Miežis

Miežis – tai ūmus akies voko liaukų uždegimas, kurio metu susiformuoja pūlinys, kartais galintis sukelti didesnių ar mažesnių komplikacijų. Medicininis pavadinimas – hordeolumas (hordeolum).

Miežis gali atsirasti bet kuriame amžiuje – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Dažniausiai paveikia nusilpusius, kitomis lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems sutrikusi medžiagų apykaita ir bendras organizmo imunitetas.

Pagal atsiradimo vietą miežis gali būti išorinis ir vidinis. Dažniausiai pasitaiko išorinis miežis, kuriam esant pūlingas procesas apima akies voko riebalinę liauką (Ceiso liauką) ir blakstienos folikulą. Vidinis miežis susiformuoja vidinėje voko pusėje, kai infekcija patenka į Meibomo riebalinę liauką, kurios latakai atsiveria į voko kraštą šalia blakstienų ir prasideda uždegiminis procesas.

Pagal tipą miežis dar gali būti ir šaltas. Šaltas miežis dažniausiai išauga nepastebimai, vystosi lėtai ir gali išsilaikyti 1-2 mėnesius, o vėliau savaime išnyksta. Prasideda panašiai, kaip ūmus vidinis miežis, bet po kelių dienų voko paraudimas praeina, lieka sukietėjęs neskausmingas mazgelis, kuris kartais matomas voko išorėje.

Miežis dažniau išauga moterims (jos dažniau liečia akis, naudoja kosmetiką) ir vaikams (nes nepaiso rankų higienos ir liečia akis). Taip pat rizikos grupei priklauso riebios odos tipo žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar skrandžio ir žarnyno ligomis, nešiojantys kontaktinius lęšius, taip pat sergantys imunosupresinėmis ligomis.

Miežio vystymąsi sąlygoja 2 pagrindiniai faktoriai – nusilpęs imunitetas ir bakterijos patekimas po oda. 90- 95 proc. atvejų išorinį ir vidinį miežį sukelia bakterija, vadinama Staphylococcus aureus.

Stafilokokas paprastai gyvena žmogaus odos paviršiuje, bet organizmo apsauginės funkcijos saugo, kad jis nepatektų į organizmo vidų. Todėl imuninė sistema čia vaidina svarbų vaidmenį.

Miežio vystymasis prasideda nuo infekcijos patekimo į blakstienos folikulą: bakterinė infekcija  prasiskverbia į blakstienos svogūnėlį arba į nedidelę svogūnėlio atšaką – riebalinę Ceiso liauką. Jei infekcija patenka po voku, ji gali įsitvirtinti Meibomo liaukoje. Toliau bakterija ima daugintis ir sukelia uždegiminį procesą. Uždegimo apimtame svogūnėlyje miršta sveikos ląstelės, prasideda jų irimo procesas. Pažeista vieta pradeda tinti, raudonuoti sudarydama sukietėjimą, ima niežėti ir skaudėti.

Pūlinys paprastai susidaro po 2-4 dienų, o vadinamasis „grūdas“ susiformuoja 3-7 dieną nuo infekcijos patekimo. Jei infekcija didelė, o žmogaus imunitetas nusilpęs, gali pakilti temperatūra, pablogėti bendra savijauta. Miežiui pratrūkus pajuntamas palengvėjimas ir prasideda gijimo procesas. Retais atvejais, jei miežis negyja apie mėnesį ir nerodo požymių, kad pratrūks, reikalinga chirurginė procedūra.

Yra keturios miežio uždegiminio proceso vystymosi stadijos:

  1. Pūlingo židinio formavimasis. Pažeista vieta parausta, patinsta, liečiant skauda. Diskomfortas didėja judinant voką.
  2. Pūlinio brendimas. Šiame etape infekcijos židinys gali pratrūkti arba nepratrūkęs virsti į kietą pūlingą kapsulę. Žmogui gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, pažeista akis bijo šviesos. Būklę palengvinti gali gydytojo skirti vaistai.
  3. Pratrūkimas. Jei miežio vystymasis vyksta normaliai, tai po kelių dienų jis pats pratrūksta. Jei taip neįvyksta ir gresia lėtinis procesas, gydytojas gali nuspręsti miežį pašalinti chirurginiu būdu.
  4. Gijimas. Jei pratrūkus miežiui neįvyksta komplikacijų, pūlinės kapsulės žaizdelė užgyja per 5-7 dienas. Per tą laiką uždegimas praeina, mažėja patinimas, paraudimas ir nurimsta skausmas. Gijimą pagerina gydytojo išrašyti regeneruojantys tepalai.
Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visada būtina dėl miežio kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai žmonės apsieina ir be medikų, bet kartais jų pagalbos gali prireikti. Jei labai pablogėjo bendra savijauta, pakilo aukšta temperatūra, stipriai užtino akis, susiformavo ne vienas, o keli miežiai ir jie nuolat kartojasi, reikalinga gydytojo konsultacija. Taip pat, jeigu užtrunka gijimo procesas, susidaręs pūlinys savaime nepratrūksta, būtų tikslinga gydytojo konsultacija dėl chirurginio gydymo atveriant pūlinį ir jį išvalant. Gydytojo pagalbos gali prireikti nebūtinai dėl ūminio proceso, bet ir dėl šaltojo miežio, jeigu jis užauga toks didelis, kad pradeda spausti akies obuolį ir sukelia diskomforto jausmą, ypač vaikams tai gali sąlygoti astigmatizmą.

Ar miežis užkrečiamas?

Miežis nėra užkrečiamas, tačiau jį sukėlusią bakteriją galima pernešti kitam žmogui. Stafilokoko bakterija gyvena žmogaus ir daugumos gyvūnų gleivinėse bei ant odos. Patekusi į riebalines akies voko liaukas, ji sukelia uždegimą ir gali išprovokuoti miežio atsiradimą.

Dažniausiai ši bakterija į akis patenka per nešvarias rankas. Būtent dėl šios priežasties miežis dažnai pasitaiko vaikams. Stafilokokas į akis gali patekti nuo pagalvės, ant kurios miegojo infekuotas žmogus ar pasinaudojus rankšluosčiu, kuriuo šis šluostėsi veidą.

Kaip apsisaugoti nuo miežio? Svarbiausias dalykas – imunitetas, kurį kartojantis miežiams, reikėtų stiprinti)

Specifinių priemonių, kurios apsaugotų nuo miežio, nėra. Svarbiausias dalykas – rankų higiena ir  stiprus imunitetas. Ypač juo reikėtų susirūpinti, jei miežis kartojasi. Reikėtų atprasti be reikalo liesti veidą, ypač akis. Nereikėtų naudotis bendrais veido rankšluosčiais, patalyne. Moterys turėtų naudotis tik savo ir kokybiškomis makiažo priemonėmis. Jei pasirodė pirmieji nežymūs galimai miežio požymiai, reikėtų iškart pradėti gydymą: dėti šildančius sausus kompresus, naudoti antibiotikų tepalą ir lašus į akis.

Ką daryti, kad miežis greičiau subręstų?

Galima panaudoti kompleksinę metodiką iš konservatyviosios ir liaudies medicinos. Kol miežis bręsta, galima dėti šiltus druskos skiedinio, virto kiaušinio, propolio kompresus. Reikia nepamiršti, kad jau subrendusio miežio, kai susiformuoja pūlinga viršūnė, nei prideginti, nei šildyti negalima. Nes tai gali išprovokuoti infekcijos plitimą. Vis dėlto patiems imtis kažkokių priemonių nerekomenduojama. Gydytojas gali skirti priešuždegiminių lašų ir tik miežiui pratrūkus galima pažeistą akį plauti ramunėlių, medetkų, alijošiaus užpilais.

Ar tikrai staiga ir stipriai išgąsdinus žmogų, jam miežis praeina?

Visiškai nelogiškas metodas. Taip, kartais miežis gali pranykti net ir negydomas. Bet tikrai ne nuo to, kad kažkas jį „išgąsdino“. Tiek žmogaus gąsdinimai, tiek spjūvis jam į akį – prietarus ar raganavimą primenančios metodikos, kurių šiuolaikinis žmogus neturėtų naudoti. Yra pakankamai medikamentų, kurių poveikis kur kas efektyvesnis nei kažkieno seilės.

Kokių yra liaudiškų miežio gydymo priemonių, kurių vartojimui neprieštarauja šiuolaikinė medicina?

Tarp efektyvių priemonių šiltiems šlapiems kompresams paminėtinas obuolių actas, juodoji ir žalioji arbata, ramunėlių ir medetkų žiedų, krapų sėklų užpilai. Vidiniam miežiui šildyti tinka trauklapių arbatos kompresas. Vaistažoles geriausia pirkti vaistinėje, o ne turgelyje nuo bobutės. Bręstantį miežį galima tepti alijošiaus lapo sultimis, dėti karštame vandenyje išmirkytus lauro lapus. Tačiau šiuolaikinė medicina labiau rekomenduoja sausus šiltus kompresus, kadangi dedant šlapią kompresą galimas kontaktas su akies gleivine, tai gali dar labiau sudirginti akį. Šiltiems sausiems kompresams naudojama druska (pakaitinti keptuvėje ir supilti į drobinį maišelį), neluptas virtas kiaušinis ar su lupenomis virta bulvė.

Ar miežis pavojingas nėščiosioms?

Nėštumo metu šiek tiek nusilpsta imunitetas, todėl kyla pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, tarp jų ir miežiu. Būsimai mamai jau ankstyvoje miežio stadijoje kreiptis į gydytoją, kuris išrašys tinkamus medikamentus ir pakonsultuos dėl taikytinų procedūrų.

Priežastys

Priežastys

Dažniausias (apie 90-95 proc. atvejų) miežio sukėlėjas – auksinis stafilokokas, kuris plinta oro lašeliniu, buitinio kontakto, per maistą ir medicininiu keliu. Užsikrečiama, kai nepaisoma rankų higienos ir liečiamas veidas, akys. Infekcija į akis gali patekti ne tik per nešvarias rankas, bet ir aplinkos dulkes, net pasinaudojus svetimu rankšluosčiu, išmiegojus svetimoje lovoje (su dulkių erkutėmis).

Tarp svarbiausių miežio atsiradimo priežasčių paminėtinos šios:

  • Organizmo gynybinių funkcijų (imuniteto) susilpnėjimas. Sveiko žmogaus imuninė sistema nesunkiai kontroliuoja sąlyginai patogeninių mikroorganizmų aktyvumą. Bet kai imunitetas nusilpęs, organizmas darosi nebepajėgus kovoti ir infekcija „užima pozicijasׅ“. Įtakos gali turėti net paprasčiausias persišaldymas, kurio metu organizmas patiria didelį stresą, kai žmogus patiria daug nervinės, psichologinės įtampos.
  • Lėtinės infekcijos. Labai dažnai įvairių lėtinių ligų recidyvai priverčia organizmo imuninę sistemą dirbti avariniu rėžimu, kad likviduotų atsirandančius infekcijos židinius. Palaipsniui tai išvargina ir susilpnina imuninę sistemą, organizmas pasidaro nebepajėgus kovoti su infekcijomis.
  • Nekokybiškos akių kosmetikos priemonių naudojimas. Tokios priemonės dirgina odą, užkemša blakstienų svogūnėlių maišelius ir sukelia uždegimą.
  • Virškinimo sistemos ligos. Sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai, sutrinka maisto medžiagų, tarp jų ir vitaminų, įsisavinimo, apykaitos ir šalinimo funkcijos. Tai neigiamai veikia imunitetą.
  • Asmeninės higienos nepaisymas (neplautos rankos ir įprotis jomis liesti akis, naudojimasis nešvariais rankšluosčiais, patalyne ir pan.)

Be išvardintų, gali būti ir kitos miežio atsiradimo priežastys:

  • ilgalaikės badavimo dietos,
  • žalingi įpročiai,
  • dienos rėžimo nepaisymas,
  • stresai, pervargimas,
  • persirgtos infekcinės ligos,
  • parazitų invazijos,
  • endokrininės sistemos sutrikimai,
  • kai kurių medikamentų vartojimas,
  • įvairios akių ligos (konjunktyvitas, keratitas),
  • alerginės reakcijos, tarp jų ir akių,
  • padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis kraujyje,
  • diabetas ir nutukimas,
  • akių traumos, svetimkūnių patekimas į akis.

 

Simptomai

Simptomai

Nustatyti miežį pačioje pradinėje stadijoje gana paprasta, bet daugelis žmonių paprasčiausiai nekreipia dėmesio į nedidelį patinimą. Bet jei laiku nebus pradėtas gydymas ir uždegiminis procesas vystysis, miežis didės, susiformuos pūlinys, pasidarys sunku mirksėti ar net atmerkti akį, kuri bus jautri šviesai ir ašaros. Gali net pakilti nedidelė temperatūra.

Pasitaiko, kad išorinis miežis pratrūksta, iš jo išteka susikaupę pūliai ir žmogui palengvėja. Tačiau kyla pavojus, kad infekcija gali patekti į akis, susidarys blakstienų defektai ar voko žaizda. Esant vidiniam miežiui pūlinys paprastai nepratrūksta, o tiesiog rezorbuojasi, liaudiškai tariant – „išsivaikšto“.

Pagrindiniai akies miežio simptomai yra tokie:

  • Akies voko patinimas. Jei uždegimas yra vidinis, tai patinimas gana didelis, nes sutrinka limfos tekėjimas.
  • Voko paraudimas.
  • Paraudusi akies gleivinė. Paraudimas kasdien vis didėja, ypač prieš pratrūkstant pūliniui (akis atrodo tarsi užlieta kraujo).
  • Susidaro traiškanos tarp blakstienų.
  • Pūlinio susidarymo vietoje jaučiamas stiprus tempimas, skausmas. Patinimas yra apvalios formos, infekcijos židinys primena grūdą ar kruopą.
  • Po 3-4 dienų nuo pirmųjų simptomų pasirodymo miežio viršūnėje pro ploną odos sluoksnį matomas drumstai baltas skystis. Gydytojai griežtai draudžia pacientams patiems išspausti ar pradurti pūlinį, kadangi infekcija gali dar labiau išplisti.
  • Kai kuriais atvejais šalia jau esančio pūlinio susidaro nauji židiniai, todėl gijimas užsitęsia ir atsiranda komplikacijų rizika.
  • Po 4-5 parų pūlinys pratrūksta ir skystis (pūlingas sekretas) išteka.

Išorinis miežis mažiau pavojingas nei vidinis, nes pratrūkęs pūlinys tiesiog išteka ant akies gleivinės, akį galima tiesiog saugiai nuplauti. Kartais pūlinys nesusidaro ir patinimas savaime praeina per porą dienų.  Jei infekcija nepraeina ilgiau, žmogus gali jausti galvos skausmą, silpnumą, gali net pakilti nedidelė temperatūra. Kai kurie pacientai patiria nervinį akies tiką, patinsta aplinkiniai limfmazgiai.

Užsikimšus Meibomo riebalinei voko liaukutei, joje gali išsivystyti šaltas miežis. Prasideda jis paraudimu, bet po kelių dienų jis praeina ir lieka tik kietas mazgelis, kuris nėra skausmingas. Jis kartais matomas voko išorėje, bet geriausiai matomas tik išvertus voką. Per porą mėnesių šaltas miežis gali išnykti savaime be gydymo.

 

Gydymas

Gydymas

Miežis nėra labai pavojingas užkrėtimas, tačiau nereikėtų į jį numoti ranka. Gydymas pradedamas tik pasirodžius pirmiesiems simptomams. Miežiui bręstant turi būti taikomas medikamentinis gydymas. Todėl pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, o prireikus ir pas oftalmologą, kuris apžiūrėtų uždegimo paveiktą akį ir paskirtų vaistus.

Pasirodžius miežio simptomams moterys iškart turėtų nusivalyti nuo akių kosmetiką ir per visą gydymo laiką jos nenaudoti. Akis liesti galima tik švariai nusiplovus rankas. Galima uždėti drėgną arba sausą šildantį kompresą, palaikyti 10 minučių. Šlapias kompresas daromas su šiltu ir švariu vandeniu sudrėkintu medžiagos ar vatos gabalėliu, dažniausiai naudojami vaistažolių užpilai. Naudojant sausą būdą dedama karšta bulvė, kuri suvyniojama į švarų audeklą ir priglaudžiama prie akies. Procedūras reikėtų kartoti 3-4 kartus per dieną.

Jei miežis pūliuoja, šilti kompresai padės jam greičiau natūraliai plyšti ir sumažinti skausmą. Kai miežis pratrūksta, jo šildyti nebegalima, todėl toliau rekomenduojama naudoti specialius gydomuosius lašus arba tepalus. Jokiu būdu pūlinio negalima spausti kaip spuogo, nes infekcija gali patekti į kraują.

Nors miežis kai kam atrodo nesunkus negalavimas, vis dėlto reikėtų kreiptis į gydytoją, o ypač, kai: pakyla temperatūra,

  • patinsta abu vokai ir akis neatsimerkia,
  • paraudonuoja visas akies obuolys,
  • susikaupia daug pūlių,
  • stiprėja skausmas,
  • sutrinka regėjimas,
  • užsitęsia gijimo procesas ir kartojasi infekcija.

Atsiradus miežiui kartais galima tikėtis nedarbingumo pažymos (jei akies infekcija trukdo žmogaus darbui). Jei miežis vis kartojasi, vadinasi, vertėtų dažniau plauti rankas ir mažiau jomis liesti veidą bei akis. Be abejo, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju: gal organizmui trūksta vitaminų, gal nusilpo imunitetas ar reikėtų gydyti kitas gretutines ligas. Antibiotikus vartoti galima tik gydytojui leidus.

Gydymui naudojami antibakteriniai preparatai (lašiukai, tepalai) skiriami, kai pradeda formuotis pūlinys. Jo brendimo laikotarpiu galima naudoti ir žolinius kompresus iš trauklapio, ramunėlių, medetkų.

Jei išsivystė šaltas miežis, jį galima pašildyti sausais kompresais, pamasažuoti arba tepti antibiotikų-steroidų tepalais. Jei per kelis mėnesius mazgelis neišnyksta, galima į jį suleisti steroidų arba operuoti.

Plyšus pūliniui žmogus pasijaučia geriau, nes sumažėja skausmas ir tempimas. Kadangi uždegimas tebėra, gydymą reikia tęsti toliau. Jei atliekamos gydytojo paskirtos procedūros, būtina dezinfekuoti rankas kaskart prieš jas ir po jų. Patartina naudoti atskirą veido rankšluostį, o dar geriau –  vienkartines servetėles. Po išgijimo dar savaitę nereikėtų naudoti kosmetikos ir kontaktinių lęšių.

Jei miežis labai didelis ir jo gydymas neefektyvus, gydytojas gali pasiūlyti atlikti nedidelę chirurginę procedūrą: pūlinį prapjauti ir išvalyti. Išsivysčius nedideliam išoriniam miežiui gydytojas gali pasiūlyti pašalinti dalį blakstienų, aplink kurias išplitusi infekcija. Šių procedūrų pacientas jokiu būdu negali daryti pats arba patikėti kažkam iš namiškių. Tik kvalifikuotas specialistas operaciją atliks teisingai ir saugiai.

 

Komplikacijos

Komplikacijos

Komplikacijos dėl miežio – retas dalykas. Dažniausiai jos atsiranda tada, kai uždegimas negydomas arba kai žmogus pats mėgina išspausti pūlinį. Tada kyla infekcijos išplitimo grėsmė.

Kita dažnai pasitaikanti komplikacija – miežio pasikartojimas. Taip gali nutikti ne tik dėl nusilpusios imuninės sistemos, bet ir netinkamo gydymo.

Dėl miežio gali išsivystyti akiduobės flegmona, arba pūlinis akiduobės ląstelienos uždegimas, kuris greitai plinta ir gali turėti pavojingų pasekmių: gali ne tik pablogėti regėjimas, bet ir atrofuotis regėjimo nervas.

Kartais susidaro chalazionas, arba šaltas miežis. Tai lėtinis neinfekcinės kilmės uždegimas, išsivysto, kai užsikemša Meibomo ar Ceiso liauka ir joje kaupiasi riebalinis sekretas, kaip reakcija į tai, aplink veša granuliacinis audinys.

Kai pūlinys išplinta į akies kraujagysles, gali kilti tromboflebitas, dėl kurio parausta akies baltymas, pablogėja regėjimas.

Ūmus miežis gali sukelti sepsį, kai pūliai patenka į kraują. Kai žmogaus imunitetas nusilpęs, organizmas nebegali susidoroti su infekcija. Todėl pajutus bendrą silpnumą, aukštą temperatūrą, galvos skausmus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nebaigtas miežio gydymas sukelia recidyvus, t. y. ligos atsinaujinimą.

 


Pasidalink su draugais!