Hiacintas – tai daugiametis svogūninis augalas priklausantis Hyacinthus genčiai, Asparagaceae arba šparagų šeimai. Būtent ši svogūninė gėlė priklauso lelijinių šeimos augalams (Leliaceae). Tai augalas, kuris turi ne aukštą stiebelį, o ant jo apkibę nedideli, bet labai kvapnūs žiedeliai, lapai trumpesni už stiebą. Žiedelio forma primena varpelį. Šio augalo aukštis siekia 30 – 40cm . Augalo žiedai kvapūs, sukrauti kekėmis, pražysta balandžio – gegužės mėnesiais.
Hiacintai yra trijų rūšių: Rytų hiacintas, Litvinova ir Kaspijos jūra. Lietuvoje auginami Rytiniai hiacintai, tai vienintelė rūšis, kuri auginama Lietuvoje. Būtent šios rūšies hiacintas kilęs iš Turkijos, Sirijos Libano. Pirmieji šios gėlės svogūnėliai atkeliavo tarpukaryje iš Olandijos. Ši rūšis turi daugiau kaip 2000 veislių. Gėlių žiedai gali būti šešių spalvų: alyvinės, mėlynos, baltos, rožinės, geltonos ir oranžinės. Žydėjimo metu veislės yra skirstomos į ankstyvąją, viduriniąją ir vėlyvąją.
Kas yra hiacintas?
Hiacintas – tai daugiametis svogūninis augalas priklausantis Hyacinthus genčiai, Asparagaceae arba šparagų šeimai. Būtent ši svogūninė gėlė priklauso lelijinių šeimos augalams (Leliaceae).
Kaip atrodo hiacintas?
Tai augalas, kuris turi ne aukštą stiebelį, o ant jo apkibę nedideli, bet labai kvapnūs žiedeliai, lapai trumpesni už stiebą. Žiedelio forma primena varpelį. Šio augalo aukštis siekia 30 – 40cm . Augalo žiedai kvapūs, sukrauti kekėmis.
Kada yra hiacinto žydėjimo laikotarpis?
Hiacintas pražysta balandžio – gegužės mėnesiais.
Ar tiesa, kad hiacintas nemėgsta tiesioginių saulės spindulių?
Tiesa gėlė negali gauti tiesioginių saulės spindulių, todėl geriausia, kad augalas būtų pastatytas pačioje šviesiausioje namų vietoje. Labai svarbu, kad hiacintas gautų daug saulės šviesos.
Kaip laistyti hiacintą?
Norint, kad hiacintas džiugintų kvapniais, ryškiais ir ilgai išliekančiais žiedais, labai svarbu žydintį augalą laistyti reguliariai. Vandenį reikia lieti aplink svogūnėlius.
Kaip tręšti hiacintus, kad augalai lepintų žiedais?
Norint, kad hiacintas žydėtų ir kitą pavasarį, rekomenduojama patręšti šį augalą, kai tik išsiskleidžia pirmasis gėlės pumpuras, o antrą kartą patręšti jau nužydėjus žiedams.
Labai svarbu, kad hiacintas gautų daug saulės šviesos, tiesa gėlė negali gauti tiesioginių saulės spindulių, todėl geriausia, kad augalas būtų pastatytas pačioje šviesiausioje namų vietoje. Kambario temperatūra turėtų siekti ne daugiau kaip 16° C, tuomet augalas puikiai jausis ir ilgiau žydės.
Norint, kad hiacintas džiugintų kvapniais, ryškiais ir ilgai išliekančiais žiedais, labai svarbu žydintį augalą laistyti reguliariai. Vazonėlyje esanti žemė neturėtų būti šlapia, bet reikia nuolat palaikyti drėgmę. Vandenį reikia lieti aplink svogūnėlius. Drėgmei palaikyti puikiai tinka samanos, jas galima aplink augalą.
Nužydėjus augalui reikėtų jo stiebelius su žiedais nupjauti, o laistyti, tuo metu, galima daug rečiau. Negalima vandens pilti tiesiai ant svogūnėlio, tik aplink jį. Pageltus lapams ir nupjovus stiebelius, svogūnėlį reikėtų ištraukti iš žemės jei norime, kad gėlė pražystų ir kitais metais.
Norint, kad hiacintas žydėtų ir kitą pavasarį, rekomenduojama patręšti šį augalą, kai tik išsiskleidžia pirmasis gėlės pumpuras, o antrą kartą patręšti jau nužydėjus žiedams. Reikėtų tręšti kompleksinėmis trąšomis, kurios skirtos kambarinėms gėlėms. Po žydėjimo geriausia augalą patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Būtent toks tręšimas padės sukaupti svogūnėliui didelę masę, augalas pasiruoš ramybės laikotarpiui ir kaups jėgas žiedų sudarymui kitam sezonui.
Kai hiacintas peržydi, o lapai nudžiūsta reikia stiebelius nupjauti, tuomet galima atskirti gumbasvogūnius. Ištraukus iš žemės juos reikia gerai nuvalyti, kad neliktų drėgnos žemės ir sudėti visus svogūnėlius į plastikinę dėžutę. Taip sudėtus laikyti sausoje, šiltoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti svogūnėlius reikėtų iki pat rudens. Jokiu būdu nesodinkite gumbasvogūnių į lysvę tik jiems peržydėjus, nes augalas visą savo energiją jau bus atidavęs žydėjimo laikotarpiu.
Atėjus rudeniui galima susodinti gumbasvogūnius.
Pasodinus gumbasvogūnius reikėtų jų nepamiršti ir toliau jais pasirūpinti. Prasidėjus šalnoms svarbu, kad sodinukai būtų tinkamai paruošti. Lysvės kuriuose pasodinti gumbasvogūniai turėtų būti mulčiuotos lapais, spygliuočiais ar durpėmis. Svarbu nepamiršti ir pavasarį laiku viską nuimti, nes hiacintai pradeda dygti ankstyvą pavasarį.
Vandens hiacintai (Eichornia crassipes), atvykę iš atogrąžų, todėl Lietuvos tvenkiniuose jie žydės tik vasaros metu, nuo birželio iki rugsėjo. Atvėsus orams, šie augalai gelsta ir nyksta, tad nereikia tikėtis, kad jie peržiemos mūsų atšiauriomis oro sąlygomis. Augalams pradėjus nykti, reikėtų juos pašalinti iš vandens.
Šie augalai Lietuvoje vis dar retai sutinkami, dažniausiai jie auginami akvariumuose ar sodo tvenkiniuose, tačiau juos galima auginti ir namuose.
Auginant akvariumuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad hiacintai augina gana didelius lapus, todėl daugiau trijų hiacintų auginti nepatartina, o apšvietimą reikėtų pakelti 40cm ar net daugiau. Šio augalo šaknys gali pasiekti gruntą jūsų akvariume.
Vandens paviršiuje plaukiojantis augalas. Šis augalas užaugina ryškiai žalios spalvos, vešlią lapiją. Lapo lakštas labai ryškios spalvos, net blizgantis. Lapkočiai išsipūtę, turi daug oro kamerų, kuo vanduo neramesnis tuo lapkočiai storesni ir priešingai. Pražydęs vandens hiacintas, arba dar kitaip vadinamas – Eichornija, atrodo iš ties įspūdingai. Ant žiedynkočio užauginami nuo 5 iki 12 žiedų. Jų išsidėstymas labai panašus į įprastų hiacintų. Kiekvienas žiedas turi net šešis švelniai violetinius žiedlapius, o viršutinis žiedlapis kiek ryškesnis su geltonu centru. Šio augalo šaknys ilgos ir vešlios, panašios į barzdą.
Šie augalai vandenyje gana sparčiai dauginasi taip užimdami didelius vandens plotus ir išstumdami kitus augalus. Vienas augalas per sezoną gali išplisti ir užimti apie 0,5m2 paviršiaus.
Kadangi hiacintų šaknys tankios ir gana ilgos, jos veikia kaip geras vandens filtras. Augalas išvalo drumstus tvenkinius. Todėl Eichornija labai palanku auginti akvariumuose, jų dėka vanduo išlieka skaidrus, be drumzlių, taip pat surenka ir tirpias druskas.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad vandens hiacintas turi ir blogąsias savybes. Dėl spartaus vešėjimo jis išstumia kitus augalus, o to pasakoje nyksta ir vandens gyventojai, kurie minta kita augmenija.
Vandens hiacintą galima auginti ir namuose. Jam reikės tikrai šviesios ir šiltos vietos, tad geriausia hiacintą laikyti ant palangės, tuomet jis augs visus metus. Šiam augalui geriausia augti 30 centimetrų gylio ir 20 centimetrų skersmens vazoje su vandeniu. Šios vietos pakanka vienam dideliam hiacintui, atsiradus atžalai, reikėtų ją atskirti ir auginti atskirai. Rekomenduojama, vandens hiacintui įlašinti gėlių trąšų.
Atėjus žiemos laikotarpiui, jei kambaryje gana vėsu ir nepakanka šviesos, hiacintus galima persodinti į vazonėlius su durpėmis, o šiuos vazonėlius laikyti padėkluose su vandeniu. Atėjus pavasariui hiacintą ir vėl galima laikyti vazoje su vandeniu, šviesioje ir šiltoje vietoje. Šis augalas geriausiai jaučiasi kai vandens temperatūra siekia 25 – 27° C.
Šis nuostabaus grožio augalas reikalauja gana didelės priežiūros ir tinkamų sąlygų.
Pasidalink su draugais!
