Gastritas

Žmonės gana dažnai skundžiasi skrandžio negalavimais. Šie sutrikimai galimi bet kokiame amžiuje. Taigi gastritas – viena iš labiausiai paplitusių skrandžio ir žarnyno uždegiminių susirgimų, pažeidžiančių skrandžio gleivinę. Kadangi gastritas turi keletą rūšių, terminas „gastritas“ yra tarsi bendrinis ir reiškia įvairius pagal kilmę uždegiminius ir distrofinius pakitimus skrandžio gleivinėje.

Skrandis yra bene labiausiai pažeidžiamas virškinimo sistemos organas, nes virškinimas jame vyksta trimis etapais:

  • mechaninis maisto maišymas (sienelių susitraukimai),
  • cheminis maisto skaidymas (skrandžio rūgštis),
  • maistingų medžiagų įsisavinimas (fermentai).

Sutrikus virškinimui pirmiausia pažeidžiama vidinė skrandžio sienelė, kurioje vyksta dviejų svarbiausių virškinimo komponentų gamyba – apsauginių gleivių ir skrandžio rūgšties.
Skrandis – nepaprastai tobulas organas. Jo gleivinę sudaro epitelio ląstelės, taip pat gleivinėje gausu liaukučių, kurios išskiria skrandžio rūgštį. Skrandžio sultys labai svarbios virškinimo procesui, jos nėra vienalytės, o sudarytos iš virškinimui būtinų gleivių, fermentų ir skrandžio rūgšties.
Dažnas susimąsto, kodėl žmogaus skrandis geba suvirškinti mėsą, bet nesuvirškina pats savo audinių. Tai todėl, kad skirtingose skrandžio vietose gaminamos skirtingos virškinimo sultys. Pavyzdžiui, stemplėje jų pH neutralus, o dvylikapirštėje žarnoje reakcija šarminė. Būtent sutrikus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai skirtinguose skrandžio vietose ir žarnyne pasireiškia pirmieji gastrito požymiai – skrandžio uždegimas, dėl kurio sutrinka viso skrandžio veikla.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko gydomas gastritas?

Kiek truks gydymas, gali pasakyti tik gydantis gydytojas. Ligos eiga ir trukmė priklauso nuo formos, sunkumo, bendros ligonio sveikatos būklės. Vidutiniškai 6-8 savaitės. Jei tai ūmus susirgimas, dar 2-3 savaites gali tekti gydytis namie. Chronišką gastritą gali tekti gydyti metus ar dvejus.

Ar tikrai dešrų ir dešrelių vartojimas gali sukelti gastritą?

Taip, nuolatinis dešrų gaminių vartojimas gali ne tik sukelti skrandžio problemų, bet ir įtakoti viršsvorį.

Ar sergant gastritu galima vartoti medų ir medų su pienu?

Medus turi gydančių savybių. Jei skrandžio rūgštingumas didelis, medų reikėtų gerti su šiltu vandeniu (1 stiklinė vandens ir 1 valgomasis šaukštas medaus). Jei rūgštingumas per mažas, medų maišyti šaltame vandenyje. Lygiai taip pat ir medus su pienu. Beje, pienas mažina skrandžio rūgštingumą.

Jei sergant gastritu draudžiami stiprūs alkoholiniai gėrimai, ar galima vartoti alų ir lengvą vyną?

Draudžiami bet kokie alkoholiniai gėrimai. Alkoholis didina rūgštingumą ir dirgina gleivinę, kuri saugo skrandžio sieneles.

Ar pagijus po gastrito galima sportuoti?

Sportas ir mankšta visada gerai. Nes judant gerėja medžiagų apykaita, aktyvėja kraujotaka, dirba raumenys ir gerėja organizmo tonusas. Galima netgi lankyti treniruoklių sales. Tačiau visada reikia laikytis saiko, nepersitempti ir nepervargti.

Ar tiesa, kad žmogaus svoris gali priklausyti nuo to, kaip kramtomas maistas?

Kuo ilgiau kramtome kąsnį, tuo lengviau paskui maistas suvirškinamas. Ilgiau kramtydami lėčiau valgome, vadinasi, greičiau pajuntame sotumo jausmą, kuris ateina jau po 15 minučių.

Kokius vaisius ir daržoves galima ir negalima valgyti sergant gastritu?

Tinka mūsų lietuviški obuoliai, saldūs ir prinokę. Galima suvalgyti kelias slyvas, saldžių uogų saujelę. Kriaušės sunkiau virškinamos. Su bananais reikėtų elgtis atsargiai, nes jie skatina pilvo pūtimą. Vynuogės nerekomenduojamos, nes jų stora odelė, sunkiau virškinama, todėl skrandyje sukels rūgimą. Geriau atsisakyti visų citrusinių vaisių, nes jie didina skrandžio rūgštingumą. Moliūgai ir melionai net sveikam žmogui apsunkina virškinimą. Tinka arbūzai, jie skalsiai lenda, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, nes daug privalgius tempiasi skrandžio sienelės. Taip pat rekomenduojami agurkai. Tik jei jų odelė kieta, geriau nuskusti. Jei patinka morkos, jų galima susitarkuoti. Bulves valgyti tik virtas, taip pat tinka virti burokėliai.

Simptomai

Simptomai

Pagal skrandyje vykstančius patologinius procesus, simptomai gali būti pirminiai (kai gastritą sukelia į skrandį patekęs netinkamas maistas, toksinės medžiagos ar alkoholis) ir antriniai (kai skrandžio negalavimus sukelia kiti susirgimai).

Pagal ligos trukmę gastritas gali būti ūminis ir lėtinis (chroniškas).

Ūminio gastrito priežastis – apsinuodijimas maistu, vaistais (ypač aspirinu), alkoholiu. Skausmas gali prasidėti praėjus vos kelioms valandoms po to, kai žmogus suvalgė netinkamo (sugedusio) maisto, pavartojo toksinių medžiagų ar alkoholio. Ima pykinti, žmogus vemia, nebenori nieko valgyti ir jaučia stiprius skrandžio skausmus. Kartais pakyla temperatūra.

Jei gydytis pradedama laiku, ūminis gastritas praeina per 5-7 dienas, dar šiek tiek užtrunka, kol skrandžio veikla visiškai atsistato.

Lengvesniais atvejais būna, kad žmogus išsivemia arba jam dirbtinai išplaunamas skrandis, ir negalavimai per kelias dienas praeina, sveikata pasitaiso.

Tačiau kartais liga gali užsitęsti ir išsivystyti į lėtinį gastritą. Pasireiškiantys ir vėl nurimstantys simptomai šiuo atveju gali būti klaidinantys. Gali pasirodyti, kad liga lyg ir pasitraukė, tačiau skrandžio gleivinė vis tiek lieka jautri, todėl vis dažniau pasireiškia nedideli skrandžio veiklos sutrikimai, vyksta liaukučių atrofija.

Beveik visais atvejais lėtinį gastritą sukelia bakterija Helicobacter pylori , kuria užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje. Pradžioje infekcija nesukelia jokių pastebimų simptomų, tačiau atsiradus pirmiesiems požymiams ir ligos negydant, padidėja rizika susirgti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

Lėtinio gastrito simptomai panašūs kaip ir ūmaus: dėl skrandžio veiklos sutrikimų skauda viršutinę pilvo dalį ties duobute, pavalgius jaučiamas sunkumas skrandyje, pykina, išvėmus skrandžio turinį galime pastebėti kraujo. Negaluojantis žmogus praranda apetitą, burnoje jaučia nemalonų skonį, dažniausiai rūgštų. Apžiūrėjus liežuvį galima aiškiai matyti baltas, pilkas arba gelsvas apnašas. Kartais troškina, jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą.

Tiek ūmaus, tiek lėtinio gastrito atveju, jei skrandyje ima formuotis opos, galiams kraujavimas, pastebimai keičiasi ir išmatos – jos būna juodos.

Priklausomai nuo to, kiek skrandis išskiria virškinimo rūgšties, gastritai būna padidinto, normalaus, mažo arba nulinio rūgštingumo. Šioms būsenoms išaiškinti dažniausiai neužtenka paprastų simptomų, tikroji diagnozė nustatoma ištyrus skandžio sultis. Tyrimas atliekamas įvedus į skrandį zondą. Kartais (dažniausiai vaikams) skrandžio rūgštingumą galima nustatyti ištyrus šlapimą.

Įtarti gastritą galima ir iš to, kad po valgio atsirūgstama nemaloniu kvapu. Jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sklinda rūgšties kvapas, jei rūgštingumas sumažėjęs, kvapas primena supuvusį kiaušinį. Beje, pastarasis variantas gali būti atrofinio gastrito požymis, tai išties pavojinga.

Virškinamojo trakto sutrikimai gali turėti ir visai nespecifinių požymių: laikosi nedidelė temperatūra, sausos lūpos, sutrūkinėję burnos kampučiai. Į virškinimo negalavimus reaguoja plaukai, nagai, oda – pastebimas jų sausumas, lūžinėjimas, padidėja prakaitavimas.

Lėtinis gastritas gali būti autoimuninės kilmės. Tai reiškia, kad organizmas gamina autoantikūnius, naikinančius skrandžio gleivinės ląsteles.

Jei negalavimai ir toliau nebus tinkamai gydomi, užsitęsęs gastritas gali sukelti priešvėžinius pakitimus skrandžio epitelyje ar net skrandžio vėžį.

Gastrito simptomai esant padidėjusiam rūgštingumui: jaučiamas deginimas skrandyje ties duobute, dažnai ir stemplėje. Šį nemalonų pojūtį žmonės dažniausiai „gesinaׅ“ vandeniu su soda. Tačiau ši priemonė trumpalaikė, nuolat simptomus slopinti su soda nėra gerai, reikia kuo skubiau gydyti negalavimo priežastį.

Sumažėjusio rūgštingumo požymiai: rytais pykina, gurgia pilvas, vargina raugėjimas, nemalonus pilno skrandžio jausmas, išmatose pastebimi nesuvirškinto maisto likučiai.

Priežastys

Priežastys

Ūminį gastritą gali sukelti kietas, sunkiai virškinamas maistas, aštrūs patiekalai, taip pat į organizmą patekęs užkrėstas maistas (salmonelėmis, stafilokokais). Taigi žmonės, kurie valgo daug aštraus, sūraus, rūkyto, rauginto ir marinuoto maisto, rizikuoja savo skrandžiu. Pernelyg karštas, sausas ir sprangus maistas taip pat didina gastrito tikimybę.

Labai dažnai skrandžio negalavimus sukelia vartojami priešuždegiminiai vaistai diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas ir netgi toks, regis, nekaltas aspirinas, taip pat priešvėžiniai ir hormoniniai medikamentai. Dar pasitaiko, kad skrandžio uždegimas išsivysto dėl visai su skrandžiu nieko bendro neturinčių faktorių, pavyzdžiui, po operacijų, traumų, nudegimų. Tai nutinka dėl medžiagų apykaitos ir kraujotakos sutrikimų. Virškinimo problemų atsiranda ir dėl nuolat patiriamo streso.

Gastritas gali išsivystyti, kai ilgai nesilaikoma maitinimosi rėžimo, kai maistas blogai sukramtomas ir valgoma paskubomis, kai neprieinamas šiltas maistas ir naudojamas sausas davinys.

Pagrindinė lėtinio gastrito priežastis – Helicobacter pylori bakterija, kuria užsikrečiama per burną, t.y. nešvarias rankas, maistą. Apytiksliai 80 procentų ligonių, sergančių gastritu, nustatoma ši bakterija, kuri geba išgyventi rūgščioje skrandžio terpėje, įsiskverbti į skrandžio sienelę ir išskirti uždegimą sukeliančią medžiagą, pakeisti skrandžio pH.

Rečiau lėtinio gastrito priežastis būna imuninės sistemos sutrikimai. Kartais uždegimą gali sukelti į skrandį patenkanti tulžis. Taip gali nutikti po skrandžio operacijos.

Dar viena priežastis, dėl ko žmonės suserga gastritu – tai netaisyklinga mityba ir alkoholio vartojimas dideliais kiekiais. Be abejo, rūkymas taip pat daro savo juodą darbą: su seilėmis į skrandį patenka nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Sunegalavus skrandžiui būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir gastroenterologą. Teks susitikti ir su endoskopuotoju. Iš pokalbio su pacientu nustatoma pagrindinė patologijos priežastis, nes nuo to priklausys tolimesnis gydymas. Išorinė ligonio apžiūra dažniausiai neteikia jokios informacijos, nebent tai, kad žmogus sėdi palinkęs į priekį ir gali parodyti skaudamą vietą. Gydytojas gali tą vietą paspaudyti ir pagal apibūdinamą skausmą įtarti diagnozę. Liežuvio apnašos taip pat gali liudyti apie skrandžio sutrikimus. Tačiau galutinei diagnozei būtina atlikti klinikinius tyrimus.

Suaugusiems atliekama gastroskopija. Nors medicina smarkiai pažengė į priekį, vis dėlto skrandžio gleivinės tyrimo procedūra kaip buvo, taip ir liko fiziškai nemaloni, nes pacientui tenka nuryti zondą. Endoskopinio tyrimo metu naudojamas prietaisas, kurio viename gale yra šviesos šaltinis (tas galas įvedamas į skrandį), o kitas galas prijungtas prie stebėjimo sistemos. Gydytojas ekrane gali matyti skrandžio sieneles, apžiūrėti gleivinę, ar nėra kraujavimų, žaizdelių ir opų. Taip pat šio tyrimo metu atliekama biopsija, t.y. paimamas nedidelis skrandžio audinio gabalėlis, iš kurio po laboratorinio tyrimo galima nustatyti, ar nėra bakterinės infekcijos. Atliekami laboratoriniai skrandžio rūgšties, kraujo ir išmatų tyrimai.

Gydymas

Gydymas

Gastrito gydymas priklauso nuo jo formos (ūminis ar lėtinis) ir negalavimą sukėlusios priežasties. Jei nustatomas ūminis gastritas, paprastai vaistai neskiriami, nes reikia palaukti, kol baigsis pykinimas ir vėmimas. Tuo metu ligoniui neleidžiama nieko valgyti, tik vartoti daugiau skysčių. Geriausia yra gerti paprastą vandenį, o dar geriau negazuotą mineralinį, nes vemiant organizmas netenka ne tik daug skysčių, bet ir mineralų.
Kai skrandis šiek tiek apsivalo ir aprimsta, ligoniui gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, jei pastebimas padidėjęs ar sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Vėliau atliekami tyrimai. Vaistai visada skiriami pagal tai, kokie yra skrandžio negalavimai. Tad patiems gydytis nepatartina. Jei nustatoma, kad gastritą sukėlė infekcija, skiriami antibiotikai.
Kadangi sudirgintas skrandis yra jautrus, kartu su medikamentiniu gydymu skiriama ir speciali dieta, kurioje bus tik lengvai virškinamas maistas. Vėliau gali būti vartojami vitaminai ir maisto papildai.

Liaudies medicina

Liaudies medicina

Liaudies medicinos priemonės (vaistažolės) gana dažnai vartojamos gastrito gydymui. Nuo seno žinoma, kad sutrikus virškinimui reikia gerti kmynų, ramunėlių, šalavijo, pipirmėtės arbatas. Puikus vaistas yra pelynas, kurio arbata labai neskani, bet tikrai gelbsti. Tačiau visada dėl vaistažolių vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju, nes maža kas… Vienos vaistažolės mažina uždegimo procesus, kitos gerina virškinimą, dar kitos reguliuoja skrandžio rūgštingumą. Kai kurias vaistažoles galima tarpusavyje pamaišyti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad arbatėlėmis vargiai pagydysime rimtus sutrikimus. Vaistažolės – tik pagalbinė priemonė.
Jei žmogus kenčia dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, senovėje efektyviausia gydymo priemonė buvo bulvių sultys. Kas rytą nevalgius reikėtų išgerti pusę stiklinės šviežių sulčių, o po pusvalandžio jau galima pusryčiauti. Taip reikėtų daryti 10 dienų, po to 10 dienų pertrauka ir, jei reikės, kursą galima kartoti.
Jei skrandžio rūgštingumas mažas, patartina ryte išgerti pusę stiklinės morkų sulčių, o pusryčiauti po valandos.
Nuo seno žinoma puiki gastrito gydymo priemonė – linų sėmenys. Jie apsaugo skrandžio gleivinę, gerai išvalo žarnyną. Sėmenis galima įmaišyti į patiekalus, galima pasigaminti nuoviro. Tik reikia turėti galvoje, kad sėklos organizme absorbuoja vandenį, todėl jo reikėtu vartoti daugiau. Dar galima vartoti ir linų sėmenų aliejų.
Tinka ir alavijo sultys. Kadangi jos labai karčios, galima pamaišyti su medumi ir gerti po šaukštą tris kartus per dieną.

Komplikacijos

Komplikacijos

Gastritas nėra priskiriamas prie labai pavojingų ligų. Tačiau jis gali sukelti nemalonių komplikacijų. Viena iš tokių – vidinis kraujavimas iš skrandžio gleivinės žaizdelių. Jei nepakankamai efektyviai gydoma bakterijų sukelta infekcija, galima susirgti opalige. Infekcijai plintant gresia pūlinis skrandžio gleivinės ar ūminis visos pilvaplėvės uždegimas, sepsis. Esant sunkesnei gastrito formai, kai ligonio savijauta negerėja ir jis dažnai vemia, gali pasireikšti organizmo dehidratacija. Jos simptomai – išsausėjusi oda, gali prasidėti raumenų traukuliai, krinta kraujospūdis, svaigsta galva, kartais pakyla temperatūra.
Kai ligoniui prapuola apetitas ir jokia dieta jo netenkina, galima susirgti anoreksija. Esant lėtiniam uždegimui dažnai susergama skrandžio vėžiu.

Prevencija

Prevencija

Norint išvengti skrandžio sutrikimų arba baigus gastrito gydymą ir visiškai pagerėjus sveikatai nerekomenduojama grįžti prie ankstesnių netinkamų mitybos ir gyvenimo įpročių. Iš savo valgiaraščių tikrai reikėtų išbraukti šaltus sausus užkandžius, picas, hamburgerius ir kitą greitą maistą, dideliu lanku apeiti Makdonaldo užkandines ir kebabų kioskelius. Nepatartina piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, reikėtų mesti rūkyti.
Jei kieno skrandis jautresnis tam tikram maistui ir jau vieną kitą kartą pajutote sunkumą ar pirmuosius skausmus, turbūt tai signalas, kad reikėtų susirūpinti ir nesimaitinti, kaip pakliuvo. Be aukščiau minėtų greito maisto „bombų“ skrandžiui, galbūt reikėtų atsisakyti stiprios kavos, riebių, keptų ir aliejuje virtų patiekalų, gazuotų gėrimų, konservuotų-marinuotų daržovių. Skrandį dirgina aštrūs prieskoniai, rūgimą skatinantys produktai (juoda duona, vynuogės, kai kurie džiovinti vaisiai).
Skrandžio rūgštingumą didina riebus, keptas, aštrus maistas, riebi mėsa. Tokiu atveju geriau rinktis veršieną, paukštieną.
Jei skrandžio rūgštingumas mažas, rekomenduojama išsivirti mėsos sultinio sriubos su daržovėmis, vartoti viso grūdo ruginę duoną, daug daržovių, raugintus kopūstus ir agurkus, kurie stimuliuoja skrandžio rūgšties gamybą.
Nereikėtų pamiršti, kad valgomas maistas neturėtų būti karštas, nes gali pažeisti ne tik stemplę, bet ir skrandžio gleivinę. Lygiai taip pat nereikėtų ilgą laiką piktnaudžiauti šaltu maistu, nes jis ilgiau laikosi skrandyje nevirškinamas. Dėl to gali padidėti skrandžio rūgštingumas. Ir, be abejo, labai svarbu valgyti lėtai, maistą gerai sukramtyti.
Norint išsaugoti sveiką skrandį ir tvarkingą virškinimą, būtina laikytis valgymo rėžimo: rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Sakoma, kad viena porcija yra tiek, kiek telpa į mūsų delną.


Pasidalink su draugais!


Skelbimai