskiriama ir nusilpusi imuninė sistema, įvairūs alergenai, emociniai veiksniai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas ir t. t.).

Paprastai faringitas išsivysto tuomet, kai įkvepiama bakterijų ar virusų, kurie yra išplitę į orą, arba kam nors nusičiaudėjus ar nusikosėjus. Taip pat ryklės uždegimu galima užsikrėsti kontaktiniu būdu, liečiant užkrėstus paviršius.

Vertėtų pasakyti, kad faringito (ypač sukelto virusų ar bakterijų) priežastys yra panašios simptomatikos, todėl diferencijuoti sunku ir atskirti, kokia faringito rūšimi sergama, galima tik peržvelgus konkrečią ligos istoriją bei atlikus fizinį patikrinimą.

Gydymas

Gydymas

Paprastai ryklės uždegimas gydomas medicininiu arba natūraliu būdu. Konkretus faringito gydymo metodas priklauso nuo to, kokios rūšies (sunkumo) liga diagnozuota.

Medicininis gydymas

Jį skiria gydytojas tam, kad pašalintų ligai pavojingus veiksnius. Dažniausiai gydytojas, įtardamas paciento faringitą, patikrina kūno temperatūrą ir apžiūri gerklę, ryklę, ausis, nosį, plaučius bei kaklą (įskaitant limfmazgius, nes būtent jų patinimas gali rodyti ūminį gerklės uždegimą). Taip pat, jei reikia, gydytojas gali paimti gerklės gleivių mėginį tamponu ir atlikti testą.

Paprastai faringitas gydomas vaistais, sodos tirpalo garų inhaliacijomis. Taip pat rekomenduojama gerklę skalauti druska ar specialiais tirpalais, valgyti šiltą maistą, vartoti daug skysčių. Sunkesniais faringito atvejais gali būti paskirti antibiotikai.

Ūminis faringitas. Virusiniam ir bakteriniam faringitui gali būti skiriamas simptominis gydymas (nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, įvairūs ryklės purškalai ir pastilės, kojų kaitinimas šiltoje vonelėje, inhaliacijos; rekomenduojama dieta, atitinkamo maisto vartojimas, didesnis vartojamų skysčių kiekis, žalingų įpročių, t. y. rūkymo, alkoholio atsisakymas) arba specialus gydymas (antibiotikai).

Reikėtų akcentuoti, kad ūminis ryklės uždegimas paprastai (ir dažniausiai) gydomas vaistais bei kitomis gydytojo pateiktomis rekomendacijomis, o tik retais atvejais (pavyzdžiui, sergant streptokokiniu faringitu) – antibiotikais.

Lėtinis faringitas. Tokios rūšies faringitas gydomas šalinant etiologinius ligos faktorius. Gydytojas gali skirti balso terapiją, rekomenduoti labiau rūpintis balso higiena, ryklę skalauti šiltu druskos tirpalu. Taip pat gali būti taikomas skrandžio ir tulžies pūslės turinio refliukso gydymas.

Natūralus gydymas

Esant lengvai faringito formai gali padėti šildomieji kompresai, gerklės skalavimas natūraliais antiseptikais (pavyzdžiui, ąžuolo žieve, šalavijų lapų nuoviru ir kt.).

Taip pat galima pasitelkti liaudiškas priemones. Pavyzdžiui, šviežiai spaustas svogūnų sultis su medumi (padeda nuo užkimimo ir gerklės skausmo) arba svogūnų vandenį (svogūno griežinėlius užpilti drungnu vandeniu ir palaikyti keletą valandų, o tuomet juo paskalauti gerklę). Sušildyti bei išvalyti gerklę gali padėti ir gerklės skalavimas specialiu vandeniu, kuriame ištirpintas arbatinis šaukštelis druskos bei šaukštelis sodos. Galima rasti nemažai rekomendacijų faringito atveju pamirkyti kojas vonelėje su druska bei garstyčiomis, po kurios – apsiauti natūralios vilnos kojinėmis.

Beje, šiuo metu ryklės uždegimo gydymui itin populiaru pasitelkti įvairius aliejus: šaltalankių, mėtos, medetkų, apelsininių citrinmedžių, karčiųjų migdolų, čiobrelių, pipirmėčių ir t. t. Aliejų nauda grindžiama jų teigiamu poveikiu – suformuoja apsauginę plėvelę, kuri saugo gleivinę nuo išorinių žalingų veiksnių. Minėti aliejai taip pat drėkina ir nuramina sudirgusią gleivinę, slopina uždegimo simptomus. Be to, vertinama ir tai, kad eteriniai aliejai yra ne tik veiksmingi, bet ir maloniai kvepia.

Klasifikacija

Klasifikacija

Ryklės uždegimas gali būti dviejų rūšių: ūminis arba lėtinis.

Ūminis faringitas skirstomas į virusinį, bakterinį, grybelinį, alerginį ar trauminį.

Lietuvos gydytojų pateikiamais duomenimis, išskiriami keli virusai, galintys sukelti ryklės uždegimą: Rino virusas (dažnas; pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcija), Corona virusas (dažnas; pasireiškia peršalimu), Adeno virusas (plinta uždarose bendruomenėse, pavyzdžiui, ugdymo įstaigose, ir pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcija), Herpex Simplex virusas (dažnas, pasireiškia burnos ir dantenų infekcijomis), A ir B gripo virusai (dažni; būdingiausi gripo sezono metu). Yra ir kitų virusų, kurie sukelia faringitą, tačiau jie labai reti.

Dažniausiai nustatoma faringito bakterija – Streptococcus pyogenes. O grybelinio faringito atvejai fiksuojami itin retai. Šis faringito sukėlėjas (grybelis) gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą. Grybelio augimui ryklėje geras sąlygas augti sudaro ilgalaikis antibiotikų vartojimas, susilpnėjusi imuninė sistema ar kitos ligos (ypač – cukrinis diabetas).

Alerginis faringitas gali būti sukeltas iš nosiaryklės tekančio protarpinio sekreto, kuris sudirgina užpakalinę ryklės sienelę ir sukelia ryklės uždegimą. O trauminį faringitą sukelia svetimkūnio ar chirurginės manipuliacijos.

Lėtinis faringitas dar klasifikuojamas į lėtinį katarinį faringitą bei lėtinį hipertrofinį faringitą. Šios kilmės ryklės gleivinės uždegimo metu padidėja ryklės gleivinė, pogleiviniai limfoidiniai folikulai ar netgi visas raumeninis ryklės sluoksnis.

Komplikacijos

Komplikacijos

Tinkamai ir laiku negydomas faringitas gali sukelti laringitą (gerklų uždegimą), trecheitą (trachėjos uždegimą) ir pasunkinti bendrą ligos būklę, jos simptomus. Taip pat ryklės uždegimas gali komplikuotis sąnarių ar inkstų pažeidimais.

Be to, sergant faringitu kartais būna paskiriami antibiotikai, kad nepasireikštų tokios komplikacijos kaip skarlatina (sukelianti karščiavimą ir netgi bėrimus), reumatas (sukeliantis sąnarių uždegimą ir netgi galintis sutrikdyti širdies vožtuvų veiklą), kraujo infekcijos (sepsis), šokas. Vaikams faringitas gali sukelti tokias komplikacijas kaip kvėpavimo sutrikdymas ar kvėpavimo sustojimas.

Profilaktika

Profilaktika

Faringito profilaktika labai paprasta. Ryklės uždegimo galima išvengti, tačiau būtina tinkamai savimi pasirūpinti. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:

  1. Gerti kuo daugiau skysčių, kad būtų išvengta organizmo dehidratacijos (skysčių netekimo).
  2. Stengtis neperšalti (negerti labai šaltų gėrimų; atėjus itin šaltiems oras, burną prisidengti šaliku). Taip pat reikėtų kojas laikyti šiltai, nevaikščioti šlapiomis kojomis.
  3. Nepervargti, vengti sekinančios (varginančios) veiklos.
  4. Vengti emocinio ir fizinio streso (tai skatina imuninės sistemos veiklos susilpnėjimą; mažesnį organizmo atsparumą įvairiems virusams ar bakterijoms).
  5. Laikytis higienos reikalavimų (nuolat plauti rankas, ypač kai šalia yra peršalusių asmenų, sergančių mononukleoze ar turinčių streptokokinę infekciją).
  6. Palaikyti tvarką tiek gyvenamosiose, tiek darbo patalpose (prasidėjus peršalimo ligų sezonui, dažniau valyti dulkes, vėdinti patalpas).
  7. Vengti artimo, glaudaus kontakto su asmenimis, kurie jau serga faringitu.
  8. Vengti įvairių dirgiklių (pavyzdžiui, dūmų, rūkymo ir rėkimo), kurie dirgina gleivinę ir gali sukelti ar paaštrinti gerklės skausmą.

Viena iš svarbiausių rekomendacijų – stiprinti imuninę sistemą, kuri produktyviai kovotų su įvairiomis infekcijomis, pilnavertiškai maitintis, nepervargti, mankštintis ir vartoti vitaminus bei maisto papildus. Be to, gydytojai pastebi, kad faringitu sergančius vaikus itin neigiamai veikia buvimas šalia rūkančiųjų. Tiek suaugusiems, tiek vaikams gali padėti profilaktiškai vartojami burnos probiotikai.


Pasidalink su draugais!


Skelbimai