Laimo liga

Pirmą kartą Laimo liga užregistruota JAV Laimo rajone (Kentukio valstija) 1975 m. , po poros metų nustatytas susirgimo pernešėjas, o dar po 5 metų paaiškėjo sukėlėjas. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

Boreliozė – taip dar vadinama Laimo liga. Tai lėtinė ir recidyvuojanti transmisinė gamtinė židininė infekcija, kuri pažeidžia žmogaus ar gyvūno odą ir įvairius vidaus organus bei nervų sistemą. Ligos sukėlėjas – borrelia burgdoferi bakterijos. Žmogus jomis užsikrečia įsisiurbus erkei, kaip ir erkinio encefalito atveju: siurbdama kraują erkė suleidžia į audinius skysčius su borelijomis.

Laimo ligos inkubacinis periodas – nuo 2 dienų iki 6-9 mėnesių. Pradinėje ligos stadijoje erkės įkandimo vietoje dažniausiai atsiranda migruojanti eritema (klajojanti raudonė). Tai dažniausiai apvali, į šonus plintanti dėmė, kurios kraštai yra nelygūs ir ryškiai raudoni, centras dažniausiai baltas, o jo viduryje matoma paraudusi įkandimo žymė. Migruojanti raudonė gali nesukelti jokių savijautos simptomų, tačiau gana dažnai pasireiškia perštėjimas, ypač jei ant dėmės patenka vandens, palietus ji skausminga ir karšta. Kartu su migruojančia eritema gali pasireikšti kiti nespecifiniai simptomai: sąnarių, raumenų skausmas, paraudusios ir patinusios akys, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas. Migruojanti eritema po 4-6 savaičių dažniausiai išnyksta savaime.
Vystydamasi iksodinė erkė pereina keletą stadijų – kiaušinėlio, lervos, nimfos ir virsta suaugusia erke. Kiekviena stadija trunka vidutiniškai apie metus. Laimo ligos užkratą gali turėti tiek nimfa, tiek suaugusi erkė. Lerva retai būna užsikrėtusi, bet įsisiurbti gali.
Lervos ir suaugusios erkės maitinasi stuburinių gyvūnų ir paukščių krauju. Infekcija perduodama per įkandimą, erkės ekskrementams patekus ant odos pažeidimų (žaizdų, įbrėžimų, nukasytų vietų) ir per pieninių galvijų (karvių, ožkų) termiškai neapdorotus pieno produktus.
Erkė prisitvirtina prie „šeimininko“, maitinasi jo krauju keletą dienų ir taip keliauja po kitas teritorijas. Maži žinduoliai (graužikai) juda ribotoje teritorijoje, o didesni gyvūnai nukeliauja šimtus kilometrų. Paukščiai, ypač migruojantys, erkes gali nunešti į kitas šalis.
Kaip jau buvo minėta, Laimo ligą sukelia borrelia burgdorferi bakterijos. Jos labai gyvybingos, savo biologinių savybių nepraranda keletą metų net labai žemoje temperatūroje. Bet šias bakterijas galima nukenksminti dezinfekcinėmis priemonėmis (fenoliu, formalinu, etilo spiritu ir pan.), virinant, ultravioletiniais spinduliais. Borelijoms išgyventi būtinai reikalingas gyvas organizmas. Laimo liga sergančio žmogaus organizme šių bakterijų galima aptikti kraujyje, odoje, nugaros smegenų skystyje, limfoje, placentoje, šlapime.
Didžiausią riziką susirgti Laimo liga turi žmonės, gyvenantys ir dirbantys miškingose ligos endeminėse vietovėse: miško darbininkai, eiguliai, miškininkai, ūkininkai. Rizikuoja grybautojai ir uogautojai, poilsiautojai, orientavimosi sporto entuziastai, medžiotojai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Laimo liga perduodama per motinos pieną?

Laimo liga galima užsikrėsti per termiškai neapdorotą karvės ar ožkos pieną, tačiau nėra patvirtintų atvejų, kad nuo borelioze sergančios motinos užsikrėstų krūtimi maitinamas kūdikis. Tačiau besigydančiai ir antibiotikus vartojančiai motinai rekomenduojama laikinai nutraukti maitinimą krūtimi. Tuo laikotarpiu kūdikis taip pat stebimas, ar jam nepasireiškia boreliozės simptomai.

Ar po erkės įkandimo reikalinga išankstinė antibiotikų profilaktika?

Jei įsisiurbė erkė iš neapkrėstos teritorijos, antibiotikų nereikia. Jei erkė išbuvo įsisiurbusi mažiau nei 24 val., antibiotikų kol kas taip pat nereikia. Net jei ta erkė buvo užsikrėtusi, per tokį trumpą laiką užkratas neperduodamas.

Bet jei įsisiurbusi erkė išbuvo ilgiau nei 72 val., arba visai neaišku, kiek ilgai ji laikėsi ant kūno ir pati nukrito, patartina kreiptis į gydytoją ir pradėti vartoti antibiotikus. Ne visose sveikatos įstaigų laboratorijose atliekami pačių erkių užkrėtimo tyrimai, todėl kiekvienas paciento atvejis sprendžiamas individualiai.

Ar pavojinga Laimo liga nėščiosioms?

Tai daug pavojingiau nei kitam žmogui, nes boreliozė neigiamai veikia besivystantį vaisių. Jei nėščioji laiku kreipsis į gydytoją ir pradės gydytis, didelė tikimybė, kad tiek motinos, tiek vaisiaus organizme esančios borelijos bus sunaikintos ir greičiausiai neigiamo poveikio vaisiaus vystymuisi nebus.

Ar vaikai Laimo liga serga taip pat kaip suaugusieji?

Reikėtų skirti įgimtą ir įgytą boreliozę. Įgimta gali būti, kai nėštumo metu motina persirgo Laimo liga su pasireiškusiais arba nepasireiškusiais simptomais. Įgyta boreliozė pasireiškia įsisiurbus užsikrėtusiai erkei.

Įgimtos boreliozės atveju jokie simptomai gali nepasireikšti, bet užkratas gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, o dar blogiau – kūdikis gali gimti negyvas. Nėštumo metu bakterija įsiskverbia į visus vaisiaus kūno audinius, ypač stipriai pažeidžia nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Vaisiaus vystymasis visiškai sutrinka. Vaikas gali gimti nepilnavertis ne tik fiziškai, bet ir protiškai, turėti autoimuninių susirgimų.

Įgyta Laimo liga vaikams pasireiškia taip pat, kaip ir suaugusiems. Gal tik kiek anksčiau pažeidžiama vaiko smegenų žievė, išsivysto meningitas.

Ar Laimo liga perduodama nuo žmogaus žmogui?

Nors Laimo ligos sukėlėjas labai greitai plinta organizme, tačiau nepastebėta, kad liga galėtų būti perduodama nuo žmogaus žmogui. Nepaisant to, kad borelioze užsikrėtusio paciento biologiniuose skysčiuose (kraujyje, piene, seilėse, lytinėse išskyrose ir pan.) yra ligos sukėlėjo, tiems skysčiams patekus ant kito žmogaus kūno ar gleivinių, neužsikrečiama. Tai yra dėl to, kad borelijos paprasčiausiai neįveikia odos ir gleivinių apsauginių barjerų. Net jei ant odos būtų įbrėžimų ir žaizdų, ligos sukėlėjas negali įsiskverbti pakankamai giliai, kad galėtų išprovokuoti susirgimą.

Vienintelis kelias, per kurį hipotetiškai gali būti perduota infekcija kitam žmogui, – tiesioginis kraujo perpylimas. Tačiau šiais laikais tokia procedūra nebeatliekama.

Kodėl nėra skiepų nuo Laimo ligos?

Skiepų ir vakcinos nėra greičiausiai dėl to, kad Laimo ligos užsikrėtimo atvejų pasitaiko retai. Juolab, kad gydymas ankstyvose stadijose yra pakankamai efektyvus. Be to, vakcina gali turėti įvairių šalutinių poveikių, kurie gali būti rimtesni nei pats boreliozės susirgimas.

Ar persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas?

Persirgus Laimo liga susidaro gana patvarus imunitetas 5-7 metams. Po to vėl galima užsikrėsti ir sirgti. Reikia pabrėžti, kad imunitetas susidaro tik tam konkrečiam boreliozės sukėlėjo tipui, o tokių sukėlėjų įvairiuose pasaulio regionuose priskaičiuojama daugiau nei 5.

Priežastys (epidemiologija)

Priežastys (epidemiologija)

Laimo ligos (boreliozės) šaltinis – įvairūs laukiniai žinduoliai ir naminiai gyvūnai: šunys, katės, ožkos, karvės, arkliai, paukščiai, kurie iš pamiškių ir pievų į namų teritoriją gali parnešti užsikrėtusių erkių.

Laimo ligos sukėlėjas yra gram-neigiama bakterija, priklausanti spirochetų šeimai. Spirochetos gyvena erkių organizme ir tam tikrų gyvūnų rūšių kraujyje: vabzdžiaėdžių gyvūnų, graužikų, kiškių, paukščių. Užkratą perneša iksodinės erkės, kurios tampa ypač aktyvios pavasarį ir tokios gali likti iki vėlyvo rudens. Užkrėsti žmogų gali tiek suaugusi erkė patelė, tiek nimfa. Kad erkė užkrėstų spirochetomis, ji turi išbūti įsisiurbusi bent 24valandas.

Jei įsisiurbusi erkė bus pašalinta per mažiau nei 24 val. (kai kurių šaltinių teigimu, mažiau nei per 56 val.), tikimybė užsikrėsti Laimo liga yra maža. Per pirmąsias dvi paras erkė pasisavina nedidelį kraujo kiekį, nes tuo metu vyksta jos prisitvirtinimas prie aukos. Maždaug po 48 val. erkė pradeda intensyviai maitintis. Kuo ilgiau ji kontaktuoja su žmogumi, tuo didesnė galimybė borelijoms patekti į organizmą.

Užsikrėsti borelijomis galima įvairiai, nebūtinai tiesiogiai įsisiurbus erkei. Jei erkė neteisingai ištraukiama iš naminio gyvūno kailio, patogeninės bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą per atviras rankų ir kitų kūno dalių žaizdas ir įbrėžimus. Užkratas gali patekti per užsikrėtusiu karvių ir ožkų nepasterizuotą pieną.

Naminiai gyvūnai Laimo ligos sukėlėją gali platinti su šlapimu ir išmatomis. Jų dalelės į žmogaus organizmą gali patekti per pažeistas kūno vietas, nubrozdintą odą ar gleivinę.

Dauguma žmonių, būdami tam tikrose gamtinėse sąlygose ir žinodami apie erkių įsisiurbimo grėsmes, dažniausiai pastebi šiuos gyvius ant savo rūbų ir kūno, laiku juos sunaikina. Vadinasi, užsikrėtimo tikimybė nėra didelė. Aplaidumas ir nepakankama apsauga gali baigtis borelioze.

Simptomai

Simptomai

Kiekvienam žmogui Laimo ligos simptomai pasireiškia individualiai. Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos būklės, gretutinių ligų.

Jei gydytojai jau nustatė ankstyvąją Laimo ligos stadiją, per pirmąsias infekcijos dienas pacientas dažniausiai jaučia į virusinę ligą panašius simptomus: nuovargį, apetito stoką, galvos, raumenų, sąnarių skausmus, kaklo sustingimą, gali pakilti temperatūra. Kažkam gali pasireikšti depresija. Toje srityje, kur buvo įsisiurbusi erkė, padidėja limfmazgiai.

Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, – žiedo formos odos paraudimas. Pradžioje jis gali būti nedidelis, vėliau žiedas plečiasi. Būdinga tai, kad eritemos viduje oda balta, o centre matoma raudona dėmė. Dažniausiai tai būna erkės įkandimo vieta. Tačiau kartais eritema gali atsirasti ir kitur. Pažeista vieta panaši į akį su vyzdžiu. Jei po 1-2  savaičių raudonė išnyksta, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Vis tiek būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma Laimo liga gali pereiti į sunkesnę formą.

Laimo liga turi kelias stadijas. Ankstyvai (lokaliai) stadijai būdinga migruojanti eritema. Atsiradęs žiedo pavidalo paraudimas ryškiais kraštais skausmingas, jaučiamas deginimas, niežti. Bėrimas didėja po keletą centimetrų per dieną, paskui atsiranda ir kitose kūno vietose (pažastyse, kirkšnyje). Negydoma migruojanti eritema dažniausiai išnyksta per keletą savaičių. Reikėtų priminti, kad vieniems žmonėms Laimo ligos pradžioje gali atsirasti dauginės raudonos dėmės odoje, kitiems odos bėrimo išvis nebūna. Rečiau pasitaikantis odos pažeidimas yra limfocitoma, kai erkės įkandimo vietoje susidaro melsvai raudonas mazgelis ar plokštelė (ausų spenelių, krūties spenelių, kapšelio srityje). Pirmai Laimo ligos stadijai būdingi ir kiti simptomai: krečia drebulys, pakyla temperatūra (dažniausiai subfebrili), skauda galvą, maudžia sąnarius, raumenis, jaučiamas nuovargis, padidėja limfmazgiai.

Kartais pirmoji ligos stadija praeina visai be simptomų. Požymiai gali atsirasti net po 2–3 mėnesių. Jei Laimo liga nepradedama gydyti pirmoje stadijoje, po keleto savaičių prasideda antra stadija. Tai reiškia, kad infekcija ima aktyviai plisti. Prasidėjus antrai ligos stadijai, atsiranda neurologinių negalavimų – neuritų, meningito, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas.

Antra ligos stadija gali pasireikšti tada, kai erkės jau seniai užmirštos, pavyzdžiui, žiemą. Jei žmogui nebuvo migruojančios raudonės (eritemos), jis nė neįtarė apie užsikrėtimą, ir liga gali pasireikšti tik antroje stadijoje. Šiuo laikotarpiu jaučiamas kūno skausmas labai apgaulingas. Žmogus paprastai nekarščiuoja, bet jaučia stiprius kaklo, nugaros, sąnarių, raumenų skausmus, kartais akys bijo šviesos, pablogėja klausa. Būdingi pulsuojantys galvos skausmai, sutrinka miegas, žmogus sunkiau susikaupia, pablogėja atmintis.  Antrai Laimo ligos stadijai būdingas veido nervo pažeidimas, kuris pasireiškia vienos, o kartais ir abiejų pusių mimikos raumenų paralyžiumi: veidas atrodo persikreipęs. Jei antroje ligos stadijoje neatsiranda veido nervo paralyžius ar smegenų pažeidimo požymiai, boreliozė gali būti dar ilgiau nediagnozuota. Tiesiog ligonis klaidingai gydomas nuo radikulito. Todėl svarbu žinoti: jei pajutote stiprų stuburo skausmą, kuris nepraeina vartojant vaistus, reikėtų pagalvoti apie tyrimus dėl Laimo ligos.

Negydoma Laimo liga pereina į trečią – vėlyvąją – stadiją. Ji pasireiškia lėtiniu sąnarių, centrinės bei periferinės nervų sistemos, odos pažeidimais. Vienas iš būdingiausių jos požymių – vieno ar abiejų kelių sąnarių artritas. Tačiau trečia Laimo ligos stadija pasitaiko retai, tik tada, jei nesigydoma arba laiku nediagnozuojama. Tai lėtinė Laimo boreliozė. Ji pasireiškia kaip lėtinis atrofinis akrodermatitas (dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus moterims), kuris pastebimas praėjus 6-36 mėnesiams nuo erkės įkandimo. Išsivysto sąnarių (dažniausiai kelio sąnarių) artritas, vėlyvas nervų sistemos pažeidimas.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Laimo ligai nustatyti atliekamas imunologinis kraujo serumo tyrimas. Tačiau jis nėra visiškai patikimas. Jei tyrimas bus atliktas iškart po erkės įsisiurbimo, užsikrėtimo gali ir nerodyti. Nes tik praėjus 2 savaitėms kraujo serume aptinkami specifiniai antikūniai, kovojantys prieš borelijų antigenus. Antra, žmogaus burnoje ir šiaip yra saprofitinių borelijų, kurios turi tokius pat antigenus, kaip ir Laimo ligos sukėlėjos. Taip pat klaidinti gali ir kitos priežastys: kitokių virusų buvimas organizme, gali būti skiepų sukeltos reakcijos ir pan.

Aišku, kuo anksčiau bus diagnozuota Laimo liga, tuo trumpesnis ir sėkmingesnis bus gydymas. Šiuolaikinė medicina iš kraujo plazmos tyrimo gali gana tiksliai nustatyti Laimo ligos sukėlėjo genotipą. Tyrimai daromi ir iš erkės įkandimo vietos paimto eksudato, kai po įsisiurbimo būna praėjusios 3-4 savaitės. Norint įvertinti ligos sunkumą ir organizmo užkrėtimo lygį gali būti atlikta sąnarių rentgenografija, elektroencefalografija, elektrokardiograma, sąnarių punkcija, odos biopsija ir kt.

Vadinasi, tuoj po erkės įsisiurbimo neverta skubėti į laboratoriją tirtis dėl Laimo ligos. Jei žmogaus imunitetas stiprus, kartais jis dar pirmoje ligos stadijoje pats susitvarko su infekcija net negydant. Tačiau dažnai ligą sukeliančios borelijos gali savaites ar net mėnesius išlikti odoje arba su krauju patekti į nervų sistemą, sąnarius, širdį ir tyliai ten tūnoti nesukeldamos simptomų.  

Gydymas

Gydymas

Laimo liga gydoma antibiotikais. Pacientas guldomas į ligoninės infekcinį skyrių. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo greičiau galima tikėtis išgijimo be didesnių komplikacijų.

Tinkama antibiotikų terapija parenkama atsižvelgiant į ligos stadiją, vaistai skiriami pagal ligos sukeltus pažeidimus. Kursas – 10-30 dienų. Vėliau arba kartu su antibiotikais skiriami probiotikai normaliai virškinimo sistemos veiklai palaikyti. Ligoniui būtinai turi būti skirta detoksikacijos terapija, nes Laimo liga sergančiojo organizmas yra stipriai užterštas endotoksinais, kuriuos išskiria borelijos. Ligoniui kasdien reikia išgerti po 2-3 l vandens, jam skiriamas vitaminas C.

Kartu skiriamas ir simptomatinis gydymas. Artrito sukeltiems skausmams malšinti ligoniui išrašomi nesteroidiniai nuskausminamieji ir analgetikai. Jei yra aukšta temperatūra, lengvinamas ir šis simptomas. Gydomi ligoniui pasireiškiantys nerviniai sutrikimai, galimai atsiradusi dilgėlinė ar kitos alerginės reakcijos.

Be abejo, stiprinamas visas organizmas, nes bakterinė infekcija slopina imunitetą, išbalansuoja visų organų ir sistemų veiklą. Papildomai pacientui skiriamos fizioterapinės procedūros, kurių tikslas – sumažinti sąnarių uždegiminius procesus, atstatyti kraujotakos ir periferinės nervų sistemos funkcijas.

Pagrindinis gydymo tikslas – pagreitinti išgijimą nuo migruojančios eritemos ir išvengti sunkesnių vėlyvųjų ligos komplikacijų (artrito, kardito, neurologinių sutrikimų).

Profilaktika

Profilaktika

Jei nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti, tai nuo Laimo ligos vakcinos nėra. Bandymų sukurti vakciną yra buvę, tačiau vakcinacija kėlė abejonių. Pirmiausia, ji brangi, be to, Lietuvoje nedidelė rizika užsikrėsti Laimo liga, kuri, jei jau žmogus užsikrėtė, nesunkiai išgydoma.

Todėl manoma, kad veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra šviečiamoji veikla.

Dirbantiems miške, poilsiaujantiems ir keliaujantiems gamtoje reikėtų žinoti, kad lankantis erkių užkrėstose vietose būtina dėvėti tunkamus drabužius: kelnių galai turi būti užrišti arba sukišti į kojines, rankogaliai užsegti. Reikia saugoti kaklą ir galvą.

Žinoma, karštą vasaros dieną šitaip apsimuturiavus nėra labai komfortiška, todėl neuždengtas kūno vietas ir drabužius būtina apipurkšti cheminiais repelentais.

Grįžus iš gamtos būtina apžiūrėti ne tik kūną, bet ir drabužius (ar neparkeliavo kokia prie jų prisikabinusi erkė).

Prisisiurbusi prie kūno erkė šalinama pincetu ar kitomis priemonėmis, stengiantis gyvį suimti kuo arčiau straubliuko. Negalima erkės tepti aliejumi ar kažkokiomis cheminėmis priemonėmis. Traukti reikia vienu judesiu. Ištrauktą erkę sunaikinti. Po to įsisiurbimo vietą būtina dezinfekuoti. Vėliau tą vietą reikia stebėti apie mėnesį, ar neparaudo, ar neatsirado klaidžiojanti raudonė. Jeigu įsisiurbimo vieta parausta, pablogėja savijauta, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tiems, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai.

Lygiai taip pat reikėtų tikrinti naminius gyvūnus (šunis, kates), kurie vaikštinėja miškingose vietose, pievose, nes ir jie gali prisidėti prie erkių platinimo gyvenamose apylinkėse.

Komplikacijos

Komplikacijos

Laimo liga retai kada praeina be pasekmių. Pirmiausia visam gyvenimui lieka degeneraciniai sąnarių pakitimai, kamuoja artritas. Galimas periferinių nervų paralyžius, nerviniai ir psichikos sutrikimai, net silpnaprotystė.

Ligos metu sutrinka širdies ir kraujagyslių veikla, šie simptomai kartais lieka ir po gydymo. Galimos ir kitos komplikacijos: klausos praradimas, aklumas, gerybiniai odos augliai buvusioje erkės įsisiurbimo vietoje.

Laimo ligos (boreliozės) pasekmės dažniausiai gresia, jei nesigydoma pirmoje stadijoje, nes antroje ir trečioje susirgimas laikomas lėtiniu, jau paveikiamos svarbios organizmo veiklos sistemos. Liga gali baigtis invalidumu, o kraštutiniais atvejais – mirtimi.


Pasidalink su draugais!