Parkinsono liga

Parkinsono liga – tai lėtai progresuojanti degeneracinio pobūdžio neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, kontroliuojančios žmogaus judesius. Judėjimo sutrikimai pasireiškia kaip judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas. Anot medikų, yra tikrasis parkinsonizmas kaip liga ir Parkinsono sindromas, kuris gali pasireikšti daugelio kitų neurologinių ligų atveju (galvos smegenų auglio, insulto, encefalito ir pan.)

Nors šiuolaikinė medicina gana gerai išstudijavo Parkinsono ligą, vis dėlto nėra iki galo aiški jos kilmė ir priežastys. Manoma, kad didžiausią įtaką susirgimui daro genetika, t. y. paveldėjimas, tačiau įtakos gali turėti ir aplinkos faktoriai. Jų abiejų buvimas inicijuoja degeneracijos procesus. Tad jei jau liga prasidėjo, išgijimui šansų nebėra, procesas ima plisti smegenyse. Parkinsono liga kiekvieną žmogų paliečia skirtingai. Palaipsniui ji progresuoja, ima nykti smegenų ląstelės.

Dažniausiai Parkinsono liga suserga vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau pastaruoju metu į medikus kreipiasi ir jaunesni – trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai. Tai ankstyvas parkinsonizmas, kurio simptomai tokie pat, tik progresuoja lėčiau. Liga prasideda nuo skausmingų raumenų susitraukimų pėdose ir pečių juostoje. Todėl gana dažnai jauniems žmonėms šie  negalavimai supainiojami su artritu. Tik vėliau pasireiškia klasikiniai Parkinsono ligos požymiai. Vyrai serga dažniau nei moterys. O aplinkos poveikis šiuo atveju toks: dažniau serga tie, kurie turėjo nuolatinį kontaktą su herbicidais, pesticidais, sunkiaisiais metalais, laisvaisiais radikalais.

Dar manoma, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, neuroleptikai (antidepresantai) sutrikdo centrinės nervų sistemos ląstelių išskiriamo dopamino gamybą ir iššaukia į Parkinsono ligą panašius pašalinius simptomus. Taip pat ligos priežastimi gali tapti kažkada patirtos galvos traumos, įvairūs bakteriniai arba virusiniai encefalitai, aterosklerozė, piktybiniai augliai, endokrininių liaukų  ligos, neteisingas gyvenimo būdas, stresai, nesveika mityba, vitaminų trūkumas. Tai vis išoriniai faktoriai, kurie gali turėti įtakos atsirasti Parkinsno ligai.

Neginčijamai pripažįstama, kad dopaminą gaminančių ląstelių netekimas sutrikdo žmogaus judėjimą. Bet kodėl tos ląstelės pradeda nykti, medicina dar nežino atsakymo. Gal dėl to  dar nėra rastas metodas, kaip išgydyti Parkinsono ligą. Kol kas tik stengiamasi palengvinti ligonio būklę slopinant simptomus.

Galima būtų paminėti tokią labai paprastą ir labai aiškiai eiliniam žmogui išdėstytą prielaidą, kaip išsivysto Parkinsono liga. Šias priežastis galėtume priskirti kategorijai „aplinkos poveikis“. Pasak šios teorijos šalininkų, Parkinsono liga dažniausiai suserga žmonės, kurie nuolat patiria stresą, tačiau nesiima jokių priemonių ir nieko nedaro, kad kažkaip pakeistų situaciją. Jie tyliai viską išgyvena savyje ir nesipriešina. O kiekviena stresinė situacija – tai organizme pasigaminantis adrenalinas. Kaip teigiama, būtent dopaminas į organizmą išskiria adrenaliną ir noradrenaliną. Kai žmogus susiduria su iššūkiu, patiria baimę, organizmo išskiriamas adrenalinas skatina veiklą: bėgti, priešintis, kovoti, ieškoti sprendimų. Jei žmogus nieko nedaro, visas šis energijos potencialas sunaudojamas savo paties organizmui griauti. Taigi kai gyvenimas pilnas stresinių situacijų, o žmogus lieka pasyvus ir neieško sprendimų, kaip kažką pakeisti, bet su viskuo susitaiko, t.y. neišnaudoja tam tikslui pagaminto adrenalino, organizme ima vykti kita „chemija“: galvos smegenyse nustojamas gaminti dopaminas, o su juo ir adrenalinas.

Juokai juokais, bet visi tie moterų mėginimai suliesėti ir kankinimaisi laikantis kokios nors keistos dietos – tai toks pat stresas organizmui, kuris nori skaniai pavalgyti, o gauna tik salotos lapą.

Vadinasi, gyvenime turėtume būti aktyvūs, užsiimti malonia veikla, visaverčiai maitintis ir vengti sveikatai kenksmingų situacijų.

Simptomai

Parkinsono ligos simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Pirmieji požymiai paprastai pasireiškia vienoje kūno pusėje, tik vėliau apima ir kitą. Ramybės būsenoje – sėdint, gulint – pradeda virpėti vienas arba keli pirštai, kartais plaštaka. Galima pastebėti, kad žmogus trina nykštį ir rodomąjį pirštą, tarsi suktų rutuliuką. Tai pradžia.

Beje, dar iki drebėjimo signaliniais požymiais galima laikyti tai, kad žmogui užkietėja viduriai, jis praranda uoslę, sutrinka miegas, o jei miega, tai dažnai kalba per sapnus. Būdravimo būsenoje jaučia nuotaikų kaitą, nerimą. Šie simptomai gali prasidėti prieš 5-10 metų iki atsirandant klasikiniams. Todėl kartais tiek pats žmogus nelabai sureikšmina savo savijautos ir nesikreipia į gydytoją, tiek gydytojai į negalavimus nepažiūri rimtai. Be to, rankų, galvos drebėjimas nebūtinai reiškia, kad tai Parkinsono liga. Kartais panašūs simptomai atsiranda dėl išsėtinės sklerozės, encefalito, alkoholizmo.

Vėliau pradeda lėtėti judesiai, žmogui prireikia didesnių pastangų ir laiko, kad atliktų judesį, kuris anksčiau nekėlė problemų, pavyzdžiui, sunkiau atsistoti iš sėdimos padėties. Sutrumpėja žingsnis, kartais einant velkasi pėdos. Ligonis jaučia, kad stingsta raumenys, pirmiausia nerangios pasidaro rankos ir kaklas, o bandant pasitempti per jėgą, skauda. Prasideda raumenų spazmai, atsiranda nevalingi judesiai. Motorikos sutrikimai apima ne tik kūno dalis, bet įtakoja ir kitas svarbias funkcijas – virškinimą, kraujo cirkuliavimą.

Ilgainiui žmogus susikūprina, palinksta į priekį, jam sutrinka pusiausvyra, dėl mažiausio susvyravimo gali parkristi. Aplinkiniai gali pastebėti, kad pasikeičia ir žmogaus veido išraiška, dingsta mimikos. Ligonis gali nemirksėti, kas anksčiau jam pavykdavo savaime. O kadangi nebeveikia veido raumenys, todėl ir nesišypso.

Dar vienas požymis – žmogus ima kalbėti tyliau ir neaiškiai, nebejaučiamos balso intonacijos, susidaro įspūdis, kad ilgai galvoja prieš tardamas žodį.

Galima pastebėti, kad pasikeičia rašysena.  Dėl rankų drebulio apskritai rašymo judesiai darosi beveik neįmanomi, o jei ir rašo, tai labai smulkiai.

Ligai progresuojant atsiranda galvos drebulys, riebaluojasi oda ir plaukai. Sulėtėja mąstymas, darosi sunkiau dėstyti mintis.

Parkinsono ligos stadijos

Kaip ir dauguma susirgimų, Parkinsono ligos progresavimas vyksta tam tikromis stadijomis, kuriose pasireiškia simptomai, apie kuriuos jau rašyta aukščiau.

  • Pirmoje stadijoje pastebimas nedidelis drebuliukas vienoje rankoje, paprastai vieno ar kelių pirštų, sutrinka uoslė, nuolat jaučiamas nuovargis, kuris lyg ir neturi jokios priežasties. Žmogus blogiau miega, būdravimo metu netikėtai keičiasi jo nuotaikos. Vėliau drebulys stiprėja, jis atsiranda net ramybės būklėje, nurimsta tik  miegant. Žmogui sunkiau atlikti smulkius darbus pirštais, sustingsta kaklas ir pečiai, vėliau jau rankos visai nebeklauso. Toks žmogus eidamas jomis nebemojuojama, laiko prispaudęs prie šonų.
  • Antroje stadijoje sutrikimai apima ir kitą kūno dalį. Ima drebėti liežuvis ir apatinis žandikaulis, prasideda seilėtekis. Žmogui sunku judėti, dingsta veido mimikos, lėtėja kalba. Prasideda prakaitavimas, oda tampa arba labai sausa, arba riebi, dažniausiai sausėja delnai. Ligonis dar gali suvaldyti atsiradusius netikslingus judesius.
  • Trečioje stadijoje dar labiau sunkėja judėjimas, eisena kažkuo primena lėlės žingsnius – smulkius ir lygiagrečiai statomas kojas. Veidas primena kaukę, prasideda galvos drebulys, tarsi žmogus sakytų „taip-taip“ arba „ne-ne“. Kūnas ir galva palinkę į priekį, žmogus kūprinasi, rankos prispaustos prie šonų, kojos sulinkusios per kelius. Judesiai per sąnarius primena dantračio mechanizmą. Toliau progresuoja kalbos sutrikimai, žmogus ima kartoti žodžius, tarsi užstrigusi plokštelė. Šioje stadijoje ligonis dar geba apsitarnauti. Bet jau sunkiai užsisega sagas, gana ilgai taiko rankas į rankoves.
  • Ketvirtoje stadijoje ligoniui sunku išlaikyti pusiausvyrą stojantis iš gulimos ar sėdimos pozicijos. Netgi stovintį užtenka stumtelėti ir jis iš inercijos „tipena“ į tą pusę, kol nesusiduria su kokią atrama, arba griūva. Net miegant darosi sunku apsiversti ant kito šono, kalba darosi visai nebesuprantama, žodžiai tarsi veliami po burną. Suvokiančiam savo būklę žmogui užeina depresija, būna mėginimų nusižudyti. Gali išsivystyti demencija. Ligoniui jau reikalinga pagalba.
  • Penktoji stadija laikoma paskutine. Visiškai sutrinka judėjimo funkcijos, ligonis jau nebegali nei vaikščioti, nei atsistoti. Savarankiškai nebepavalgo ne tik dėl drebulio, bet ir dėl rijimo reflekso sutrikimo. Šioje stadijoje jau nebekontroliuojamas šlapimasis ir tuštinimasis. Savijauta labai pablogėja dėl depresijos ir demencijos.

Gydymas

Parkinsono ligos diagnozavimas sudėtingas, gydytojai daugiausia remiasi pacientų ligos istorija, ir tai užtrunka gana ilgai. Kai šeimos gydytojas įtaria susirgimą, turi nedelsiant pacientą nukreipti pasikonsultuoti su neurologu. Ten atliekami specialūs tyrimai.

Kaip jau minėta, Parkinsono liga neišgydoma ir jos progresavimas nesustabdomas. Galbūt šiek tiek galima sulėtinti procesų eigą ir palengvinti simptomus.

Ligoniams, kuriems diagnozuojama Parkinsono ligos pradžia, rekomenduojama ne tik mankštintis, bet ir skiriamos kineziterapijos procedūros pusiausvyrai treniruoti, tempimo pratimai.

Parkinsono ligą dažniausiai bandoma pristabdyti vaistais, kurie malšina simptomus ir lėtina ligos vystimąsi. Vaistai skiriami ne vieni, jų kompleksas derinamas tarpusavyje. Labai svarbu, kad ligonis juos vartotų griežtai kaip nurodyta, o ne savo nuožiūra. Griežtai draudžiama gydymą nutraukti, nes gali iškilti pavojus gyvybei arba sukelti komplikacijas.

Kas pusmetį reikia apsilankyti pas neurologą, kuris nuspręs, gal reikėtų pakoreguoti gydymo schemą, gal išrašys naujų vaistų.

Žmogaus, sergančio Parkinsono liga, smegenyse mažėja dopamino. Ši medžiaga į smegenis patenka iš kraujo, dėl to tokio konkretaus preparato vartojimas negalimas. Todėl ligoniui skiriamas natūralus organizmo cheminis junginys levodopa, kuris iš kraujo patenka į smegenis ir ten virsta dopaminu.

Vėlesnėse stadijose, kai medikamentinis gydymas jau nebėra toks veiksmingas, bandomas chirurginis Parkinsono ligos gydymas – gilioji smegenų stimuliacija. Į tam tikras galvos smegenų zonas implantuojami elektrodai, kurie sujungti su neurostimuliatoriumi. Pastarasis implantuojamas po raktikauliu. Vis dėlto ši operacija rizikinga, kaip ir kiekviena intervencija į galvos smegenis.

Šio metodo pagalba vyksta tam tikrų taikinių smegenyse stimuliavimas ir taip sumažinamas levodopos poreikis. Tuo pat metu sumažinami ir pašaliniai poveikiai, pavyzdžiui, ilgą laiką vartojant vaistus atsiranda banguojantis jų poveikis – taip vadinami „įjungimo“ ir „išjungimo“ periodai, kai atsiranda ir vėl praeina nevalingi savaiminiai judesiai.

Beveik trečdalis Parkinsono liga sergančių žmonių labai kenčia dėl motorikos sutrikimų, todėl vis dėlto griebiamasi chirurginės operacijos, po kurios žmogui grąžinamas judesių plastiškumas.

Profilaktika ir prevencija

Yra ligų, su kuriomis tenka susitaikyti ir susigyventi, Parkinsonas – viena iš tokių. Tenka suvokti, kad kitaip nebus ir neprarasti optimizmo. Nes iš tiesų suvokdami savo padėtį, ligoniai dažnai ima depresuoti, jie liūdi ir darosi pikti.

Sergantieji Parkinsono liga susiduria su nemažai organizmo sutrikimų problemų. Kamuoja dehidratacija, vidurių užkietėjimas, krenta svoris, gali pasireikšti ir pašalinis vaistų poveikis. Todėl rekomenduojama kasdien mankštintis, daryti pirštų pratimus, daugiau vaikščioti, labai gelbsti šokiai ir, aišku, reguliarios reabilitacijos procedūros. Profilaktinių priemonių, kaip nesusirgti arba užkardyti Parkinsono ligą, nėra. Nebent pilnavertė mityba, kuri turėtų būti suderinta su specialia dieta dėl baltyminio maisto vartojimo: mėsą, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius rekomenduojama valgyti vakare.

Susirgus būtina griežtai laikytis gydytojo paskirto medikamentinio gydymo, daugiau ilsėtis, vengti kofeino, vaikščioti su patogia avalyne, negalima avėti sportinių batų su rumbuotais padais. Reikėtų viską daryti priešingai nei šiuo metu linkęs daryti kūnas: stipriau kilnoti kojas, ilginti žingsnį, einant mojuoti rankomis, išsitiesti, iškelti galvą. Jei pasikeitė rašysena, pamėginti rašyti su didesniu rašikliu.

Namie reikėtų suvynioti visus kilimėlius, kurie gali trukdyti ir kelti pavojų vaikštant. Patartina vaikščioti su lazda.

Reikėtų atsargiai keltis iš lovos, nuo kėdės, kad staiga atsistojus neapsisuktų galva. Net vartytis lovoje reikia pradėti mokytis: pirmiausi pasukti galvą, paskui dubenį ir viršutine ranka temptis į tą pusę, į kurią verčiatės. Gerai, kai lova būna pritaikyta neįgaliems ligoniams – yra su turėklais ir virš jos pakabintu trikampiu įsitvėrimui. Net patalynė turėtų būti tokia, kad sukeltų kuo mažiau trinties: atlasinė, šilkinė, satino. Kad būtų lengviau apsirengti, drabužiai galėtų būti ne su sagomis, o su užtrauktukais, batai – su lipdukais.

Ką pataria žolininkai?

Visada yra žmonių, kurie net suriesti rimtos ligos, ieško liaudies medicinos patarimų. Teisybės dėlei reikėtų pabrėžti, kad žolininkai tikrai neturi receptų, kaip išgydyti Parkinsono ligą. Tačiau prevencinių priemonių siūlo. Beje, jos tinka apskritai visiems, kurie pasiruošę stiprinti savo sveikatą.

Pirmiausia reikia rūpintis švaria aplinka, kvėpuoti švariu oru. Kadangi miesto sąlygom gyvenantys žmonės nelabai turi iš ko rinktis, tai jiems rekomenduojama nors kartą per savaitę pabadauti 24 valandas. Per tą laiką organizmas apsivalo nuo toksinų.

Geri organizmo valikliai yra meškinio česnako, jonažolių, kiaulpienių ir dilgėlių arbatos. Prevencinė priemonė konkrečiai nuo Parkinsono ligos esą tėra vienas augalas – miškiniai kiškio kopūstai. Taigi sulaukiam vasaros – ir pirmyn į mišką pakiškiakopūstėliauti. Su protu ir su saiku – neprivalgyti vienu kartu visam gyvenimui.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Jei yra aiškiai matomi pirmieji Parkinsono ligos požymiai, kodėl kartais pavėluojama diagnozuoti ligą?

Rankų drebulys, vienos kūno pusės sustingimas – tai rimti požymiai. Bet kai į gydytoją kreipiasi pagyvenęs pacientas, jo net abiejų rankų drebulys nefiksuojamas kaip Parkinsono ligos požymis. Jei vyrauja sustingimas, savaime keičiasi ir žmogaus eisena, dėl to darosi sunkiau rašyti. Bet tiek ligonis, tiek gydytojas dažniausiai tai sieja su senatve. Garbiame amžiuje ligų požymiai panašūs, dėl to diagnozavimas gali būti pavėluotas.

Ar Parkinsono liga paveikia atmintį?

Parkinsono liga atminties neblogina, pirmaisiais ligos metais žmogus gali normaliai dirbti savo nuolatinį darbą, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tik vėlesnėse stadijose jau būna problemų su mąstymu, logika. Tačiau kiekvieną žmogų simptomai ir pasekmės paliečia skirtingai.

Teko girdėti teigiant, kad jei kasdien gersi kavą, Parkinsono liga nesusirgsi?

Kažkokių tyrimų yra buvę ir rezultatai buvo kavos mėgėjų naudai. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie žaliąją arbatą. Bet ar tai tikrai prevencinė priemonė, sunku pasakyti, gal tiesiog tuos gėrimus vartojantiems žmonėms nebuvo lemta susirgti. O ar kava padeda jau sergantiems? Yra nuomonių, kad galbūt šiek tiek padeda kontroliuoti ligos simptomus. Lygiai taip pat galima būtų teigti, kad ir fermentinis sūris apsaugo nuo Parkinsono ligos. Tačiau tai nėra šimtaprocentiniai faktai. Apskritai reikia pasakyti, kad valgymas to, kas skanu ir saldu, kas jums teikia malonumą, yra gerai, nes tai skatina dopamino gamybą smegenyse.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!