Hepatitas C

Hepatitas C – tai kepenų liga (uždegimas), kurią sukelia hepatito C virusas. Ši liga priskiriama užkrečiamųjų arba infekcinių ligų grupei.

Hepatito C virusas gali būti perduotas per kraują (atliekant kraujo perpylimus, hemodializes ar kitas medicinines procedūras) arba per nesterilius instrumentus (pavyzdžiui, darant tatuiruotes), asmens higienos priemones. Užsikrėsti hepatito C virusu galima ir nesaugių lytinių santykių metu.

Dažniausiai didžiausia hepatito C koncentracija nustatoma kraujyje, tačiau gali būti ir kituose organizmo skysčiuose, t. y. seilėse, išmatose, spermoje, makšties išskyrose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir pan. Pavojinga tai, kad hepatito C virusu gali užsikrėsti bet kuris asmuo, nes virusas gyvybingas išlieka daugybę dienų. Net ir išdžiuvęs užsikrėtusio žmogaus kraujo lašas gali platinti hepatito C virusą. Ir skiepų nuo šios ligos vis dar nėra.

Pasaulio sveikatos organizacija kasmet informuoja apie užfiksuotus naujus hepatito C atvejus, o medikai kasmet diagnozuoja 4 milijonus susirgimų hepatitu C.

Tik žinant hepatito C genotipą (kurių iš viso yra 11, paplitusių atskiruose geografiniuose regionuose), galima numatyti ligos gydymą, jo eigą ir trukmę. Beje, gydytojų teigimu, Lietuvoje daugiau nei 70 proc. ligos atvejų sukelia 1 genotipo virusas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie pagrindiniai hepatito C simptomai?

Dauguma asmenų nejaučia jokių simptomų, tačiau yra tokių ligonių, kuriems pasireiškia bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, apetito trūkumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Sergantieji gali jausti sąnarių bei raumenų skausmus.

Ar odos pageltimas – pagrindinis hepatito C simptomas?

Ne, yra nemažai ir kitokių simptomų. Tik vėliau atsiranda išoriniai pakitimai, t. y. pagelsta oda, akių obuoliai. Sergant hepatitu C gali patamsėti šlapimas, pašviesėti išmatos.

Ar iš karto užsikrėtus hepatitu C (turėjus kontaktą su sergančiu asmeniu) atsiranda ligos simptomai?

Iš karto ligos simptomai nėra pastebimi. Hepatitas C turi inkubacinį periodą, kuris gali trukti nuo 14 iki 180 dienų, bet paprastai vidutiniška jo trukmė yra 45 dienos.

Koks organas labiausiai pažeidžiamas sergant hepatitu C?

Ligos metu pažeidžiamos kepenys – organas, kuris atlieka daug ir įvairių funkcijų, t. y. dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, atlieka apsauginę funkciją, sintetina baltymus ir kraujo krešėjimo medžiagas, keičia hormonus, pašalina toksinus.

Kas nutinka hepatitui C itin stipriai pažeidus kepenis?

Kai pažeidžiamos kepenys, žūsta kepenų ląstelės ir šis organas nebegali tinkamai funkcionuoti. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad kepenų funkcijų negali atlikti joks kitas organas. Tad reikia nuolat stengtis, kad kepenys išliktų sveikos. Tai galima padaryti gerai maitinantis, nevartojant alkoholio, vengiant toksinių medžiagų. Ypač šių rekomendacijų laikytis reikia tiems asmenims, kurie jau yra užsikrėtę hepatitu C.

Ar visiems asmenims yra pavojingas hepatitas C?

Taip, šis virusas pavojingas visiems. Imlumas hepatito C viruso infekcijai yra visuotinas, t. y. nėra asmenų, turinčių imunitetą prieš šį virusą.

Koks yra didžiausias hepatito C užkrato šaltinis?

Pagrindinis užkrato šaltinis – hepatitu C sergantis asmuo. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio asmuo neatrodo sergantis, jam nepasireiškia jokie simptomai, tačiau jeigu jam yra pripažintas hepatitas C, jis gali lengvai užkrėsti kitus.

Kaip plinta hepatitas C?

Virusas plinta dažniausiai tik per sergantį žmogų: per kraują (atliekant kraujo perpylimo procedūras, darant tatuiruotes, švirkščiant narkotikus ir kt.), naudojant sergančio žmogaus daiktus (daiktų šepetėlį ar kitus higienos reikmenis), per motinos pieną (labai retais atvejais), per lytinius santykius.

Kaip žinoti, ar esi užsikrėtęs hepatitu C?

Tai galima sužinoti tik atlikus kraujo tyrimus. Pirmiausia atliekamas antikūnų – anti – HCV (antikūnų prieš hepatito C virusą) – tyrimas, kuris padeda nustatyti antikūnus prieš hepatito C virusą. Jeigu atsakymas teigiamas, tuomet žmogui diagnozuojamas hepatitas C, tačiau ligoniui ir toliau atliekami tyrimai. Norint patvirtinti ar paneigti lėtinio hepatito C diagnozę, atliekami kiti – HCV – RNR bei HCV – RNR – tyrimai, kurie patvirtina, ar organizme yra virusas.

Kada organizme jau atsiranda antikūnų, rodančių hepatito C virusą?

Antikūnai atsiranda inkubacinio periodo pabaigoje, t. y. vidutiniškai praėjus dviems mėnesiams po užsikrėtimo hepatito C virusu. Pagrindinis antikūnas – anti -HCV – kraujyje išlieka visą gyvenimą, net ir pacientui pasveikus.

Ar hepatito C gydymas yra mokamas?

Lietuvoje šiai ligai gydyti skiriamas gana mažas finansavimas. Jei atitinkamus tyrimus paskiria šeimos gydytojas, tai jie paprastai būna mokami, o jei tyrimus paskiria gydytojas infektologas ar gastroenterologas, tai tyrimai atliekami nemokami.

Ar yra koks nors greitas būdas (tyrimai, testai), padedantys nustatyti hepatitą C?

Taip, yra medicininiai testai, kurie itin greitai (per 30 min.) leidžia nustatyti antikūnus prieš hepatito C virusą. Tokius testus galima įsigyti fizinėse ar internetinėse vaistinėse ir atlikti savarankiškai.

Gavę teigiamą hepatito C rezultatą, turėtumėte kreiptis į gydytojus dėl tolesnių tyrimų, kurie parodys, ar hepatito C infekcija yra aktyvi, ar tai tėra persirgtos ligos žymuo.

Ar yra skiepai nuo hepatito C?

Ne, skiepų nuo hepatito C nėra. Skiepai yra tik nuo hepatito A ir hepatito B.

Ar hepatitas C gali plisti oru?

Ne, hepatitu C negalima susirgti ar užsikrėsti nei čiaudint, nei kosint.

Ar hepatitas C yra dažna liga Lietuvoje?

Hepatitas C yra diagnozuotas maždaug 25 proc. virusu užsikrėtusių žmonių, o mirtiną virusą Lietuvoje nešioja ir platina maždaug 2 iš 100 gyventojų.

Kokios pagrindinės apsisaugojimo nuo hepatito C priemonės?

Nesinaudoti sergančių žmonių higienos priemonėmis, nevartoti narkotikų, atsakingai rinktis lytinius partnerius, naudoti atitinkamas priemones (pavyzdžiui, pirštines), jei tenka turėti sąlytį su krauju ar žaizdomis. Bet kuriuo atveju, jau sergant hepatitu C, būtina apie tai informuoti gydytoją.

Ligos rūšys

Ligos rūšys

Hepatitas C gali būti lėtinis arba ūminis.

Ūminis hepatitas C – kepenų uždegimas, kuris gali būti visiškai be simptomų arba pasireikšti tam tikrais požymiais: bendru nuovargiu, pykinimu, karščiavimu, kepenų srityje jaučiamu skausmu. Ūminiu  hepatitu C sergant ilgiau nei 6 mėnesius, jis tampa lėtiniu. Tačiau dažnai fiksuojami atvejai, kuomet ūminio periodo nebūna ir liga nuo pat pradžių yra lėtinė.

Lėtinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris trunka daugiau nei šešis mėnesius. Paprastai ši hepatito C rūšis taip pat neišsiskiria jokiais simptomais ar specifiniais požymiais. Tik gydytojo atlikti tyrimai parodo, kad yra padidėjęs kepenų fermentų (ALT, AST) aktyvumas, matomi histologiniai kepenų pokyčiai. Lėtinis hepatitas pavojingas tuo, kad sukelia neišnykstamus kepenų pokyčius ir sudaro palankias sąlygas vystytis kepenų cirozei.

Simptomai

Simptomai

Simptominei hepatito C eigai būdingi bendro pobūdžio negalavimai. Gali būti jog liga išvis nesukels jokių simptomų. Vis dėlto, medicininėje literatūroje pateikiami pagrindiniai požymiai, kuriuos pajautus galima įtarti, jog sergama hepatitu C:

  • Sumažėjęs apetitas
  • Skrandžio skausmai
  • Akivaizdus odos ir gleivinės pageltimas
  • Odos niežulys
  • Tamsus, drumstas šlapimas
  • Karščiavimas
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Nuovargis
  • Bendras silpnumas
  • Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku arba sąnariuose

Visi išvardyti simptomai gali pasireikšti po inkubacinio laikotarpio, t. y. maždaug po 7 savaičių nuo užsikrėtimo. Reikėtų žinoti, kad tais atvejais, kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų.

Ligos simptomai gali priklausyti ir nuo hepatito C rūšies – ūminio arba lėtinio. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad net 80 proc. sergančių hepatitu C nejaučia jokių simptomų, tačiau vis tiek gali užkrėsti kitus.

Ligos paplitimas

Ligos paplitimas

Hepatitu C gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau, kaip rodo Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės duomenys, šia liga dažniausiai serga 20–39 metų amžiaus žmonės.

Pastebima, kad vyrai hepatitu C serga šiek tiek dažniau, nei moterys. Inkubacinis periodas (t. y. nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių atsiradimo) trunka nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių.

Rizikos grupės

Rizikos grupės

Didžiausią tikimybę susirgti hepatitu C turi asmenys, kuriems:

  • iki 1993 metų buvo atliktos kraujo perpylimo procedūros
  • buvo atliktos chirurginės operacijos ar invazinės procedūros
  • buvo atliktas Cezario pjūvis
  • dėl nežinomų priežasčių yra padidėję ALT, AST kepenų fermentų rodikliai
  • pripažinta kraujo liga (pavyzdžiui, hemofilija)
  • buvo atlikta organų transplantacija
  • bent vieną kartą yra tekę vartoti narkotikus (juos sušvirkščiant)
  • yra tekę būti įkalinimo įstaigoje (kalėti)

Taip pat atidžiai dėl hepatito C turėtų pasitikrinti hemodializuojami pacientai (tie, kuriems buvo atliktos kraujo valymo procedūros); organų ar kraujo donorai; medicinos įstaigų darbuotojai arba asmenys, infekuoti ŽIV. Taip pat šios ligos rizika padidėja vaikams, kurių motina nėštumo ar gimdymo metu sirgo hepatitu C, bei asmenims, turėjusiems daug lytinių partnerių. Vis tik nors šie rizikos veiksniai gydytojų išskiriami, tačiau jie yra labai reti.

Gydymas

Gydymas

Paprastai hepatito C gydymas priklauso nuo viruso genotipo ir jo kiekio organizme. Dažniausiai jis gydomas priešvirusiniais vaistais ar vaistų deriniais (Europos Sąjungoje prieš daugiau nei dešimtmetį buvo patvirtintas itin efektyvus pegiliuoto interferono ir ribavirino derinys). Hepatitas C gydomas sušvirkščiant vaistą po oda (kartą per savaitę) arba geriant gydytojo paskirtus vaistus (dažniausiai – ribaviriną). Pastarasis sustiprina kitų vaistų poveikį šalinant virusą iš sergančiojo organizmo. Labai svarbu paskirtus vaistus vartoti visą paskirtą laiką, nes hepatito C virusai labai greitai dauginasi ir plinta. Kad asmuo visiškai išgytų nuo hepatito C, iš žmogaus organizmo turi būti pašalinti visi virusai.

Taip pat sergantiems hepatitu C asmenims gydytojai rekomenduoja laikytis sveiko gyvenimo būdo, nes žalingi įpročiai (pavyzdžiui, alkoholio vartojimas) ne tik labai apsunkina gydymo procesą, bet ir skatina viruso dauginimąsi. Pažymima, kad hepatito C gydymą apsunkina tai, kad iki šiol nėra sukurta vakcina, galinti apsaugoti nuo hepatito C.

Akcentuojama, jog svarbiausia, kad gydymas būtų pradėtas nedelsiant, nes tuomet stipriai išauga tikimybė visiškai pasveikti, pristabdyti kepenų ligos progresavimą ir išvengti bet kokių hepatito C komplikacijų (pavyzdžiui, kepenų fibrozės). Laiku gydantis ir laikantis gydytojo duotų rekomendacijų, tinkamo gydymo režimo, apie 50 proc. 1 genotipo virusu užsikrėtusių asmenų ir netgi 80 proc. užsikrėtusių 2 – 3 genotipo virusu pasveiksta.

Neoficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje hepatito C virusą nešioja maždaug 2 proc. gyventojų (apie 60 tūkst. žmonių). Vis tik hepatito C diagnostika ir gydymas yra mažai finansuojamas Lietuvoje, todėl efektyviausią gydymą gauna tik maždaug kas trečias ligonis.

Tinkamai gydant hepatitą C, iki 45 proc. ligonių pasveiksta maždaug per šešis mėnesius, tačiau netgi iki 85 proc. sergančiųjų hepatitas C gali komplikuotis į lėtinį virusinį hepatitą.

Beje, geresnę sergančiojo emocinę būseną palaikyti ir lengviau gydymo procedūras išgyventi gali padėti Lietuvoje veikianti speciali organizacija „Vilties atgaiva“, kuri yra subūrusi asmenis, sergančius hepatitu C bei kitomis kepenų ligomis. Organizacijos tikslas – ne tik atsakingai pasirūpinti sergančiųjų interesais, poreikiais, geresne gyvenimo kokybe, bet ir kaupti bei skleisti informaciją, susijusią su kepenų ligomis, jų gydymu ir profilaktika.

Gydymo šalutinis poveikis

Gydymo šalutinis poveikis

Hepatito C viruso gydymas gali turėti šalutinį poveikį – sumažinti žmogaus aktyvumą, paskatinti tam tikrų organizmo pokyčių, galinčių sukelti blogą savijautą, atsiradimą. Šalutinis poveikis priklauso nuo to, kaip organizmas toleruoja gydytojo paskirtus medikamentus. Dažniausiai medikamentų, kuriais gydomas hepatitas C, šalutinis poveikis primena hepatitui C būdingus simptomus: gripo požymius, kraujo pokyčius, pykinimą, sumažėjusį apetitą, raumenų ir sąnarių skausmą, išsausėjusią ir niežtinčią odą, bendrą silpnumą ar nuovargį, miego sutrikimus. Kartais paskirti vaistai žmogaus organizmą paveikia labai stipriai, todėl ligoniui gali pasireikšti depresija ar netgi pradėti slinkti plaukai.

Gydytojai akcentuoja, jog pajautus šalutinį vaistų poveikį išsigąsti nereikėtų, nes tai tarsi įrodymas, jog vaistai yra efektyvūs ir puikiai veikia. Vis tik tikrai ne visi sergantieji hepatitu C gali patirti šalutinį ligos poveikį. Kai kuriems asmenims medikamentai jokio šalutinio poveikio nesukelia.

Vaistų šalutinio poveikio tikimybę sumažina griežtas gydymo režimo laikymasis, žalingų įpročių (ypač alkoholio) atsisakymas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas. Taip pat sergant hepatitu C rekomenduojama mažinti riebaus maisto kiekį, nes jis neigiamai veikia sergančiojo organizmą.

Nors vartojami vaistai gali turėti šalutinį poveikį, bet dažniausiai gydant hepatitą C galima ir toliau sėkmingai dirbti bei aktyviai gyventi.

Komplikacijos

Komplikacijos

Didžiausia hepatito C viruso žala pasireiškia tuo, jog ligos metu yra ardomos kepenų ląstelės. Tokio būdu sukeliamas kepenų uždegimas arba randėjimas (fibrozė), kurie per daugybę metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį.

Taip pat dėl susidariusių imuninių kompleksų patologinio poveikio gali išsivystyti ekstrahepatiniai (išoriniai) tam tikrų organų pažeidimai: artritas (autoimuninė liga, kuri gali pakenkti sąnariams), glomerulonefritas (lėtinis inkstų kamuolių uždegimas), miokarditas (virusinė infekcija, kuri sukelia širdies raumens uždegimą), polimiozitas (sisteminė uždegiminė liga, kuri pažeidžia pečių ir dubens raumenų juostas), perikarditas (širdiplėvės uždegimas), vaskulitas (kraujagyslių sienelių uždegimas).

Profilaktika

Profilaktika

Išskiriamos pagrindinės hepatito C viruso kontrolės priemonės – kraujo ir jo preparatų saugos užtikrinimas, neatlygintos donorystės įdiegimas, komercinės donorystės atsisakymas, griežta ir atsakinga kraujo donorų atranka. Taip pat rekomenduojama laikytis griežtų bendrųjų apsaugos priemonių gydymo įstaigose, saugotis bei vengti švirkštų dalijimosi tarp intraveninių narkomanų.

Paprasčiau įvardijant, hepatito C profilaktikai rekomenduojamos tam tikros priemonės:

  1. Nesinaudoti kitų asmenų naudotomis (nesteriliomis) priemonėmis – švirkštais, adatomis, pedikiūro ir manikiūro reikmenimis, skutimosi peiliukais, higienos reikmenimis ir t. t.
  2. Vengti kraujo ir jo produktų perpylimo.
  3. Naudoti asmenines apsaugines priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu. Tai ypač aktualu atliekant invazines procedūras, tyrimus, esant sąlyčiui su paciento krauju.
  4. Praktikuokite saugius lytinius santykius.

Jei esate užsikrėtę hepatito C virusu, būtinai turėtumėte apie tai informuoti gydytojus.

Gydymo įstaigų specialistai linkę manyti, jog naudinga būtų ir vykdyti veiklą, kuri padėtų išaiškinti hepatito C virusu infekuotus asmenis, šviesti ir ugdyti visuomenę hepatito C klausimais.


Pasidalink su draugais!