Krono liga

Sergamumas Krono liga Lietuvoje nėra įspūdingas – vidutiniškai 2 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Estijoje šis kaičius yra pusantro karto didesnis. Pastebėta, kad Skandinavijos šalyse sergamumas Krono liga per pastaruosius 30-40 metų labai išaugo, įtakos tam turėjo pasikeitę mitybos principai: tapo madingas greitas maistas, pasikeitė maisto ruošimo technologijos.
Krono liga pavadinta praėjusiame amžiuje gyvenusio amerikiečių gastroenterologo vardu, kuris pirmasis išsamiai ją aprašė. Tai lėtinė virškinamojo trakto ir žarnyno liga. Jos metu ligoniui diagnozuojamas uždegimas, kuris pažeidžia ne tik paviršinius, bet ir giliuosius žarnų sluoksnius. Dažniausiai pažeidžiamas plonasis žarnynas, tačiau žaizdų ir kitokių pakitimų gali atsirasti bet kurioje vietoje – nuo burnos iki išeinamosios žarnos. Uždegimui būdinga tai, kad jis apima ne visą žarną, o tik kai kurias jos vietas.

Pirmieji požymiai dažniausia pasireiškia jaunystėje (15-35 metų). Jei laiku neatkreipiamas reikiamas dėmesys, liga vystosi toliau.

Manoma, kad šis susirgimas gali atsirasti ir dėl paveldimumo, rizikos faktoriumi gali būti rūkymas ir net geriamų kontraceptikų ir antibiotikų vartojimas.

Iki šiol nėra gerai ištirtos Krono ligos priežastys. Sunegaluoti gali bet kokio amžiaus žmonės. Manoma, kad įtakos gali turėti įvairūs faktoriai. Pagrindiniai išskiriami šie:

Genetinis paveldimumas. Analizuojant šeimos sveikatos istoriją pastebėta, kad Krono liga yra sirgę kažkas iš artimų giminaičių. Apie 20 procentų atvejų patologija pastebėta tarp kraujo ryšį turinčių giminaičių.

Imuninės sistemos sutrikimai. Tarp Krono ligos priežasčių gali būti vadinama autoimuninė reakcija, kai žmogaus imuninėje sistemoje įvyksta klaida ir pradedamos pulti sveikos organizmo ląstelės. Kaip žinome, mūsų imuninė sistema turėtų saugoti organizmą nuo infekcijų, o čia kažkas įvyksta, kad bakterijos ir virusai ją suklaidina. Pasekmė – bakterijos ir virusai pažeidžia vidinius žarnų sluoksnius ir sukelia uždegimą.

Infekciniai susirgimai. Krono ligą gali išprovokuoti žarnyne gyvenanti patologinė flora: bakterijos ir virusai.

Pastebėta, kad žarnyno patologijos daugiau būdingos ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse, be to, dažnesni Krono ligos susirgimai pastebėti XX a. 50-taisiai metais, kai Europoje žymiai  pagerėjo ekonominė padėtis.

Kai kurie žmonės neteisingai mano, kad Krono liga gali išsivystyti, jei valgomas žmogui netinkantis maistas, kad poveikį daro stresas, blogos emocijos, nuovargis. Tačiau tai labiau pasekmės, atsirandančios, kai jau liga pradėjo vystytis.

Krono ligos „teritorija“ didelė: infekcija gali susiformuoti bet kur – nuo rijimo organų, apimti virškinamąjį traktą ir visą žarnyną ir iki išeinamosios angos. Uždegimo vieta gali būti vos kelių centimetrų, bet gali apimti ir kelis metrus žarnyno. Dažniausiai uždegimo procesas formuojasi plonajame žarnyne (apie 70-80 proc. atvejų), kita nuošimčio dalis tenka kitoms virškinamojo trakto vietoms (stemplė, skrandis, storoji žarna).

Liga dažniausiai prasideda palaipsniui, tam tikri simptomai tai atsiranda, tai išnyksta, žmogui tai pablogėja, tai vėl pagerėja. Tokia ligos eiga gali tęstis keletą savaičių, mėnesių ar net metus.

Simptomai

Krono ligą pagal simptomus ir jų intensyvumą galima skirstyti į ūmią, vidutinio sunkumo ir chronišką. Požymius galima paskirstyti į vietinius ir bendruosius. Vietiniai – tai įvairaus intensyvumo pilvo skausmai, dažniausiai po valgio. Bendrieji – tai visas kompleksas iškylančių žmogaus negalavimų.

Ūmi ligos forma prasideda staiga, ligoniui pakyla temperatūra, jis jaučia skausmus dešinėje apatinėje pilvo pusėje, viduriuoja. Kartais dėl panašių simptomų liga supainiojama su apendicitu arba  dešiniosios kiaušidės apopleksija ir pan.

Lengvesnė Krono ligos forma pasireiškia periodišku viduriavimu, spazminiais pilvo skausmais, kurie pasireiškia tai vienoje, tai kitoje vietoje. Ligonis jaučiasi išsekęs.

Chroniškai formai būdingi lėtai prasidedantys ir besitęsiantys simptomai. Jaučiami spazminiai pilvo skausmai, dažniausiai jie užeina pavalgius ir praeina nusituštinus. Apžiūrėjus ligonį matomas išsipūtęs pilvas, nes jame kaupiasi dujos. Žmogus viduriuoja 3-4 kartus per parą, kartais ir daugiau, išmatose matomos kraujo išskyros. Kartais ligos simptomai trumpam praeina. Bet temperatūra laikosi iki 38C. Dėl dažno viduriavimo ir sumažėjusio apetito krenta svoris. Ligonis sulįsta, jaučia silpnumą, netgi išsekimą, yra dirglus, jo oda sausėja, lūžinėja nagai, plaukai atrodo nušiurę, pablogėja regėjimas. Sutrūkinėja išangės oda. Kūną, veidą išberia pūlingais mazgeliais, kurie būna raudoni ir net violetiniai. Kartais burnos gleivinėje atsiveria žaizdos. Jei pažeidžiamos ligonio kepenys ir tulžies takai, pastebimas odos ir akių baltymų geltonumas.

Ligos sunkumas priklauso nuo to, kiek yra pažeistas žarnynas ar kita virškinamojo trakto vieta. Net jei pradžioje pažeidimas būna nedidelis, liga turi tendenciją plisti, jos eiga gali būti su paūmėjimais ir būklės pagerėjimais. Ilgainiui tie pagerėjimo laikotarpiai trumpėja ir ligonio būklė vis blogėja.

Kartais liga ima vystytis ne žarnyne ir apima kitus vidaus organus. Tai nutinka, kai žarnoje susiformuoja fistulė (mažytė kiaurymė žarnos sienelėje), pro kurią infekcija patenka į pilvo ertmę, šlapimo pūslę ir kitus vidaus organus. Tai labai rimta problema, kuri gali baigtis sepsiu.

Diagnozavimas

Kai kreipiamasi į šeimos gydytoją, jis turėtų ligonį nukreipti pas gastroenterologą, kuris atliktų viršutinės virškinamojo trakto dalies ir žarnyno audinių analizę. Krono liga nėra diagnozuojama vien apžiūrėjus ligonį ir atlikus laboratorinius tyrimus. Aišku, kraujo tyrimai iškart parodo, kad organizme yra uždegimas. Tačiau tikslesnei diagnozei reikalingi išsamesni tyrimai. Kolonoskopija parodys konkrečius uždegimo židinius, gastroduendoskopija leis ištirti dvylikapirštės žarnos, skrandžio ir stemplės gleivinės būklę; žarnyno rentgenografinis tyrimas parodys gleivinėse susidariusias erozijas ir įtrūkimus, kitokius pakitimus; kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija nustatys, ar nėra žaizdų, kiaurymių, ar nepadidėję limfmazgiai; ultragarsinis tyrimas daromas tam, kad būtų nustatyta, ar pilvo ertmėje nėra skysčių, o elektrogastroenterografinis tyrimas leis įvertinti apskritai viso žarnyno motorinę funkciją.

Gastroenterologas būtinai norės susipažinti su ligos ir šeimos istorija.

Visi tyrimai atliekami labai išsamiai, kad galima būtų atmesti kitas žarnyno ligas, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą, opini kolitą, celiakiją, kurių simptomai labai panašūs į Krono ligos. Diagnozuojant Krono ligą, ją galima supainioti ir su apendicitu, divertikulitu, žarnyno tuberkulioze arba su kai kuriais infekciniais uždegimais (salmonelioze, kolitu, net AIDS).

Atlikus rentgenoskopiją galima nustatyti kelias ligos stadijas.

Ankstyvojoje matoma žarnos sienelės sustorėjimas, atsiradęs dėl kraujosruvų, matomos mažytės žaizdelės su aplink susidariusiu židininiu žiedu, matomi kiti nebūdingi nelygumai. Antroje stadijoje žarnos sienelė jau žymiai sustorėjusi, matomos opos su netolygiais sienelių kraštais. Trečia stadija – tai progresuojantis procesas, kai žymiai susiaurėja pažeista žarnos dalis, ji tampa panaši į virvę

Gydymas

Krono liga gydoma vaistais, ligoniui skiriama speciali dieta, komplikacijų grėsmės atveju numatoma chirurginė operacija. Koks bus gydymas, priklauso nuo simptomų ir ligos sunkumo. Kiekvienam žmogui liga pasireiškia skirtingai, tad ir vaistai bei metodai paskiriami individualiai. Nuskambės bauginančiai, tačiau vaistų nuo Krono ligos nėra. Todėl gydymas yra simptomatinis ir siekiama sureguliuoti žmogaus gyvenimo būdą. Vaistai skiriami tokie, kurie padėtų sumažinti uždegimą ir sureguliuotų imuninės sistemos aktyvumą.

Paprastai skiriami antibiotikai, steroidiniai vaistai, kurie, deja, tik užkardo vieną ligos paūmėjimą, bet neapsaugo nuo kito paūmėjimo. Be to, steroidiniai vaistai sukelia nemalonių pašalinių reiškinių: galimas nutukimas, ant kojų ir pilvo odos atsiranda strijos, kai kam padidėja kraujospūdis, o vaikams sulėtėja augimas, lytinis brendimas.

Gydant Krono ligą dažnai tenka sumažinti imuninės sistemos gaminamo baltymo kiekį, nes šio baltymo neutralizavimas sumažina žarnyno uždegimą.

Kai jau vaistai nelabai arba visai nebepadeda, taikoma biologinė terapija. Šiuo būdu galima pirmus 6-18 mėnesių šiek tiek sukontroliuoti ligos progresavimą bei gresiančias  komplikacijas.

Krono ligos gydymas labai ilgas. Jis trunka iki tol, kol ligoniui pagerėja, po to vėl atliekami tyrimai. Esant pagerėjimui (remisijai), visada skiriamas palaikomasis gydymas. Galima sakyti, kad visiškai pagyti nepavyksta, todėl ligonis nuolat turi tikrintis ir griežtai laikytis visų prevencinių priemonių, kad liga neatsinaujintų.

Sergant Krono liga žarnynui būtinas poilsis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tuo metu ligoniui neduodama maisto, bet leidžiama gerti skaidrius skysčius. Kartais skiriamas specialus maitinimas per veną (lašinimas). Daugeliu atvejų žarnynas po tokio poilsio pasitaiso.

Tačiau net 20 procentų pacientų tenka gultis ant operacinio stalo. Deja, ne visada ir operacija gelbsti, tai daugiau taikoma, kai reikia gydyti atsiradusias komplikacijas arba smarkiai pasireiškiančius simptomus. Operacija vyksta su bendra narkoze, pašalinama pažeista žarnyno dalis ir sujungiami du sveiki žarnos galai. Po to dar apie savaitę tenka pagulėti ligoninėje, o visiškai pasveikstama po mėnesio ar pusantro. Tačiau tai vis tiek dar nėra garantija, kad liga neatsinaujins.

Turbūt reikėtų priminti, kad pavėlavus nustatyti Krono ligą, pasekmės gali būti nemalonios – net chirurginė operacija gali nebepadėti, ir ligonis pasmerkiamas sunkiai sirgti visą gyvenimą. Operacijos metu bus pašalinta viena ar kita komplikacija, tačiau liga vis tiek progresuos toliau. Turbūt baisiausia, kas gali nutikti, tai kai aplink išangę ima formuotis pūliniai ir šalia atsiranda kelios skylutės, kurios sudaro daug problemų tuštinantis.

Krono ligos gydymui labai svarbi dieta. Maistas ir gėrimai turi būti tokie, kad nedirgintų virškinimo sistemos. Tinka daržovių sriubos, lengvi sultiniai, skystos košės, neriebūs rauginti pieno produktai, garuose paruoštos daržovės, mėsa, žuvis, paukštiena. Iš gėrimų tinka nerūgštūs kompotai, skiestos sultys, arbata, kisielius. Griežtai draudžiama vartoti riebų, keptą maistą, konservuotus, sūdytus, raugintus produktus, pusfabrikačius, grybus, pupas ir žirnius, perlines ir kvietines kruopas, konditerinius gaminius, šokoladą, žalius vaisius ir daržoves. Reikia atsisakyti kavos, stiprios arbatos, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų, alkoholio.

Krono ligos gydymas tampa sudėtingesnis, jei ligonis rūko. Reikėtų priminti, kad rūkaliams Krono liga pasireiškia dukart dažniau nei nerūkantiems. O jei ir susirgus neatsisakoma šio blogo įpročio, gydymas būna daug sudėtingesnis.

Komplikacijos

Krono ligą apskritai galėtume vadinti nuolat besikomplikuojančia, nes jos eigoje net ir gydantis organizme vis tiek vyksta degeneraciniai procesai: pūlinių, fistulių formavimasis žarnų sienelėse, vidiniai kraujavimai ir pan. Žarnyne gali susidaryti kamščiai, kraujuoti, į pilvo ertmę ima tekėti skysčiai. Viena iš sunkiausių komplikacijų – piktybiniai augliai, kurie pradinėse stadijose gali būti nepastebėti, o pamatoma tik tada, kai atsiradusios metastazės apima kitus organus.

Dėl to diagnozavus Krono ligą tiesiog būtina atlikti storosios žarnos kolonoskopiją. Beje, šį tyrimą rekomenduojama atlikti visiems žmonėms, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems. Tiesiog profilaktiškai.

Tarp Krono ligos komplikacijų minimos ir tokios, kurios, regis, neturi nieko bendro su virškinimo sistema. Viena iš tokių – artritas. Tai rankų ir kojų sąnarių skausmai. Jie paprastai trunka neilgai ir nesibaigia galūnių deformavimusi, kaip nutinka tiesiog susirgus artritu. Šiuo atveju, kai tik žarnyno veikla susitvarko, praeina ir sąnarių skausmai. Beje, sąnarių skausmai dažiau būdingi vaikams ir jauniems žmonėms, sergantiems Krono liga.

Kita komplikacija – spondilitas. Tai stuburo ir dubens kaulų skausmai, jie irgi labiau būdingi jauno amžiaus ligoniams. Skausmas malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimų. Panašiai gali pasireikšti ir sakroileitas – kryžkaulio uždegimas.

Profilaktika

Deja, tenka iškart nuliūdinti – profilaktikos priemonių nėra. Žmogus Krono liga suserga arba ne. Tačiau norint išvengti Krono ligos pasireiškimo, pirmiausia reikėtų pasirūpinti sveika mityba, stiprinti imunitetą, atsisakyti žalingų įpročių.

Pajutus pirmuosius žarnyno sutrikimus, nereikėtų į juos numoti ranka, o kuo skubiau kreiptis į specialistus, kurie įvertintų sveikatos būklę ir, jei reikės, skirtų gydymą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Jei Krono liga suserga nėščioji, ar yra grėsmė vaisiui?

Statistika teigia: koks ligos aktyvumas buvo pastojant, toks jis ir išliks per visą nėštumą. Todėl žarnų uždegimu sergančioms pacientėms rekomenduojama pastoti tuo laikotarpiu, kai liga būna nurimusi, simptomai išnykę. Vaisiui grėsmė viena – jis gali ligą paveldėti.

Ar yra buvę atvejų, kai Krono liga buvo išgydyta visiškai?

Medikai teigia, kad tai tikrai neišgydoma liga. Gali būti akivaizdus ligonio būklės pagerėjimas, tačiau jei nebus laikomasi gydytojų nurodymų remisijai palaikyti ir specialios dietos, liga gali kartotis.

Kuo skiriasi opinis kolitas nuo Krono ligos?

Opinis kolitas labiau optimistinis. Kolito atveju liga vystosi tik storajame žarnyne, o Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto vietą.

Ar dėl Krono ligos gali sutrumpėti žmogaus gyvenimo trukmė?

Krono ligos simptomus galima kontroliuoti vaistais, sureguliavus mitybą ir pakeitus gyvenimo būdą. Laiku ir tinkamai paskirtas gydymas, kai nėra komplikacijų grėsmės, leis žmogui nugyventi tiek, kiek jam skirta, net nesukeliant aplinkiniams įtarimų, kad žmogus serga. Ankstyvos mirties riziką gali padidinti tik komplikacijos.

Jei žmogus serga Krono liga, ar tai reiškia, kad jis jau turi vėžio užtaisą?

Rizika yra, bet negalima teigti, kad tai šimtaprocentinė tikimybė. Turbūt didžiausia tikimybė susirgti vėžiu, kai dėl komplikacijų pažeidžiamos kepenys. Nors ir šiuo atveju yra išeitis – kepenų persodinimas.

Ar tikrai Krono ligą galima laikyti šiuolaikinės kulinarijos pasekme?

Krono ligos priežastys gali būti ir paveldimumas, ir imuninės sistemos sutrikimai. Mityba, kaip aplinkos faktorius, be abejo, turi reikšmės. Vadinamasis greitas maistas, nesveikas maistas, neteisingi žmonių valgymo įpročiai, maisto gaminimo būdai tikrai gali turėti neigiamų pasekmių virškinimo sistemai. Vienais atvejais tai gali baigtis paprasčiausiu virškinimo sistemos sutrikimu, kitais – žarnyno infekcija, Krono liga.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!