Meningitas

Vien išgirdus ligos pavadinimą meningitas daugeliui pasidaro nejauku, nes susirgimas labai pavojingas, dažnai baigiasi su didesnėmis ar mažesnėmis pasekmėmis, o kartais ir mirtimi. Bet dėl ramybės reikėtų pasakyti, kad tai nėra labai dažnas susirgimas, kaip, pavyzdžiui, gripas, o pastaraisiais metais, kai gydymas pradedamas laiku, mirties atvejų neužfiksuota.

Meningitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus, sukeliantis jų bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Rimčiausia sukeliama komplikacija – galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) susiformavimas.

Meningito sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu, tiesioginis  šaltinis gali būti sergantis žmogus, kuris čiaudi, kosi ir skleidžia infekciją. Ją galima pasigauti bet kur – visuomeniniame transporte, prekybos centre ir net poliklinikoje.

Užsikrėsti galima per burną ir nešvarias rankas, atvirus vandens telkinius ir maistą, viešuosius tualetus. Dar galimi ir kiti užsikrėtimo keliai, pavyzdžiui, gimdymo metu ir visai vasariškai-kasdieniškas – įsisiurbus erkei ar įgėlus uodui.

Vaikų darželiuose ir mokyklose infekcija gali sukelti tikrą epidemiją.

Meningito priežastimi gali tapti silpnas imunitetas, negebantis apginti organizmą nuo infekcijos. Paprastai imunitetas nusilpta persirgus infekcinėmis ligomis (gripu, otitu, angina, laringitu, pneumonija ir kt.), dėl chroniškų ligų (tuberkuliozės, ŽIV, sifilio, bruceliozės, kepenų cirozės, sinusito, cukrinio diabeto ir kt.). Enterovirusinę infekciją gali sukelti ir pūslelinės virusas, tymai, kiaulytė, raudoniukė.

Imunitetą silpnina nuolatiniai stresai, alinančios dietos, vitaminų trūkumas, patirtos galvos ir nugaros traumos, peršalimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, besaikis vaistų vartojimas.

Bakterinis meningitas pavojingesnis nei virusinis. Ypač pavojingi meningokokas, pneumokokas ir tuberkuliozės bakterijų sukeltas meningitas. Persirgus šiomis ligomis galimos įvairios komplikacijos ir liekamieji reiškiniai.

Mažiau pavojingas virusinis meningitas, kurį sukelia enterovirusai, ligą gali pernešti erkės. Labai retais atvejais meningito priežastimi gali būti grybeliai, bet jie pavojingi tik žmonėms su labai silpnu imunitetu.

Kaip ir dauguma užkrečiamųjų ligų, meningitas turi inkubacinį periodą: nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų praeina 2-4 dienos, bet gali užtrukti ir iki 18 dienų.
Pats pavojingiausias – reaktyvus meningitas. Dažniausiai jį vadina žaibišku dėl jo greitos klinikos. Jei medicininė pagalba suteikiama pavėluotai, pacientas gali atsidurti komoje ir mirti nuo daugybės pūlinių židinių galvos smegenyse. Jei gydymas bus pradėtas per pirmas 2 paras, tragiškų pasekmių galima išvengti, nors grėsmė gyvybei vis dėlto išlieka.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tiesa, kad pirminės grandies specialistai kartais nepastebi meningito pradžios?

Taip gali nutikti, nes pačioje pradinėje stadijoje meningitas neturi specifinių simptomų. Tikrieji simptomai pasirodo gal tik kitą parą. Kartais tie simptomai gali atsirasti ir po savaitės. Kai kuriais atvejais anksti diagnozuoti smegenų uždegimo neįmanoma net darant vizualinius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinį rezonansą. Aparatai smegenų pakitimų gali ir nerodyti, jie gali išryškėti tik po kelių dienų. Jei antrą ligos dieną gydytojas padarė kompiuterinę smegenų tomografiją ar magnetinį rezonansą ir vaizdas nerado pakitimų, dar negalima sakyti, kad nėra ligos. Iš pradžių 2-3 dienas meningitas gali reikštis paprastu karščiavimu. Paskui pradeda skaudėti galvą. Tačiau šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms: susirgus gripu, plaučių uždegimu. Turbūt todėl šeimos gydytojas, pas kurį po pirmo pasirodymo tikrai nevaikštome kasdien, meningito gali ir nediagnozuoti.

Ar tiesa, kad smegenų uždegimą gali išprovokuoti maudynės atviruose vandens telkiniuose?

Jeigu vandens telkinys užkrėstas žmonių fekalijomis, per jas gali išsiskirti enterovirusai. Patekę į žmogaus organizmą jie išprovokuoja meningitą. Galima užsikrėsti ir per nešvarias rankas, kurias nusiplovėme užkrėstame vandenyje. Jei žmogaus imunitetas nusilpęs, atsirasti ligai nedaug tereikia. Beje, bet koks sušalimas, taip pat ir vandenyje, didina tikimybę susirgti ne tik meningitu, bet ir kita peršalimo liga.

Kaip persirgtas meningitas paveikia tolesnį gyvenimą?

Meningitas nėra ta liga, kuri paleidžia ligonį be pasekmių. Viskas priklauso nuo smegenų uždegimo sukėlėjo, nuo ligonio imuninės sistemos, be abejo, nuo gydymo. Po erkinio encefalito gal tik apie 20 proc. ligonių visiškai pasveiksta, kiti siunčiami į reabilitaciją. Mirštamumas nuo bakterinio encefalito gali siekti apie 5 proc., o štai žaibinės meningokokinės infekcijos formos atveju mirštamumas labai didelis. Jei pasiekiama trečia ligos stadija, deja, mirštamumas 100 proc.

Kai ištinka žaibinė meningito forma, jau nieko nebeįmanoma padaryti?

Jei tai pirma stadija, dar įmanoma. Kuo anksčiau žmogus pradedamas gydyti antibiotikais, tuo tikimybė išgyventi didesnė. Be to, nuo meningokoko B yra vakcina, tik ji nekompensuojama. Dažniausiai medikai susiduria su jaunų žmonių mirtimis.

Ar būtina skiepytis nuo meningito?

Būtina ar ne, kiekvienas sprendžia pats. Čia tas pats, kaip su skiepais nuo gripo. Labai skaudu matyti sunkiai sergančius, yra galimybė tokių ligų išvengti.

Ar persirgus virusiniu meningitu įgyjamas imunitetas?

Virusinis meningitas nėra toks pavojingas, kaip bakterinis. Retai pasitaiko sunkių jo formų. Tačiau gera žinia ta, kad persirgus virusiniu meningitu įgyjamas gana tvirtas imunitetas.

Simptomai

Simptomai

Labai svarbu teisingai atpažinti ligos simptomus, nes nuo to priklausys diagnozė ir tolimesnis gydymas. Klasikiniai simptomai, kuriais pasireiškia meningitas – tai karščiavimas, stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, dirglumas, odos išbėrimai, kaklo raumenų sąstingis (ligonis negali prilenkti smakro prie krūtinės), akys bijo šviesos.

Manoma, kad meningitas labiausiai pavojingas vaikams, todėl tėvai turėtų labai greitai jo simptomus atpažinti ir kreiptis į medikus.

Vienas iš požymių – staigi karštinė, vaiką krečia drebulys, jis skundžiasi, kad šalta. Greitai kylanti temperatūra gali būti ir kito susirgimo priežastis, todėl būtina atkreipti dėmesį į kitus simptomus.

Meningito atveju galvos skausmas būna toks stiprus, kad atrodo, jog ji plyš, dažniausiai skausmas pereina ir į kaklą. Naujagimiams aiškiai matomas paburkęs momenėlis.

Vaikas negali sufokusuoti žvilgsnio į objektą, jam dvejinasi akyse, vaizdas neryškus. Kartais pastebimas akių žvairumas.

Vaikų meningito požymis – dėl pykinimo dingęs apetitas, ligonis vemia, jam skauda pilvą.

Dar vienas specifinis požymis – jautrumas šviesai. Vaikui nuo ryškios šviesos ašaroja akys, dar stipriau skauda galvą ir pykina.

Reikėtų atkreipti dėmesį į sergančio vaiko pozą. Dėl pakaušio raumenų frigidiškumo ant šono gulintis ligonis galvą laiko atloštą atgal ir sulenkęs kojas. Kaip ir vyresnio amžiaus ligoniams, vaikams taip pat pasireiškia Brudzinskio ir Kernigo sindromai (apie juos išsamiau rašoma skyrelyje apie meningito diagnozavimą).
Meningito atveju galimi odos išbėrimai. Ar jie yra tikrai meningito požymis (nes berti gali ir dėl kitų priežasčių), galima patikrinti su paprasčiausia stikline. Reikia paimti balto lygaus stiklo stiklinę ir jos šoną prispausti prie išbertos vietos. Jei toje vietoje išbėrimas pabąla, vadinasi, tai ne meningito simptomas; jei žiūrint pro stiklinės šoną išbėrimas matomas, tai greičiausiai meningitas.

Jei ligonio būklė tikrai sunki – meningitas tai ar kitas negalavimas, – būtina kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, sergančiajam reikia duoti visišką ramybę, pritemdyti šviesą.

Visi paminėti simptomai panašiai pasireiškia ir suaugusiems.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Kadangi pirmieji meningito simptomai panašūs į gripo, medikai naudoja paprastą atpažinimo testą, kurį galima atlikti ir namų sąlygom. Ligonį reikėtų paguldyti ant nugaros, pakelti kojas ir sulenkti per kelius, kad nuo dubens susidarytų 90 laipsnių kampas. Jei ligonis susirgo meningitu, jis savarankiškai nesugebės ištiesti kojų per kelius. Medicinoje šis simptomas vadinamas Brudzinskio simptomu.

Kitas metodas, pavadintas Kernigo vardu, irgi leidžia patikrinti, ar negalavimas yra meningitas. Šiuo atveju reikės atlikti 4 testo žingsnius. Pirmas: jei ligonio galvą palenksime į priekį, tai kartu lenksis ir kojos per kelius. Antras: lygiai taip pat kojos lenksis per kelius, jei paspausime gaktą (iškilumą pilvo apačioje virš lytinių organų). Trečias: jei lenksime prie pilvo vieną koją, kartu kils ir lenksis kita. Ketvirtas: paspaudus ligonio skruostą, jis nevalingai pakels pečius ir sulenks rankas per alkūnes.

Taigi jei paminėti testo veiksmai rodo meningito simptomus, reikia nedelsiant ligonį gabenti į ligoninę. Ten paciento tyrimas atliekamas iškart, kai tik jis patenka į priėmimo skyrių: paimama kraujo, atliekama kompiuterinė tomografija. Ligonį pirmiausia apžiūri gydytojai infektologas ir neurologas. Jei įtariamas pūlinis meningitas, būtina atlikti liumbalinę (juosmeninę) punkciją. Tai procedūra, kurios metu į nugaros smegenų kanalą duriama adata ir paimama smegenų skysčio. Šiuo tyrimu galima tiksliai nustatyti ligos sukėlėją ir skirti tinkamą gydymo būdą. Kad ir kaip grėsmingai skambėtų, bet smegenų skysčio tyrimas iki šiol yra vienintelė patikima diagnostinė priemonė, kuri šimtu procentų leidžia diagnozuoti neuroinfekciją.

Žmonės kartais prisibijo intervencijų į nugaros smegenis. Tačiau medikai užtikrina, kad smegenų skysčio tyrimas nesukelia jokių komplikacijų ir nėra pavojingas. Žmogaus nugaros smegenys baigiasi ties pirmuoju juosmens slanksteliu, o punkcija atliekama tarp trečio ir ketvirto. Ten jau nugaros smegenų nėra, tad jokie pažeidimai, galintys pasibaigti paralyžiumi, negresia.

Ši procedūra nėra skausminga, nes atliekama su vietiniu nuskausminimu.

Meningito tipą gydytojai jau iš dalies gali diagnozuoti pagal tai, koks nugaros smegenų skystis ištekėjo. Šiaip tas skystis dažniausiai teka aktyviai, čiurkšle. Esant pirminiam virusiniam (seroziniam) meningitui skystis būna gana skaidrus, esant pūliniam – drumstas, žaliai-geltonas. Vėliau laboratoriniai tyrimai parodo, kiek tame skystyje yra limfocitų, gliukozės, baltymo, kokios dominuoja bakterijos.

Gydymas

Gydymas

Tik įtarus meningito infekciją, ligonis būtinai guldomas į infekcinį skyrių. Jokiu būdu negalima pradėti gydytis namuose liaudiškom priemonėm arba savarankiškai. Su meningitu juokai menki.

Jei po smegenų skysčio tyrimo patvirtinama bakterinio meningito diagnozė, ligoniui iškart skiriami antibiotikai. Kartu taikomi vaistai, mažinantys smegenų paburkimą, reguliuojamas kvėpavimas ir palaikoma širdies veikla. Ligonis gauna nuskausminamųjų, priešuždegiminių vaistų.

Bakterinis meningitas trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio ar ilgiau, nelygu koks ligos sukėlėjas, koks organizmo atsparumas ir ar nėra gretutinių susirgimų.

Pūlinis meningitas pirmiausia gydomas sulfanilamidais ir antibiotikais (dažniausiai penicilinu). Jei per pirmas tris dienas gydymas neefektyvus, skiriami pusiau sintetiniai antibiotikai ir įvairios jų kombinacijos. Per dvi savaites dažniausiai pastebimas pagerėjimas.

Gydant tuberkuliozinį meningitą sergančiajam leidžiamos kombinuotos 2-3 antibiotikų rūšių injekcijos.

Kadangi iškart nustatyti meningito sukėlėją pavyksta tik 20 proc. atvejų, ligoninėse naudojami plataus spektro antibiotikai, kurie leidžia kovoti su beveik visais galimais sukėlėjais. Gydymo kursas trunka ne mažiau 10 dienų, tačiau kartais užtrunka ir ilgiau, jei nustatomas, pavyzdžiui, pūlinis meningitas. Ypač sunkiais atvejais ligoniui paskiriamos endoliumbalinės injekcijos, kai antibiotikai leidžiami tiesiai į stuburo smegenų kanalą.

Po stacionarinio gydymo pacientas gali būti toliau gydomas ambulatoriškai, nukreiptas į reabilitacijos įstaigą. Sveikatai atstatyti atliekama nemažai procedūrų: mitybos ir medikamentinė korekcija, psichoterapija ir fizioterapinės procedūros. Po meningito dažniausiai taikomos elektroforezė, magnetinė ir refleksoterapija, homeopatija, vandens ir purvo vonios.

Profilaktika

Profilaktika

Pagal statistiką, sergamumas meningitu padažnėja šaltuoju metų laiku, tačiau pasitaiko atvejų, kai susergama ir vasarą. Todėl kiekvienam iškyla klausimas:  kaip apsisaugoti nuo meningito?

Kaip ir kitų infekcijų atvejais, svarbu užtikrinti kuo mažesnį kontaktą su sergančiu. Visų infekcijų profilaktikai rekomenduojama dažnai vėdinti patalpas, kur būna daugiau žmonių. Profilaktika antibiotikais skiriama tik asmenims, kurie turėjo sąlyčio su ligoniu.

Galima vakcinacija nuo bakterinio meningito, skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai, taip pat ir suaugę. Tačiau, kaip teigia patys medikai, tai nėra šimtaprocentinė apsisaugojimo priemonė. Pavyzdžiui, meningokokas, kaip ir gripo virusas, turi keletą atmainų, todėl sunku prognozuoti, kokia bakterija gali „prikibti“. Lietuvoje labiausiai paplitęs B tipo meningokokas, tačiau skiepai nuo jo visiškai neapsaugo. Dar reikia turėti galvoje, kad nemažai žmonių yra meningokoko nešiotojai: patys jie gali ir nesusirgti, tačiau kitus apkrėsti gali.

Pagrindinė profilaktinė priemonė – imuniteto stiprinimas: grūdinimasis, sportas, savalaikis infekcinių ir chroniškų ligų gydymas, subalansuota mityba. Jei tenka nuolat būti vietose, kur daug žmonių (mokyklose, vaikų darželiuose, gydymo įstaigose), galima papildomai vartoti imunitetą stiprinančius vitaminus, papildus.

Jei šeimoje kažkas susirgo meningitu, ligonį būtina izoliuoti. Sergantieji jokiu būdu negali būti gydomi namie, tik ligoninėje. Visiems šeimos nariams, bendradarbiams, turėjusiems kontaktų su sergančiuoju, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai.

Ne tik meningito, bet ir kitų bakterinių ir virusinių susirgimų profilaktinė priemonė – rankų plovimas. Plauti reikia ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgį, bet ir grįžus iš parduotuvės, kur mes nuolat liečiame prekių krepšius ir vežimėlius, pasinaudojus viešuoju transportu, grįžus iš renginio. Jei nepavyksta greitai pasiekti čiaupo ir muilo, visada galima su savimi nešiotis dezinfekuojančio skysčio buteliuką ar drėgnų antibakterinių servetėlių, kuriomis nušluostomos rankos.

Gydytojai pataria kuo mažiau neplautomis rankomis liesti savo veidą, imti maistą. Žiemos sezonu reikėtų nepatingėti dažniau išsiskalbti pirštines.

Komplikacijos

Komplikacijos

Ar pavyks visiškai pasveikti po meningito, priklauso nuo daugelio faktorių. Dažniausiai liekamųjų reiškinių nebūna, bet yra nemažai atvejų, kai po persirgto meningito dar ilgai kamuoja nuolatiniai galvos skausmai, jaučiamas nuovargis, pastebimi atminties sutrikimai, pasireiškia intelekto problemos. Tai gali trukti iki 12 mėnesių.

Brandžiame amžiuje dėl persirgto meningito gali išsivystyti glaukoma.

Persirgus bakteriniu encefalitu pasekmės priklauso nuo ligonio amžiaus.  Naujagimius ir kūdikius gali ilgai  kamuoti vidinis kaukolės spaudimas, centrinės nervų sistemos ir veido raumenų funkcijos pakitimai. Dėl to, kad galvos smegenyse būna susikaupę pūlių, vėliau tai gali atsiliepti kai kurioms vaiko gyvybinėms funkcijoms.

Vyresniems vaikams po persirgto bakterinio meningito gali sutrikti klausos, regėjimo ir kognityvinės funkcijos (gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją). Gali išsivystyti žvairumas. Persirgus infekciniu meningitu kartais sutrinka nugaros smegenų skysčių cirkuliacija, vaikai alpsta, jiems užeina traukuliai ir net ištinka koma. Jei meningitas buvo žaibinis, vėliau gali kartotis epilepsijos priepuoliai, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, inkstų nepakankamumas.

Suaugusiems persirgto meningito pasekmės – galvos skausmai, ypač keičiantis orams arba pervargus, rečiau pasitaiko koncentracijos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai. Kai kam sutrinka psichika, pastebimas emocinis nestabilumas. Kaip vaikams, taip ir suaugusiems gresia širdies, inkstų nepakankamumas.

Ligoniai, kurie persirgo bet kuria meningito forma, turi būti ir toliau gydytojų stebimi, jiems nustatytas griežtas dienos darbo ir poilsio rėžimas, subalansuota mityba ir sumažintas fizinis krūvis. Reabilitacijos laikotarpiu rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną maistą, kuriame gausu baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų.

Savalaikis ir teisingas gydymas daugeliu atvejų po persirgto meningito nepalieka sunkių pasekmių. Jei ir prireikia atstatyti pažeistas funkcijas, atstatymo laikotarpis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.


Pasidalink su draugais!