Neuralgija

Neuralgija – tai skausmo priepuoliai, kuriuos sukelią pažeisti periferiniai nervai. Tokie priepuoliai gali trukti įvairiai – nuo keleto minučių iki kelių valandų. Skausmas būna labai stiprus, o įprastiniai vaistai nuo skausmo neuralgijos atveju dažniausiai nepadeda.

Ypač stiprūs skausmai būna trišakio nervo neuralgijos atveju. Skausmas išplinta priekinėje galvos dalyje. Trišakio nervo neuralgija yra bene labiausiai paplitęs neuralgijos tipas.

Taip pat gana dažnai pasitaiko tarpšonkaulinio nervo neuralgija. Jos metu jaučiamas nuolatinis skausmas šonkaulių srityje. Skausmo priežasčių gali būti įvairių, bet dažniausiai tai osteochondrozė.

Dar išskiriamos išorinio šlaunies odos nervo, sparninio gomurio mazgo ir pakaušio (sprando) nervo neuralgijos. Tarp kitų labiausiai paplitusių neuralgijos rūšių galima paminėti išijas arba išalgija, kurią sukelia juosmens-kryžkaulio šaknelių ar sėdmens nervo užspaudimas arba uždegimas. Gana „populiarus“ radikulitas, t. y. stuburo skausmo sindromas, kurį sukelia nugaros nervų galūnėlių uždegimas.

Nervų tinklas yra apraizgęs visą žmogaus kūną, todėl neuralgijos skausmą lengva supainioti su kitų ligų simptomais, pavyzdžiui, inkstų diegliais, širdies priepuoliu, osteochondroze, gastritu ir kt.

Neuralgija yra viena daugiausiai kančių sukeliančių ligų. Jai taikomas kompleksinis gydymas – skiriami vaistai, fizioterapija, refleksoterapija, o itin sunkiais atvejais ir chirurginis gydymas. Nereceptiniai nuskausminamieji vaistai neuralgijos atvejais beveik niekada nepadeda. Nuo neuralgijos skausmo skiriami kombinuoti preparatai, kuriuos parenka tik neurologas.

Neuralgijos priepuolis gali ištikti bet kuriame amžiuje, tačiau pastebėta, kad dažniausiai jį patiria moterys virš 40 metų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar pavojinga neuralgija?

Kiekvienas susirgimas yra pavojingas. Dėl neuralgijos apskritai pablogėja žmogaus savijauta, nes nuolat skauda raumenys, sąnariai, o kartais ir gana didelė kūno dalis. Jei liga bus užleista, vėliau jos gydymas gali būti labai sudėtingas arba net nebeįmanomas.

Ar ilgai reikia gydyti neuralgiją?

Gydymo kurso trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento bendros organizmo būklės, amžiaus, neuralgijos tipo ir kiek toli yra pažengusi liga. Taip pat svarbu, kokie gydymo metodai bus naudojami. Jei pacientas griežtai laikysis gydytojo nurodymų, išgyti galima per 1-2 mėnesius. Sunkesniais atvejais gydymas gali trukti 6-8 mėnesius.

Ar visada galima šildyti skaudančią vietą?

Savo nuožiūra gydyti neuralgiją kategoriškai draudžiama, nes vietoj pagerėjimo galima susilaukti ligos paūmėjimo. Šildyti ar nešildyti – tai sprendžia gydytojas. Liga ligai nelygu. Tik po nuodugnaus tyrimo gydytojas rekomenduos, kaip ir kiek šildyti skaudančią vietą.

Ar neuralgijos gydymui taikomas chirurginis metodas?

Taip. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais operacija yra vienintelis trišakio nervo uždegimo problemos sprendimas. Kai prie trišakio nervo aiškiai matoma prigludusi viena ar kelios kraujagyslės, jas būtina atskirti nuo nervo, antraip skausmas nesiliaus. Operacija gana sudėtinga, atliekama su bendra narkoze. Tačiau kartais galima apsieiti ir be skalpelio, kai pro kelių milimetrų skylutę skausminga nervo šaknis neutralizuojama elektros srove. Dar taikomas stereoradiochirurgijos gama peilio metodas. Po bet kurios neurochirurginės operacijos pacientas paskui apie mėnesį turi vartoti paskirtus vaistus.

Kaip galima pagelbėti sau ir kitam neuralgijos priepuolio metu?

Priepuolio metu, jei jis nepraeina, galima išgerti tabletę nuo skausmo, skaudančią vietą įtrinti tepalu nuo skausmo. Skausmas gali nurimti ar visai praeiti. Tačiau nereikėtų manyti, kad tuo problema ir baigėsi. Priepuoliai gali vėl pasikartoti. Todėl reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir atlikti tyrimus. Neurologas paskirs gydymą.

Priežastys

Priežastys

Priežasčių, galinčių sukelti neuralgiją, yra labai daug. Apžvelgsime pagrindines ir dažniausiai pasitaikančias. Taigi visų tipų neuralgijų priežastys yra šios:

  • infekciniai procesai tam tikro nervų rezginio srityje
  • traumos, mechaninė stuburo diskų kompresija (suspaudimas)
  • įvairūs toksiniai pažeidimai, pradedant alkoholiu ir baigiant apsinuodijimu sunkiaisiais metalais
  • sunkių formų peršalimo ligos, sušalimas arba perkaitimas
  • traumos
  • uždegiminiai organizmo procesai
  • alerginės reakcijos
  • imuninės sistemos sutrikimai
  • hormonų disbalansas
  • lėtinės ligos (ne tik nervų sistemos, bet ir kitų organų)
  • stresas

Tačiau kiekvieno tipo neuralgija gali turėti specifinių priežasčių, galinčių sukelti stiprius ir nemalonius skausmus.

Trišakio nervo neuralgijos priežastys nėra iki galo ištirtos, skausmas gali būti įvairaus intensyvumo ir varginantis. Uždegimą gali sukelti:

  • veido nušalimas
  • chroniškos ligos ir uždegimai veido srityje (dantų kariesas, žandinio sinuso ančio infekcinis uždegimas)
  • kraujotakos sutrikimai smegenų kraujagyslėse
  • galvos smegenų auglys
  • išsėtinė sklerozė, kurios metu sutrinka nervinių skaidulų funkcija.

Skausmą gali išprovokuoti , regis, visiškai paprasti judesiai: ryte pirmas gurkšnis vandens, dantų valymasis, skutimasis ir pan.

Pakaušio nervas išeina iš stuburo smegenų tarp antro ir trečio kaklo slankstelio ir atsako už sprando, pakaušio ir srities už ausų odos jautrumą. Šio nervo uždegimą gali sukelti visiškai nekalti dalykai, pavyzdžiui, pasikasius galvą ar staiga ją pasukus. Bet gali būti ir labai rimtų priežasčių:

  • osteochondrozė
  • galvos ir kitos traumos
  • persišaldymas
  • sąnarių uždegimas
  • kaklo auglys
  • kraujagyslių uždegimas
  • podagra
  • cukrinis diabetas.

Sparninio gomurio mazgo uždegimas dar liaudyje vadinamas „smegenų užšalimu“. Šis efektas pasireiškia, kai dideliais kiekiais ir greitai suvalgoma ledų ar atsigeriama ledo šaltumo gėrimo. Kartais įtakos turi ir šaltas oras. Žmogus staiga pajunta stiprų galvos skausmą, kuris gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Per gomurio mazgą eina viena iš trišakio nervo, pagrindinio burnos ertmės juntamojo nervo, atšakų. Gomuryje yra daug smulkių kraujagyslių ir nervų gijų, todėl dėl staigaus atšalimo kraujagyslės susitraukia taip greitai, kad tai suvokiama kaip skausmas.

Galima ir antrinė sparninio gomurio mazgo uždegimo priežastis – infekciniai susirgimai (angina, gripas), augliai, komplikacijos po tonzilių ar trachėjos operacijų.

Tarpšonkaulinė neuralgija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių – chirurginė intervencija krūtinės ląstoje, kai operacijos metu praskiriami šonkauliai. Šie veiksmai gali pažeisti tarpšonkaulinius nervus.

Dar išskiriamos šios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys:

  • krūtinės ląstos ar šonkaulio traumos
  • peršalimas
  • krūtinės srities stuburo osteochondrozė
  • tarpšonkaulinių nervų suspaudimas
  • degeneraciniai nervų pakenkimai
  • neuritas
  • nėštumas, kurio metu krūtinės ląsta prasiplečia, sudarydama didesnę erdvę vaisiui
  • krūtinės ląstos sienos, pečių ar nugaros raumenų patempimas
  • šonkaulių infekcijos
  • juosiančioji pūslelinė
  • krūtinės ląstos ar pilvo augliai, spaudžiantys tarpšonkaulinius nervus
  • ilgas buvimas nepatogioje pozoje (sėdimas darbas), ilgą laiką dirbant neįprastą fizinį darbą, kai apkraunamas stuburas.

Sėdmens nervas yra didžiausias nervas žmogaus kūne, jis atsako už sėdmenų ir kojų odos jautrumą. Šio nervo uždegimo (išijo, išialgijos), pasireiškiančio užpakalinėje šlaunies ir blauzdos dalyje bei pėdoje, priežastys gali būti:

  • osteochondrozė, stuburo tarpslankstelinės išvaržos, suspaudžiančios nervų šakneles
  • stuburo traumos juosmens srityje, dubens kaulų problemos, augliai sėdmens nervo srityje, mažojo dubens srityje esančių organų infekciniai ir uždegiminiai procesai
  • sunkių svorių kilnojimas ir netinkamas kūno pasukimas
  • neaktyvus gyvenimo būdas, sėdimas darbas, nėštumas.

Negydomas uždegimas gali pereiti į chronišką arba lėtinį skausmą. Kartais žmogus sėdmens nervo uždegimą bando savarankiškai „gydytis“ sporto klube, atlieka pratimus, skirtus sėdmenims stiprinti. Tačiau tai dar labiau įtempia aplink klubą esančius raumenis, raumuo kietėja ir ligos pasekmės tik aštrėja.

 

Simptomai

Simptomai

Neuralgijos simptomai tiesiogiai priklauso nuo to, koks nervas buvo prispaustas ar traumuotas.

Trišakio nervo pažeidimas, arba veido nervo neuralgija pasitaiko gana dažnai.

Šis nervas išeina iš kaukolės per labai siaurą angą, todėl šalia esantys audiniai jį gali lengvai prispausti. Trišakis nervas atsakingas už veido inervaciją.

Paprastai negalavimas  progresuoja labai greitai: atsiranda stiprūs skausmo priepuoliai veido srityje. Pacientai jį lygina su elektros krūvio potyriu. Neretai audiniai tarsi apmiršta ir žmogus stengiasi priepuolio metu nedaryti jokių judesių. Priepuoliai trunka skirtingai – nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių. Tačiau gali kartotis dažnai – iki 300 kartų per parą ir tai labai vargina. Skausmas dažniausiai lokalizuojasi dešinėje veido pusėje ir labai retai būna, kad pasireiškia abiejose.

Trišakio nervo priepuolis gali progresuoti, dažnai tai vyksta kramtant, valantis dantis, darant veido makiažą, skutantis.

Sėdmeninio nervo užspaudimas pasireiškia „šaudančio“ pobūdžio skausmu arba deginimu juosmens srityje, sėdmenyse, užpakalinėje šlaunų, o kartais net blauzdų pusėje bei pėdose. Kartais jausmas primena „begiojančias skruzdėles“. Skausmas sustiprėja sėdint ir šiek tiek aprimsta gulint.

Dažniausiai skauda tik vieną kūno pusę, tad raumenų silpnumas jaučiamas tik vienoje kojoje.

Pakaušio nervo pažeidimo metu žmogus pajunta staigų dygtelėjimą pakaušio ir sprando srityje arba už ausų. Skausmas lokalizuojasi dažniausiai vienoje galvos ir kaklo pusėje, tačiau gali apimti ir abi puses.

Pakaušio neuralgija gali sukelti labai stiprų skausmą nugarinėje galvos ir kaklo dalyje. Skausmas gali būti labai aštrus, priminti smūgį į galvą ar elektros šoką. Kiti pakaušio neuralgijos simptomai gali būti:

  • geliantis, deginantis, pulsuojantis skausmas, kuris dažniausiai prasideda galvos apačioje ir kyla link viršugalvio
  • skauda vienoje arba abiejose galvos pusėse
  • skauda už akių
  • akys jautrios šviesai
  • jautrus, dirglus skalpas
  • skauda judinant kaklą.

Tarpšonkaulinio nervo uždegimas pasireiškia spontaniškai, gali lokalizuotis nedideliame šonkaulių plote, bet gali apimti ir beveik visą kūno dalį virš juosmens. Suskausti gali staiga pakeitus kūno padėtį, giliai įkvėpus, stipriai kosint. Skausmas trunka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Skausmo priepuoliai gali būti:

  • „šaudantys“, stipriau pajaučiami keičiant kūno padėtį, sukantis, giliai įkvepiant, juokiantis ir spaudant tam tikras stuburo vietas
  • uždegimo vietoje oda ir audiniai gali būti tarsi apmirę ir nejautrūs.

Jei be minėtų simptomų ant nugaros ir šonų atsiranda odos paraudimas ir smulkių pūslelių bėrimas, tai skausmo priežastis – juostinė pūslelinė, kurią sukelia virusai. Jie pažeidžia nervų šakneles, todėl bėrimai dažniausiai ir išsidėsto pagal nervų šaknų eigą.

Sparninio gomurios mazgo nervą sudirginti gali ne tik ilgas šalčio veikimas, bet ir žiovavimas, valgymas ar kosulys. Tada:

  • žmogus pajuntą ūmų skausmą ties liežuvio šaknimi, tonzilėmis, ryklėje
  • priepuolio metu burnoje jaučiamas sausumas, o jam pasibaigus – padidėjęs seilėtekis
  • bet koks maistas, kurį tuo metu vartoja žmogus, jam atrodo kartus
  • gali pasireikšti liežuvio skausmas, dažniausiai vienos pusės, ties šaknimi
  • gerklės, minkštojo gomurio skausmas
  • ausies skausmas
  • pasikeitęs skonio suvokimas.

Skausmą  žmogus gali pajausti valgydamas ne tik labai šaltą, bet ir labai karštą maistą. Skausmo priepuoliai gali pasireikšti net naktį.

Pakaušio neuralgija labiau būdinga moterims nei vyrams. Skausmas pasireiškia staiga, jis aštrus, dažniausiai apima vieną galvos pusę, tačiau gali apimti ir abi.  Simptomai tokie:

  • skauda kaktos oda, pasmakrė, skruostas arba pakaušis
  • ypač jautrus prisilietimui yra taškas, esantis maždaug akiduobės viršutinio krašto viduryje
  • skausmas išplinta už ausies kaušelio.

Dažniausiai skausmas pasireiškia esant šaltam orui.

Kaukolės siūlinės neuralgijos atveju neuralginių skausmų taškus ne visada pavyksta tiksliai nustatyti. Jauni žmonės dėl protinio pervargimo gana dažnai jaučia skausmus išilgai kaukolės, kurie paaštrėja spaudant galvą. Skausmo priepuolis paprastai trunka neilgai – vos keletą sekundžių ar minučių, jei užeina naktį, gali sutrikdyti miegą. Neuralgijos simptomai:

  • padidėjęs seilėtekis ir akių ašarojimas
  • veido paraudimas bei pabrinkimas
  • gali kilti ir refleksiniai žandikaulio raumenų spazmai.
Diagnozavimas

Diagnozavimas

Pasirodžius pirmiesiems neuralgijos simptomams būtina nedelsiant kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą, kur neurologas galėtų tiksliai diagnozuoti ligą ir paskirti kompleksinį gydymą.

Pirminės apžiūros metu pacientas apžiūrimas, atliekama skaudančios vietos palpacija, pokalbio metu išsiaiškinama, kaip žmogus jaučiasi, kokios galimos neuralgijos priežastys. Pagal skausmo lokaciją ir paciento jautrumą skausmui įsitikinama, ar tai nėra kitų susirgimų, kurių simptomai labai panašūs, pavyzdžiui, širdies išemija, stenokardija, virškinimo sistemos sutrikimai. Tikslesnei diagnozei pacientas gali būti nukreiptas papildomiems tyrimams. Jam bus atliktas rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kraujo biocheminis tyrimas. Kartais pacientas siunčiamas atlikti širdies elektrokardiogramą, kad gydytojas įsitikintų, ar nėra kokių širdies patologijų. Tiriamas ir skrandis – atliekama gastroskopija. Ir galiausiai kompiuterinė tomografija leidžia nustatyti pažeidimo židinius ir patologijos išplitimą.

Vaikų neuralgija

Vaikų neuralgija

Įprasta manyti, kad neuralgija – tai suaugusiųjų liga. Tačiau ji gali ištikti ir naujagimį, ir paauglį. Dažniausiai tai būna trišakio nervo ir tarpšonkaulinio nervo uždegimai.

Jei vaiką nuolat kamuoja neurologiniai skausmai, atsilieka jo fizinis, psichinis ir protinis vystymasis, sutrinka kalba, pastebimas emocinis nestabilumas, nervingumas.

Tarpšonkaulinio nervo uždegimas paaugliams būdingas dėl intensyvaus augimo. Liga pavojinga, nes trukdo normaliai judėti, skausmas gali sutrikdyti kvėpavimo funkciją.

Kai neuralgija diagnozuojama naujagimiui, patologijos priežasčių paprastai ieškoma motinos nėštumo laikotarpyje, kai ji galbūt neteisingai ir netinkamai elgėsi, nesisaugojo ir nesirūpino savo sveikata. Vaisiaus vystymosi sutrikimus galėjo išprovokuoti:

  • nėštumo metu motinos vartojamas alkoholis ir tabakas
  • hemoglobino sumažėjimas motinos kraujyje
  • depresija ar stiprus stresas
  • patologinis gimdymas, gimdymo traumos, taip pat Cezario pjūvis
  • persirgtos infekcinės ligos.

Kartais per pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikiui išsivysto neuralgija dėl nepakankamos priežiūros. Nervas gali būti užspaustas, kai kūdikis neteisingai imamas ant rankų, jei laikomas skersvėjyje arba peršąla. Neuralgijos priežastimi gali tapti net šiuolaikinių tėvų taip mėgstama nešioklė.

Vyresniems vaikams neuralgija gali atsirasti dėl aktyvaus kaulų augimo, per didelio fizinio krūvio, per sunkios kuprinės, ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ir net nepatogios pozos miegant.

Trišakio nervo uždegimą vaikams gali išprovokuoti skersvėjis, šaltis ir šaltas vėjas, kai kurios infekcinės ligos. Priežastimi gali tapti fizinės traumos, neteisingas dantų gydymas, vėjaraupiai.

Kadangi maži vaikai dar negeba tiksliai apibūdinti savo skausmo, o naujagimiams simptomus nustatyti ypač sudėtinga, reikėtų  tiesiog stebėti vaiko elgesį. Neuralgijos patologiją galima įtarti, jei:

  • vaikas neramiai miega
  • padidėja prakaitavimas ir matomas odos paraudimas
  • pakyla temperatūra
  • verkdamas vaikas kelia rankytes prie veido
  • pastebimi raumenų traukuliai
  • padidėja seilėtekis
  • pablogėja apetitas.

Trišakio nervo uždegimas gali pasireikšti ne tik raumenų traukuliais, bet ir vienos veido pusės iškrypimu, lūpų trūkčiojimais. Paprastai vaikas tada nenori valgyti, skundžiasi galvos ir ausies skausmais.

Tarpšonkaulinio nervo uždegimą galima įtarti, jei vaikui skauda keičiant kūno padėtį. Kūdikiai ima verkti, kai juos ima ant rankų, verčia ant kito šono, rengia. Vaikas gali verkti, kai kelia rankas į viršų, nusičiaudi ar nusikosėja, jam sunku kvėpuoti. Galima pastebėti nugaros raumenų traukulius, galūnių silpnumą.

Pastebėjus šiuos požymius ir pakitusį vaiko elgesį būtina kuo skubiau kreiptis į pediatrą.

Gydymas

Gydymas

Visų tipų neuralgijų gydymas dažniausiai numato kompleksinę terapiją, kurią sudaro įvairių nuskausminamųjų vaistų vartojimas, gydomoji mankšta. Kai kuriais atvejais reikalingas chirurginis įsikišimas. Neuralgijos gydymui labai efektyvūs yra tradiciniai masažai. Tačiau taikomi ir Rytų medicinos metodai, akupunktūra.

Pirmiausia turi būti gydomas pagrindinis susirgimas, kuris galėjo išprovokuoti neuralgiją. Po to galimas simptomatinis gydymas. Gydymui naudojama keletas preparatų. Jei vieno vaisto poveikis tampa per silpnas ar sukelia šalutinį poveikį, skiriamas kitas. Todėl gydytis namuose savarankiškai nerekomenduojama.

Žinoma, pirmiausia turi būti užtikrinama skaudančios vietos fizinė ramybė, o jei reikia, tai ir lovos rėžimas. Gydytojas gali išrašyti nuskausminamųjų, priešuždegiminių vaistų, spazmolitikų ir netgi antidepresantų (jei to reikalauja paciento psichinė būklė).

Kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojami vietiškai veikiantys tepalai. Labai sunkiais atvejais gali būti skirtos nuskausminančios injekcijos. Taip pat skiriamos vitaminų B1 ir B12 injekcijos, vitaminai C ir E.

Skausmui mažinti gali būti naudojami sausi šildantys kompresai.

Gydymo įstaigoje ligoniams skiriamos fizioterapinės priemonės: elektroforezė, aukšto dažnio elektromagnetinių bangų procedūra, galvanizacija, akupunktūra, masažai ir gydomoji gimnastika.

Komplikacijos

Komplikacijos

Laiku nepadėjus gydyti neuralgiją blogėja žmogaus emocinė savijauta, nes jį nuolat kamuoja skausmo priepuoliai. Be to, susirgimas gali išprovokuoti daug kitų negalavimų:

  • atsiranda lėtinis skausmas pažeisto nervo vietoje, dėl to blogėja žmogaus gyvenimo kokybė, skausmas trukdo laisvai judėti ir dirbti
  • pažeista vieta funkcionuoja silpniau, kaustomi judesiai
  • bendras negalavimas gali išprovokuoti pneumoniją, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą ar net sustoti kvėpavimas.
Profilaktika

Profilaktika

Dažniausiai teigiama, kad nuo neuralgijos profilaktinių priemonių nėra. Tačiau žmogus visada gali rinktis, kur ir kaip turėtų elgtis, kad apsaugotų savo sveikatą.

Pirmiausia reikėtų saugotis ir nepersišaldyti, nestovėti ten, kur skersvėjis, o žiemą nepamiršti tinkamai apsirengti, neiti į šaltį be kepurės.

Dirbant fiziškai, keliant sunkius daiktus reikėtų pasisaugoti traumų ir galimų patempimų. Sportuojant treniruotę visada padėti nuo bendro raumenų apšilimo. Be abejo, būtina reguliariai tikrintis sveikatą, laiku gydyti infekcinius, uždegiminius ir kitus susirgimus, sportuoti, sveikai maitintis, vartoti vitaminus ir atsisakyti žalingų įpročių.


Pasidalink su draugais!