Nemiga

Nemiga (medicinos terminas – insomnija) – vienas iš dažniausių negalavimų pasaulyje.  Miego sutrikimai vargina tiek vyrus, tiek moteris, tiek vaikus. Tačiau pacientai dažnai į šios problemos nesureikšmina, todėl ilgainiui liga sukelia nemalonių ir pavojingų pasekmių: išsivysto chroniška nemigos forma, pasireiškia neurologiniai ir psichikos susirgimai, vidaus organų patologijos.

Ne visiems pavyksta patiems susitvarkyti su nemiga. Daugeliu atvejų vis dėlto tenka kreiptis į specialistą. Nes insomnija – tai miego kokybės ir kiekybės sutrikimas,  kuris atsiliepia žmogaus dienos veikloje.  Į nemigos sąvoką įeina:

– dažnai pertraukiamas miegas (kai žmogus nakties metu dažnai prabunda),

– probleminis užmigimas (žmogus apie pusvalandį ir ilgiau negali užmigti),

– blogas nakties miegas, dėl kurio žmogus dieną jaučiasi nepailsėjęs.

Miegas labai svarbus žmogaus sveikatai, nes tik miegant visiškai atsistato jėgos.  Vidutiniškai būtina pamiegoti 6-10 valandų.

Žmogus miegodamas praleidžia trečdalį savo gyvenimo, bet tai pateisinama. Kai mes miegame, mūsų smegenys apdoroja dieną gautą informaciją, dirba pasąmonės ir sąmonės elementai, ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis, formuojami žmogaus organizmo veiklos ypatumai. Žmogus be miego gali ištverti ne daugiau 200 valandų. Kai jis yra neišmiegojęs, jaučiasi apatiškas, nereiškia emocijų (arba parodo susierzinimą), sulėtėja reakcija ir prastėja imunitetas.

Artėjant vakarui, temstant organizmas pradeda išskirti hormoną melatoniną, kuris skatina miego norą. Žmogus darosi mieguistas, žiovauja, nebegali susikaupti, lėtėja smegenų veikla ir pulsas. Miego metu gaminamas melatoninas lėtina medžiagų apykaitą ir kitas organizmo funkcijas. Šis hormonas taip pat reguliuoja miego fazių kaitą ir gerina poilsio kokybę. Smegenys melatoniną išskiria tam tikromis miego fazėmis, todėl jei žmogui tenka keliauti ir pasikeičia laiko juostos, tai atsiliepia miego kokybei ar net kurį laiką gali kamuoti nemiga. Net laikrodžio rodyklių sukiojimas pagal vasaros ir žiemos laiką kai kuriems sukelia miego problemų.

Somnologai (gydytojai, užsiimantys miego sutrikimų gydymu) išskiria tokias nemigos rūšis:

  • adaptacinę, kuri atsiranda dėl stiprių stresų ir gali trukti iki 3 mėnesių;
  • psichofiziologinę, kai pacientas tiesiog bijo, kad neužmigs ir vakarop ta įtampa vis didėja;
  • idiopatinę (pirminę, savarankišką), kuri dažniausiai vystosi nuo vaikystės;
  • elgesio, kuri būdinga vaikams, ji susiformuoja dėl neteisingai įdiegtų nuostatų, pavyzdžiui, kai vaikas neužmiega be žinduko arba nesupamas;
  • atsiradusią dėl psichinių sutrikimų;
  • atsiradusią dėl miego higienos sutrikimų (netinkama aplinka, įpročiai);
  • atsiradusią dėl somatinių sutrikimų (nemigą sukeliančios ligos gali būti aritmija, skrandžio opa ir kt.);
  • atsiradusią dėl neteisingo medikamentų vartojimo, tarp jų ir migdomųjų.

Su miego sutrikimais susijusi pseudoinsomnija. Dėl šio sutrikimo žmogus nebesuvokia, kiek jis miegojo ir ar tas miegas buvo kokybiškas. Pacientai mano, kad jie miega mažiau nei iš tikrųjų yra, nors namiškiai tvirtina, kad žmogus miegojo ilgai ir neprabusdamas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo pavojinga nemiga?

Jei žmogus turi nuolatinių problemų dėl miego, galvos smegenų neuronai nuolat būna aktyvūs. Jie siunčia signalus vidaus organams ir taip pat verčia juos dirbti. Kai organizmas priverstas nuolat veikti, pastoviai išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, organizme vyksta nepageidautini procesai: spazmuojami visi kraujo indai, atsiranda insulto ir infarkto rizika, sutrinka inkstų veikla, virškinamojo trakto gleivinėse atsiranda erozijos ir žaizdos, sutrinka jo veikla.

Ar gali žmogus pats kovoti su nemiga?

Pamėginti galima. Teks gyventi pagal tokias taisykles:

  • Laikytis mitybos rėžimo, neprivalgyti einant gult. Vakarieniauti reikėtų 2-3 valandas iki miego;
  • Vakare negerti jokių tonizuojančių gėrimų, alkoholio;
  • Prieš miegą išvėdinti miegamąjį;
  • Vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore;
  • Prieš miegą nereikėtų žiūrėti televizoriaus, dirbti su kompiuteriu, peržiūrinėti informaciją telefone;
  • Pasirūpinti patogiu čiužiniu ir pagalve;
  • Jei įmanoma, dieną nemiegoti;
  • Subalansuoti darbo ir poilsio rėžimą.

Jei išvardintos priemonės negelbės ir miegas nepagerės, vadinasi, reikia kreiptis į gydytoją ir ieškoti kitų būdų.

Ar sergantieji astma turi problemų dėl miego?

Tyrimai rodo, kad apie trečdalis sergančiųjų astma susiduria su nemigos problemomis. Jiems dėl raumenų spazmų sutrinka kvėpavimas ir tai atsiliepia miegui. Ligoniai jaučia nerimą, blogiau kontroliuoja savo būklę, atsiranda depresija, tai turi įtakos jų sveikatai. Todėl astma sergantys pacientai turėtų laiku pradėti gydyti nemigą.

Ko negalima daryti nemigos metu?

Pirmiausia – neužsiimti savigyda, griebtis migdančių ir raminančių medikamentų. Rūkaliai mėgina „nuraminti protą“ surūkyta cigarete. Kai kas atsidaro namų bariuką ir įsipila taurę alkoholio. Visos šios priemonės yra savaime kenksmingos, be to, aktyvina smegenų veiklą, tad užmigti nepavyks. Valgymas – taip pat ne išeitis, kadangi pavalgius „užsukamas“ virškinimo procesas. Jei pasisotinus ir apima kažkoks pasitenkinimo jausmas, vadinamieji naktipiečiai anksčiau ar vėliau turės neigiamų pasekmių sveikatai.

Kaip miegą įtakoja žmogaus amžius, metų laikas?

Amžius turi reikšmės. Vaikai miega dieną ir lengvai užmiega vakare. Paauglystėje nustojama miegoti dieną, o nakties miegas pakankamai gilus. Apie 20-tuosius metus jaunuolių nakties miegas pamažu trumpėja iki 7 valandų. Po trisdešimties metų miego trukmė pradeda priklausyti nuo išorinių fizinių veiksnių – triukšmo, patalpos temperatūros, lovos patogumo. Labiausiai pasikeičia penkiasdešimtmečių miegas. Jie dažniau prabunda naktį, bet lengvai užsnūsta diena, vakare prie televizoriaus. Todėl paskui ilgėja nakties užmigimo laikas. Po 60 metų amžiaus dažnai kamuoja sąnarių, stuburo skausmai, kurie trukdo gerai išsimiegoti. Pasikeičia senų žmonių užmigimo laikas: vakare jie nori eiti miegoti anksčiau.

Mūsų miegui išties didelį poveikį daro metų laikai. Dienoms ilgėjant arba trumpėjant keičiasi melatonino kiekis organizme. Todėl sutemus pradeda imti miegas, o patekėjus saulei metalonino gamyba sulėtėja. Norint greitai užmigti, prieš miegą reiktų vengti įvairių elektroninių prietaisų, skleidžiančių mėlyną dirbtinę šviesą, nes ji slopina melatonino gamybą.

Ar mitybos įpročiai gali sutrikdyti miegą?

Taip, todėl būtina pasirinkti tokią mitybą, kuri netrikdytų miego (vakare negerti kavos, arbatos). Ne visiems į sveikatą išeina badavimas, nes alkanas žmogus sunkiau užmiega. Tačiau vakare nereikėtų ir sočiai privalgyti. Vakarienė turėtų būti lengva, labai tinka prieš miegą išgerti šilto pieno. Nemiga gali prasidėti staigiai sumažėjus kūno svoriui. Po 1-2 badavimo savaičių gali atsirasti miego problemų.

Ar knarkimas pavojingas?

Daugeliui žmonių knarkimas nėra pavojingas, gal labiau jis trukdo šalia miegančiam. Tačiau gali būti, kad knarkimas tiesiogiai siejasi su padidėjusiu kraujo spaudimu. Taip pat tai gali būti miego apnėjos (kvėpavimo sustojimo) požymis. Kvėpavimo pauzės metu oras nebepatenka į kvėpavimo takus, pritrūkęs oro žmogus nuolat pabunda, o dieną jaučiais neišmiegojęs.

Ar galima mirti dėl nemigos?

Tiesiogiai dėl nemigos dar niekas nėra miręs. Tačiau nemigos sukeltos širdies ir kraujagyslių  patologijos gali turėti letalinių pasekmių. Nereikėtų pamiršti, kad neišmiegojęs žmogus dieną būna apsnūdęs, nesusikaupęs, pavargęs, todėl tai gali atsiliepti darbe (nelaimingi atsitikimai), vairuojant (avarijos kelyje dėl neatidumo ar užmigus prie vairo). Nelaimės gali tykoti net buityje.

Priežastys

Priežastys

Nemigos priežastys gali būti psichologinės. Labai dažnai sutrikimai atsiranda dėl patirto streso. Vėliau miegas susitvarko, kai išnyksta streso faktorius. Kadangi šiais laikais mūsų visuomenėje stresinių situacijų pakanka, tad ir miego sutrikimai daugumai žmonių tampa tarsi įprastas dalykas ir nuolatinis simptomas. Todėl susiformuoja blogas įprotis eiti miegoti po pusiaunakčio, kad nereikėtų ilgai vartytis lovoje. Nors ir tada ne visada pavyksta užmigti.

Biologinės nemigos priežastys – tai pirmiausia neuromediatorių, atsakingų už organizmo veiklos aktyvinimą ir stabdymą apykaitos sutrikimai. Tai reiškia, kad žmogus darosi panašus į lokomotyvą, kuris dieną įgyja didžiausią pagreitį ir vakare, kai jau reikėtų stabdyti, jis toliau lekia „nesibaigiančių reikalų bėgiais“. Sutrikęs veiklos ir poilsio rėžimas atsiliepia viso organizmo darbui, dėl kurio atsiranda užmigimo problemų.

Dažni žmogaus išgyvenimai dėl buitinių dalykų, darbo ar globalinių problemų taip pat neigiamai veikia miegą. Galima išskirti labiausiai paplitusias nemigos priežastis:

  • Psichiniai sutrikimai ir emociniai išgyvenimai;
  • Pervargimas;
  • Endokrininės sistemos patologija;
  • Somatinės ligos;
  • Apnėja;
  • Žalingi įpročiai (alkoholis, tabakas, narkotikai);
  • Neurologiniai sutrikimai;
  • Šalutinis vaistų poveikis;
  • Kai kurios ligos (kvėpavimo takų, šlapinimosi sutrikimai);
  • Skausmas;
  • Išoriniai dirgikliai;
  • Naktinis darbas;
  • Laiko juostų kaita.

Gali būti ir labai individualios paciento miego sutrikimo priežastys. Tai amžius, temperamentas, sveikatos būklė, gyvenimo būdas. Labiausiai nemiga skundžiasi pagyvenę žmonės, moterys ir sunkioje gyvenimo situacijoje atsidūrę žmonės. Nemigą gali sukelti ir labai paprastos priežastys – didelis triukšmas, saulės šviesa, nevėdinta ir karšta patalpa, nepatogi lova.

Simptomai

Simptomai

Medicinai žinoma nemažai simptomų, pagal kuriuos gydytojai nustato klinikinę insomnijos formą. Aišku viena: jei kaskart sunku užmigti, miegas neramus ir dažnai pabundama, o paskui sunku vėl užmigti, vadinasi, tai nemiga. Taigi nemigos simptomus visai nesunku atpažinti. Dieną žmogus jaučiasi apatiškas, jam sunku susikaupti, pastebimi nuotaikų svyravimai. Tai sukelia ne tik sveikatos, bet ir socialinį diskomfortą, motyvacijos stoką. Po nemiegotos nakties nuolat neapleidžia mieguistumas, dažnai skauda galvą, atsiranda virškinimo ir žarnyno problemų.

Vienas iš simptomų, rodančių, kad žmogus turi nemigos problemų, – lėtas užmigimas. Pirmasis užmigimo etapas – snaudulys. Žmogus užmerkia akis ir mato įvairius vaizdus, dažniausiai chaotiškus, susijusius su buvusiais dienos ar praeities įvykiais, ir juos „peržiūri“. Snaudimo trukmė kiekvienam skirtinga: vieni į sekančią miego fazę pereina po 5 minučių, o kažkam šis laikas užsitęsia iki pusvalandžio. Per lėtas užmigimas laikomas tada, kai snaudimo stadija užsitęsia iki 45-30 min. ir vis nepereina į miego stadiją.

Kitas simptomas – žmogus naktį dažnai nubunda ir paskui ilgai nebegali užmigti. Jo visos nakties miegas būna negilus. Normalus miegas yra tada, kai pradinis negilus miegas pereina į gilų, jo metu organizmas iš tikrųjų pailsi ir atstato jėgas. Daugkartiniai nubudimai pasireiškia tada, kai sutrinka miego fazių proporcijos ir ima dominuoti paviršutinis, negilus miegas. Pasekmė – nervų sistema nespėja pailsėti ir atgauti pusiausvyrą, todėl žmogus jaučiasi pavargęs.

Dažnai pasikartojančios nemigos naktys, kai nėra jokių pašalinių dirgiklių – dar vienas miego sutrikimo simptomas. Trys kartai per savaitę mėnesio eigoje – tai jau problema, dėl kurios būtina kreiptis į gydytoją.

Susierzinimas ir agresija ryte, kai žmogus yra žadinamas ir reikia keltis, būdingas prastai miegojusiems ir tiems, kurie naktį praleido svarstydami savo problemas arba „skaičiuodami avis“. Jei žmogus pastebi, kad jam nei iš šio, nei iš to kilo susierzinimas, kad jis nuolat nepatenkintas niurzga, turbūt pats laikas atkreipti dėmesį į savo dienotvarkę ir miego kokybę.

Knarkimas – taip pat blogo miego simptomas. Nustatyta, kad jis gali pasikartoti net iki 500 kartų per naktį. Knarkiantys žmonės ne tik kenčia nuo to patys, bet ir trukdo šalia miegantiems. Tai yra rimta problema, kurią būtina spręsti.

Apnėja – periodiškas kvėpavimo sustojimas miegant. Tuo metu stipriai sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir žmogus nubunda. Jei per valandą ištinka 15 tokių epizodų, miegas yra sutrikdytas, rytais skauda galvą, dieną savijauta bloga. Dažniausiai apnėją miego metu lydi knarkimas. Tai gali būti dėl neurologinių susirgimų.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Kompleksinis nemigos diagnozavimas reikalingas tam, kad galima būtų išsiaiškinti pagrindines miego sutrikimo priežastis ir paskirti efektyvų gydymą. Dažniausiai gydytojui jau po pirminės diagnostikos tampa aišku, kokie faktoriai trikdo miegą. Miego sutrikimų tyrimas susideda iš kelių etapų:

Pokalbis

Nemiga gali būti pirminė (tikroji liga) ir antrinė (ligą arba būklę lydintis simptomas). Jei nemiga nėra tikroji liga, tačiau su miegu yra problemų, gydytojui būtina pasakyti tikrąją sutrikusio miego priežastį.

Diagnostikai svarbios ir dažniausiai pasitaikančios antrinės nemigos priežastys:

  • Depresinė būklė, kai žmogaus galvoje nuolat sukasi mintys apie su juo susijusias problemas. Pirmasis požymis – staigus nubudimas 3-5 val. paryčiais ir po to sunku užmigti;
  • Nerimas, kuris pasireiškia negiliu miegu su nubudimais;
  • Obstrukcinė apnėja, knarkimas. Organizmas patiria deguonies trūkumą, dėl kurio pablogėja miego kokybė. Net išmiegojęs 8 val. žmogus jaučiasi nepailsėjęs;
  • Neramių kojų sindromas (chroniškas nervinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ir nenumaldomu noru jas judinti siekiant sumažinti diskomfortą). Normaliai miegodamas žmogus per naktį padaro apie 60 judesių. Esant NKS šie judesiai praktiškai vyksta nuolat, žmogus negali ne tik miegoti, bet ir šiaip gulėti;
  • Tonizuojančių gėrimų (kava, arbata ir kt) ar vaistų vartojimas prieš miegą.

Taigi nustačius miegą trukdančią priežastį, pirmiausia turi būti šalinama ji, o ne griebiamasi vaistų nuo nemigos.

Speciali apklausa

Nemigos ir miego sutrikimų diagnozavimui dar naudojama speciali apklausa: užduodami tam tikri klausimai komorbidinei būklei išaiškinti, pacientas atlieka Epvorto testą mieguistumo lygiui nustatyti, gali būti pasiūloma kokias 2 savaites vesti miego dienoraštį, kuriame fiksuojamas dienos nuovargis, kiek laiko trunka miegas, ar jis kokybiškas, kelintą valandą pacientas nueina gult ir kelintą pabunda. Reikia pažymėti net knarkimą, apsunkintą kvėpavimą, judesius miego metu ir pan.

Laboratoriniai tyrimai

Vienas iš tokių metodų – polisomnografija. Tai kompleksinis gyvybinių funkcijų registravimas miego metu: biologinis smegenų, raumenų aktyvumas, akių judesiai. Tyrimas atliekamas laboratorijoje nakties metu komfortiškoje, nuo garsų izoliuotoje patalpoje, kurioje 8 valandas stebimas paciento miegas.

Be paminėtų tyrimų, miego sutrikimų diagnostikoje naudojamas kardiorespiratorinis monitoringas, kurio metu tiriami paciento kvėpavimo parametrai, širdies ritmas, kraujo prisotinimas deguonimi. Šis metodas taikomas, kai būtina išaiškinti apnėjos atvejus miego metu.

Nemiga gali būti sunkios ir lengvos formos. Planuojant gydymą gydytojas turi išsiaiškinti insomnijos priežastis ir tik tada pradėti gydymą.

Gydymas

Gydymas

Nemigos nereikėtų pradėti gydytis savarankiškai. Kaip ir visas ligas, taip ir šį sutrikimą turėtų gydyti medicinos specialistas, kuris pirmiausia išsiaiškins priežastis, o tada nuspręs, kaip jas šalinti.

Insomnijos gydymui naudojamos įvairios netradicinės metodikos – nuo psichoterapijos iki žolelių arbatų. Psichoterapeutas gali padėti pacientui susitvarkyti su stresu, įvairiais išgyvenimais ir nerviniais sutrikimais, dėl kurių kamuoja nemiga. Kartais pacientai gydomi muzika, taikoma spalvų terapija. Dar viena nemigos gydymo metodas – hipnozės terapija. Šis metodas gali būti taikomas ir vaikams nuo 5 metų amžiaus.

Aišku, pats greičiausias ir veiksmingiausias gydymas – medikamentinis. Šiais laikais yra labai didelis preparatų pasirinkimas, tačiau juos paskiria gydytojas. Įvertinęs paciento nemigos tipą, gydytojas išrašys tokius vaistus, kurie nesukeltų pripratimo, turėtų kuo mažesnį šalutinį poveikį. Migdomuosius reikėtų vartoti ne ilgiau kaip 20 dienų. Į medikamentinio gydymo kursą, be migdomųjų, įeina sedatyviniai, trankvilizatoriniai-benzodiazepininiai  ir melatonino preparatai. Kai nustatoma lėtinė insomnijos forma (paprastai būdinga pagyvenusiems žmonėms), skiriamas miegą reguliuojantis sintetinis melatonino hormonas.

Moteris nemiga dažnai ima kamuoti menopauzės periodu. Jos dažniausiai nori miego dieną, numinga, o vakare nebegali užmigti. Todėl šiuo atveju būtina ir endokrinologo-ginekologo konsultacija. Miego sutrikimų turinčios moterys gydomos preparatais fitoestrogenų pagrindu (moteriško hormono estrogeno analogai gamtoje).

Miego sutrikimus sukelia alkoholio vartojimas. Jis veikia centrinę nervų sistemą, todėl sukelia deguonies trūkumą organizme. Jei pacientas turi priklausomybę, šiuo atveju jau reikėtų ir gydytojo narkologo konsultacijos.

Gydytojas gali paskirti sanatorinį gydymą. Pageidaujantiems keliama sąlyga – atsisakyti visų žalingų įpročių ir griežtai laikytis dienos rėžimo. Sanatorijoje pacientas gauna įvairių su insomnijos gydymu susijusių paslaugų: gydomųjų arbatų, masažų, fizioterapinių procedūrų, gydomąją mankštą.

Pasekmės

Pasekmės

Kai sutrinka miegas ir sunku greitai užmigti, ryte žmogus jaučiasi pavargęs. Nuolat kartojantis tokioms naktims išsivysto lėtinė nemiga. Neramus nakties miegas sukelia depresiją ir pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu neužleisti ligos ir laiku kreiptis į gydytoją.

Jei žmogus miega mažiau nei 7 valandas, jis rizikuoja savo sveikata:

  1. Padidėja rizika išsivystyti prostatos ir pieno liaukų vėžiui.
  2. Nuolatinis miego trūkumas sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
  3. Miego trūkimas sukelia netvarkingą mitybos rėžimą, vartojama daugiau kaloringo maisto, o pasekmė – nutukimas.
  4. Neišsimiegojęs žmogus sunkiai sutelkia dėmesį, prastėja atmintis, jam sunku dirbti ankstesniu rėžimu.
  5. Trūkstant miego žūva nervų ląstelės, sutrinka psichika, žmogus nebegeba kontroliuoti savo emocijų.
  6. Ilgalaikė nemiga gali išprovokuoti insultą.
  7. Silpsta organizmo imuninė sistema, žmogus darosi neatsparus virusams ir kitokiems ligų sukėlėjams.
  8. Kraujyje daugėja streso hormonų, kurie neigiamai veikia odą (ji suglemba, raukšlėjasi) ir mažina gyvenimo trukmę.
  9. Dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje gresia diabetas.

Pasidalink su draugais!