Nugaros skausmas

Nugaros skausmą galėtume drąsiai vadinti šio amžiaus liga, nes dėl jo kenčia ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir gana jauni ir net paaugliai. Negalavimą dažniausiai sukelia netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimas, raumenų patempimai ir labai mažas fizinis aktyvumas. Įtakos turi mityba ir žalingi įpročiai.

Turbūt ne vienas esame pajutę aštrų dygtelėjimą staiga padarius kažkokį judesį, sąstingį ilgiau pasėdėjus prie kompiuterio ar televizoriaus, didesnį ar mažesnį nuolatinį skausmą juosmens ir kaklo-pečių srityse.

Nugaros skausmą per savo gyvenimą patiria apie 80 proc. žmonių. Jis vargina daugumą sėdimą darbą dirbančių.  Pavyzdžiui, biuro tarnautojai per savaitę sėdėdami praleidžia apie 40 valandų. Mokyklose mokiniai sėdi ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas ieško, kur prisėdus, kad ramiai pažaistų telefone.
Nugarą gali skaudėti ne vien dėl nejudraus ir nesveiko gyvenimo būdo, skundžiasi ir sportininkai, ir gana aktyviai dirbantys žmonės. Skausmą sukelia nervų šaknelių dirginimas ir uždegimas, tiesiamojo nugaros raumens, kaulų, raiščių ir sąnarių pažeidimai, tarpslankstelinio disko degeneracija.

Nugaros skausmas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus prasideda staiga, jis būna labai stiprus. Tačiau greitai praeina, kai tik apribojamas fizinis krūvis ar pavartojami skausmą malšinantys vaistai. Lėtiniu nugaros skausmu laikomas toks sveikatos sutrikimas, kuris vargina ilgiau nei tris mėnesius. Kartais jis būna stipresnis, kartais – silpnesnis. Jį gali sukelti įvairios priežastys, tačiau kentėti nereikėtų, geriau iškart kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikalingus tyrimus, nustatys skausmo priežastis ir paskirs tinkamą gydymą.

Nugaros skausmas ne visada susijęs vien tik su stuburo problemomis. Tai gali būti signalas apie kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, pilvo organų (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologines) ir onkologines ligas (metastazės į stuburą, mielominė ir kt.). Moterims skausmą gali sukelti menstruacijos, nėštumas, pogimdyminis periodas. Gali būti ir paprasčiausias nugaros raumenų patempimas.

Gana dažnai nugaros skausmus sukelia tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena. Dėl stuburo išvaržos žmogus jaučia kojų silpnumą, kartais nelaiko šlapimo ar išmatų. Šis negalavimas pašalinamas atliekant operaciją.
Kartais jaučiamas strėnų skausmas, plintantis į šoną, kirkšnį, šlaunį ar pilvo apačią, tai gali signalizuoti apie inkstų arba šlapimtakių ligas. Jei vyresnio amžiaus žmogus skundžiasi strėnų ir nugaros skausmais, kurie sustiprėja vakare, nakties metu ar keliant ką nors sunkaus, tokiu atveju galima įtarti stuburo slankstelių pažeidimus, uždegimą arba osteoporozę. Jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms skausmą dažniausiai sukelia tarpslanktelinio disko išvarža arba degeneracija, raumenų patempimas. Senyvo amžiaus žmonėms skausmo priežastis dažniausiai susijusi su sąnarių degeneracija, osteoartritu, stuburo kanalo stenoze ar kompresiniais lūžiais.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuriuos kaulus dažniausiai pažeidžia osteoporozė? Ar tai tik stuburo problema?

Osteoporozė gali pažeisti bet kuriuos kaulus, tačiau dažniausiai stuburą, šlaunikaulius, blauzdikaulius, dilbio kaulus. Dėl stuburo slankstelių osteoporozės įvyksta kompresiniai slankstelių lūžiai, iškrypsta stuburas, formuojasi kupra, galima pastebėti, kad sumažėja žmogaus ūgis. Be abejo, dėl šios patologijos atsiranda nugaros skausmai. Be nuskausminamųjų vaistų, pacientui visada išrašomi kalcio papildai.

Kiek kineziterapijos procedūrų reikėtų ir kaip dažnai jas atlikti, kad sumažėtų nugaros skausmai?

Į šį klausimą gali atsakyti tik specialistas, apžiūrėjęs pacientą ir nustatęs jo negalavimą. Procedūros ir jų skaičius – kiekvienam skirtingai. Tai priklauso nuo negalavimo priežasties, skausmo tipo, patologijos, paciento fizinės būklės, gyvenimo stiliaus, gijimo tempo ir pan.

Ar kiekvienu nugaros skausmo atveju tinka kineziterapija?

Drąsiai galima teigti, kad taip. Procedūros pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai, po jų  pagerėja žmogaus pusiausvyra, lankstumas, bendra sveikatos būklė, atsipalaiduoja raumenys, gerėja kraujo apytaka.

Kas yra inversinis stalas, ar jis tinka bet kuriam nugaros skausmui gydyti?

Inversinį stalą galėtume pavadinti treniruokliu stuburo tempimo pratimams atlikti. Jis tinka stuburo ir nugaros negalavimams palengvinti. Tačiau kiekvienu atveju vis dėlto reikėtų pirma pasitarti su gydančiu specialistu ir tik po to įsigyti šį įrankį.

Jei pasislinko stuburo slankstelis, ar įmanoma jį atstatyti į vietą?

Taip, įmanoma ir labai nesunkiai. Kartais užtenka ir vienos procedūros. Tačiau negalima užtikrinti, kad vėliau jis vėl nepasislinks.

Priežastys ir simptomai

Priežastys ir simptomai

Nugaros skausmo priežastys gali būti įvairios. Tai ir netaisyklinga laikysena (kūprinimasis einant, sėdint, sėdėjimas ir stovėjimas persikreipus), ir pernelyg staigiai padarytas judesys, ir neteisingas sunkaus svorio kėlimas. Aktyviai sportuojantiems žmonėms taip pat gali skaudėti nugarą – dėl sportinių traumų arba neteisingai atliekamų pratimų. Be minėtų priežasčių, išvardinsime keletą patologinių negalavimų, kuriems numalšinti nepakaks išgerti tabletę nuo skausmo, bet prireiks rimtesnio gydymo.

Nugaros raumenų patempimas – tai viena iš dažniausių ūmaus juosmens skausmo priežasčių. Pasitempti nugarą galima sunkiai keliant, padarius staigų judesį. Galimas ne tik patempimas, bet mikroskopinis raumens plyšimas. Dažniausi simptomai – tai stiprus ir bukas vidutinio stiprumo skausmas, kuris lokalizuojasi kirkšnyse, sėdmenyse, viršutinėje šlaunies dalyje ir kartais „nuslenka“ iki kelio. Žmogus gali jausti raumenų spazmus, gali skaudėti prisilietus prie pažeistos vietos. Toks skausmas trukdo vaikščioti ar stovėti.

Atsiradusi tarpslankstelinio disko išvarža spaudžia stuburo kanale esančias nervų šakneles ir sukelia skausmą arba atskirų kūno vietų tirpimą, kuris gali išplisti į sėdmenis, kojas ir pėdas. Išvaržai yra būdinga išialgija (sėdimojo nervo skausmai). Tipiniais atvejais skausmas yra nuolatinis, dažniausiai jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, sėdmenyje arba kojoje. Kojoje skausmas gali būti netgi stipresnis nei juosmenyje. Dažniausiai jis stiprus, deginantis, gali būti lydimas kojos arba pėdos silpnumo, tirpimo, negalėjimo pajudinti galūnės, šlubavimo. Dažnai skausmas sustiprėja ilgai stovint ar sėdint, bet aprimsta vaikštant.

Tarpslankstelinio disko degeneracija gali pasireikšti netgi jauniems pacientams. Kai tarpslankstelinis diskas pradeda irti, jo pažeidimas sukelia uždegimą ir nedidelį stuburo nestabilumą, raumenų spazmus ir kartais išialgiją. Dažniausi simptomai yra nedidelis arba stiprus skausmas, raumenų spazmai, kurie trunka nuo kelių dienų iki mėnesio. Skausmas gali sustiprėti ilgai sėdint, vaikštant, stovint.

Kryžkaulinio klubakaulio sąnario ligos, arba disfunkcija, gali atsirasti, kai šis sąnarys yra per daug arba per mažai judinamas. Dažniausi simptomai – tai juosmens dalies, sėdmens arba kirkšnių srities bukas skausmas. Jis gali sustiprėti sėdint ir sumažėti atsigulus, gali skaudėti keliantis iš lovos. Tačiau pamankštinus nugarą skausmas sumažėja.

Spondiloartrozė – tai dar viena degeneracinė liga, kurios metu pažeidžiama stuburo slankstelių sąnarių kremzlė. Pradžioje skausmas gali būti trumpalaikis, bet ligai progresuojant gali atsirasti nuolatinis skausmas juosmenyje. Dažniausi simptomai – juosmens skausmas ir sąstingis, kuris stipriausias rytais ir vakarais. Nugara būna jautresnė, kai liečiama skaudama vieta, skausmas bukas ir tempiantis, jis gali sustiprėti ilgo aktyvumo metu.

Stuburo kanalo stenozė – tai nervo užspaudimas jo išėjimo vietoje. Skausmas padidėja stovint, einant, bet sumažėja atsisėdus. Simptomai – stipriau ar silpniau pasireiškiantis skausmas, dažniausiai jis plinta lėtai iš apatinės nugaros dalies į sėdmenis ir kojas, kuriose jaučiamas silpnumas, tirpimas ar jutimų sutrikimas.

Jei staiga nugarą suėmė skausmas, gali būti diagnozuotas  kompresinis lūžis. Dažniausiai jis pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, moterims po menopauzės, ilgai vartojant kortikosteroidus, taip pat ligoniams, sergantiems osteoporoze. Kompresinis lūžis gali ištikti netgi esant nedidelei spaudimo jėgai, pavyzdžiui, čiaudint. Pirmas simptomas – staigi skausmo pradžia, o vėliau jis stiprėja ir jaučiamas stovint arba vaikštant, bet sumažėja atsigulus ant nugaros.

Nugaros skausmas gali atsirasti po nepavykusios stuburo operacijos. Skausmą išprovokuoja aplink nervų šakneles susidaręs randinis audinys, taip pat skausmą gali sukelti raumenų spazmai. Tokiais atvejais gydytojai gali siūlyti antrą operaciją, kuri, deja, nebūtinai bus sėkminga. Šias pasekmes negalima vadinti gydytojo klaida, tiesiog tai įvyksta ir tiek. Tyrimai rodo, jog nepavykusios operacijos sindromas ištinka 20-40 proc. atvejų.

Nugaros skausmą gali lemti įvairios kitos stuburo ligos, pavyzdžiui, skoliozė, lordozė ir pan.
Tačiau dažniausiai (net 70 proc. atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Pastebėta, kad dažniau nugarą skauda žmonėms su viršsvoriu, kurie mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos ir nuolat jaučia psichologinę įtampą.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Nugaros skausmo priežasties diagnostika gali būti sudėtinga, kadangi skausmas gali atsirasti ne dėl vienos priežasties ir ne iš vieno šaltinio. Diagnozuojant skausmą yra svarbu nustatyti tikslią jo vietą, stiprumą ir tipą, taip pat pacientas turi prisiminti, kada skausmas atsirado, kokios veiklos metu, kokia pozicija palengvina būseną, o kada skausmas sustiprėja. Nugaros, juosmens skausmas klasifikuojamas į tris tipus.

Pats dažniausias tipas – ašinis apatinės nugaros dalies skausmas. Jis pasireiškia tik apatinėje nugaros dalyje ir neplinta nei į sėdmenis, nei į kojas, jis gali būti tiek aštrus, tiek bukas. Taip pat skausmas gali būti pakankamai stiprus ir trikdantis  kasdieninę žmogaus veiklą, vaikščiojimą, stovėseną. Dažniausiai sustiprėja ką nors fiziškai dirbant arba ilgiau pabuvus tam tikroje pozoje, pavyzdžiui, ilgai sėdint. Ašinis apatinės nugaros dalies skausmas – tai ūmus skausmas, kuris trunka neilgai, praeina per 6-12 savaičių. Tačiau jei užtrunka ilgiau, tampa lėtiniu.

Antras pagal dažnumą tipas – juosmeninė radikulopatija. Ją sukelia sėdimojo nervo šaknelių kompresija, skausmas dažnai stipresnis kojose nei nugaroje. Simptomai – jutimo sutrikimai, silpnumas, tirpimas – pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, gali apimti tik pėdą, vieną koją, sėdmenis arba skaudėti koją per visą ilgį.

Trečias tipas – plintantis juosmens skausmas. Jis pasireiškia juosmens skausmu, kuris plinta į kirkšnis, sėdmenis, viršutinę šlaunų dalį, kartais skauda kojos žemiau kelio. Pacientai dažnai apibūdina šį skausmą kaip buką, nestiprų ir visai iškenčiamą.

Kam reikia nustatinėti tuos skausmo tipus? Nes nuo to priklausys visas gydymo planas: galbūt kažkam užteks mankštos ir tempimo pratimų, o kitam prireiks vaistų ar net operacijos.

Jeigu pacientas skundžiasi ypatingai stipriu ir ilgai trunkančiu skausmu (skauda daugiau nei 3 mėnesius), ligos priežasčiai nustatyti gali prireikti rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso. Tačiau dažniausiai gydytojai nugaros skausmo priežastis nustato pagal paciento skundus ir fizinį ištyrimą. O išvardyti kompiuterinių technologijų tyrimo metodai gali būti pasitelkiami diagnozei patikslinti, infekcijai bei navikams nustatyti.

Gydymas

Gydymas

Nugaros skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, skausmo tipo ir stiprumo. Dauguma nugaros juosmens dalies skausmą patiriančių pacientų pasveikta per 6 savaites, į negalavimo gydymą dažniausiai įeina fiziniai pratimai ir fizioterapinės procedūros. Tik tada, jei skausmas nepraeina arba ima stiprėti, gali prireikti ne tik vaistų, bet ir chirurginės operacijos. Jeigu nėra simptomų, rodančių, kad reikalinga operacija, taikomas vadinamasis konservatyvus gydymas. Šiuo atveju svarbi yra fizinė ramybės, kurios metu gyja pažeisti audiniai ir netgi nervai. Daugeliu atvejų skausmas ir uždegimas mažinami karščio ar šalčio kompresais. Be abejo, taikomas ir medikamentinis gydymas receptiniais ir nereceptiniais analgetikais, sudėtingais atvejais taikomos epidūrinės steroidinių vaistų injekcijos. Taip pat gydymui labai svarbūs apatinės nugaros dalies stiprinimo pratimai, kineziterapija, kartais padeda stuburo manipuliacijos.

Esant rimtiems skausmo simptomams arba kai konservatyvus gydymas pasirodo neveiksmingas, atliekamos chirurginės stuburo operacijos. Išialgijos gydymui atliekamos laminektomijos ir mikrodisektomijos, stuburo tvirtinimo operacijos. Lėtinio, neaiškios kilmės skausmo, nepavykusios stuburo operacijos atvejais būna veiksminga nugaros smegenų stimuliacijos operacija. Jos metu implantuojami nedideli elektrodai ir stimuliatorius, panašus į širdies stimuliatorių, kuris siunčia silpnus signalus į nervines struktūras ir taip malšina skausmą.

Jei nugaros skausmas yra ūmus ir trunka ne ilgiau pusantro mėnesio, jis gali būti gydomas raumenis atpalaiduojančiais, priešuždegiminiais ir nuskausminančiais vaistais. Tam tikrais atvejais gali būti skiriamos injekcijos į stuburo sąnarius ar į aplink esančias nervų šakneles. Taip pat gali būti skiriama šilumos ar šalčio terapija, masažai, vandens procedūros ir pan. Jei pacientui nustatoma stuburo išvarža, gali tekti operuoti. Bet ir tai ne visada, viskas priklauso nuo išvaržos dydžio.

Lėtinis nugaros skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, gali būti gydomas specialia mankšta, kuri padeda sustiprinti nugaros raumenis. Kaip ir ūmaus nugros skausmo atveju, lėtiniam skausmui malšinti gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo ar kiti medikamentai. Kiekvieną kartą pajutę nugaros skausmą pirmiausia turėtumėte pagalvoti, kas jį sukėlė. Galbūt to prisiminimo reikės, kai kreipsitės į gydytoją. Kuo tiksliau bus nustatoma nugaros skausmo priežastis, tuo paprasčiau bus ją pašalinti.

 

Profilaktika

Profilaktika

Ar įmanoma per visą gyvenimą nepajusti nugaros skausmo? Kažin, ar daug atsirastų tokių laimingų žmonių. Tačiau patologinių negalavimų išvengti įmanoma, jei laikysimės tam tikrų taisyklių.

Pirmiausia būtina nuo mažens ugdytis taisyklingą laikyseną sėdint, stovint, vaikštant. Jei pasirenkame sporto šaką, kurios praktikavimas apkrauna nugarą, būtina prieš tai pasitikrinti stuburą, ar jis tikrai sveikas. Dirbantys sėdimą darbą turėtų kas valandą bent po kelias minutes skirti mankštai ar pasivaikščiojimui. Žmogus visą gyvenimą turėtų išlikti fiziškai aktyvus, protingai derinti veiklos ir poilsio rėžimą.

Nugaros sveikata tiesiogiai priklauso nuo avalynės. Ji turi būti patogi. Moterys neleis sumeluoti: visą dieną pavaikščiojus su aukštakulniais, vakare skauda ne tik kojos, bet ir nugara. Todėl aukštakulniai turėtų būti tik ypatingų progų avalynė, o kasdieniai bateliai turėtų būti su neaukšta pakulne. Turėkime galvoje, kad kiekvienas kulniukų centimetras stuburo apkrovą padidina 10-15 kilogramų.
Darbe, namie prie darbo stalo reikėtų pasirinkti tokią kėdę, kuri būtų tinkama jūsų ūgiui. Tai reiškia, kad sėdint kojos turi remtis į grindis, o keliai sulenkti stačiu kampu. Jei didžiąją dalį dienos tenka praleisti sėdint, galima šiek tiek pagelbėti savo stuburui – pasidėti po nugaros linkiu pagalvėlę.
Jei tenka dirbti pasilenkus ar ilgai būti nepatogioje padėtyje, reikėtų kaip įmanoma dažniau ir kiek tai leidžia atliekamo darbo specifika atsitiesti, padaryti trumpas pertraukėles ir prasimankštinti.

Kai kurios veiklos ir darbai susiję su sunkumų nešiojimu. Reikėtų įsiminti vieną taisyklę, kaip kelti sunkius svorius. Niekada negalima kelti ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara. Keliant reikia pritūpti, įtempti pilvo raumenis ir stotis su svoriu, nugarą išlaikyti tiesią.
Ne mažiau svarbu, ant kokio paviršiaus miegame. Jei lova įdubusi, vadinasi, ją reikia keisti. Čiužinys turėtų būti tiesus, standus, be sukritusių gumbų, o pagalvė neaukšta. Reikia gulėti, o ne pusiau sėdėti. Kai miegame ant nugaros, pagalvę galima visai pastumti į šoną. Miegoti atsigulus ant pilvo nerekomenduojama.
Nugarai labai kenkia kūno viršsvoris, nes tie žmogaus figūrai nereikalingi kilogramai gniuždo stuburą. Nenuostabu, kad nutukę žmonės skundžiasi juosmens skausmais. Ir apskritai su pertekliniais kūno kilogramais yra sunkiau judėti, pavargsta kojos, todėl dažniau traukia prie kėdės, sofos, lovos. O kai mažai judame, užpuola ne tik sąnarių negalavimai, bet ir kitokios ligos.

Jei jau pajutome pirmuosius nugaros skausmo požymius, sąstingį, pradėkime rytais mankštintis. Būtina stiprinti nugaros raumenis, kurie prilaiko stuburą ir neleidžia jam susmegti. Labai puikus būdas atpalaiduoti nugarą ir pašalinti skausmams – plaukimas.

Liaudies medicina

Liaudies medicina

Jei nugaros skausmas nėra susijęs su rimta patologija, kai kuriuos negalavimus galima gydyti taikant liaudiškas priemones. Manoma, kad lėtinis nugaros skausmas aprims, jei skaudamas vietas 3-4 kartus per dieną įtrinsite vandeniu atskiestu obuolių actu.
Šildantys medaus kompresai irgi gali padėti numalšinti nugaros skausmą. Reikia medumi aptepti skaudančią vietą, uždėti polietileno plėvelę ir šiltai aprišti. Skausmas gali būti numalšinamas dar efektyviau, jei į medų įmaišysime krienų arba tarkuotų ridikų.
Sąnarių skausmus, patinimus, uždegimus gerai gydo krienų ar kopūstų lapai. Jie tinka ir nugaros skausmams. Lapus reikia truputį patraiškyti, kad išsiskirtų sultys, tada dėti ant skaudamos vietos ir aprišti.

Taigi jei kankina nugaros skausmas, galima bandyti gydytis ir šitaip, tai tikrai nekenksmingi metodai. Bet jei jie nepadeda, būtina kreiptis į medikus.


Pasidalink su draugais!