Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek yra kalijos rūšių?

Aroninių šeimoje kalijos rūšių nėra daug, žinomos 28 jos rūšys.

Ar kalija nuodinga?

Taip. Šio augalo sultys yra nuodingos. Po kontakto su augalu būtina gerai nusiplauti rankas.

Ar kalijas reikia tręšti?

Taip. Rudens laikotarpiu kalijas reikia tręšti reguliariai.

Kokie yra kalijos dauginimo būdai?

Yra du kalijos dauginimo būdai: dauginimas sėklomis ir dauginimas kero dalimis.

Iš kur kilusios kalijos?

Ši gėlė yra kilusi iš Pietų Afrikos.

Kokia dirva geriausia kalijoms?

Šios gėlės mėgsta silpnai rūgštų, derlingą dirvožemį tad geriausia jas sodinti į lapinės, velėninės, supuvusio gryno galvijų mėšlo ir smėlio mišinį.

Rūšys

Aroninių šeimoje kalijos rūšių nėra daug, žinomos 28 jos rūšys. Iš jų namuose dažniausiai auginamos keturių rūšių veislės:

• Elioto kalija (Zantedeschia elliottiana) – šios rūšies kalijos žydi vasarą. Žiedai geltonos spalvos, lapai skaisčiai žali su baltomis dėmelėmis.
• Dėmėtoji kalija (Zantedeschia albomaculata) – žydi vasarą. Žiedai tradicinės baltos spalvos, lapai strėlės formos su mažomis baltomis dėmelėmis.
• Remano kalija (Zantedeschia rehmanii) – žydi vasarą. Šios rūšies žiedai gali būti šviesiai raudoni arba ryškiai raudoni, lapai sodriai žali be dėmelių.
• Etiopinė kalija (Zantedeschia aetiopica) – žydinti ir žaliuojanti ištisus metus. Žiedai tradicinės baltos spalvos, lapai vienspalviai, sodriai žalios spalvos.

Priežiūra

Sodinimas

Kalijas reikėtų sodinti į didesnius vazonus, nes joms reikia gana nemažai erdvės. Šios gėlės mėgsta silpnai rūgštų, derlingą dirvožemį, tad geriausia jas sodinti į lapinės, velėninės, supuvusio gryno galvijų mėšlo ir smėlio mišinį. Į šį mišinį galima įmaišyti ir kaulų miltų, superfosfato ar kalio druskos. Persodinimui tinkamiausias laikas yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai, o žemės mišinį reikia pasiruošti bent kelias savaites prieš sodinimą. Labai svarbu, kad sodinant kaliją į vazoną jos šaknys būtų nukreiptos vertikaliai žemyn, taip pat svarbu, kad į lapus nepribyrėtų žemių, patekusios ten žemės sukelia lapų puvimą. Nesodinkite kalijos giliai į dirvą, nes kitaip ji ims pūti.

Tręšimas

Rudens laikotarpiu kalijas reikia reguliariai tręšti azoto trąšomis, o nuo spalio mėnesio rekomenduojama tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Tręšiamas augalas auga geriau, augina daugiau, ryškios spalvos, žiedų. Galima pasirinkti ir trąšas kurios turi mikroelementų. Kai augalas ima žydėti su trąšomis reikėtų elgtis labai atsargiai. Žydėjimo laikotarpiu tręšti organinėmis trąšomis nerekomenduojama.

Laistymas

Kai kalija žydi ir augina lapus ją būtina laistyti gausiai. Tik peržydėjusi kalija gali būti laistoma labai minimaliai, nes nužydėjusi ši gėlė panyra į dalinės ramybės laikotarpį, būtent tuo metu jai didelė drėgmė gali pakenkti. Šis laikotarpis trunka maždaug mėnesį. Kai augalas laistomas gausiai svarbu, kad padėkle neliktų stovinčio vandens, nes nuo jo gali imti pūti šaknys. Žydinčiai kalijai reikalingas pastoviai drėgnas dirvožemio viršus. Visuomet galima patikrinti ar kalijai užtenka drėgmės. Jei augalas pakankamai laistomas jo žiedkočiai stangrūs ir kieti, o skinant lengvai išsiima iš lapo makšties. Blogai laistomos gėlės žiedkočiai minkšti, sunkiai išsitraukia iš lapo makšties ir pastebimi šiek tiek susiraukšlėję žiedo kraštai.

Vieta

Kalijoms labiausiai patinka šviesi, saulėta, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių vieta. Oro temperatūra, kurioje auginama ši gėlė turėtų būti neaukšta, maždaug 16 laipsnių. Norint, kad gėlė pražystų ankščiau ją galima laikyti daug vėsesnėje aplinkoje, o jei norite, kad ji pradėtų žydėti kaip įmanoma vėliau – temperatūra gali būti didesnė. Jei temperatūra siekia 25 ir daugiau laipsnių, tikėtina, kad augalas ims džiūti ir nebeaugs, nekraus žiedų. Vasaros metu kalija gali būti išnešta į lauką ir auginama lauke, ji puikiai jausis net žvarbiomis naktimis, pakelia gana žemą temperatūrą (1°C). Svarbu, kad smarkiai nesiskirtų nakties ir dienos temperatūros. Žiemos metu šios gėlės laikomos taip pat neaukštoje temperatūroje, maždaug 12-15 laipsnių šilumoje, bet šviesioje vietoje. Būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių auginant gėlę tiek namuose, tiek lauke. Jei šiai gėlei trūksta saulės šviesos ji pradeda tįsti ir menkai krauti žiedus, todėl svarbu ją laikyti labai šviesioje patalpoje.

Gydymas

Ligos

Nors kalijos yra lengvai auginamos ir nereiklios, jas kaip ir dauguma kitų augalų gali užpulti nemalonios ir nelauktos ligos.

• Voratinklinės erkės – ši liga užpuola tuomet kai kalija laikoma per šiltai. Jei žiemos metu kambario temperatūra, kurioje auga gėlė yra 18 laipsnių ir daugiau, ima rastis ši liga. Ant vidinės lapų pusės pastebimi maži juodi taškeliai – erkutės, ligai įsibėgėjus ant lapų atsiranda voratinkliai. Pastebėjus, kad augalą užpuolė voratinklinės erkės, jį reikia nupurkšti fungicidais.
• Amarai – ši liga taip pat atsiranda tuomet, kai kalija auginama per šiltame kambaryje. Ant susirgusio augalo lapų atsiranda juodi arba žalsvi kenkėjai. Šio kenkėjo pažeisti lapai pradeda džiūti ir ligai įsibėgėjus susisuka. Atpažinus ligą gėlę reikia nedelsiant patraukti nuo kitų augalų, ją pamerkti į metafoso tirpalą du kartus. Antrą kartą pamerkti rekomenduojama praėjus aštuonioms dienoms po pirmojo pamerkimo. Šiuo tirpalu augalą galima laistyti ir profilaktiškai.
• Baltasparniai – vos įžiūrimi kenkėjai baltais sparneliais, panašūs į kandis dažniausiai atsiranda nuo netinkamos augalo priežiūros, per didelės temperatūros. Atsiradus šiems kenkėjams kalija nustoja augti ir krauti žiedus, negydoma gali žūti. Pastebėjus šiuos kenkėjus būtina užsikrėtusį augalą izoliuoti nuo kitų augalų. Sergančią gėlę rekomenduojama gerai nuplauti ir nupurkšti insekticidais. Tiesa, naudoti insekticidus reikėtų ne vieną kartą, nes šie kenkėjai gana atsparūs.
• Puviniai – dažniausiai atsiranda nuo per didelės drėgmės ar stovinčio vandens padėkle. Pasireiškus šiai ligai ant augalo lapų ima rastis rudos dėmės, kraštai ima gelsti, o pats augalas labai lengvai išsirauna iš žemės. Pastebėjus šiuos požymius reikėtų gerai išvėdinti patalpą, kurioje auginamas šis augalas, išpilti stovintį vandenį, gali tekti gėlę nupurkšti fungicidais.

Dauginimas

Yra vos keli kalijos dauginimo būdai:

Dauginimas sėklomis

Surinktos sėklos turi būti iškarto sodinamos į dėžes arba nedidelius vazonėlius. Sodinti reikia į velėninės, durpinės, lapinės žemės ir smėlio mišinį. Sėklos sudygsta pakankamai greitai, maždaug per dvi savaites. Sėjinukai turėtų būti laikomi 18 – 20 laipsnių šilumoje. Kai daigeliai paauga juos galima persodinti į 8 cm skersmens vazonėlius. Kai augalas vis paauga jį reikia persodinti į vis didesnį vazonėlį. Iš sėklų auginamos kalijos pražysta po 2 – 3 metų.

Dauginimas kero dalimis

Šiuo dauginimo būdu reikia užsiimti pavasarį arba rudenį, tuomet kai kalija persodinama. Dalinant kerą labai svarbu, kad kiekviena dalis turėtų bent po vieną stambų pumpurą. Perpjautas augalo dalis būtina tinkamai apdirbti, paprastai jos apibarstomos trinta medžio anglimi. Kiekvieną atskirtą dalį reikia sodinti į atskirus vazonėlius, su kalijoms tinkama dirva. Pasirinkus tokį dauginimo būdą, augalo žiedų teks palaukti kiek ilgiau. Paprastai gėlė ima žydėti po 4 metų.

Skynimas

Kalijos auginamos ne tik tam, kad puoštu namus ar sodus, bet taip pat jos dažnai naudojamos floristikoje. Todėl labai svarbu žinoti kelias taisykles skinant šiuos nuostabios išvaizdos žiedus:

1. Skinant labai svarbu prisiminti, kad generatyvinio lapo pažastyje dažniausiai susiformuoja du žiedai, vienas žiedas jau būna pakankamai užaugęs, o kitas dar nesubrendęs, tad subrendusį žiedą reikia skinti atsargiai, kad nepažeisti šalia esančio.
2. Žiedai turi būti skinami visada labai atsargiai. Skinant žiedkotį prieš tai jį reikia palenkti į šoną ir ištraukti, jei žiedkotis lengvai neišsitraukia, geriausia būtų jį prie pat lapo makšties nupjauti.

Labai svarbu atsiminti, kad ši gėlė yra nuodinga. Saugokite odą ir akis nuo kalijos sulčių. Po kontakto su augalu būtina gerai nuplauti rankas. Patekus sulčių į akis ar skrandį reikėtų kreiptis į gydytoją.