Juka

Juka (lot. Yucca) – visžalis augalas, kuris priklauso agavinių šeimos augalų grupei, Lilliopsida klasei ir Magnoliophyta, Lillidae poklasei. Augalas atkeliavęs iš Šiaurės Amerikos. Dėl savo išvaizdos gėlė dažnai vadinama palmine lelija, tačiau ji nėra palminis augalas. Tai kambarinė gėlė, kurią šiltuoju metų laiku galima išnešti į lauką, terasą, sodą ar tiesiog į balkoną.

Gamtoje yra žinoma apie penkiasdešimt šio augalo rūšių, tačiau Lietuvoje paprastai auginamos dviejų rūšių jukos: Yucca gluaca (melsvoji juka) ir Yucca filamentosa (pluoštinė juka). Būtent pluoštinė juka dažniau auginama lauke, ji puikiai prisitaiko prie atšiauraus lietuviško klimato. Šis augalas paprastai nėra lepus.

Jukos lapai žalios spalvos, kartais margi, su geltonomis dėmėmis, smailėjantys. Gražūs, palmę primenantys lapai džiugina ištisus metus, augalas pražysta antrais metais po pasodinimo, žiedai kvapnūs primena pakalnutes, žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Tiesa, namų sąlygomis juka nežydi.  Augalas gali išaugti iki 6 metrų aukščio, o žiedynas užauga iki 2 metrų.

Rūšys

Lietuvoje auginamos dvi rūšys:

  • Yucca gluaca (melsvoji juka) – trumpo stiebo, augina melsvos ar pilkšvos spalvos lapus
  • Yucca filamentosa (pluoštinė juka) – atspari šalčiui, beveik neturi stiebo

Viso skaičiuojama apie penkiasdešimt jukos rūšių, štai keletas jų:

  • Yucca aloifolia – rūšis turinti aukštą, sumedėjusį stiebą, lapai ilgi, tamsiai žalios spalvos
  • Yucca baccata – neturi, arba turi neaukštą stiebą
  • Yucca arkansana – stiebo neturi, lapai labai ploni, smailėjantys
  • Yucca elephantipes – Lietuvoje auginama kaip kambarinė gėlė, užauga gana aukštos, panašios į medelius, kamieną galima nupjauti ir padalinti, nupjautos dalys greitai išleidžia šaknis
  • Yucca faxoniana – užauga didelė, gana storo kamieno
  • Yucca gloriosa – lapai su geltonomis juostomis
  • Yucca arkansana – mažos apimties, be stiebo, panašesnė į krūmą

Priežiūra

Sodinimas

Jei juka auginama namuose, jai reikalingas erdvus vazonas. Augalą reikėtų persodinti kas du metus, pavasarį. Žemei jukos visai nereiklios, bet geriausia sodinti į smėlingą, orui ir vandeniui pralaidžią, dirvą.

Jei kambaryje laikoma juka jau yra suaugusi, tuomet rekomenduojama augalui pakeisti tik viršutinį dirvos sluoksnį.

Sodinant juką lauke reikia parinkti tinkamą vietą, nes suaugusios jukos šaknys tampa labai stiprios ir persodinti ją gali būti sunku, todėl reikia iš karto parinkti tinkamą vietą. Gėlei reikia daug erdvės, nes suaugusi ji siekia pusantro metro skersmens. Lauke auginamos jukos dirva gali būti skurdi, tačiau reikėtų pasirūpinti, kad žemė būtų taip pat pralaidi orui ir vandeniui. Jukas puikiai tinka auginti alpinariumuose.  Savo gimtinėje jukos užaugina vaisius, bet Lietuvoje augalo vaisių nesulauksime, nes mūsų šalyje negyvena drugelių rūšis, kuri apdulkina šį augalą.

Nužydėjus jukai reikia nupjauti žiedų stiebą, taip pat galima nupjauti nuvytusius lapus, tuomet šis augalas visada bus puikios išvaizdos.

Tręšimas

Juką galima tręšti kartą kas dvi savaites. Geriausias laikas tręšimui nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesių. Trąšų pagalba gali sparčiai pagreitėti gėlės augimas.

Laistymas

Kambaryje auginamas jukas gausiausiai reikėtų laistyti šiltuoju metų laiku, nuo pavasario iki rudens. Tačiau perlaistytas augalas gali pradėti pūti, labai svarbu, kad ant padėklo nesikauptų vanduo, jei taip nutiko reikėtų vandenį išpilti ir laikyti gėlę ant sauso padėklo. Lapus rekomenduojama purkšti kambario temperatūros vandeniu. Purkšti geriausia prasidėjus šildymo sezonui, nes oras namuose būna gana sausas, todėl augalui gali trūkti drėgmės ore, taip pat galima lapus apvalyti švaria, drėgna kempine.

Auginant jukas lauke svarbu, kad žemė nebūtų perdžiūvusi. Paprastai lauke auginamas augalas nėra lepus, bet perdžiūvusią žemę svarbu gausiai lieti šiltuoju laikotarpiu, taip pat svarbu neperlaistyti, nes kaip ir kambarinė, juka labai nemėgsta užsistovėjusio vandens. Užsistovėjęs vanduo gali supūdyti šaknis ir stiebą. Tik pasodintą augalą reikia lieti dažnai, kai augalas įsitvirtina tuomet lieti reikia retai, profilaktiškai, kad neperdžiūtų žemė, nes suaugęs augalas šaknimis siekia labai giliai ir pats pasirūpina reikiamu kiekiu vandens.

Auginant juką kambaryje ar namuose, žiemos laikotarpiu lieti reikia mažiau, jei gėlė laikoma vėsiai laistymas turi būti labai minimalus. Žiemą ar ankstyvą pavasarį reikėtų apsaugoti augalą nuo atlydžių, nes tuo metu labai gausu drėgmės, kurios, lauke auginama, juka labai nemėgsta. Taip pat žiemos metu reikėtų augalą apdengti esant didesniems šalčiams.

Vieta

Juka mėgsta ryškia šviesą, todėl vasaros metu net ir kambaryje auginamą juką rekomenduojama išnešti į lauką. O šaltuoju metų laiku augalą reikėtų laikyti ant palangės kur gausu šviesos. Labai svarbu, kad augalas negautu skersvėjo, tiek namuose tiek lauke, todėl lauke reikėtų sodinti užuovėjoje, o namuose saugoti nuo skersvėjų, bet taip pat reikėtų nepamiršti vėdinti patalpos, kurioje auga ši gėlė. Žiemą geriausia juką laikyti vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje tvyro iki 18 laipsnių šiluma.

Ligos

Įprastai šios gėlės serga labai retai, bet yra keletas ligų kurios kartais užpuola ir šiuos augalus:

  • dėmėtligė – ant lapu atsiranda pilkų dėmiu su rudais pakraščiais. Pastebėjus taip pažeistus lapus, juos reikėtų nupjauti, o augalą nupurkšti fungicidais.
  • skydamariai – pažeistus lapus reikia nuvalyti kempinėle suvilgyta denatūratu, paskui tuos lapus nuplauti švariu vandeniu.
  • šaknų, stiebo ar lapų puvimas – labai svarbu, kad augalas nemirktų drėgmėje.

Dauginimas

Yra net keturi skirtingi šios gėlės dauginimo būdai:

  1. Sėklomis

Labai svarbu, kad gėlės sėklos būtų kuo šviežesnės, jas reikėtų užmerkti šiltame vandenyje ir palaikyti parą laiko. Sėklas rekomenduojama pasėti į lengvą durpinį ir lapinį dirvos mišinį. Pasėtas sėklas uždengti stikliniu indu. Kelis kartus per dieną reikia nuimi stiklinį indą ir leisti augalui „pakvėpuoti“ grynu oru, taip jis vėdinsis ir greičiau sudygs.

  1. Įšaknijant stiebo viršūnėles

Taip pat augalas dauginamas 10 cm ilgio stiebo dalimis. Įsodinus į tinkamą dirvožemį Juka gana greit išleidžia šaknis.

  1. Atžalomis

Nuo pagrindinio stiebo nupjauti dukterinę lapų rozetę, taip atskyrus atžalą, pjūvio vietą būtina pabarstyti siera, o atžalą įsodinti į smėlį ir laukti kol įsišaknys, vėliau galima persodinti į vazoną su jukoms tinkama dirva. Šis dauginimo būdas labiausiai tinkamas pavasario, vasaros laikotarpyje.

  1. Šaknų dalimis, atžalomis

Atskirtas šaknų dalis ar atžalas, sodinti reikėtų į atskiras lysves tinkamoje dirvoje.

Paprastai juką dauginti palankiausia šiltuoju metų laiku. Geriausia dauginimu užsiimti dar pavasarį.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!