Galvos svaigimas

Galvos svaigimas – ne liga, o simptomas, su kuriuo tam tikrose situacijose susiduria nebūtinai sergantys, bet ir visiškai sveiki žmonės. Be abejo, galvos svaigimas yra daugelio susirgimų palydovas. Jis pasireiškia nesiorientavimu aplinkoje, koordinacijos sutrikimu, neteisingu judančių ir nejudančių daiktų suvokimu, tam tikromis fiziologinėmis organizmo reakcijomis.
Labai dažnai galva apsvaigsta staigiai atsistojus, pavartojus alkoholio ar psichotropinių medžiagų, užsirūkius, susitrenkus galvą ar patiriant ilgalaikį stresą. Galvos svaigimą patiria nėščios moterys, vaikus „užsupa“ važiuojant automobiliu.
Nestabilumo jausmas gali atsirasti staiga, kartotis epizodiškai. Kiekvieno žmogaus pojūčiai skirtingi: vieniems atrodo, kad kažkas „stumdo“, kitiems – kad daiktai sukasi arba jis pats sukasi, kažkas savo būseną apibūdina „tarsi išlipus iš karuselės“.
Galvos svaigimo priežastys dažniausiai būna aiškios. Vertigo – taip dar vadinamas galvos svaigimas – dažniausiai atsiranda sutrikus ryšiui tarp smegenų ir vidinės ausies, kurioje yra vestibulinis aparatas. Smegenys praranda orientaciją erdvėje, dėl to atsiranda jausmas tarsi žemė linguotų. Norėdama išlaikyti vertikalią padėtį smegenų pilkoji masė paleidžia tam tikras reakcijas, kurios turėtų grąžinti pusiausvyros jausmą. Dalis tų reakcijų paliečia vėmimo centrą, dėl to žmones supykina.
Galvos svaigimas nėra malonus net jei trunka vos kelias sekundes. Tačiau jei jis pasireiškia ne dėl savaime suprantamų priežasčių (pasisukus karuselėje, plaukiant laivu, skrendant lėktuvu, pavartojus alkoholio, pabadavus, ištroškus ir pan.), simptomas gali reikšti rimtesnius organizmo negalavimus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada dėl galvos svaigimo reikėtų kreiptis į medikus?

Jei tai nėra fiziologinės priežastys ir simptomai kelis kartus pasikartojo, regis, be rimtos priežasties, tai nereikėtų gaišti. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, vėliau pagal įtariamą svaigimo priežastį ligonį konsultuos reikiamos srities specialistas.

Kaip tiriamos galvos svaigimo priežastys?

Pirmiausia įvertinama paciento būklė, pasikalbama, kada jis pajaučia galvos svaigimo simptomus, kaip jis juos jaučia: ar svaigstant galvai sunku stovėti, eiti, ar sukasi kambarys, ar yra alpimo jausmas, kiek trunka svaigimas, kas jį sukelia, kaip dažnai šis jausmas kartojasi, ir t.t. Apžiūros metu vertinami akių obuolių judesiai, paciento pusiausvyra, koordinacija. Gali būti atliekamas tyrimas videonistagmometru.

Kaip atliekamas tyrimas videonistagmometru?

Tai viena patikimiausių priemonių siekiant išsiaiškinti galvos svaigimo priežastį. Tokio tyrimo metu įvertinami nevalingi akių obuolių judesiai (nistagmas), pagal juos galima tiksliau nustatyti svaigimo priežastį, surasti periferinės vestibulinės sistemos (vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo) pažeidimą ir jo pusę.

Pacientas yra paguldomas, jo galva pakeliama 30o kampu, ant akių uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera. Tada visiškoje tamsoje paciento akis yra apšviečiama infraraudonaisiais spinduliais, akis yra filmuojama, o vaizdas perduodamas tiesiai į monitorių. Akių judesiams sukelti tam tikrą laiką į paciento ausies landą pučiamas šilto ar šalto oro srautas, kuris išprovokuoja nistagmą, t. y. sukelia akių judesius. Nustojus pūsti orą tiriami akių judesiai, kurie būna paverčiami skaitmeniniais signalais, apdorojami specialiomis kompiuterinėmis programomis ir pateikiami kaip standartizuoti grafikai, kuriuos vėliau analizuoja gydytojas.

Ar įmanoma galvos svaigimą gydyti vaistais?

Gydoma vestibulosupresantais, jie naudojami tik labai staigiam ir stipriam galvos svaigimui slopinti. Tokie vaistai neturėtų būti vartojami ilgiau nei 3-5 dienas. Kadangi svaigimą sukeliančios priežastys yra labai įvairios, tai ir vaistai išrašomi atitinkamai simptomus sukeliančiai priežasčiai gydyti.

Pasitaiko atvejų, kai galvos svaigimą gydant vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja labai daug skirtingų vaistų, padeda ne naujų vaistų skyrimas, o nereikalingų atsisakymas.

Ką daryti tuo metu, kai pradeda svaigti galva?

Pajutus staigų galvos svaigimą reikėtų ieškoti ramybės. Jei galvos svaigimas lėtinis, gali padėti mankšta, kurios metu saugiai atliekami pratimai leidžia suvaldyti vestibulinės sistemos klaidas. Tačiau geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, kaip elgtis svaigimo metu. Nes kiekvienam žmogui pasireiškiantys simptomai ir priežastys individualūs, tad visiems bendro recepto negalima pateikti.

Jei kartais užeina galvos svaigimas, ar tokiems žmonėms galima gerti kavą?

Tiems, kurie turi padažnėjusį širdies pulsą, permušimus, kava piktnaudžiauti nepatariama. Saikingai vartojama ji reikšmingos neigiamos įtakos neturi. Bet jei žmogus turi žemą kraujo spaudimą ir dėl to jaučia galvos svaigimą, kava turi netgi  teigiamą poveikį.

Simptomai

Simptomai

Pagrindiniai galvos svaigimo simptomai – silpnumas ir pykinimas, jausmas, tarsi suktumeisi apie savo ašį arba kad viskas sukasi aplink tave. Kartais žmogui atrodo, kad jo kūnas svyra į vieną šoną. Simptomai atsiranda arba sustiprėja staiga pakeitus kūno padėtį, pasukus galvą, pasilenkiant ir atsitiesiant, žiūrint į judančius objektus, važiuojant transportu. Pykinimas – dažniausias galvos svaigimo palydovas.

Tuo momentu, kai ima suktis galva, žmogus pajaučia pašalinius garsus ausyse, dažniausiai ūžesį. Kartais gali susilpnėti arba visai išnykti klausa. Be abejo, tokioje būsenoje prarandama pusiausvyrą, žmogus susvyruoja ar net parkrenta.

Galvos svaigimo metu gali padidėti prakaitavimas, padažnėti pulsas, atšąla galūnės, apima baimės jausmas, trūksta oro, išgąsdina nenatūralus lengvumo galvoje jausmas ir minčių nebuvimas, veido tirpimas ir kiti alpimo požymiai, akyse gali pradėti mirgėti „muselės“ ar net visiškai aptemti vaizdas.

Svaigimui praėjus kartais žmogus užsinori miego, gali pakilti kūno temperatūra, pasikeisti arterinis spaudimas. Dažniausiai tai nėra pavojinga ir greitosios kviesti nebūtina.

Tačiau yra simptomų, kurie įspėja, kad dėl galvos svaigimo būtina kreiptis į gydytoją. Štai keletas jų:

  • jei galva ne tik skauda, bet ir sukasi, jaučiamas galūnių raumenų silpnumas;
  • galva svaigsta ilgiau nei valandą;
  • jei galvos svaigimą jaučia cukriniu diabetu ar hipertonija sergantis žmogus;
  • jei žmogus nualpo ir prarado sąmonę;
  • jei vertigo metu žmogus pradėjo vemti;
  • jei pakilo aukšta temperatūra.
Priežastys

Priežastys

Priežasčių, dėl ko gali svaigti galva, gana daug. Kaip jau buvo rašyta, dažniausiai tai nutinka dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Antra pagal dažnumą galvos svaigimo priežasčių grupė – tai galvos smegenų ligos: migrena, epilepsija, išsėtinė sklerozė. Dar gali būti galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurį lydi ir kiti simptomai: rankų, kojų silpnumas, aptirpimas, veido asimetrija, kalbos, rijimo sutrikimas, dvejinimasis akyse, stiprūs galvos skausmai.

Trečio pagal dažnį psichogeninio galvos svaigimo priežastys yra išprovokuotos emocinės įtampos, nuovargio. Tada jaučiamas apkvaitimas, nestabilumas, baimė nukristi.

Galvos svaigimas gali atsirasti sergant kvėpavimo, širdies nepakankamumo ligomis, padidėjus kraujospūdžiui, išsivysčius mažakraujystei ar pavartojus kažkokių vaistų.

Sąlyginai galvos svaigimo priežastis galima skirstyti į fiziologines (normalias) ir patologines (kaip kito susirgimo išdavą).

Fiziologinį galvos svaigimą gali sukelti greitas sukimasis ratu (atrakcionai) arba supimasis, šuoliai iš aukščio. Žmogus gali išgąsti ir tuo metu streso hormonai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą – gali pasijausti svaigimas. Kita labai paprasta priežastis – plaučių hiperventiliacija (per didelis kiekis deguonies, pvz, neriant su akvalangu, pučiant balionus). Gali būti geležies trūkumas neteisingai maitinantis: trūksta deguonies kraujyje ir audiniuose, tarp jų ir galvos smegenims. Nebūtinai reikia sirgti cukriniu diabetu, kad pajaustum hipoglikemijos būseną – tai nutinka, kai ilgai badaujama. Tuo metu organizmui pritrūksta energijos ir jaučiamas silpnumas. Moterims galva gali svaigti prieš menstruacijas arba jų metu, taip pat nėštumo ir klimakso metu.

Prie galvos svaigimo priežasčių galima priskirti alinančias dietas, nuo kurių organizmas nusilpsta, todėl nenuostabu, kad pradeda „mėtyti“ į šalis. Šiuo atveju nekalbame apie gydomąsias dietas, kuriose apskaičiuotos ir kalorijos, ir produktų įvairovė.

Kartais galva svaigsta dėl aplinkos poveikio. Pavyzdžiui, gana dažnam plaukiant laivu pasireiškia jūros liga, užsupa važiuojant sausumos transporto priemone, supykina skrendant lėktuvu. Dažniausiai tai nutinka vaikams, nes jiems dar nepilnai susiformavo pusiausvyros analizatorius. Taip pat svaigimą gali sukelti cheminių medžiagų kvapai, dūmai.

Kai kuriems kraujo donorams galva ima suktis po to, kai jie duoda kraujo. Nes organizmas staiga netenka gana didelio kiekio skysčių. Dėl to rekomenduojama prieš duodant kraujo gerai pavalgyti, atsigerti, galima gurkšnoti vandenį procedūros metu ir būtinai po jos.

Ne tik po kraujo davimo procedūros žmogus gali pajausti skysčių trūkumą. Dehidratacija karštą vasaros dieną, išprakaitavus, persikaitinus saulėje ar sunkiai fiziškai dirbant irgi gali sukelti galvos svaigimą.  Kai kuriems žmonėms savijauta pablogėja keičiantis orui ir atmosferos slėgiui. Jei atmosferos slėgis keičiasi staiga, tokie šuoliai gali išprovokuoti net galvos skausmą ir nuovargio jausmą. Galvos svaigimai galimi kylant į didelį aukštį, nes tai susiję ne tik su atmosferos slėgiu, bet ir su deguonies trūkumu.

Galva svaigsta pavartojus alkoholio: be kitų sveikatai pavojingų veiksnių, laikinai sutrinka pusiausvyra. Dėl nuolatinio (chroniško) alkoholio vartojimo galvos svaigimas tampa pastovus, net ir neišgėrus. Tiesiog tokiam žmogui dėl nuolat slopinamos smegenų veiklos sutrinka koordinacija, pasikeičia eisena.

Galvos svaigimas nėra malonus jausmas, tačiau minėtais atvejais jis nėra pavojingas gyvybei. Pajutus simptomus visada galima imtis priemonių jiems pašalinti, dažniausiai net be gydytojo pagalbos.

Kur kas rimtesnės priežastys, lemiančios patologinį galvos svaigimą. Dažniausiai jis pasireiškia dėl vidinės ausies uždegimo, kurio metu sutrinka ne tik klausa, bet ir pusiausvyra. Svaigimą gali išprovokuoti kaklo slankstelių osteochondrozė ar išvaržos, nes tuo metu užspaudžiami kraujo indai ir sutrinka kraujo patekimas į galvos smegenis. Taip pat kitos su kraujotaka ir galvos smegenų veikla susijusios ligos – insultas, trombozė, išemija, meningitas, galvos smegenų auglys.

Taigi kada jau reikia sunerimti ir skubėti pas gydytoją? Neurologai išskiria 6 būkles, kai galvos svaigimas (vertigo) tampa pagrindiniu simptomu, pranašaujančiu rimtą susirgimą.

  • Galva svaigsta dažnai ir ilgiau nei keletą minučių. Tai gali būti įspėjimas apie rimtus vidinės ausies veiklos sutrikimus, pavyzdžiui, vestibulinį neuritą (virusinę vestibulinio nervo infekciją) arba labirintitą (vidinį otitą). Šie susirgimai pavojingi todėl, nes pradžioje gali nebūti simptomų, tačiau vėliau ligų sukėlėjai gali pažeisti smegenis ir nervų sistemą.
  • Galvos svaigimą lydi bendras silpnumas, kai kurių kūno dalių tirpimas, atsiranda kalbos arba regėjimo problemų. Tokia būklė gali reikšti gresiantį insultą. Gydytojas turėtų atlikti specialų diagnostinį testą (apie jį rašoma skyrelyje Diagnozavimas ir gydymas).
  • Galvos svaigimas jaučiamas kaskart keliantis, stojantis. Tai trumpalaikė ortostatinė hipotenzija (kraujospūdžio sumažėjimas, įskaitant ir smegenyse), kuri yra gana dažna, tačiau nėra labai pavojinga. Dažniausiai galvos svaigimas būna susijęs su skysčių trūkumu organizme, dėl to kraujas darosi tirštas, pablogėja jo apytaka. Reikėtų nepamiršti gerti vandenį, ypač karštą vasarą ar fiziškai dirbant, sportuojant. Tačiau jei žmogus įsitikinęs, jog tai ne dėl vandens trūkumo, vadinasi, reikia kuo skubiau eiti pas gydytoją. Galbūt simptomai įspėja apie širdies ir kraujagyslių susirgimą arba neuropatiją.
  • Kelis kartus pasikartojo stiprūs galvos skausmai. Tai gali būti migrenos požymiai. Šis psichoneurologinis sutrikimas pavojingas, gali grėsti insultas ar infarktas. Jei galva svaigsta kelias valandas ir kartojasi reguliariai, o prieš tai stipriai skaudėjo galvą, tai vizito pas gydytoją nereikėtų atidėlioti.
  • Jei neseniai patirta galvos trauma, vertigo – vienas iš pagrindinių smegenų sutrenkimo simptomų. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad dėl galimų kraujosruvų nepablogėtų būklė.
  • Jei sportuojant ar fiziškai dirbant nuolat svaigsta galva, tikriausiai organizmui trūksta skysčių. O gal tai hiperventiliacija (kai dėl padažnėjusio kvėpavimo kraujyje padidėja deguonies lygis ir sumažėja dvideginio). Reikėtų gerti daugiau vandens ir nepersistengti su fiziniu krūviu. Jei tai negelbėja, vadinasi, reikalinga gydytojo konsultacija.
Diagnozavimas ir gydymas

Diagnozavimas ir gydymas

Simptominis galvos svaigimo gydymas skiriamas tik nustačius priežastį ir tik kartu su pagrindiniu susirgimu, išprovokavusiu galvos svaigimą. Jei svaigimą išprovokavo paprasti fiziologiniai dalykai, normali žmogaus būsena netrukus grįžta, kai tik pašalinamas jį sukėlęs faktorius (saulėkaita, supimas, kvapai) arba patenkinamas žmogaus organizmo poreikis (troškulys, maistas). Tačiau jei galvos svaigimą sukelia kiti organizmo negalavimai, būtina gydytojo konsultacija. Nes kartais simptomas gali pranašauti, pavyzdžiui, insultą.

Pasikalbėjęs su pacientu apie jo sveikatą, gydytojas būtinai turėtų atlikti paprastą testą insulto grėsmei nustatyti. Jis gali paprašyti plačiai nusišypsoti, parodyti sukąstus dantis. Jei paciento šypsena atrodys nesimetriška (lūpų kampučiai ne vienodame lygyje), tai jau rimtas signalas.

Gydytojas paprašys užmerkti akis ir pakelti rankas. Jei galvos svaigimas bus susijęs  gresiančiu insultu, paciento rankos pakils į skirtingą aukštį.

Patikrinti galima paprašius tiesiog pakartoti sudėtinį sakinį, pavyzdžiui: „Aš jaučiuosi gerai, tai tik nežymūs nuovargio požymiai“. Jei pacientui gresia insultas, jis tiksliai neatkartos sakinio. Be to, dėl veido raumenų tirpimo gali tarti neaiškiai ir švepluoti.

Po kiekvieno netikėto galvos apsvaigimo kiekvienas namuose gali pasitikrinti pagal šį testą. Jei bent vienoje pozicijoje suklupote, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Jei pacientui reikalingas gydymas, skiriami vaistai, nustatomas dienos rėžimas, dieta ir mankšta arba kita aktyvi fizinė veikla.

Diagnozavus kraujotakos, neurogeninius ar osteochondrozės sukeltus sutrikimus, skiriami atitinkami preparatai. Moterims dėl klimakso pasireiškiantys galvos svaigimai gydomi hormoniniais preparatais.

Visais atvejais rekomenduojama taip susitvarkyti dienos rėžimą, kad fizinė ir protinė veikla neatimtų poilsiui ir miegui skirto laiko. Iš raciono rekomenduojama išbraukti produktus, galinčius įtakoti kraujotaką ir kraujospūdį, aktyvinančius nervinę sistemą (kavą, stiprią arbatą, alkoholį, nikotiną, sūrius ir aštrius patiekalus).

Profilaktika

Profilaktika

Liaudies medicina nuo galvos svaigimo rekomenduoja mityboje vartoti imbierą, petražolių ir pankolių sėklas, gudobelės vaisių užpilą. Vestibulinio aparato funkcionavimui pagerinti galima atlikti keletą pratimų: pasukinėti į šalis galvą, paskui kūną (atmerktomis ir užmerktomis akimis). Tinka supimasis ant sūpynių kaskart didinant amplitudę. Pusiausvyrą lavina stovėjimas ant vienos kojos neįsikibus: atmerktomis ir užmerktomis akimis. Galima atlikti pratimus akims – pasukinėti jas į šalis. Jei yra galimybė, rekomenduojamas plaukimas.

Jei vertigo priepuoliai užeina periodiškai ir jų priežastis aiški, galima palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, kai staiga atsistojus apsvaigsta galva, reikėtų palenkti ją į priekį ir giliai įkvėpti. Galima atsisėsti ir prisilenkti prie kelių, kol simptomai praeis.

Jei svaigimas pasireiškia stipriai, reikia atsisėsti, tvirtai atremti kojas į grindis ir įsižiūrėti į kokį nejudantį tašką ant grindų ar žemės. Galima paprašyti, kad kas nors šliūkštelėtų ant veido šalto vandens arba duotų įkvėpti amoniako garų.

Žinant apie savo problemą niekada nereikia staiga keltis, gultis, lenktis ir stotis. Visada  rekomenduojama kontroliuoti gyvenimo būdą, judėjimą, elgseną, pasisaugoti, kad būtų išvengta susižalojimų. Tiesiog reikia išmokti prisitaikyti prie savo vestibulinio defekto ir visada būti pasiruošus išvengti pasekmių.


Pasidalink su draugais!