Monstera

Monstera (lot. Monstera) – tai visžalis augalas, įspūdingas savo lapų dydžiu ir grožiu. Ji priklauso aroninių šeimos augalų grupei. Monstera užaugina įdomios formos, sodriai žalius lapus, kurie pirmus metus būna ištisiniai, o augalui bręstant pradeda rastis skylės, kurios galiausiai visai prasiskiria. Jų plotis siekia maždaug 40 cm. Lapus ji augina ant tvirto lapkočio, kuris užauga maždaug 30 – 50 cm. Monstera auginama namuose žiedų dažniausiai nesukrauna, bet augdama savo gimtinėje ji užaugina žiedus, kurie kiek primena kalijos žiedus ir veda vaisius, kurie yra valgomi.

Ši gėlė yra viena iš labiausiai paplitusių kambarinių augalų. Gėlių augintojai monsterą dažniausiai renkasi dėl jos dekoratyvios išvaizdos, bei nesudėtingos priežiūros, nes monsteros nėra reiklios, be to jos greitai augančios. Užaugusi monstera gali užimti net pusę kambario, o aukštis gali siekti net šešis metrus, tad prieš įsigyjant šį augalą reikėtų gerai pagalvoti apie jos pastatymo vietą. Kai monstera užauga, jai būna reikalinga atrama. Atrama reikalinga ne tik augalo stiebui ar lapams paremti, bet ir orinėms šaknims, kadangi šis augalas išleidžia daug orinių šaknų kurių negalima pažeisti, jas reikia nukreipti žemėn arba link atramos. Norint turėti gražios formos monsterą, ją galima reguliariai genėti.

Rūšys

Pati populiariausia ir namų sąlygomis dažniausiai auginama viena monsteros rūšis – tai Nuostabioji monstera (Monstera deliciosa).

Viso yra žinomos 22 monsterų rūšys.

Keletas labiau žinomų rūšių:

  • Monstera acuminata – tai žemaūgė monsteros rūšis, užaugina nedidelius skilėtus lapus kurie siekia iki 5 cm ilgio ir yra maždaug 2 – 3,5 cm storio. Ši rūšis neužauga didelė, lapkočiai ploni, stiebas vijoklinis.
  • Monstera adansonii – šį rūšis gali užaugti iki 10 – 20 cm aukščio. Lapai sodriai žali, vaškiniai, širdies formos, auga ant plono stiebkočio. Laukinėje gamtoje užaugina purpurinius, kreminius žiedus.
  • Monstera dilacerata – rūšis kuri užaugina margus lapus. Lapai būna išmarginti šviesiai gelsvomis dėmėmis, dideli, vaškiniai, širdies formos.
  • Monstera dubia – vijoklinė, lapai užauga nedideli, lapkočiai ploni, o stiebas vijoklinis. Dažniausiai lapai būna margi, šviesiai žalios spalvos su tamsesnės spalvos gyslomis. Šios rūšies lapai augdami geromis sąlygomis neplyšta ir ant jų neatsiranda skylių.
  • Monstera epipremnoides – ši rūšis pasižymi plonesniais ir labiau ištysusiais lapais, kurie turi mažas skylutes, bet yra smarkiai prasiskyrę. Lapai paprastai užauga ilgi, bet siauri.
  • Monstera obliqua – šios rūšies monstera užauga maždaug 25 – 30 cm aukščio. Vijoklinis augalas su nedideliais skylėtais lapais, kurie primena šveicarišką sūrį.
  • Monstera punctulata – rūšis gali užaugti iki 15 metrų aukščio, šios suaugusios gėlės stiebas rudos spalvos, sumedėjęs, lapai dideli, platūs, su skylėmis ir prasiskyrę.
  • Monstera standleyana – šios rūšies monstera nėra didelė, lapai maži, neplatūs. Šių lapų nepuošia monsteroms būdingos skylės ir atsiskyrimai, be to lapai margi, žali su gelsvomis dėmelėmis.
  • Monstera subpinnata – šios rūšies monstera turi siauriausius lapus, kurie yra prasiskyrę, kiek primena palmės lapų formą. Augalas vijoklinis, lapai užauga ant labai siauro lapkočio.

Priežiūra

Sodinimas

Jaunos monsteros turi būti persodinamos kiekvienais metais, pavasarį. Jau suaugusioms monsteroms būtina kas metus pakeisti viršutinį dirvos sluoksni, o visiškai persodinti reikėtų kas 2 – 3 metus. Šios gėlės geriausiai auga žemių mišiniuose kurie susideda iš: lapinės, durpinės, velėninės, inspektinės žemės. Į tokį žemės mišinį galima pridėti medžio anglies. Taip pat monstera gerai jausis pasodinta į kompostinės, kraikinių durpių, smėlio mišinį. Kaip ir daugumai augalų, monsterai reikalingas geras drenažas. Kasmet monsterą reikėtų persodinti į vis erdvesnį vazoną, nes ji auga gana greitai ir gali užaugti labai didelė. Norint, kad monstera labiau įsitvirtintu ir augtų dar greičiau, galima jos orines šaknis įsprausti į žemę.

Tręšimas

Monsterą rekomenduojama trešti šiltuoju metų laiku, nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio, kartą kas dvi savaites. Geriausios trąšos monsteroms:  kompleksinės trąšos, kurios skirtos kambariniams augalams, arba mėšlo srutų tirpalas. Prieš tręšiant geriausia būtų gėlę gausiau palieti ir tik tuomet tręšti. Suaugusiai monsterai kaip trąšas galima panaudoti puvenas, jų reikėtų pridėti ant žemės paviršiaus, tai padaryti užtenka bent kartą per metus.

Laistymas

Šiltuoju metų laiku, nuo pavasario iki rudens, šie augalai yra laistomi gausiau ir dažniau, šaltuoju metų laiku monsteras reikėtų laistyti saikingai. Nuo rudens iki pavasario šios gėlės žemė neturėtų būti per drėgna, bet taip pat negalima leisti žemei perdžiūti. Visus metus reikėtų laistyti kambario temperatūros, nusistovėjusiu vandeniu.

Rekomenduojama kambario temperatūros vandeniu purkšti monsteros lapus. Vasarą tai reikėtų daryti kasdien, vėsesniu oru užtenka kelių kartų per savaitę. Žiemą lapai purškiami retai, dažniau purkšti galima prasidėjus šildymo sezonui, jei kambaryje kuriame auga monstera yra labai sausas oras. Taip pat rekomenduojama nuplauti monsteros lapus šiltu, minkštu vandeniu ir švaria kempinėle. Valyti lapus reikėtų periodiškai. Per didelius karščius, kai kambaryje oras tampa labai sausas galima monsteros orines šaknis sumerkti į vazas pripiltas vandens.

Vieta

Jauna monstera geriausiai augs pastatyta šviesiausioje kambario vietoje, kurioje nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai, pusiau pavėsyje.  Ši gėlė turėtų stovėti arti lango, bet reikėtų saugoti nuo skersvėju, nes augalas labai jautrus skersvėjams. Užaugusi monstera gali būti perstatoma į tamsesnę kambario vietą. Oro temperatūra gali siekti vos 15 laipsnių, didesnėje temperatūroje monsteros auga daug greičiau, todėl norint, kad monstera neaugtų didyn labai sparčiai, ją galima laikyti kiek vėsesniame kambaryje, tačiau temperatūra neturėtų būti mažesnė nei 14 laipsnių.

Gydymas

Ligos

Paprastai ši gėlė serga labai retai, bet užklupti ligos gali dėl netinkamų laikymo sąlygų arba netinkamos priežiūros. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ligų:

  • Pradėję ruduoti lapai

Dažniausiai lapai pradeda ruduoti kai monstera yra smarkiai perlaistoma, reikėtų sureguliuoti laistymo dažnumą ir lieti augalą retesniais intervalais.

  • Lapų kritimas

Lapai gali pradėti kristi dėl kelių priežasčių: monstera smarkiai perlaistoma, arba monsterai trūksta drėgmės, todėl lapai ima vysti ir augalas juos numeta. Reikėtų sureguliuoti laistymo kiekį ir laistyti reguliariai.

  • Šaknų puvimas

Šaknys pradeda pūti kai augalo vazonėlyje laikosi nuolatinė drėgmė, arba padėkle lieka stovintis vanduo. Pastebėjus stovintį vandenį reikia jį kuo greičiau išpilti ir gėlę pastatyti ant sauso padėklo. Supuvusias šaknis nupjauti, o pjovimo vietas apdoroti anglies milteliais arba fungicidais.

  • Voratinklinės erkutės

Ant lapų pastebimi geltoni taškeliai arba voratinkliai. Taip nutinka kai šiam augalui trūksta drėgmės, todėl būtina šiltu vandeniu nuvalyti lapus ir nupurkšti gėlę fungicidais.

  • Skydamariai

Ant lapų atsiranda rudos dėmelės, jie tampa lipnūs. Po truputi augalas ima nykti. Pastebėjus tokius lapus reikia juos kuo skubiau pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais.

Reikėtų būti ypatingai atsargiems, nes šis augalas nuodingas, turi odą ir gleivinę dirginančių medžiagų. Rekomenduojama po kontakto su šiuo augalu nusiplauti rankas, saugoti nuo vaikų ar augintinių. Augalas ypač nuodingas katėms.

Dauginimas

Yra keturi monsteros dauginimo būdai:

  1. Auginiais

Dauginimas auginiais tinkamas augalams kurie nesubrandina sėklų, arba iš sėklų užauga nedekoratyvūs augalai, praradę savo gražiąsias savybes. Dauginant šiuo būdu yra nupjaunamos storesnės šakos, auginiai. Svarbu, kad šaka turėtų orinę šaknį ir bent vieną lapą. Tokią šaką pamerkiame į vandenį arba sodiname į purią žemę. Šiuo būdu dauginama monstera įsišaknija greičiausiai.

  1. Orinėmis atlankomis

Atskirta atlanka būtinai turi būti kartu su orine šaknimi ir bent 2 – 3 lapais. Atskirtą atlanką galima sodinti į monsteroms tinkamą žemę ir gausiai palieti.

  1. Stiebo dalimis

Stiebą reikia supjaustyti taip, kad kiekviena dalis turėtų bent po du pumpurus. Tokius gabalus galima sodinti ir pridengti stiklu ir sodinuką laikyti šiltoje patalpoje, maždaug 20 – 22 laipsnių temperatūroje. Šis dauginimo būdas užtrunka ilgiausiai, sodinukas išleidžia šaknis tik po 3 mėnesių. Viršutinė stiebo dalis įsišaknija kiek greičiau.

  1. Nupjovus viršūnę

Prabėgus maždaug aštuoniems metams ši gėlė praranda savo dekoratyviškumą. Tokiu atveju rekomenduojama augalą atnaujinti arba pakeisti. Nupjovus viršūnę kartu su keliomis orinėmis šaknimis ją galima sodinti kaip atskirą augalą, tokiu būdu atnaujinsite savo peraugusią monsterą.

Monsterą galima dauginti ir sėklomis, bet toks būdas nerekomenduojamas, nes iš sėklos užauginama nedekoratyvi gėlė.

Nauda

Ši gėlė auginama namuose ne tik puoš jūsų namus, bet ir atneš naudos. Monstera labai naudingas augalas, ji sugeria formaldehidus, kurie yra kenksmingi žmogaus organizmui. Be to, monsteros išskiria biologiškai aktyvius junginius, kurie sunaikina aplinkoje esančias bakterijas ir virusus. Kambaryje kuriame auga monstera oras yra daug švaresnis, nes šios gėlės lapai efektyviai sulaiko dulkių daleles.

Taip pat ši gėlė, jos lapai ar lapų atspaudai plačiai naudojami interjere.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!