Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas – gydytojų dažnai įvardijamas pneumonija – tai uždegiminė plaučių liga, kurią gali sukelti bakterijos ir virusai, o retesniais atvejais – ir grybeliai ar parazitai. Kad ir koks būtų ligos sukėlėjas, sirgti pradedama tuomet, kai į plaučius patekę mikroorganizmai skatina skysčio ir uždegiminių ląstelių sankaupas plaučių alveolėse. Dėl to sutrinka dujų apykaita, blogai pasisavinamas deguonis ir išsivysto plaučių uždegimas.

Pneumonija prasideda nuo simptomų, kurie primena paprastą peršalimą ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad plaučių uždegimas – tai paprasta ūminė infekcija, kurią nesunku pagydyti. Vis dėlto, net ir nepaisant visų medicinos laimėjimų bei pažangos, pneumonija patenka į dažniausių  infekcinių ligų sąrašą ir užima aukštą vietą tarp mirties priežasčių nuo infekcinės ligos. Žinoma, čia didelė reikšmė skiriama rizikos veiksniams, iš kurių stipriausias – amžius.

Gydytojų teigimu, plaučiai – lengviausiai infekcinių ligų pažeidžiamas organas, o plaučių uždegimas – liga, kuria gali sirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau pavojingiausia ši liga yra vaikams iki trejų metų arba vyresniems asmenims (virš 65 metų). Siekiant išvengti plaučių uždegimo paūmėjimo ir komplikacijų, būtina laiku kreiptis į gydytoją.

Plaučių uždegimo simptomai pasireiškia skirtingai ir priklauso nuo ligos rūšies. Išskiriami bendrieji pneumonijos simptomai:

  • Bendras silpnumas, nuovargio pojūtis
  • Skausmas krūtinės srityje
  • Karščiavimas (kūno temperatūra siekia apie 39 °C)
  • Dusulys
  • Kosulys ir skrepliavimas
  • Padažnėjęs kvėpavimas
  • Šaltrėtis
  • Apetito nebuvimas
  • Šono skausmai
  • Lūpų pūslelinis bėrimas

Gydytojai pažymi, kad plaučių uždegimo simptomai gali būti tipiniai ir netipiniai. Jei pneumonijos eiga tipiška, tuomet ligonį gali varginti gerai žinomi simptomai, tokie kaip gana aukšta temperatūra, kosulys ir atsikosėjimas gelsvais, žalsvais skrepliais, gali varginti  šaltkrėtis. Tuo tarpu netipiniais pneumonijos atvejais gali būti netgi sunku įtarti, kuo sergama, nes ligonį gali varginti tik šiek tiek pakilusi kūno temperatūra, kosulys, sąnarių ar kaulų skausmas ir kiti įprastam peršalimui būdingi simptomai.

Svarbiausia atkreipti dėmesį į pasireiškiančių simptomų trukmę. Jei per tris dienas sveikata negerėja, tuomet galima įtarti plaučių uždegimą. Simptomai jaučiami tol, kol liga išgydoma – tai gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių.

Kaip užsikrečiama / Epidemiologija

Pasak gydytojų, plaučių uždegimo sukėlėjai gali patekti į plaučius trimis keliais:

  1. inhaliaciniu (90 proc. ligos atvejų), t. y. įkvepiant bakterijų per nosį ar burną
  2. hematogeniniu, t. y. kai mikroorganizmai atkeliauja iš kito infekcijos židinio (pavyzdžiui, sepsis)
  3. aspiraciniu, t. y. kai infekcija patenka kartu su svetimkūniu (pavyzdžiui, su skrandžio sultimis refliukso metu)

Taip pat pneumonijos atsiradimą gali paskatinti virusinės kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas ar gripas), lėtinės kvėpavimo ligos, žalingi įpročiai (rūkymas ar alkoholizmas), nusilpęs imunitetas, pernelyg didelis stresas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kitos ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas ir kt.).

Gydymas

Kaip ir dauguma ligų, plaučių uždegimas gali būti gydomas dviem būdais – medicininiu ir liaudišku. Pastarasis neretai būna vertinamas skeptiškai ir nevisuomet duoda norimą rezultatą, bet žinoti apie jį gali būti naudinga ir įdomu.

Apskritai bendra pneumonijos eiga priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: asmens organizmo (jo būklės, imuninės sistemos bei kitų ligų, kuriomis tuo metu sergama), infekcijos sukėlėjo savybių (pavyzdžiui, atsparumo vaistui) ir antibiotiko paskyrimo laiko, dozės.

Medicininis gydymo būdas

Pirmiausia, pastebėjus ligos simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Šeimos gydytojas paprastai atlieka būtiną rentgeno tyrimą ir vertina simptomus, pagal kuriuos bando nustatyti ligos sukėlėją. Tuo atveju, jei pacientas yra ligoninėje, ligos sukėlėją galima nustatyti ir kitais būdais – tiriant skreplius, bronchų išplovas, šlapimą ar kraują.

Trumpai tariant, tik tuomet, kai gydytojas atlieka ligoniui kraujo tyrimą, paima skreplių mėginį, padaro rentgeno nuotrauką, galima diagnozuoti plaučių uždegimą. O tada jau paskirti tinkamą gydymą.

Gydymo eiga parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, požymius, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas, kuriomis sergama, ir rizikos veiksnius. Prieš pradedant gydymą, labai svarbu nustatyti, kokio pobūdžio yra susirgimas, t. y. atsižvelgti į plaučių uždegimo klasifikaciją.

Jei nustatytas visuomenėje įgytas plaučių uždegimas, tuomet pirmiausia įvertinamas ligos sunkumas ir paciento būklė – tai padeda priimti sprendimą, kur pradėti gydymą (namuose ar kuriame nors  ligoninės skyriuje). Ligos vertinimui pasitelkiamos ligos sunkumo skalės, kurios padeda gydytojui nustatyti ligos būklę.

Jei nustatytas hospitalinis plaučių uždegimas, tuomet atliekamas tyrimas ir skiriami antibiotikai, veikiantys visus galimus ligos sukėlėjus. Kadangi ši plaučių uždegimo rūšys yra pavojingesnė už kitas, tai paprastai jos gydymo schemos ligoninėje periodiškai peržiūrimos, t. y. įvertinamas gydymo efektyvumas ir ligoninėje cirkuliuojančių sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams vaistams. Pagal tai parenkamas ir gydymas.

Aktualu apie įprastą plaučių uždegimo gydymą

Paprastai, kai plaučių uždegimo forma nėra itin sudėtinga, ligoniui skiriami antibiotikai, kurie parenkami pagal ligos pobūdį, bendrą ligonio būklę bei ligos sukėlėją. Šiuo atveju svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodo gydytojas. Taip pat gydant plaučių uždegimą, gali būti skiriama atsikosėjimą lengvinančių vaistų (pavyzdžiui, acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas) ar vaistų nuo skausmo ir uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir pan.). Tačiau jei pneumonijos forma sunkesnė, nustatytas abipusis plaučių uždegimas ar atsiranda komplikacijų, tuomet paskiriamas gydymas ligoninėje. Čia gydomiems ligoniams gali būti paskirta deguonies terapija (jei kamuoja dusulys) ar atliekamos lašinės infuzijos.

Bet kurios rūšies plaučių uždegimo gydymo pabaigoje pakartotinai atliekamas kraujo tyrimas ir padaroma rentgeno nuotrauka, kad būtų įsitikinta, jog plaučių uždegimo sukėlėjų organizme nebelikę.

Liaudiškas gydymo būdas

Pastebėję nežymius plaučių uždegimo simptomus, ligoniai neretai bando išsigydyti savarankiškai, pasinaudodami natūraliais receptais, kurie dažniausiai nuslopina kurį nors vieną iš simptomų, pavyzdžiui, lengvina atsikosėjimą ar skatina stipresnį išprakaitavimą.

Tikima, kad prakaitavimą skatina liepų žiedų (50 g) ir aviečių arbata (50 g) arba raudonėlių (30 g), šalpusnių lapų (40 g) ir aviečių (30 g) arbata. O atsikosėti padeda alavijo lapų (3 vnt.), medaus (300 g) ir vandens (500 ml) mišinys arba našlaičių lapų arbatą su medumi. Pasidomėjus gamtoje randamais vaistais, galima atrasti daugybę įvairių liaudiškų patarimų, kaip gydyti plaučių uždegimą.

Kad ir kiek gydymo būdų būtų, visuomet veiksminga paklausyti svarbiausios rekomendacijos ir sergant plaučių uždegimu gerti daug skysčių, daug ilsėtis, gyventi lovos režimu ir tinkamai, pilnavertiškai maitintis. Tuomet išties nemenkai išauga tikimybė pasveikti greičiau.

Komplikacijos

Laiku nesikreipus į gydytoją ar nesilaikius jo duotų nurodymų, išsauga didelė tikimybė plaučių uždegimo komplikacijoms.

Didžiausios plaučių uždegimo komplikacijos: ūminis kvėpavimo nepakankamumas (padažnėjęs kvėpavimas, kraujyje sumažėjęs deguonies kiekis ir kt.), sepsis (ligos sukėlėjas patenka į kraują, o su krauju į kitus organus, kuriuos ilgainiui gali stipriai pažeisti), plautį dengiančios plėvelės – pleuros uždegimas (pleuros ertmėje susikaupia skystis ir išsivysto sunki plaučių uždegimo forma), respiracinio distreso sindromas (gyvybei grėsmingas ūminis kvėpavimo sutrikimas), plaučių audinio destrukcija (suirimas ar suardymas), plaučių pūlinys. Pastarąjį sukelia netinkamas plaučių uždegimo gydymas.

Taip pat galimos plaučių uždegimo komplikacijos – eksudacinis pleuritas (apie 40 procentų atvejų) ir empiema (apie 4 procenta atvejų), rečiau – meningitas, perikarditas, endokarditas.

Profilaktika

Plaučių uždegimo profilaktikai rekomenduojamos tam tikros priemonės, kurios skiriamos į specifines ir nespecifines.

Specifinės priemonės:

  • Skiepai ir vakcinos nuo gripo (yra nemažai atvejų, kai gripas komplikuojasi į plaučių uždegimą).
  • Imuniteto stimuliatoriai (veiksmingi tik kai kurioms pacientų amžiaus grupėms).
  • Peršalimo vengimas, imuniteto stiprinimas.

Nors specifinių priemonių yra ne viena, tačiau efektyviausia laikoma – skiepai.  Skiepijimas nuo gripo yra veiksminga profilaktikos priemonė, net 65 proc. sumažinanti pacientų mirštamumą nuo plaučių uždegimo.

Didžiausią riziką susirgti pneumonija turi virusams neatsparūs ir kitomis ligomis sergantys asmenys. Pavyzdžiui, sergant kepenų ligomis, rizika susirgti plaučių uždegimu padidėja maždaug 5 kartus, o sergant širdies ir kraujagyslių ligomis – 4 kartus. Pastaruoju metu atliktų tyrimų rezultatai tik dar kartą patvirtino, jog sergamumas plaučių uždegimu vyresnio nei 65 metų amžiaus pacientų grupėje padidėja net kelis kartus.

Aktualu žinoti, kad šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis gripo vakcina skiepijami asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms: vyresni asmenys (virš 65 m.); asmenys, sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių, inkstų ligomis, astma ir t. t.; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir nėščios moterys.

Nespecifinės plaučių uždegimo profilaktikos priemonės:

  • higienos reikalavimų laikymasis (pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas)
  • tinkama burnos ertmės priežiūra
  • organizmo grūdinimas ir fizinis aktyvumas
  • visavertė mityba
  • žalingų įpročių (rūkymo, alkoholizmo) atsisakymas

Trumpai tariant, plaučių uždegimo išvengti padeda apsisaugojimas nuo peršalimo,  skiepijimasis nuo gripo, imuniteto stimuliatoriai (ypač dažnai skiriami vaikams).

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip žinoti, jog sergu plaučių uždegimu? Kokie yra specifiniai jo požymiai?

Deja, specifinių plaučių uždegimo požymių, kurie vos pasireiškę būtų aiškūs ir suprantami, nėra. Ši liga labai panaši į peršalimą, tad nustatyti, kokia konkrečia liga žmogus serga, galima tik atlikus išsamesnius tyrimus.

Ar prasirgus plaučių uždegimu išlieka liekamųjų jo reiškinių?

Ne, jei liga gydoma tinkamai ir laiku, liekamųjų reiškinių nebūna.

Ar didelis plaučių uždegimo mirtingumas?

Ši liga itin pavojinga tuomet, kai yra negydoma. Taip pat į mirtingumo rizikos veiksnius yra įtrauktas amžius – vaikai ir asmenys, vyresni nei 65 m. Pasakytina, kad pneumonija yra pripažinta viena iš dažniausių vaikų iki penkerių metų amžiaus mirties priežasčių visame pasaulyje.

Kiek laiko gydomas plaučių uždegimas?

Pneumonijos gydymas priklauso nuo paciento būklės. Jei plaučių uždegimo forma sunki, ligonis guldomas į ligoninę ir čia atidžiai stebima jo būklė. Jeigu pacientas serga sunkia pneumonijos forma, gydymas ligoninėje gali užtrukti 3 ir daugiau savaičių.

Kas vyksta organizme, kai plaučių uždegimas yra sunkios formos?

Tai išsamesnio paaiškinimo vertas klausimas. Plaučius ir vidinę krūtinės dalį gaubia plona plėvė (mediciniškai vadinama pleura). Sergant skysčiai gali pradėti rinktis tarp pleuros lapelių ir prakiurdyti pleurą. Tai labai pavojinga, tokią būseną sukelia agresyvus ligos sukėlėjas, su kuriuo organizmas neturi jėgų kovoti, delsia kreiptis į gydytoją arba nesilaiko gydytojo duotų nurodymų.

Kai skysčiai kaupiasi plautyje, jis iškeliamas ir tokiu būdu sumažina kvėpuojamąjį paviršių, ligonis pradeda dusti, jo sveikatos būklė sparčiai pradeda blogėti. Trumpai tariant, kai pažeidžiama vidinė pleura, plaučių uždegimo forma visuomet laikoma sunkia.

Ar visuomet prasirgus plaučių uždegimu siunčiama į sanatoriją?

Nevisuomet, o tik tais atvejais, kai prasergama sunkios formos plaučių uždegimu. Į sanatoriją siunčiama tam, kad organizmas sustiprėtų ir plaučių uždegimas nebepasikartotų.

Ar galima užsikrėsti plaučių uždegimu?

Taip, plaučių uždegimas yra užkrečiamas, nes plinta oro lašeliniu būdu. Kai žmogus kosti ar čiaudi, virusai sklando ore ir šalia esantiems lengva įkvėpti virusų bei susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kurios negydomos gali komplikuotis į bronchitą, o vėliau – ir į plaučių uždegimą.

Tiesa, plaučių uždegimu galima susirgti ir sušalus, perpūtus skersvėjui, nuo staigios temperatūrų kaitos ir pan.

Ar sergant plaučių uždegimu visada būtina naudoti antibiotikus?

Ne visada. Įvertinęs ligos stiprumą, gydytojas paskiria tinkamiausius vaistus ir gydymo būdą.

Plaučių uždegimas – tai kokios nors ligos komplikacija?

Taip gali būti – plaučių uždegimas dažnai yra peršalimo komplikacija. Tačiau gali būti ir taip, kad žmogaus imunitetas nusilpo ir jį paveikė kokia nors bakterija, sukelianti plaučių uždegimą. Tikimybė sirgti plaučių uždegimu padidėja ir tuomet, kai sergama kokia nors kita (gretutine) liga. Vis tik pneumonija galima susirgti ir iškart, nesergant jokiomis kitomis ligomis.

Kaip po pneumonijos tinkamai prižiūrėti save ir artimuosius?

Lengviausi būdai – stiprinti imunitetą, tinkamai rengtis (kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta), vėdinti patalpas, geru oru pasivaikščioti lauke.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!