Glaukoma

Terminas glaukoma apima nemažą grupę oftalmologinių susirgimų, kuriems būdingas padidėjęs akispūdis. Žmogaus akis užpildyta specialiu skysčiu, kuris vienodai spaudžia akies sieneles ir laiko jas įtemptas. Šis spaudimas vadinamas akispūdžiu. Paprastai jis abiejose akyse būna vienodas, o kai tas spaudimas sumažėja ar padidėja, tai neigiamai paveikia akį: sutrinka akies audinių mityba, sunyksta nervinės skaidulos, blogėja nervinių impulsų perdavimas smegenims, vėliau susilpnėja regėjimas, susiaurėja akiplotis (žmogus pradeda siauriau matyti).

Glaukoma – tai progresuojantis regėjimo susirgimas, kurio pasekmė – aklumas. Procesas negrįžtamas, kadangi suyra tinklainės ląstelės, padidėja spaudimas akies viduje, atrofuojasi regos nervas ir vaizdų signalai nebe patenka į galvos smegenis. Pradžioje žmogus ima blogiau matyti, ilgainiui matymo zona vis traukiasi, kol vaizdas visai išnyksta. Išoriškai progresavusios ligos požymis pastebimas, nes keičiasi akių spalva – ji tampa žalsvo arba melsvo matinio atspalvio.

Glaukoma labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jauniems, net būti įgimta. Manoma, kad ir paveldima. Todėl jei šeimoje yra sergančių glaukoma, kitiems šeimos nariams jau nuo 30-35 metų reikėtų kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį. Taip pat svarbu matuoti akispūdį sergantiems cukriniu diabetu, hipertonine liga, patyrusiems akių traumas ar po akių operacijų.

Glaukomos sukelti pakitimai yra negrįžtami. Ligos eiga labai įvairi. Dažniausiai ji lėta, pradžioje akių neskauda, todėl žmonės nepajunta ankstyvųjų simptomų. Gal tik kartais pasireiškia bukas skausmą ar jausmas, tarsi akyje būtų svetimkūnis, akys ašaroja. Pirmieji glaukomos signalai – kai atsiranda akių nuovargis, gali užeiti matymo užtemimai, aplink šviesos šaltinį ima rodytis ratilai, vėliau gali išsiplėsti akių kraujagyslės. Jei į šiuos požymius nebus atkreiptas dėmesys ir nediagnozuota ligos pradžia, o gydymas pradėtas per vėlai, glaukoma ima progresuoti ir žmogus gali apakti.

Kartais liga prasideda staiga – ištinka ūmus glaukomos priepuolis. Žmogui skauda ne tik akis, bet ir visą veidą, galvą, gali pakilti temperatūra, pablogėja  matymas. Gydytojas gali skirti akių lašų, kurie mažina akispūdį, gerina tinklainės kraujotaką. Jei gydymas vaistais nepakankamas, reikalingas gydymas lazeriu arba operacija.

Susirgti glaukoma gali bet kas. Liga turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali ją paskatinti: didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto), įvairūs kraujotakos sutrikimai. Laiku pradėjus gydyti glaukomą, liga pristabdoma ir galima išvengti aklumo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip žmogus gali pats suprasti, kad jam glaukoma?

Normaliai matantis žmogus žiūrėdamas tiesiai prieš save mato ir šonuose esančius objektus. Glaukoma sergantis, jei liga toli pažengusi, žiūri kaip pro vamzdelį, kuris gali būti platesnis ar siauresnis. Iš tiesų kartais žmogus pajunta, kad akiplotis siaurėja, ima blogiau matyti. Tada būtina skubėti pas akių specialistą.

Kaip galima apsisaugoti nuo glaukomos?

Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti gresiančios glaukomos, nėra. Tik ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas – geriausias būdas kontroliuoti ligą bei išsaugoti regos funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40 metų amžiaus, ypač jei jų šeimose yra sergančių glaukoma, bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę.

Kaip sergantieji glaukoma gali išsaugoti regėjimą?

Būtina pagal gydytojo nurodymą vartoti paskirtus vaistus, periodiškai lankytis pas savo okulistą, kad jis laiku ir tinkamai pakoreguotų gydymą vaistais ir, jei reikės, rekomenduotų gydymą chirurginiu būdu.

Kokie gyvensenos ypatumai svarbūs sergančiajam glaukoma?

  • Mityba. Kiek žinoma, dieta nepakeičia akispūdžio, išskyrus retus atvejus. Rekomenduojama subalansuota sveika mityba gerai sveikatos būklei palaikyti.
  • Skysčiai. Sergantysis glaukoma neturi riboti išgeriamo skysčių kiekio, tačiau jį reikėtų tolygiai paskirstyti per dieną. Per trumpą laiką išgėrus daug skysčio (pvz., litrą per kelias minutes), gali trumpam padidėti akispūdis.
  • Kava ir arbata. Išgėrus kavos ar arbatos per pirmą valandą gali nedaug padidėti akispūdis, tačiau šis poveikis yra nedidelis, todėl šių gėrimų atsisakyti nebūtina.
  • Alkoholis. Sergantys glaukoma gali saikingai vartoti alkoholį.
  • Rūkymas –grėsmė sveikatai. Tad rūkaliai labiau rizikuoja akispūdžio pakilimu.
  • Poilsis ir sportas. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis ir miegas yra labai svarbūs sergančiam glaukoma. Beje, fizinis aktyvumas ne padidina akispūdį, o priešingai – sumažina. Tačiau gali būti išimčių: dėl jums tinkamo fizinio krūvio pasikonsultuokite su gydytoju.
  • Kompiuteris. Galima dirbti kompiuteriu, bet negalima pervargti.
  • Televizorius. Galima žiūrėti, tačiau rekomenduojama su pertraukomis.

Ar galima glaukoma sergančiam žmogui nešioti akinius nuo saulės?

Glaukoma sergančio žmogaus akys jautrios saulės spinduliams. Ne tik saulė, bet ir kitokie blyksniai akims yra kenksmingi. Todėl užtamsintų akinių nešiojimas saulėtą dieną netgi būtinas. Negalima nešioti labai užtamsintų, nes regėjimas per daug įtempiamas, gali padidėti akispūdis. Geriausias sprendimas – specialūs akiniai nuo saulės su žalio atspalvio stiklais, kurie keičia spindulių lūžio kampą. Juos reikia pirkti ne turguose, o tik optikos parduotuvėse.

Klasifikacija

Klasifikacija

Yra apie 40 įvairių glaukomos klasifikavimo būdų. Pagrindiniai kriterijai – anatominiai pakitimai. Pagal ligos atsiradimo požymius glaukoma būna pirminė ir antrinė.

Pirminė glaukoma – tai lėtinės eigos susirgimas, pasireiškiantis padidėjusiu akispūdžiu, susiaurėjusiu matymo lauku ir regos nervo atrofija. Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (nuo 40 metų).

Antrinę glaukomą dažniausiai išprovokuoja oftalmologinės anomalijos, išorinės traumos.  Dažniausios priežastys: akių uždegimas, sukėlęs uveitą (akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimą) arba iridociklitą (akies rainelės ir krumplyno uždegimą), stiklakūnio pasislinkimas arba padidėjimas, auglys. Taip pat antrinė glaukoma gali išsivystyti ilgą laiką vartojant hidrokortizoidus, skirtus autoimuninėms ligoms arba bronchinei astmai gydyti.

Pagal akispūdžio padidėjimo mechanizmą glaukoma būna atviro ir uždaro kampo.

Atviro kampo glaukoma – dažniausiai pasitaikanti lėtinė forma. Ji klastinga, nes jokių pradinių požymių nesukelia. Negalavimą sukelia padidėjęs akispūdis. Matymo laukas siaurėja pamažu, gali trukti net keletą metų ir tik vėliau žmogus pastebi, kad viena jo akis mato prasčiau. Kartais esant ryškiam apšvietimui matomi spalvoti ratilai, kartais užplaukia migla. Jei problema nebus sprendžiama iškart, regėjimas ne tik pablogės, bet ir gresia aklumas.

Uždaro kampo glaukoma – tai lėtinė forma, kurios pirmieji požymiai pasireiškia taip: ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje, patyrus susijaudinimą jaučiamas tempimas ir skausmas akyje. Akis gali parausti. Po kurio laiko šie požymiai praeina, žmogus pasijunta gerai, todėl į laikinus negalavimus dažniausiai nekreipia dėmesio. Tačiau liga progresuoja, blogėja regėjimas, vyzdys pradeda nebereaguoti į ryškią šviesą, o tai reiškia, kad gresia aklumas.

Kartais liga pasireiškia kaip ūmios eigos glaukoma, kai pacientas skundžiasi galvos skausmais smilkinyje, veržia ir skauda vieną arba abi akis, labai pablogėja rega, kartais pykina. Tai glaukomos priepuolis, po kurio reikia skubiai kreiptis į akių gydytoją.

Pagal paciento amžių glaukoma gali būti:

  • Įgimta. Ji gali vystytis dar vaisiaus stadijoje ir po gimimo. Ligą išprovokuoja nėštumo metu motinos persirgtos ligos (raudonukė, poliomielitas, sifilis, parotitas, šiltinė ir pan.), hipertireozė (kai skydliaukė gamina ir išskiria per didelį kiekį laisvų su baltymais nesujungtų hormonų), vitamino A trūkumas, apsinuodijimai, alkoholio vartojimas, įvairios traumos).
  • Vaikiška. Išsivysto vaikams nuo 3 iki 10 metų. Ji taip pat gali būti susijusi su paveldimumu arba atsiranda po kažkokių oftalmologinių susirgimų.
  • Jaunatvinė būdinga paaugliams ir jauniems žmonėms nuo 11 iki 35 metų.
  • Suaugusiųjų būdinga žmonėms nuo 40 metų.

Normotenzinė glaukoma. Tai retas glaukomos tipas. Ligos metu akispūdis neviršija normos, tačiau kraujotaka akyje ir regos nervas yra pažeistas, atsiranda regėjimo sutrikimai. Dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 60 metų žmonėms. Į rizikos grupę įeina asmenys, turintys genetinį glaukomos faktorių, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tamsiaodžiai.

Pigmentinė glaukoma dažniausiai pasireiškia trumparegiams 25-35 metų vyrams. Gerai matantiems ši liga negresia.

Potrauminė glaukoma gali išsivystyti po fizinio pažeidimo: nudegimų, smūgių, radiacijos. Akių hipertenzija atsiranda ne iš karto po fizinio paveikimo, o vėliau – gijimo ir randėjimo laikotarpiu. Kiekvienos traumos metu sutrinka akies medžiagų apykaita, galimos kraujosruvos, vidinių struktūrų deformacijos. Dėl to gali padidėti akispūdis.

Požymiai

Požymiai

Pirmųjų glaukomos požymių žmonės dažniausiai nepastebi arba neatkreipia dėmesio. Nes pradinėse stadijose ši liga paprastai nesukelia jokių negalavimų: neskauda, negraužia, tik lėtai siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi pro vamzdį. Ankstyva glaukoma dažniausiai nustatoma, kai žmogus atvyksta profilaktiškai pasitikrinti akis ar dėl nedidelių nusiskundimų: netinkamų akinių, akių nuovargio skaitant ar žiūrint televizorių, ašarojimo ir pan. Pasitaiko, kad, uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar vamzdelį. Žmogus mano, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai tai gali būti jau progresuojančios ligos požymis.

Ankstyvieji glaukomos požymiai galėtų būti šie:

  • Didesnis ar mažesnis akies perštėjimas
  • Vienos ar abiejų akių ašarojimas
  • Regėjimo pablogėjimas (ypač esant blogesniam apšvietimui)
  • Dažnas galvos skausmas
  • Fizinis akių skausmas, sunkumas, spaudimas

Pajutus bent vieną iš šių simptomų būtina pasikonsultuoti su akių ligų specialistu.

Priežastys

Priežastys

Akies viduje yra tam tikros skysčiu užpildytos kameros. Jos reikalingos akies optinei sistemai formuoti ir tam tikra prasme atlieką lęšio funkciją. Normalios būsenos kamerose nuolat vyksta drėkinimas ir skysčių cirkuliacija. Kai ši drėkinimo sistema sutrinka, skystis kamerose ima kauptis iš spausti akies sieneles iš vidaus. Toks nuolatinis spaudimas įtakoja akies nervo kraujo apytaką, todėl jis atrofuojasi.

Priežastys, dėl kurių gali sutrikti skysčių apykaita, yra šios:

  • Hipertoninė liga
  • Cukrinis diabetas
  • Aterosklerotiniai kraujo indų sutrikimai
  • Paveldimumas
  • Įgimti defektai
  • Hormonų disbalansas kraujyje

Šiuolaikinė medicina dar neturi tikslių atsakymų, dėl ko išsivysto glaukoma, galbūt todėl dar neatrastas mechanizmas, kaip atstatyti ligos paveiktas sistemas.

Pagrindiniai glaukomos vystymosi patologinio proceso etapai yra tokie:

  1. Pablogėja akies skysčių nutekėjimas, jie susilaiko.
  2. Žymiai padidėja akispūdis.
  3. Sutrinka kraujo apytaka akies obuolio viduje.
  4. Pastebima hipoksija – nepakankamas aprūpinimas deguonimi.
  5. Sutrinka regos nervo kraujotaka – išemija.
  6. Nervų pluoštai spaudžiami, sutrinka jų funkcionavimas ir jie žūva.
  7. Regos nervai negauna pakankamai reikalingų medžiagų, todėl pamažu irsta ir atrofuojasi.
  8. Išsivysto optinė glaukomos neuropatija. Vieni regos nervai žūsta negrįžtamai, kiti įpuola į parabiozės būseną (ribinę būklę tarp gyvybės ir mirties) ir teoriškai juos dar galima atsistatyti. Bet čia prireiks medikų pagalbos, gal net chirurginio gydymo.
Stadijos

Stadijos

Pagal regos nervo pažeidimo lygį ir ligos progresavimą glaukoma skirstoma į stadijas: pradinę, išsivysčiusią, toli pažengusią ir terminalinę.

Pradinei stadijai būdingas nežymus regėjimo lauko pakitimas. Jei šiuo momentu nebus pradėtas gydymas, ilgainiui tas laukas siaurės, regos nervo diskas grims gilyn ir žmogaus regėjimas žymiai pablogės.

Antrajai – išsivysčiusiai – glaukomos stadijai būdinga tai, kad žmogaus matymo laukas tiek sumažėja, kad jis mato tik kai kurias vaizdo dalis. Akiplotis nuo nosies pusės susiaurėja daugiau kaip 10° arba yra pusračio formos.

Trečioje – toli pažengusioje – stadijoje akiplotis dar siauresnis jau nebe iš vienos pusės, bet iš visų. Šiuo momentu pacientui jau būtina operacija, antraip gresia visiškas aklumas.

Ketvirtoje stadijoje – terminalinėje – akis tik jaučia šviesą arba yra visiškai akla. Akipločio neįmanoma nustatyti. Regos nervas atrofavosi.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Glaukoma yra viena iš ligų, kurios žmogus negali pats sau diagnozuoti. Aišku, įtarti gali, tačiau tikslią diagnozę nustatys tik akių specialistas. Glaukomos diagnozavimas remiasi klasikiniais metodais:

  • Šiuo metodu nustatomi patologiniai akispūdžio svyravimai, nes padidėjęs akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomos rizikos veiksnių. Tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui, t y. akispūdis gali būti padidėjęs, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų. Reikėtų žinoti, kad akispūdis per parą svyruoja. Gali būti, kad jis padidėja, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi pas gydytoją. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą.
  • Tai akipločio defektų nustatymas. Kompiuterinė perimetrija gali padėti nustatyti gana ankstyvus pokyčius ir pirmuosius glaukomai būdingus defektus.
  • Oftalmoskopija – tai akies dugno tyrimas, kurio metu apžiūrima regos nervo, kraujagyslių, tinklainės būklė. Šią procedūrą gali atlikti ir šeimos gydytojas, būtent jis gali įtarti pirmuosius nukrypimus nuo normos: padidėjusį, svyruojantį akispūdį, pradinius regos nervo pakitimus. Nustačius minėtus pakitimus pacientas siunčiamas pas akių specialistą, kuris gali pritaikyti šiuolaikines lazerines diagnostines technologijas.
  • Oftalmologinė tomografija – vienas naujausių glaukomos diagnozavimo metodų, leidžiantis išmatuoti nervo pluošto storį bei kitus parametrus.
  • Biomikroskopija padeda nustatyti pačias mažiausias deformacijas, galinčias reikšti glaukomos pradžią.
  • Gonioskopija – tai akies priekinės kameros kampo apžiūros metodas. Priekinės kameros kampas turi labai svarbią reikšmę akyje esančio skysčio cirkuliacijai, lemiančiai akispūdį.
  • Ultragarsinė biomikroskopija naudojama tiriant akies struktūras ir akių ligų patofiziologiją, įskaitant rageną, lęšį, glaukomą, įgimtą anomaliją, priekinio segmento operacijų poveikį ir komplikacijas, sužalojimus, cistas ir navikus, taip pat uveitą.

Kadangi glaukoma neturi aiškiai išreikštų pradinių simptomų, pagal kuriuos būtų galima anksti diagnozuoti ligą, klasikiniai ligos požymiai dažnai išryškėja tik vėlesnėse stadijose. Kuo labiau liga progresavusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota: regos nervo pakitimai jau būna progresavę ir nebepataisomi.

Gydymas

Gydymas

Glaukomos gydymas – sudėtingas procesas, apimantis medikamentinę ir chirurginę pagalbą, priklausomai nuo regėjimo funkcijos pažeidimo lygio. Gydymo metu pažeidimas nepašalinamas, tačiau degeneracijos procesas, vedantis link aklumo, gali būti pristabdytas. Jei liga diagnozuota pirmoje stadijoje, ji tikrai gali būti sustabdyta.

Glaukomos gydymo tikslas – sumažinti akies vidinį spaudimą. Atsižvelgiant į situaciją, tai gali būti paprasčiausi akių lašiukai, lazerinė metodika arba chirurginė operacija.

Pirmo laipsnio glaukoma pagydoma, jei nėra pažeista regėjimo funkcija. Jei pažeidimai yra, jie nebe pagydomi. Šiuo atveju gali būti skirta speciali ligos progresavimo stabdymo terapija. Ketvirtos stadijos glaukoma, kai prarastas regėjimas, nebe pagydoma.

Atviro kampo glaukoma, kuri būdinga pagyvenusiems žmonėms, paprastai gydoma mažinant akispūdį, drenuojant arba mažinant akies skysčių susidarymą. Lašai nuo glaukomos yra dviejų rūšių: vieni mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami 1–3 kartus per dieną visą gyvenimą. Kol glaukoma neprogresavo, pacientas vartoja vaistus, taip pat jam gali būti atliekama lazerinė ar chirurginė operacijos. Vėlesnėse ligos stadijose tai jau nebegelbsti.

Uždaro kampo glaukoma nuo atviro kampo skiriasi tuo, kad simptomai atsiranda staiga, akis pasidaro labai skaudi ir paraudusi. Jei laiku nebus sumažintas akispūdis, žmogus gali apakti. Dažniausiai staigus priepuolis gydomas lazeriu.

Glaukomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir formos. Pigmentinė, įgimta, lėtinė ir kitos rūšys gydomos standartiniais metodais. Jei medikamentinis gydymas neefektyvus ir ligonis jaučia pašalinį poveikį, gydytojas gali pasiūlyti keletą chirurginių metodų. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, ligos eiga stabilizuojasi, tačiau regėjimo kokybė negrįžta.

Glaukomos gydymo tikslas – išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo, yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas.

Profilaktika

Profilaktika

Jei jau buvo lemta susirgti glaukoma ir liga tebėra ankstyvoje stadijoje, kai kurios priemonės gali padėti sulėtinti progresavimą ir galbūt išvengti regėjimo praradimo. Reikia nuolat rūpintis savo akimis, bent kartą per metus būtina tikrintis pas akių gydytoją, ypač brandžiame amžiuje.

Reikėtų pasidomėti savo šeimos ir artimiausių giminaičių ligų istorija: ar nėra buvę glaukomos atvejų. Nes liga paveldima.

Pasitarus su akių gydytoju kasdien daryti akių mankštas, padedančias normalizuoti akispūdį.

Jei jau pasireiškė padidėjusio akispūdžio simptomai, būtina vartoti akių lašus.

Reikia saugoti akis nuo ryškios saulės ir galimų traumų, pavyzdžiui, dirbant ar sportuojant. Optikos salonuose galima užsisakyti specialius akinius.

Mitybos racione turėtų būti tamsiai žali, geltoni ir oranžiniai vaisiai ir daržovės, turintys vitamino C, liuteino. Taip pat produktai, kuriuose gausu vitamino E, A ir D, cinko, omega-3 rūgščių.

Reikia pasirūpinti patalpų apšvietimu dirbant, skaitant. Apšvietimas neturėtų būti per ryškus. Negalima žiūrėti televizoriaus, dirbti su kompiuteriu visiškoje tamsoje. O miegoti reikėtų tamsioje patalpoje, bet ne tokioje, kur, kaip sakoma, „nors į akį durk“.

Jei tenka per dieną ilgai dirbti akis varginantį darbą, būtina daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti.

Kasdien gerti pakankamai vandens.

Rūbai neturėtų veržti kaklo (apykaklė, kaklaraištis), kad būtų užtikrinta normali galvos kraujotaka.


Pasidalink su draugais!