Opaligė

Opaligė – tai lėtinis virškinimo trakto gleivinės susirgimas, kuomet pažeidus gleivinės sluoksnius atsiveria opa (žaizda). Opaligė gali išsivystyti tiek skrandyje, tiek dvylikapirštėje žarnoje, tiek stemplėje. Paviršiniai stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimai vadinami erozijomis. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos išsivysto dėl į šiuos organus nukreiptų agresyvių veiksnių, kurie sukelia apsauginių mechanizmų pusiausvyros sutrikimus. Tokie agresyvūs veiksniai gali būti Helicobacter pylori bakterija, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, alkoholio vartojimas, tulžies rūgštis ir kt. Visa tai gali paveikti virškinimo trakto gleivinės apsaugą ir sukelti negalavimus.

Pastebėta, kad skrandžio opa sergama dažniau nei dvylikapirštės žarnos. Opalige sirgti gali įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau ja serga vyresni lėtinių ligų ar rizikos veiksnių turintys, linkę į nesveiką gyvenimo būdą asmenys. Maistas, kaip teigia medikai, opaligės nesukelia, tik jau susirgus tenka daug ko atsisakyti ir laikytis dietos. Rizikos faktoriams priskiriami sunkūs fiziniai darbai, rūkymas, alkoholio vartojimas, riebus, aštrus maistas, ypač jeigu žmogus turi Helicobacter pylori bakteriją.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinis recidyvinio pobūdžio susirgimas, kurio pagrindiniai simptomai – skausmas nevalgius ar pavalgius, pykinimas, rėmuo. Tarp rimtesnių komplikacijų paminėtinas kraujavimas, opos perforacija (pratrūkimas ). Helicobacter pylori infekcija ar negydomos opos turi įtakos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos bei stemplės piktybiniams augliams atsirasti.

Dažnai užduodami klausimai

Dažnai užduodami klausimai

Kuo opaligė skiriasi nuo gastrito?

Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kuriam būdingi tokie uždegimo požymiai: gleivinės paraudimas, paburkimas, gali susidaryti erozijos, o negydant – vystytis gleivinės atrofija. Opaligė kur kas giliau pažeidžia stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos audinius ir labiau koncentruojasi „viename taške“, t. y. gleivinės sienelėje gali atsiverti žaizda. Abiejų negalavimų simptomai labai panašūs, todėl žmonės dėl opaligės dažnai neskuba pas gydytoją manydami, kad tai tik gastritas, kuris praeis.

Tačiau gastritą jau galima laikyti būsimos opaligės pradžia, nes bet koks virškinimo organų gleivinės pažeidimas prasideda kaip paprasčiausias uždegimas.

Ar opaligė visiškai pagydoma?

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė pagydoma skiriant medikamentinį gydymą protonų siurblio inhibitoriais, kurie mažina skrandžio rūgštingumą. Būtina išsiaiškinti opaligės priežastis, nustatyti, ar pacientas turi H.pylori infekciją. Jeigu ji nustatoma, skiriamas gydymo antibiotikais kursas. Kai kam gali tekti mesti rūkyti, nebevartoti alkoholio ir atsakingai laikytis gydytojo paskirto gydymo. Be abejo, svarbios ir profilaktinės priemonės, kurias nurodys gydytojas. Tarp jų būtina paminėti, kad reikės vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (dažniausiai tai yra vaistai nuo skausmo – ibuprofenas, nimesilis ir kt.), atsisakyti riebaus, aštraus maisto, kuris didina skrandžio rūgštingumą. Taip pat svarbu gydyti gretutines lėtines ligas.

Ar tiesa, kad esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui atsiranda rizika susirgti opalige?

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas turi įtakos tiek skrandžio, tiek dvylikapirštės žarnos opaligei atsirasti.

Ar galima opaligę pagydyti su vaistažolėm, pienu ir kitais liaudies medicinos metodais?

Vaistažolės gali būti tik kaip pagalbinė priemonė. Pienas įeina į opaligės gydymo dietą. Tačiau nei barsuko taukais, nei trauklapio nuovirais ar augaliniais aliejais, nei kopūstų sultimis ar kažkokiais „skrandžio“ papildais opaligės nepagydysi. Tai vienas iš mitų apie lengvą šios ligos įveikimą. Vis dėlto opaligės gydymą reikėtų patikėti specialistams.

Ar gali kava gali išprovokuoti opaligę?

Tai dar vienas mitas. Prieš kelis dešimtmečius gana garsiai kalbėta, kad stipri kava kenkia skrandžiui ir kad turintiems skrandžio opą žmonėms jos reikėtų atsisakyti. Dabar yra žinoma, kad jei jau atsirado opa, vengti reikėtų tik to maisto, kurį pavartojus paūmėja simptomai. Maistas opaligės nesukelia, bet jei žmogus jau serga, vartojamas maistas apie ją primins. Jei atsigėrus kavos ligonis blogiau nepasijaučia, vadinasi, kartais pasimėgauti galima. Gal tik reikėtų pasirinkti mažiau skrudintas kavos pupeles.

Priežastys

Priežastys

Pagrindinė opaligės priežastis – Helicobacter pylori infekcija. Didelė dalis opų, nesusijusių su Helicobacter pylori infekcija, kyla dėl ilgalaikio medikamentų vartojimo, nuolatinio streso. Opų riziką didina ir kitos virusinės infekcijos, tuberkuliozė, įvairios gretutinės lėtinės ligos: Krono liga, kepenų cirozė, cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, sarkoidozė, mieloproliferacinės ligos. Rūkymas ir alkoholio vartojimas didina opaligės riziką ir lėtina opos gijimo procesą.

Šiuolaikinė medicina teigia, kad pagrindinę opaligės sukėlėją bakterija Helicobacter Pylori turi beveik visi žmonės, tačiau ne visada ji „aktyvuojasi“. Į žmogaus organizmą bakterija patenka įvairiais keliais:

  • Per neplautus vaisius ir daržoves;
  • Per nešvarius indus;
  • Per kito žmogaus seiles;
  • Per blogai dezinfekuotus medicininius instrumentus;
  • Per užterštą vandenį.

Opaligę gali sukelti ir kiti faktoriai:

  • Sisteminis kai kurių vaistų vartojimas, tarp kurių – nesteroidiniai priešuždegiminiai medikamentai, (indometacinas, diklofenakas), antikoaguliantai ir gliukokortikoidai. Reikia pažymėti, kad daugumoje atvejų būtent vaistai tampa opaligės priežastimi pagyvenusiems žmonėms.
  • Kitų patologijų įtaka. Tarp provokuojančių negalavimų – cukrinis diabetas, tuberkuliozė, kepenų cirozė, kitos lėtinės ligos.
  • Įvairūs skrandžio ir žarnyno pažeidimai (traumos, nudegimai, stiprūs persišaldymai, dažnos nervinės įtampos).
  • Netinkama mityba. Vadinamasis greitas, keptas, aštrus, konservuotas maistas, retai arba visai nevalgomas skystas ir šiltas maistas išprovokuoja skrandžio veiklos sutrikimus, kurie gali komplikuotis į opą.
  • Paveldimumas. Pastebima, kad opaligė pasitaiko tiems asmenims, kurių šeimoje jau yra ja sirgusių, kadangi padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali būti paveldimas.
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas.
Simptomai

Simptomai

Opaligei būdinga daug simptomų, kurie gali būti laikomi ir kitų ligų, dažniausiai susijusių su virškinimu, požymiais. Svarbiausias opaligės simptomas – tai graužiantis, deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ties krūtinės duobute. Skrandžio opos sukeliamas skausmas ypač stiprus, jį žmogus pajunta tuoj pavalgius. Todėl kartais atsiranda valgymo baimė, ligonis netenka kūno svorio.  Dvylikapirštės žarnos opos sukeliamas skausmas pasireiškia nevalgius arba naktį, o nurimsta, kai žmogus pavalgo ar pavartoja skrandžio rūgštį neutralizuojančių vaistų. Opaligės skausmas gali būti juntamas ne tik ties krūtinės duobute, jis gali išplisti į nugarą, kairįjį šoną.

Galima išskirti tokius opaligės požymius:

  • Skausmas ar diskomfortas skrandžio srityje – pirmasis patologijos signalas. Skauda viršutinėje pilvo dalyje – vieniems stipriau, kitiems mažiau. Skausmas gali sustiprėti sunkiai fiziškai dirbant, pavartojus alkoholio ar aštraus maisto, ilgą laiką nevalgius ar iškart pavalgius.
  • Rėmuo – kitas svarbus požymis. Rėmens graužimas yra signalas, kad yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tai vienas iš opų atsiradimą sąlygojančių veiksnių. Skrandžio rūgštys dirgina stemplės gleivinę, jaučiamas deginimas už krūtinkaulio.
  • Pykinimas. Jis atsiranda dėl to, kad sutrinka skrandžio funkcijos. Kadangi po vėmimo ligoniui palengvėja, žmonės kartais jį sąmoningai sau sukelia. Tai blogas metodas, nes maistas nespėjamas įsisavinti, ilgainiui gali atsirasti organizmo išsekimas.
  • Apetito sumažėjimas, kuris atsiranda dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Apetito sutrikimai galimi nuo baimės valgyti iki apetito padidėjimo Kadangi valgymas sukelia diskomfortą, žmogus ima valgyti mažiau. Organizmas pripranta prie mažų maisto kiekių, o tai reiškia, kad organizmas negaus reikalingo kiekio medžiagų.
  • Atsirūgimas skrandžio sultimis, dėl kurio ligonis burnoje nuolat jaučia rūgštumą arba kartumą.
  • Nenormaliai greitai pajuntamas sotumo jausmas.

Tiek dvylikapirštės žarnos, tiek skrandžio opa gali kraujuoti, galima skrandžio perforacija (pratrūkimas). Virškinimo organų opaligės perforacija – tai komplikacija, dėl kurios organo sienelėje susidaro kiaurymė, per kurią į pilvo ertmę patenka skrandžio arba dvylikapirštės žarnos turinys. Galimas pažeistos gleivinės kraujavimas.

Perforavus opai ligonis vemia tamsios spalvos turiniu, primenančiu kavos tirščius ar viduriuoja smalą primenančiu turiniu. Skausmas būna itin intensyvus, sunkiai pakeliamas ir tai yra grėsminga gyvybei būklė, kadangi galima nukraujuoti.

Negydoma skrandžio opa gali virsti piktybiniu dariniu.  Todėl gydant opaligę svarbu nustatyti Helicobacter pylori infekcijos buvimą ir ją gydyti. Norint įsitikinti, ar sėkmingas gydymas, tyrimus reikia kartoti.

Diagnostika

Diagnostika

Diagnozuojant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę lengva supainioti jos simptomus su kitų ligų sukeltais simptomais: funkcinės dispepsijos, skrandžio vėžio, vaistų sukeltos dispepsijos, Krono ligos, tulžies latakų ligos, sutrikusio skrandžio išsituštinimo, gastroezofaginio refliukso. Todėl ligonis turi būti tiriamas labai atidžiai.

Kai ligonis kreipiasi į gastroenterologą, pirmiausia gydytojas paprašo apibūdinti savijautą, simptomus pavalgius ir nevalgius, skausmo pobūdį, po to atliekamas fizinis ištyrimas. Jei liga dar nesukėlė komplikacijų, pastebėti opaligei būdingus simptomus nėra paprasta. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į visus pakitimus. Gali būti nustatyti mažakraujystės požymiai: žmogus jaučia bendrą silpnumą, spengimą ausyse, padažnėjusį širdies plakimą ir sumažėjusį kraujospūdį. Rimtas signalas, jei ligonis skundžiasi, kad vemia su krauju, kad išmatos juodos spalvos. Tai leidžia įtarti, kad greičiausiai yra vidinis kraujavimas.

Apčiuopos metu nustatoma lokalizacija, kurioje pilvo dalyje pacientui skauda. Pasikalbėjus su pacientu išsiaiškinama, kodėl pastaruoju metu labai sumažėjo jo kūno svoris. Dažniausiai paaiškėja, kad jis dažnai vemia, o kai pradeda valgyti, labai greitai pajunta sotumo jausmą. Tai gali būti susiję netgi su vėžine opos forma.  Bet kokiu atveju pacientui atliekamas skubus virškinimo trakto endoskopinis tyrimas. Taip pat pacientui atliekami tyrimai dėl Helicobacter pylori infekcijos. Gavus teigiamą atsakymą skiriamas antibakterinis ir rūgšties sekreciją slopinantis gydymas.

Diagnozuojant opaligę atliekami tokie laboratoriniai tyrimai:

  • bendrasis kraujo tyrimas;
  • slapto kraujo tyrimas išmatose;
  • opaligei patvirtinti būtina atlikti endoskopinį tyrimą;
  • paimama biopsinės medžiagos dėl H. pylori infekcijos, taip pat iš opos kraštų, jeigu yra įtarimas dėl onkologinio proceso;
  • kai opa perforuoja, atliekama rentgenografija, nes tik tada matomas laisvas oras po diafragmos kupolu;
  • labai retais atvejais, jei įtariama, kad opą gali sukelti, pavyzdžiui, kasos navikinis procesas, atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas.
Gydymas

Gydymas

Lengvus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos negalavimus galima gydyti ambulatoriškai, o paūmėjimų atveju gydoma stacionare. Apskritai ligonio gulėjimas pagerina ir pagreitina opos gijimą. Todėl žmogus turėtų daugiau ilsėtis. Gydytojas rekomenduoja specialią dietą, kuri nedirgintų skrandžio nei chemiškai, nei mechaniškai. Tai gali būti patiekalai iš kruopų, sriubos, pienas, sviestas, kiaušiniai, kisielius, drebučiai, kai kurie vaisiai, sultys. Maistas turi būti nesūrus, neaštrus, skystas. Po 10 dienų jau galima pridėti džiūvėsius, garuose gamintus mėsos maltinius. Draudžiamas kietas, turintis daug ląstelienos (celiuliozės) maistas, mėsos ir grybų sultiniai, kepti patiekalai, šviežia duona. Nerekomenduojama valgyti ropių, ridikų, ridikėlių, žalių vaisių, uogų, rūkytų ar marinuotų patiekalų, krienų, garstyčių, gerti gazuoto vandens, alkoholinių gėrimų. Dažniausiai dietos laikomasi keletą mėnesių. Skiriant gydomąją dietą gydytojas būtinai išrašys vitaminų, mineralų papildų.

Ligos patogenams šalinti skiriami vaistai: pasireiškiančioms neurozėms raminti, skrandžio tonusui ir sekrecijai bei lygiųjų raumenų jaudrumui reguliuoti, spazmolitiniai preparatai.

Jei kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, ligoniui gali būti rekomenduotas sodos vanduo, kuris laikinai palengvina būklę ir sumažina rėmenį. Tačiau gydytis vien soda negalima, nes ilgainiui ji ima dirginti skrandį. Todėl soda paprastai skiriama kartu su kitais rūgštingumą reguliuojančiais vaistais.

Po gydymo ligoniui gali būti skirtos fizioterapinės priemonės: vietinės procedūros, jonoforezė su novokainu, trumpų bangų diatermija, parafinas ir kitos šiluminės aplikacijos. Gydymas trunka apie mėnesį.

Jei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos kraujuoja, ligoniai gydomi stacionare, terapiniame arba chirurginiame skyriuje, kad esant pablogėjimui galima būtų nedelsiant operuoti. Tačiau iš pradžių išmėginamos visos galimos kraujavimą stabdančios priemonės. Pirmiausia, atliekant endoskopinį tyrimą ir stebint aktyvų kraujavimą. Kraujavimas iš opos yra stabdomas procedūros metu naudojant atropiną ar vadinamus klipsus. Jei stebima ryški anemija dėl nukraujavimo, pagal indikacijas gali būti perpilamas kraujas. Jeigu opa stipriai nekraujuoja, taikomos konservatyvios priemonės – badavimas, infuzoterapijos su fiziologiniu tirpalu, gliukoze. Ligoniui turi būti užtikrinta visiška ramybė.

Kraujavimui aprimus pereinama prie gydomosios dietos. Po 72 valandų skiriama skysto maisto dieta. Chirurginis gydymas dažniausiai taikomas komplikacijų atvejais. Jei opa prakiūra, reikia skubiai operuoti. Taip pat operuojamos pereinančios į vėžį ir aterosklerotinės opos.

Jei opaligė nėra toli pažengusi, su operacija nereikėtų skubėti, nes po jos dalis ligonių kenčia dėl kitų po intervencijos atsiradusių sutrikimų. Šiuolaikinė medicina gana sėkmingai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę taikant antibiotikų terapiją ir rūgštingumą mažinančius vaistus.  Chirurgija taikoma, kai pacientai netoleruoja vaistų, yra didelė komplikacijų rizika ar endoskopiniu būdu nepavyksta sustabdyti aktyvaus kraujavimo iš opos, taip pat tada, jei yra onkologija.

Komplikacijos

Komplikacijos

Negydant  opaligės galima sulaukti gana rimtų pasekmių. Pagrindinė skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos komplikacijų priežastis – pavėluotas arba neadekvatus gydymas. Nemažai pacientų ignoruoja skausmą ir blogą savijautą, dėl to liga pereina į sunkesnę išsivystymo stadiją. Be laiku nepradėto gydymo, specialistai mini tokias komplikacijų priežastis:

  • Padidėjęs rūgštingumas. Kai skrandyje aktyviai išsiskiria rūgštis, ji ima neigiamai veikti gleivinę. Dėl to ant sienelių susidaro erozijos, kurios negydomos gali virsti į kiauras perforacijas.
  • Mitybos rėžimo sutrikimai. Nereguliariai maitinantis, valgant aštrų, sūrų, rūgštų, keptą ir riebų maistą sutrinka normali skrandžio ir žarnyno veikla.
  • Žalingi įpročiai. Alkoholio vartojimas ir rūkymas skatina opaligės atsiradimą ir komplikacijas.
  • Medikamentų vartojimas. Tai priešuždegiminiai nesteroidiniai preparatai (ibuprofenas, aspirinas, gliukokortikoidai ir pan.)

Pilvo skausmas – pirmas galimos komplikacijos simptomas. Kiekviena patologija turi savo požymius, pagal kuriuos galima neklystant atpažinti vieno ar kito susirgimo pradžią ir progresavimą. Taip pat ir užleistas ligos formas. Opaligės komplikacijos gali būti tokios:

  • Negydant opų – jos gali pradėti aktyviai kraujuoti. Lėtinės opaligės atveju – tai vienas iš dažniausių ir pavojingiausių paūmėjimo požymių. Jeigu laiku nestabdomas kraujavimas ar gydymas neefektyvus, pacientas nukraujuoja ir miršta. Kraujavimas labiau būdingas dvylikapirštės žarnos opos atveju. Nedidelį kraujavimą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Jei kraujavimas žymus, pastebimi šie simptomai: juodos išmatos, vėmalai primena kavos tirščius, ligonis jaučia silpnumą, jam svaigsta galva, akyse mirga „muselės“, žmogus gali prarasti sąmonę.
  • Opos perforacija. Tai rimta komplikacija, kurios požymiai –staigus ir aštrus skausmas krūtinės duobutės srityje, ligonis išbalęs, pasireiškia bradikardija, stiprus pilvo raumenų įtempimas.
  • Tai procesas, kai opa išplinta į kitus šalimais esančius organus ir audinius, esančius prie skrandžio ir dvylikapirštės žarnos: opa apima visus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sienelės sluoksnius, kartais įvyksta fibrozinis suaugimas su šalia esančiais organais (tulžies takais, kepenimis, storąja žarna ir pan). Ligonis jaučia stiprius skausmus, dažnai vemia, išsivysto uždegiminio proceso požymiai.
  • Prievarčio stenozė. Tai dažniausia dvylikapirštės žarnos komplikacija dėl pasireiškiančio uždegiminio patinimo ir spazmų, kurie išprovokuoja žarnos susiaurėjimą. Ligonis po valgio jaučia spaudimą pilvo viršuje, jį pykina, tačiau nusivėmus pajaučiamas palengvėjimas. Žmogui greitai krenta svoris. Ši komplikacija labai sparčiai progresuoja.
  • Negydomos opos gali supiktybėti (malignizacija). Tai labai pavojinga komplikacija, kuri išsivysto, kai sveikos ląstelės supiktybėja. Ligoniui nustatoma anemija, kacheksija, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis. Pradinėse stadijose pakitimai būna labai nežymūs, ryškesni simptomai pasireiškia prasidėjus onkologiniam procesui.

Pasidalink su draugais!