Hortenzija

Hortenzija (Hydrangea lot.) tai hortenzijų šeimos augalas. Natūraliai jos auga Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Hortenzijos tai nedideli krūmeliai, retais atvejais – medeliai. Ši gėlė pasižymi nuostabiais, spalvingais ir kvapniais žiedais, bei ilgaamžiškumu, tinka auginti tiek lauke, tiek kambaryje. Hortenzijos nėra reiklios jei jas prižiūrėsite tinkamai. Šie augalai vieni populiariausių, dažnai puošia namų kiemus savo įstabių žiedų spalvingumu ir grožiu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Iš kokios šalies kilusios hortenzijos?

Natūraliai jos auga Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Ar hortenzijos yra ilgaamžės?

Taip, šis augalas yra ilgaamžis, tik jam būtinas ramybės laikotarpis.

Kiek yra hortenzijos rūšių?

Šio augalo gentyje vyrauja apie 23-25 rūšys.

Ar hortenzijas reikia tręšti?

Taip, šią gėlę trešti reikėtų pagal nurodytas gamintojo rekomendacijas.

Ar šiam augalui būtinas ramybės laikotarpis?

Taip. Ramybės laikotarpis reikalingas norint turėti gausiai žydintį augalą.

Rūšys

Rūšys

Šio augalo gentyje vyrauja apie 23-25 rūšys. Labiausiai paplitusios yra šios rūšys:

  • Šluotelinė hortenzija – šios rūšies hortenzija kiek aukštesnė. Žydi pradžioje baltais žiedais, paskui kiek parausta. Rūšis gana atspari šalčiui.
  • Laipiojančioji hortenzija – lianinė augalo rūšis, prie atramos ar sienos tvirtinasi orinėmis, kimbamosiomis šaknimis. Dideli baltai žalsvi žiedai, susitelkę į skydiškus žiedynus.
  • Ąžuolialapė hortenzija – rūšis išsiskiria savo lapų forma, kuri primena ąžuolo lapus. Lapai rudens laikotarpiu parausta. Žiedynai sutelkti į šluoteles, baltos spalvos, kiek vėliau jie tampa rožiniai.
  • Didžialapė hortenzija – kone gražiausia hortenzijų rūšis. Krūmas užauga nedidelio aukščio apie 0,8m aukščio, tačiau užaugina stambius žiedus ir žiedynus. Žydi įvairiomis spalvomis, žiedų spalva priklauso nuo dirvos rūgštingumo. Šios rūšies augalą reikia tinkamai prižiūrėti, tuomet jis puikiai augs tiek lauke, tiek vazone namų sąlygomis. Gėlė itin jautri sausrai ir šalčiui.
Priežiūra

Priežiūra

Sodinimas

Hortenzijos nėra labai reiklios, tačiau tinkamiausia dirva šiam augalui yra derlingi, lengvesni ir rūgštoki, molingi dirvožemiai. Jei hortenzija sodinama lauke reikėtų ją sodinti į 30 – 40 cm gylį. Iškasta duobutė turėtų būti maždaug 60 cm pločio.

Tręšimas

Norint, kad hortenzija žydėtų gausiai ją reikėtų tręšti pagal rekomendacijas. Geriausia tręšti kompleksinėmis, mineralinėmis trąšomis arba būtent hortenzijai skirtomis trąšomis. Rekomenduojama mėlynai žydinčioms gėlėms naudoti trąšas, kurios turi aliuminio. Geriausias laikas tręšimui yra šiltasis metų laikas, jų tręšti nereikėtų nuo lapkričio iki vasario mėnesio, ramybės laikotarpiu. Svarbu laikytis trąšų gamintojo nurodytų rekomendacijų.

Laistymas

Ši gėlė labai mėgsta vandenį, tačiau svarbu jo nepadauginti ir augalo neperlaistyti. Optimaliausia būtų palaikyti vienodą drėgmę dirvoje. Laistymui labiausiai tinka kambario temperatūros, minkštas vanduo. Kai augalui trūksta drėgmės pradeda kristi lapai, todėl labai svarbu, kad hortenzijai dirva būtų pakankamai drėgna. Tai svarbiausia sąlyga norint turėti sveiką ir gausiai žydintį augalą. Karštomis dienomis augalas turėtų būti purškiamas vandeniu, purkšti reikėtų ne tik patį augalą, bet ir aplinkui esančią dirvą. Karštomis vasaros dienomis hortenzija purškiama du kartus per dieną. Žiemos metu augalas paliekamas ramybėje, o jau žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį hortenzija galima apipurkšti, tik jos lapus, dirva nelaistoma. Kai palaipsniui keliama temperatūra jau siekia apie 20 laipsnių, galima pradėti vėl saikingai laistyti gėlės dirvožemį.

Vieta

Vasaros metu kambarines hortenzijas patartina laikyti lauke, pusiau pavėsyje. Jei šią gėlę auginate lauke patartina būtų ją sodinti šviesioje vietoje ant kurios, dienos metu, krenta dalinis šešėlis. Auginant gėlę tiek namuose, tiek lauke reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Žiemos metu hortenzijai ramybės laikotarpis, tad kambarines gėles reikėtų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, o lauke augančias pridengti, mulčiuoti arba įnešti į tamsų ir vėsų kambarį. Ankstyvą pavasarį gėlę reikia po truputi žadinti iš ramybės periodo. Kambario temperatūra, kurioje laikoma hortenzija žiemos metu turėtų siekti apie 10 laipsnių šilumos, pavasarį temperatūra keliama palaipsniui iki kol pasiekia 20 laipsnių.

Gydymas

Gydymas

Ligos

Šios nuostabiais žiedais besipuošiančios gėlės kartais gali prarasti savo grožį, tai nutinka tuomet kai augalas netinkamai prižiūrimas ir jį užpuola ligos arba kenkėjai.

Dažniausiai pasitaikančios Hortenzijos ligos:

  • Kekerinis puvinys – ši liga gali užpulti gėles augančias tiek namuose, tiek šiltnamiuose, tiek lauke. Ant augalo lapų, stiebų ir žiedų pastebimos rudos dėmės, kurios kiek vėliau pasidengia pelėsiu. Dažniausiai šia liga suserga tie augalai, kurie buvo laistomi nesaikingai arba augo didelėje drėgmėje. Susirgusius augalus reikėtų nedelsiant pašalinti, kad neapkrėstų kitų, šalia augančių gėlių.
  • Tikroji miltligė – sergant šia liga augalo lapai, stiebai ir žiedai aptraukiami nešvarios baltos spalvos grybiena. Ligai įsismarkavus vis didesnis plotas tampa pažeistas. Pastebėjus pažeistas augalo dalis ar lapus reikėtų kuo skubiau pašalinti, o likusį augalą nupurkšti fungicidais. Susirgusius augalus rekomenduojama nustoti tręšti.
  • Augalų nežydėjimas – taip nutinka dažniausiai tuomet, kada hortenzijos auginamos be pertraukų. Norint, kad augalas kasmet džiugintų savo spalvingais žiedais, reikėtų gėlei žiemos laikotarpiu leisti pailsėti, iškasti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.
  • Askochitozė – ant lapų atsiranda žalsvai pilkos dėmės. Ligai įsibėgėjus dėmės tampa juodos ir pradeda kristi lapai. Pastebėjus tokius lapus reikėtų kuo greičiau pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais.
  • Voratinklinės erkės – lapų apatinėje pusėje pastebimi maži pilki arba juodi taškeliai, kiek vėliau ant lapų apatinės pusės užsideda voratinklis. Pastebėjus šiuos kenkėjus, hortenziją reikia kuo skubiau nupurkšti fungicidais.
  • Persikiniai amarai – pradeda džiūti lapai, o ant jų matomi besparniai ir sparnuoti beveik 3mm dydžio vabzdžiai. Pastebėjus kenkėjus augalą kuo skubiau nupurkškite fungicidais.
Dauginimas

Dauginimas

Hortenzijas galima dauginti keturiais būdais:

  1. Dauginimas sėklomis.

Įsigijus hortenzijos sėklų, jas galima iškarto sodinti į tinkamą dirvą dėžutėse ar vazonėliuose. Pasodintas sėklas reikėtų pridengti stiklu arba plėvele ir pasirūpinti, kad žemė visuomet būtų drėgna, tačiau labai svarbu jos neperlieti. Praėjus maždaug 15-20 dienų augalas sudygsta. Daigus galima persodinti į sodą ar į vazoną. Į nuolatinę vietą kieme hortenzijas galima sodinti praėjus trims metams.

Prisiminkite, kad toks dauginimo būdas tinka tik gamtinėms hortenzijoms, nes dekoratyvios, išvestos rūšys dauginamos sėklomis praranda savo dekoratyvumą.

  1. Dauginimas ūgliais.

Tai kone geriausias šių augalų dauginimo būdas. Šiuo būdu dauginti rekomenduojama liepos mėnesį, kuomet ant augalo ima rastis pumpurai. Geriausiai prigyja ūgliai nupjauti nuo jaunų augalų. Norint, kad augalas sėkmingai prigytų reikėtų ūglius nupjauti anksti ryte, nes būtent ryte hortenzija būna prikaupusi pakankamai drėgmės. Nupjautus ūglius rekomenduojama sumerkti į vandenį ir laikyti šešėlyje. Kai ūgliai pradeda leisti šaknis, juos galima sodinti į drėgną smėlio ir durpių mišinį. Reikia nepamiršti, kad ūglių dirva turi būti visuomet drėgna, tad reikėtų kasdien dirvą apipurkšti kambario temperatūros vandeniu. Maždaug po 25-30 dienų augalas prigyja ir pradeda leisti naujas šaknis bei lapelius.

  1. Dauginimas atlankomis.

Šis dauginimo būdas atliekamas anksti pavasarį. Žemė aplink hortenziją gerai išpurenama ir vėl sulyginama, tuomet šalia augalo iškasamos vagelės ir į jas nulenkiamos šakelės, kad jos neatsitiestų reikia jas prismeigti ir užkasti žemėmis. Jau vasaros pabaigoje ant kiekvienos šakelės susiformuoja po kelis ūglius. Kai ūgliai siekia 20 cm juos reikėtų apkaupti kas dešimt dienų. Tai reikėtų daryti kol visas krūmas pasieks 25 cm aukštį. Rudenį jau galima atkasti užkastas šakeles ir atskirti ūglius. Į nuolatinę vietą bus galima augalą sodinti po metų.

  1. Dauginimas atžalomis.

Tai sudėtingiausias ir daugiausiai atsakingumo reikalaujantis dauginimo būdas. Šiuo dauginimu reikia užsiimti rudenį. Atkasamas aplink esantis viršutinis dirvos sluoksnis labai atsargiai ir atskiriamos atžalos, švelniai ir gražiai taip, kad nepasižeistų augalo šaknys. Atskirtas atžalas galima sodinti į lysvę ir ten paauginti kelis metus.

Žiedų spalvos

Žiedų spalvos

Didžialapių hortenzijų žiedų spalvą galima lengvai keisti, reikia žinoti tik kelias taisykles. Šių augalų žiedų spalva priklauso ne tik nuo genetinių savybių, bet ir nuo dirvožemio rūgštingumo, taip pat įtakos gali turėti ir apšvietimas.

Mėlynam hortenzijos atspalviui reikalingas aliuminis dirvožemyje. Svarbu žinoti, jog yra kelios rūšys, kurios niekada nežydės mėlynais žiedais, tai Alpengluhen, Kardinal ir Pia. Norint rausvai violetinio žiedų atspalvio reikėtų, kad dirvos rūgštinė substrato reakcija būtų žemo pH. Tuomet sunkiai spalvą keičiančių veislių žiedų spalva gali tapti švelniai rausva ar net violetinė.


Pasidalink su draugais!