Insulto simptomai

Dažniausi insulto požymiai ir simptomai:

• Galvos skausmas, galvos svaigimas. Skausmas paprastai būna staigus ir itin stiprus, neretai lydimas šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vėmimo.
• Kalbos sutrikimai. Sunku ne tik kalbėti, bet ir suprasti, ką sako kiti. Kalba gali būti sumišusi, žodžiai tariami neaiškiai, kalbos garsai suliejami ir pan.
• Veido, galūnių (rankų, kojų) paralyžius ar tirpimas. Pajautus šį simptomą gydytojai rekomenduoja nedelsiant iškelti abi rankas virš galvos. Jei viena ranka pradeda kristi, stipriai padidėja tikimybė patirti insultą. Paralyžius dažniausiai apima tik vieną kūno pusę.
• Regėjimo sutrikimai. Suprastėjęs regėjimas viena ar abiem akimis.
• Galūnių (rankų, kojų) skausmai.
• Problemos vaikščiojant. Prieš insultą žmogus gali suklupti arba prarasti pusiausvyrą, visiškai prarasti koordinaciją.
• Rijimo sutrikimai
• Sąmonės netekimas

Pajautus panašius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis atliktų reikiamus tyrimus ir nustatytų tikslią ligos diagnozę.

Ligos eiga

Insulto eiga yra susijusi su jo rūšimis, t. y. su hemoraginiu ir išeminiu insultu.

Hemoraginis insultas. Jam ištikus kraujagyslė įtrūksta ar plyšta, padidėja jos pralaidumas ir kraujas gali išsilieti į smegenų pusrutulį, povoratinklinį tarpą (retesniais atvejais) ar į smegenų skilvelius (retai). Paprastai tokios rūšies insultas ištinka dienos metu, patyrus itin stiprų stresą, susijaudinimą, psichinių išgyvenimų ar po sunkaus fizinio darbo.

Atpažinti hemoraginį insultą gali padėti tam tikri simptomai, t. y. iš pradžių kamuoja ūžesys galvoje, galvos skausmai, svaigimas, kol žmogus netenka sąmonės. Vėliau sąmonė atgaunama, bet atsiranda galūnių (rankų ar kojų) paralyžius, traukuliai, gali sutrikti kvėpavimas. Toks ligonis negali nuryti maisto, rišliai (suprantamai) kalbėti.

Išeminis insultas. Jis ištinka tuomet, kai trombas užkemša smegenų kraujagysles, į smegenis nepatenka pakankamas kiekis kraujo ir dalis smegenų audinių suminkštėja. Toks insultas dažniausiai ištinka miegant, po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga.

Atpažinti šios rūšies insultą gali padėti tam tikri simptomai, t. y. galvos svaigimas ar skausmas, galūnių (kojų ar rankų) tirpimas, kalbos sutrikimai.

Ligos priežastys

Yra dvi pagrindinės insulto priežastys: užsikimšusi arterija (išeminis insultas) arba kraujagyslės įtrūkimas ar plyšimas (hemoraginis insultas). Kai kuriais atvejais gali ištikti tik laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas, vadinamas trumpalaikiu (praeinančiu) smegenų išemijos priepuoliu, kuris nesukelia ilgalaikių simptomų.

Išeminis insultas. Tai yra labiausiai paplitęs insulto tipas, kuris ištinka tuomet, kai smegenų kraujagyslės susiaurėja arba užsikemša ir dėl to smarkiai sutrinka smegenų kraujotaka. Užsikimšti ar susiaurėti kraujagysles paskatina kraujagyslėse esančios riebalų sankaupos ar kraujo krešuliai.

Hemoraginis insultas. Tai retesnis atvejis, kuomet smegenų kraujagyslė įtrūksta arba plyšta. Smegenų kraujavimas gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, turinčių įtakos kraujagyslių būklei. Veiksniai, susiję su hemoraginiu insultu, yra šie:

• Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis
• Per intensyvus gydymas kraujo skiedikliais (antikoaguliantais)
• Patinimas silpnesnėse kraujagyslių sienelių vietose (aneurizmos)
• Patirtos traumos (pavyzdžiui, kelių eismo įvykio metu)
• Kraujagyslių sienelėse susidariusios baltymų sankaupos, dėl kurių susilpnėja kraujagyslių sienelės (galvos smegenų amiloido angiopatija)
• Išeminis insultas, sukeliantis kraujavimą

Šiek tiek retesnė, mažiau paplitusi smegenų kraujavimo priežastis yra plonasienių kraujagyslių plyšimas (arterioveninis apsigimimas).

Trumpalaikis (praeinantis) smegenų išemijos priepuolis – tai laikinas sutrikimas, kurio metu asmenį kamuoja insulto simptomai. Gydytojų teigimu, šį smegenų išemijos priepuolį sukelia laikinas (trunkantis iki penkių minučių) kraujo tiekimo smegenims susilpnėjimas, tačiau ilgalaikė žala nejaučiama.

Trumpalaikis smegenų išemijos priepuolis, kaip ir išeminis insultas, ištinka tuomet, kai krešulys ar įvairios nuosėdos, keliaujančios kraujagyslėmis, sumažina arba visiškai sustabdo kraujo tekėjimą į tam tikrą nervų sistemos dalį. Net ir tuomet, kai pacientas mano, kad jį ištiko trumpalaikis smegenų išemijos priepuolis, kuris netrukus praeis, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, nes vien remiantis jaučiamais simptomais neįmanoma tiksliai nustatyti, ar tai insultas, ar trumpalaikis smegenų išemijos priepuolis. Jei kartą buvo ištikęs trumpalaikis (praeinantis) smegenų išemijos priepuolis, tikėtina, kad gali būti iš dalies užsikimšusi ar susiaurėjusi arterija, vedanti į smegenis.

Žinotina, kad jeigu buvo ištikęs trumpalaikis (praeinantis) smegenų išemijos priepuolis, padidėja rizika, kad vėliau ištiks ir išeminis ar hemoraginis insultas.

Rizikos veiksniai

Insulto riziką gali padidinti daug veiksnių, tačiau jie paprastai būna skirstomi į dvi grupes – į veiksnius, kuriuos žmogus gali pakeisti, ir į veiksnius, kurių pakeisti negali (t. y. amžius ir lytis).

Rizikos veiksniai, kurių galima išvengti, siejami su tinkamu gyvenimo būdu ir medicininiais aspektais.

Gyvenimo būdo rizikos veiksniai: antsvoris ar nutukimas; pasyvumas (fizinės veiklos nebuvimas), dažnas alkoholio vartojimas, aktyvus arba pasyvus rūkymas, tam tikrų narkotinių medžiagų (pavyzdžiui, kokaino, metamfetamino) vartojimas ir kt.

Medicininiai rizikos veiksniai: arterinio kraujospūdžio padidėjimas, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, cukrinis diabetas, obstrukcinė miego apnėja, įvairios širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant širdies nepakankamumą, prieširdžių virpėjimą, širdies ritmo sutrikimą ir t. t.), aterosklerozė ir kt. Prie šios rizikos veiksnių kategorijos gali būti priskiriama ir genetika (paveldimas polinkis), todėl gydytojas turi įvertinti asmeninę ar šeimos anamnezę (ligos istoriją).

Taip pat insultą gali paskatinti netinkamas hormoninių vaistų ar kontraceptinių tablečių vartojimas.

Kiti veiksniai, susiję su insulto rizika, tačiau nuo žmogaus nepriklausantys: amžius (asmenims, sulaukusiems 55 metų (ar daugiau), padidėja insulto rizika), lytis (vyrai turi didesnę insulto riziką, nei moterys. Moterys paprastai būna vyresnės, kai jas ištinka insultas ir jos dažniau miršta nuo insulto, nei vyrai).

Gydymas

Ištikus išeminiam insultui ar trumpalaikiam (praeinančiam) smegenų išeminiam priepuoliui, gydytojas gali skirti vaistų, kurie padeda sumažinti dar vieno (pasikartojančio) insulto riziką. Vaistai gali būti dviejų rūšių:

• Antitrombocitiniai vaistai. Trombocitai – tai lipnūs, netaisyklingos formos, bespalviai kraujo komponentai, kurie sudaro krešulius. Antitrombocitiniai vaistai daro šias ląsteles mažiau lipnias ir jos mažiau krešėja. Populiariausias antitrombocitinis vaistas – aspirinas. Gydytojas, paskyręs šį vaistą, taip pat nustato ir individualiai kiekvienam pacientui tinkamiausią vaisto dozę.
• Antikoaguliantai. Tai vaistai, kurie mažina kraujo krešėjimą. Pavyzdžiui, heparinas (efektyvus, greitai veikiantis ir vartojamas gana trumpą laiką) arba varfarinas (stiprus, kraują tirštinantis vaistas, gana lėtai veikiantis, tinkamas vartoti ilgesniam laikui). Vaistus vartoti būtina tiksliai taip, kaip nurodyta gydytojo, ir stebėti, ar neatsiranda šalutinio poveikio. Taip pat būtina reguliariai tirti kraują.

Gali būti paskirti ir kitokie vaistai, kurie skystina kraują.

Jei ištinka insultas, reikėtų atkreipti dėmesį į simptomų atsiradimo laiką. Kai kurios gydymo priemonės yra veiksmingos tik tuomet, kai yra skiriamos iškart ištikus insultui.

Komplikacijos

Insultas gali sukelti laikiną arba nuolatinę negalią, priklausomai nuo patirtų simptomų ir jų poveikio smegenų kraujotakai. Dažniausioms komplikacijoms priskiriamas:

• Paralyžius ar raumenų judesių ribojimas (praradimas). Insulto metu gali būti paralyžiuota viena kūno pusė arba stipriai nusilpti raumenys, esantys vienoje veido ar kūno (rankos / kojos) pusėje.
• Stiprus kalbos sutrikimas. Insultas gali paveikti burnos raumenis, todėl tampa sunku aiškiai kalbėti ar valgyti. Taip pat gali kilti sunkumų skaitant. Kitam asmeniui gali būti sunku suprasti insultą patyrusio žmogaus kalbą.
• Atminties praradimas ar mąstymo sunkumai. Daugelis insultą patyrusių žmonių praranda atmintį. Kitiems gali būti sunku mąstyti, samprotauti, priimti sprendimus ir suprasti tam tikras sąvokas.
• Emocinės problemos. Žmonėms, patyrusiems insultą, gali būti sunkiau suvaldyti savo emocijas, ilgainiui jiems gali išsivystyti depresija.
• Skausmas. Insulto paveiktose kūno vietose gali atsirasti ilgalaikis skausmas, tirpimas ar kiti diskomfortą keliantys pojūčiai (pavyzdžiui, kairiosios rankos nejautrumas, dilgčiojimas ir t. t.).
• Elgesio pokyčiai ir prarastas gebėjimas rūpintis savimi. Žmonės, patyrę insultą, gali užsisklęsti savyje, jiems gali prireikti pagalbos, atidesnės priežiūros.

Prevencija

Gydytojų teigimu, geriausia insulto prevencijos priemonė – rizikos veiksnių žinojimas, gydytojo rekomendacijų laikymasis ir sveikos gyvensenos propagavimas. Jeigu bent vieną kartą jau buvo ištikęs insultas ar trumpalaikis smegenų išemijos priepuolis, tai įvardytos priemonės gali padėti išvengti dar vieno (pakartotinio) insulto. Atidi priežiūra, kurią ligonis gauna ligoninėje ar kurią jam suteikia artimieji, taip pat labai svarbi.

Insulto prevencijos priemonės dažniausiai yra susijusios su sveikos gyvensenos rekomendacijomis:

• aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) kontrolė. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kurį rekomenduojama atlikti, kad būtų sumažinta insulto rizika arba išvengta galimų insulto komplikacijų. Aukšto kraujo spaudimo gydymui labai dažnai pasitelkiami sveiko gyvenimo būdo pokyčiai ir gydytojo paskirti vaistai.
• mažesnis cholesterolio ir sočiųjų riebalų, įtrauktų į kasdienį racioną, kiekis. Jei bus vartojama mažiau produktų, kuriuose gausu cholesterolio ir riebalų (ypač sočiųjų riebalų ir trans-riebalų), tai gali sumažėti arterijų užsikimšimo tikimybė. Prireikus, gydytojas gali paskirti cholesterolio kiekį mažinančių vaistų.
• žalingų įpročių – ypač rūkymo, alkoholio vartojimo – atsisakymas. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas padidina insulto riziką. O dažnai vartojant alkoholį didėja kraujospūdis, išeminių ir hemoraginių insultų rizika.
• tinkamo ir sveiko kūno svorio palaikymas. Antsvoris stipriai veikia insulto rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas. Beje, pastarąjį suvaldyti itin padeda tinkama dieta ir mankšta. Jei to neužtenka diabetui kontroliuoti, gydytojas gali skirti vaistų.
• reguliari mankšta. Aerobiniai pratimai gali sumažinti insulto riziką, o apskritai fiziniai pratimai gali normalizuoti kraujospūdį, pagerinti bendrą kraujagyslių bei širdies sveikatą, padėti numesti svorio ir netgi suteikti atsparumą stresui. Rekomenduojama periodiškai užsiimti ir patinkančia aktyvia fizine veikla – pasivaikščioti, bėgioti, plaukioti, važinėti dviračiu ir t. t.

Taip pat rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių. Tinkama mityba, kurios režimas reikalauja per dieną suvartoti penkias ar daugiau vaisių / daržovių porcijas, gali sumažinti insulto riziką. Gali būti naudinga Viduržemio dieta, kurios metu rekomenduojama vartoti alyvuogių aliejų, vaisius, riešutus, daržoves ir pilnų grūdų produktus.

Beje, insulto tikimybę didina ir obstrukcinė miego apnėja (sutrikimas, kuomet miego metu trumpam nustojama kvėpuoti). Ją būtina gydyti – gydytojas gali rekomenduoti atlikti miego tyrimą, taikyti specialų gydymą, kuomet pasitelkus tam tikrus prietaisus kvėpavimo takuose sukuriamas teigiamas slėgis, kad miegant kvėpavimo takai būtų atviri. Tokia kitų ligų kontrolė padeda išvengti insulto ar sumažina jo riziką.