Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kasos veikla palengvinama, kai maistas derinamas?

Maisto derinimas, kai valgomos arba nevalgomos tam tikros maisto medžiagos, neturi prasmės. Kadangi kiekvieno valgymo metu kasa išskiria skirtingus fermentus, vadinasi, ji pasiryžusi susidoroti su viskuo, ką įmetame į skrandį. Tiesa, kartais susiduria su iššūkiais, ir jei tie iššūkiai kartojasi dažnai, sistema išsiderina.

Jei žmogus visai nevartoja alkoholio, kodėl suserga kasos uždegimu?

Dažniausiai uždegimą sukeliantis faktorius yra alkoholis. Tačiau negalavimą gali sukelti kepenų, tulžies pūslės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos sutrikimai, autoimuniniai ir infekciniai susirgimai, rūkymas, kraujotakos sutrikimai. Dažnai ligą išprovokuoja neteisinga mityba.

Ar tikrai lėtinis kasos uždegimas neišgydomas?

Deja, taip. Galima palengvinti simptomus, subalansuoti mitybą, tačiau ta žala, kuri jau padaryta kasai, yra negrįžtamas procesas. Tos vietos, kuriose susidarė randai, nebegamina fermentų ir hormonų. Vadinasi, organizme visada jausis jų deficitas. Liga visiems žmonėms pasireiškia skirtingai: vieniems paūmėjimai būna gana švelnūs, kitiems – dažni ir skausmingi.

Ar galima lėtinio pankreatito atveju visiškai pašalinti skausmus sukeliančią kasą?

Kasos pašalinimas nebus efektyvus skausmo malšinimo būdas. Beveik pusei pacientų, kuriems buvo pašalinta kasa, skausmas neišnyko. Be to, reikėtų nepamiršti, kad kasa gamina insuliną ir maisto virškinimui svarbius fermentus. Pašalinus kasą žmogus pasmerkiamas kasdienėms insulino injekcijoms ir būtinybei visą gyvenimą didelėmis dozėmis vartoti daugybę fermentinių preparatų.

Ar nėštumas gali išprovokuoti kasos uždegimą?

Taip, tai įmanoma, nes nėštumo metu dėl gimdos spaudimo sutrinka kai kurių organų kraujotaka. Tačiau ne tik nėštumas, bet ir kiti, regis, visai nekalti faktoriai gali būti pankreatito priežastimi. Tai įvairūs alerginiai susirgimai, infekcinės ligos, tarp jų chroniškas tonzilitas, hepatitas, kiaulytė, pūlinės infekcijos, dizenterija, žarnyno sepsis ir virusinės ligos.

Ar kasos uždegimas gali būti paveldimas?

Toks pavojus yra. Galimi genetiniai pažeidimai, kurie išprovokuoja ligą jau ankstyvoje vaikystėje.

Priežastys

Kaip jau buvo minėta, pagrindinė ūmaus ir lėtinio kasos uždegimo priežastis yra ilgalaikis alkoholio vartojimas. Apie 50 proc. pacientų, besiskundžiančių kasos skausmais, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, rūko. Rizikos grupei taip pat priklauso ir tie, kurie mažai juda, maitinasi pusfabrikačiais, vartoja riebų, keptą, vadinamąjį greitą maistą, dešrų gaminius.

Jei kasos uždegimo priežastis yra tulžies takų akmenligė, jos metu sutrinka kasos fermentų nutekėjimas į dvylikapirštę žarną, tie fermentai grįžta atgal į kasą ir pradeda ją „graužti“, sukeldami ląstelių nekrozę (žuvimą). Normalios būklės kasos fermentai gleivinės „negraužia“.

Kartais ūminis kasos uždegimas išsivysto po pilvo traumų ar operacijų, kai kurių tulžies takų tyrimo metodų, sergant opalige bei kai kuriomis infekcinėmis virusinėmis ligomis.

Dar kelios kasos uždegimo priežastys – kai kurių vaistų vartojimas (hormoninių, steroidinių, antibiotikų, nuo padidėjusio kraujospūdžio), labai padidėjęs lipidų (kraujo riebalų) kiekis, traumos, infekcijos. O kartais tiesiog nepavyksta nustatyti jokios negalavimo priežasties. Tada diagnozuojamas idiopatinis pankreatitas.

Manoma, kad visos šios priežastys apsunkina virškinimo fermentų išsiskyrimą iš kasos arba fermentai išsiskiria ne tokios cheminės sudėties, kokios reikėtų, todėl sukelia uždegiminį procesą.

Simptomai 

Pagrindinis kasos uždegimo simptomas – stipresnis arba silpnesnis skausmas, jaučiamas kairėje viršutinėje pilvo pusėje, po apatiniu šonkaulių lanku. Skausmas plinta į nugarą. Kartais sumažėja ar net praeina sėdint, klūpint, gulint susirietus.

Jei kasos funkcija sutrikusi, tai visada pavalgius jaučiamas sunkumas, būdingas pykinimas ir vėmimas. Ypač savijauta būna bloga pavalgius riebaus maisto ar išgėrus gazuotų gėrimų. Gali pūsti pilvą, susilaikyti dujos arba prasidėti viduriavimas. Kadangi riebalai blogai virškinami, dalis jų išeina su išmatomis.

Palietus pilvą juntama, jog jis įsitempęs ir skausmingas. Skausmas gali būti maudžiantis, duriantis, rėžiantis. Žarnyno peristaltika (natūralūs ir pastovūs žarnyno sienelių susitraukimai, stumiantys maisto atliekas link storosios žarnos) susilpnėjusi arba jos visai nėra.

Dėl ūminio kasos uždegimo ir sutrikus jos veiklai ligoniui dažnai pakyla temperatūra (iki 38°C ir daugiau), gali sumažėti kraujospūdis, padažnėti pulsas. Trečdaliui sunegalavusių pasireiškia geltos požymiai (pagelsta oda, gleivinės, akių baltymai).

Lėtiniam kasos uždegimui būdingas nuolatinis arba su priepuoliais skausmas, pučia pilvą, išmatos būna gausios, košės pavidalo ir labai nemalonaus kvapo, blizgančios (su riebalų lašeliais). Sergantis žmogus praranda apetitą, nes paprasčiausiai bijo valgyti. Todėl ima kristi svoris. Ligonis jaučia sausumą burnoje, jį troškina, vargina bendras silpnumas, dažnai ir gausiai šlapinasi. Šie simptomai šiek tiek panašūs į cukrinio diabeto.
Kasos uždegimo skausmas gali būti stiprus ir pasikartojantis, ilgalaikis, tai paūmėjantis, tai atslūgstantis arba pastoviai stiprus. Palengvėja, kai žmogus būna nevalgęs.

Vidutinis laikas nuo ligos pradžios iki kasos funkcijos nepakankamumo labai įvairus. Tai priklauso nuo negalavimą sukėlusios priežasties ir kiekvieno žmogaus organizmo savybių.

Ūminiam kasos uždegimui būdinga staigi pradžia ir stipriai išreikšti simptomai. Lėtinio pankreatito paūmėjimas šiek tiek primena ūminį uždegimą, tačiau skausmas nėra nuolatinis.

Ar ilgai truks ūminis kasos uždegimas, priklauso nuo ligos sunkumo. Tinkamai gydantis pradinėje stadijoje ir kai ligos forma lengvesnė savijauta pagerėja per 1-2 savaites, o sunkaus kasos uždegimo atveju gydymas ir sveikimas užtrunka ilgiau. Dar priklauso ir nuo bendros paciento sveikatos būklės. Deja, esant užleistam ir sunkiam kasos uždegimui net ir skiriant tinkamą gydymą nemažai ligonių miršta.

Lėtiniam kasos uždegimui būdingi pamažu progresuojantys simptomai ir kasos nepakankamumas, ypač jei nesilaikoma mitybos ir gyvenimo būdo režimo (vartojamas alkoholis, netinkami maisto produktai). Pasekmės, lygiai kaip ir ūminio kasos uždegimo atveju, gali būti liūdnos.

Diagnozavimas

Kai pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, pirmiausia gydytojas gastroenterologas vizualiai įvertina būklę: apžiūri pilvą, liežuvį (jis būna su apnašomis), pamatuoja kraujospūdį, išsiaiškina kasos uždegimo (pankreatito) priežastį. Be pokalbio apie mitybą ir gyvenimo būdą, atliekami laboratoriniai tyrimai. Tikslesnei diagnozei paimama kraujo (baltymo, leukocitų, gliukozės, fermentų kiekiui nustatyti), tiriamas šlapimas (aptinkama šlapalo, baltymo, eritrocitų). Lėtinio pankreatito atveju papildomai tiriamos išmatos, nes reikia nustatyti, kokia dalis nesuvirškintų maisto medžiagų pasišalino.

Norint įvertinti kasos, tulžies pūslės būklę, atliekamas visos pilvo ertmės ultragarsinis tyrimas. Tikslesniam degeneruojančių sričių nustatymui atliekama echoskopija ir kompiuterinė tomografija: matomas kasos padidėjimas, įvairūs pokyčiai joje, skystis pilvo ertmėje. Pilvo rentgenogramoje matoma dėl dujų susikaupimo išsipūtusi skersinė storoji žarna.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimui atliekama gastroskopija. Jei įtariamas vėžinis auglys, tyrimui paimamas kasos audinio gabalėlis. Norint išsiaiškinti, ar kasos latakuose nėra akmenų, atliekamas rentgenas.

Kartu tiriama, ar nėra ūmaus cholecistito, apendicito, opaligės, miokardo infarkto, žarnų nepraeinamumo, vidinio kraujavimo ir pan.

Gydymas

Ūmaus pankreatito priepuolio gydymo negalima atidėlioti, nes bet koks delsimas gali būti pavojingas gyvybei. Jei laiku nebus sustabdytas fermentų nutekėjimas iš kasos, jie gali suardyti kasos audinius, išbalansuoti visą organizmo sistemą ir „užnuodyti“ kraują yrančių audinių produktais.

Ūmaus kasos uždegimo atveju žmogus visada guldomas į ligoninę, jam lašinami tirpalai skysčių balansui ir kraujospūdžiui atstatyti. Uždegimui gydyti skiriami skausmą malšinantys vaistai, spazmolitikai ir virškinamojo trakto sekreciją slopinantys vaistai. Pakaitiniai kasos fermentai sumažina kasoje jaučiamą spaudimą ir skausmą.

Kartais tenka imtis skrandžio valymo, nes bet koks likęs nesuvirškintas skrandžio turinys skatina kasos sulčių kaupimąsi. Kol neišnyksta ūminio pankreatito simptomai, ligonis negali valgyti jokio maisto. Dažniausiai tai trunka apie 3 paras.

Paūmėjęs lėtinis pankreatitas gydomas ambulatoriškai, pacientui skiriama dieta, kur visi termiškai apdorojami produktai turi būti troškinami arba gaminami ant garų. Teisinga mityba derinama su kasos fermentus reguliuojančiais vaistais. Jei uždegimas stipresnis, papildomai dar skiriami skausmą bei spazmus mažinantys vaistai ir vitaminai.

Visi medikamentai kasos uždegimui gydyti skiriami kiekvienam pacientui individualiai, todėl negalima pasikliauti draugo, kaimyno ar giminaičio patirtimi, kaip jis gydėsi ar tebesigydo.

Jei kasoje išsivystė nekrozė (mirusios audinių ląstelės) ir atsirado infekcijos grėsmė, nedelsiant skiriami antibiotikai. Nes būtent infekcija yra pagrindinė mirties nuo pankreatito priežastis. Reikėtų pridurti, kad pati kasa nėra gydoma, nes jokie vaistai jos neatstatys. Todėl svarbu sudaryti kuo geresnes ir sveikesnes sąlygas, kad audiniai regeneruotųsi patys.

Kartais kasos uždegimo priežastis būna tulžies akmuo arba baltymų kamštis. Šie dariniai savaime iš organizmo nepasišalina, todėl tenka gultis ant operacinio stalo. Lygiai taip gali būti pašalinta ir nekrozės pažeista kasos dalis.

Operacijos griebiamasi ne iškart. Pirmas dvi savaites dar aiškinamasi, kurios sritys pažeistos, ar kyla pablogėjimo pavojus. Praėjus šiam laikotarpiui gali būti šalinamos komplikacijos: drenuojami susikaupę skysčiai ir pažeidimo sukeltos pseudocistos. Nors kartais jos ir pačios per 4-6 savaites išnyksta. Bet jei pseudocistos nebūna laiku pašalintos ir plyšta, tikimybė, kad pacientas išgyvens, siekia 50 proc.

Chirurginės operacijos metodai – ne tik dalies pažeisto organo pašalinimas, paliekant nedidelį fragmentą prie dvylikapirštės žarnos. Galimas ir donoro organo persodinimas. Jei būna susiformavę akmenys, taikomas šuntavimas (sudaromas papildomas kelias nutekėti tulžiai ir fermentams), akmenų skaldymas elektromagnetinėmis bangomis ir pan.

Po operacijos ligonis guldomas į intensyvios terapijos skyrių, kur kelias paras stebima jo būklė ir visa organizmo sistemų veikla.

Pasveikus nuo ūminio pankreatito, jei tai buvo nesunki forma, gydymo nebereikia. Tačiau būtina kardinaliai keisti gyvenimo būdą: atsisakyti alkoholio, mesti rūkyti ir laikytis specialios dietos. Be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų. Būtina nutraukti hormonų vartojimą (jei buvo vartojami). Esant padidėjusiam kraujo lipidų (trigliceridų) kiekiui, reikia riboti gyvulinės kilmės riebalus, angliavandenius. Jei kraujyje padidėjęs kalcio kiekis, būtina nustatyti šio padidėjimo priežastį: ištirti prieskydines liaukas, kaulus ir kitas galimas priežastis. Jei įtariamas paveldimas pankreatitas, reikalinga genetiko konsultacija.

Komplikacijos

Ūminis kasos uždegimas yra sunki liga, dažniausiai pažeidžianti ir kitus organus. Ligoniui gali sumažėti kraujospūdis, ištikti šokas, sutrikti kraujo krešėjimas, pilvo ar pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio, atsirasti kvėpavimo organų, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš žarnyno. Tai labai rizikinga, nes prie jau esamo kasos uždegimo prisideda ir bakterinė infekcija; ir jei susidarys kasos pūlinys ar išsivystyti sepsis, o bakterijos pateks į kraują, galima mirtis. Geriausiu atveju kasos pūlinys gali prasiskverbti į šalia esančias žarnas ir sukelti jų uždegimą.

Negydomos ankstyvos ūminio pankreatito komplikacijos išsivysto per dvi ligos savaites. Šiuo periodu dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių nepakankamumo.

Vėlyvos pankreatito komplikacijos – kai supūliuoja suirusi kasa ir aplinkiniai audiniai, o suirusių audinių vietoje susiformuoja kasos pseudocistos, kurios gali kraujuoti, trūkti, susidaryti pankreatinis ascitas. Galimi gretimų organų pažeidimai.

Dažniausia lėtinio (rečiau ūminio) kasos uždegimo komplikacija yra pseudocistos, kuriose kaupiasi skystis. Didėdama pseudocista pradeda spausti gretimus organus, pavyzdžiui, tulžies latakus, dvylikapirštę žarną, skrandį, blužnies, kepenų venas, tada sutrinka jų kraujotaka. Plyšus pseudocistai gali atsirasti kraujavimas į pilvo ertmę, pilvaplėvės (pilvo ertmę dengiančio lapelio) uždegimas, skysčio susikaupimas pilve (ascitas). Jei lėtinis kasos uždegimas negydomas, didėja tikimybė susirgti kasos vėžiu, o sutrikus insulino gamybai kasoje, vystosi cukrinis diabetas.

Galima bendro tulžies latako stenozė – gali sutrikti tulžies nutekėjimas ir pasireikšti gelta.

Jei dėl kasos uždegimo išsivystė cukrinis diabetas, toliau gydymas tęsiamas pas endokrinologą.

Lėtinio pankreatito komplikacija gali būti kasos cistos ir piktybiniai augliai. Kadangi tai yra aktyvūs hormoniniai dariniai, juos galima nustatyti ne tik ultragarsiniu ir kompiuterinės tomografijos tyrimais, bet ir pagal padidėjusį hormonų  kiekį.

Pasveikus nuo sunkaus kasos uždegimo dauguma ligonių patiria vėlyvąsias komplikacijas. Tai gali būti ne tik cukrinis diabetas, kasos pseudocista, bet ir kasos bei tulžies latakų randiniai susiaurėjimai, vartų venos šakų trombozė su apeinančiųjų tos venos šakų varikoziniu išsiplėtimu skrandyje, stemplėje, galimi kraujavimai iš tų veninių mazgų.

Komplikacijų sunkumas priklauso nuo to, kiek kasos audinio suiro, kokie pažeidimai liko ir kokio pobūdžio randai toje vietoje susiformavo. Pacientams, kenčiantiems nuo vėlyvųjų ūminio pankreatito komplikacijų, gydymas parenkamas individualiai, jis trunka ilgai, o kartais ir visą gyvenimą.

Prie vėlyvųjų komplikacijų priskiriamas kraujo užkrėtimas (sepsis), skrandžio ir žarnyno nekrozė su išopėjimais, prakiurimais, kraujavimais ir kt. Šiuo periodu du trečdaliai mirčių įvyksta dėl infekcijos ir kraujo užkrėtimo (sepsio).

Profilaktika

Tiek profilaktiškai siekiant nesukelti kasos veiklos sutrikimų, tiek išsigydžius uždegimą, būtina paisyti prevencinių priemonių ligos atsiradimui ar jos pasikartojimui užkardyti. Jos yra tokios pačios abiem atvejais, todėl galima sakyti, kad kalbėsime apie draugišką požiūrį į savo sveikatą.

Pirmosiomis dienomis, kai pradedami gydyti kasos uždegimo simptomai, reikėtų susilaikyti nuo maisto, gerti tik šiltą vandenį ir erškėtrožių nuovirą. Gydymąsi badaujant turėtų kontroliuoti gydytojas. Po kelių dienų ligoniui jau leidžiama vartoti klijinius ryžių ir avižų dribsnių nuovirus, trintas pieniškas košes be cukraus. Po savaitės jau galima į racioną įtraukti patiekalus iš neriebios mėsos, truputį angliavandenių. Vėliau gydytojas skirs specialią dietą. Valgyti reikės mažom porcijom 5-6 kartus per dieną, būtinai šiltą ir pertrintą maistą. Jį reikės virti ar gaminti ant garų, troškinti. Taigi keptuves jau galima išmesti – jų virtuvėje nebe prireiks.

Per parą ligonis turėtų suvartoti 80 g riebalų (geriau augalinių), ne augiau kaip 400 g angliavandenių, iki 10 g druskos. Per dieną būtina išgerti 1,5 – 2 l negazuoto vandens. Ar ilgai reikės laikytis specialios dietos, priklausys nuo ligonio būklės. Tai gali trukti nuo 3 mėnesių iki pusės metų, o jei gydomas lėtinis kasos uždegimas, tai greičiausiai visą likusį gyvenimą.

Esant lėtiniam uždegimui paprastai gydymo įstaigose taikoma speciali dieta. Maksimaliai ribojami produktai su dideliu angliavandenių kiekiu, tačiau visiškai išbraukti jų iš valgiaraščio nereikėtų, nes angliavandeniai būtini žmogaus organizmui. Be abejo, riboti reikėtų tokias angliavandenių „bombas“, kaip pyragaičius, sausainius, ledus, tortus ir kitus konditerijos gaminius. Šokoladą irgi reikėtų pamiršti, o kavą galbūt pakeisti cikorija arba žaliąja arbata.

Griežtai negalima vartoti alkoholio, ypač kenkia alus ir kiti gazuoti gėrimai. Reikėtų atsisakyti sūdyto, rūkyto ir kepto maisto, visų dešrų ir dešrelių, riebios žuvies ir kito riebaus maisto, majonezo bei įvairių prekybos centruose parduodamų padažų. Nepatariama maistui naudoti svogūnų, reikėtų atsisakyti ankštinių daržovių. Aišku, nepersivalgyti.

Dietinei mitybai tinka liesa mėsa, virtos bulvės, ryžiai, viso grūdo makaronai, rupių miltų duona, neriebi žuvis, vaisių ir daržovių sultys, žolelių arbatos, neriebūs pieno produktai, nulupti obuoliai ir kriaušės, liesi sultiniai ir kt. Nereikėtų piktnaudžiauti bananais, nes kasai jie „nepatinka“, jie sunkiau virškinami.

Liaudies medicina

Kartu su medikamentiniu ir dietiniu gydymu dera ir liaudies medicinoje naudojami augaliniai preparatai. Lietuvos gamtoje yra nemažai augalų, kurie teigiamai veikia virškinamąjį traktą, žarnyną, šalina iš organizmo nereikalingas ir kenksmingas medžiagas.

Vaistažolės, kurias naudojame arbatoms, turi būti teisingai išdžiovintos ir susmulkintos. Kai kalbame apie jų dozavimą šauktais, tai reiškia, kad turime omenyje džiovintą medžiagą.

Nuo seno žinoma kmynų arbata, kuri geriama sutrikus virškinimui. Tačiau galima išsivirti ir profilaktiškai, nes ji skani ir sveika.

Nuo kasos uždegimo galima pasigaminti tokių žolių mišinį: 10 g ugniažolės, 5 g tarkuotų kiaulpienės šaknų, 10 g anyžių sėklų, 5 g kukurūzų žiedynų. Du šaukštus šio mišinio užpilti 3 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti pusvalandį, perkošti ir gerti šiltą po stiklinę 3 kartus per dieną pusvalandį iki valgio.

Nuo pankreatito skausmo ir spazmų tiks mišinys: 3 šaukšteliai mėtų, 3 šaukšteliai gudobelės uogų, 1 šaukštelis ramunėlių, 3 šaukšteliai darželinio šlamučio. Šio mišinio 4 šaukštus užpilti 1 l šilto vandens ir 10 min. pavirinti įstačius į kitą indą su vandeniu. Paskui uždengti ir palaikyti 4 valandas. Nukošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.

Kasos audinių regeneraciją skatina ugniažolės, medetkų, beržo lapų arbatos.

Infekciniam pankreatitui tinka raugerškio vaisių, didžiojo trauklapio, bruknių lapų, snapučio arbatos.

Nuostabus augalas – cikorija, kuri tonizuoja kepenų, blužnies veiklą, skatina tulžies susidarymą. Dėl savo kartaus skonio padeda detoksikuoti organizmą. Kasos uždegimui mažinti reikėtų gerti šiltą arbatą: 1 šaukštelį augalo šaknų užpilti 250 ml verdančio vandens, uždengti, palaikyti. Nukošus galima užbalinti pienu ir truputį pasaldinti medumi.