Prostatos vėžys

Tai vyrų liga. Prostata – tai po šlapimo pūsle esanti graikinio riešuto dydžio priešinė liauka.  Viena jos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata apgaubia į vamzdelį panašų kanalą (šlaplę), kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.

Kai priešinės liaukos ląstelės pakinta ir ima telktis į tam tikrą darinį (auglį), išsivysto prostatos vėžys. Šis auglys gali būti piktybinis ir gerybinis. Prostatos vėžys skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos gali ir neišplisti. O jei ir išplinta, tai prostatos naviką galima sėkmingai gydyti.

Su amžiumi vyrų priešinė liauka dažnai padidėja. Bet tai dar nereiškia, kad jau vėžys. Tai gali būti viso labo gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjimas) arba prostatos išvešėjimas.

Visai kas kita, kai ima vystytis piktybinis darinys. Iš pradžių prostatos vėžys jokių simptomų nesukelia. Kol navikas nedidelis, jis nespaudžia kanalo (šlaplės) ir netrukdo šlapimui pasišalinti, žmogus nejaučia jokių pokyčių. O kai  pasireiškia pirmieji simptomai, dažnai diagnozuojama jau vėlesnė prostatos vėžio stadija. Piktybinis navikas turi savybę išplisti į šalia esančius audinius.

Piktybinių ir gerybinių prostatos auglių simptomai labai panašūs:

  • staigus noras šlapintis,
  • šlapinamasi dažniau, procesas sunkesnis ir reikalauja pastangų,
  • būdingas jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės.

Net sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas.

Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Šlapinimasis tampa skausmingas, šlapime gali atsirasti kraujo priemaišų. Tai jau ženklas, kad problema susijusi su piktybine prostatos forma.

Prostatos vėžys dažniausiai vystosi lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai gali pasireikšti tik tada, kai liga jau išplitusi į kaulus, ima skaudėti nugara, dubens kaulai. Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą žmogus gali jausti kojų silpnumą ar tirpimą, būdingas šlapimo ar išmatų nelaikymas. Dėl prostatos vėžio gali pradėti kristi svoris, sutrinka erekcija.

Kuo anksčiau bus diagnozuotas prostatos vėžys, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis bus gydymas. Todėl bet kurio amžiaus vyras, pajutęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Priežastys

Priežastys

Šiandien medicinos mokslas dar neturi tvirto atsakymo, kokios priežastys lemia prostatos vėžio išsivystymą. Tačiau yra tam tikri rizikos faktoriai, galintys įtakoti piktybinio auglio atsiradimą.

  • Amžius. Praktika rodo, kad jaunesniems nei 40 metų vyrams prostatos vėžys nenustatomas. Dauguma 65 metų sulaukusių vyrų susiduria su priešinės liaukos problemomis.
  • Rasė ir tautybė. Dėl nesuprantamų priežasčių priešinės liaukos vėžys labiau būdingas afroamerikieičiams nei kitų rasių vyrams. Šis onkologinis susirgimas labiau paplitęs tarp Šiaurės Amerikos gyventojų nei Šiaurės ir Vakarų Europos, Australijos ar Karibų jūros salų gyventojų.
  • Mokslininkai daro prielaidą, kad prostatos vėžys gali būti paveldimas pagal vyriškąją liniją. Jei tėvas ar senelis turėjo šią diagnozę, šis agresyvus genas gali būti perduotas sūnums.
  • Hormoniniai sutrikimai. Padidėjusi testosterono koncentracija gali įtakoti piktybinių mazgelių priešinėje liaukoje atsiradimą.
  • Psichosomatinės problemos. Nuolatinę nervinę įtampą, agresiją ir pyktį artimoje aplinkoje patiriantiems vyrams gresia adenokarcinoma (vėžinis ar piktybinis naviko tipas).
  • Negalima teigti, kad tai lemiantis faktorius, tačiau, mokslininkų manymu, gali būti vienas iš auglio vystymosi katalizatorių. Vyrai, kurie vartoja daug raudonos mėsos arba labai riebius produktus, o daržovių ir vaisių valgo mažai, turi daugiau šansų susirgti priešinės liaukos vėžiu.
  • Nutukimas ir cukrinis diabetas. Kai kurie tyrimai patvirtino, kad nutukę vyrai labiau linkę į agresyvios formos prostatos vėžį. Jie ir miršta nuo šios ligos dažniau nei pacientai su normaliu svoriu.
  • Prostatos uždegimas (prostatitas). Auglio audiniuose dažnai aptinkama uždegimo požymių. Tiesa, ryšys tarp prostatito ir piktybinio audinių darinio nėra iki gali ištirtas, tačiau prielaida, kad ligos susijusios, daroma.
  • Lytiniu keliu plintančios ligos. Šio faktoriaus įtaka tiesiogiai susijusi su gonorėjos ar chlamdiozės sukeltais prostatos uždegiminiais procesais.
  • Vazektomija (chirurginė procedūra, kurios metu yra nupjaunami sėkliniai latakai). Regis, visai nekalta vyro sterilizacijos procedūra, ypač jei ji buvo atlikta iki 35 metų, padidina tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
  • Darbas, susijęs su cheminėmis medžiagomis.
  • Alkoholio ir tabako vartojimas.
  • Ekologiškai nepalankios gyvenimo sąlygos.
  • Vitamino D trūkumas arba nepakankamas jo įsisavinimas.

Reikėtų pažymėti, kad išvardintos priešinės liaukos vėžio išsivystymo priežastys nebūtinai bus lemiamos. Pasitaiko atvejų, kad ir esant visoms paminėtoms problemoms vyras nesuserga prostatos vėžiu.

Simptomai

Simptomai

Ankstyvose stadijose vėžio požymiai nepastebimi. Auglio vystymasis užslėptas ir jokie simptomai nepasireiškia. Vienintelis dalykas gali išduoti esantį auglį – prostatos specifinis antigenas kraujyje (PSA). Todėl labai dažnai gydytojai prostatos vėžį aptinka atsitiktinai, kai vyras tiriasi dėl kokios kitos ligos. Vėžio simptomai pasireiškia tada, kai auglys pažeidžia šalia esančių organus: šlapimo pūslę ir žarnyną.

Pirmieji požymiai susiję su žymiu priešinės liaukos padidėjimu. Ji ima spausti šlapimo pūslės sienelę ir ją dirgina. Tai sukelia tokius simptomus:

  • naktį tenka 2-3 kartus keltis šlapintis,
  • dieną šlapinimasis dažnesnis – iki 15-20 kartų,
  • atsiranda stiprus poreikis šlapintis, kurį sunku iškentėti,
  • šlapinimosi metu jaučiamas stiprus skausmas ir deginimas,
  • šlapimo nelaikymas,
  • skausmas tarpvietėje ir gaktoje.

Tuo metu, kai prostata spaudžia šlapimo kanalą ir užspaudžia šlapimo nutekėjimą iš pūslės, pasireiškia tokie ligos požymiai:

  • apsunkinta šlapinimosi pradžia,
  • trūkčiojanti srovė šlapinimosi pradžioje,
  • šlapinimosi pabaigoje srovė ne teka, o laša,
  • po apsilankymo tualete apima jausmas, kad šlapimo pūslė tebėra pilna.

Pablogėjęs šlapimo pūslės tonusas reikalauja didesnių pastangų, reikia įtempti pilvo presą. Tačiau šlapimas vis tiek teka lėtai ir silpna srove. Atsiranda skausmas juosmens srityje, inkstuose gali susiformuoti akmenys. Dėl to prisipildžius šlapimo pūslei šlapimas ima kilti atgal, dėl to išsiplečia šlapė ir inkstų geldelės.

Kai atvejis sudėtingesnis, šlapimas apskritai nebenuteka ir vyras nebegali savarankiškai nusišlapinti. Tada įvedamas kateteris, pro kurį nuteka šlapimas.

Kraujo pasirodymas šlapime ir spermoje liudija, kad auglys jau pažeidė aplinkinius audinius. Metastazių atsiradimas kirkšnyje išprovokuoja kraujosruvas kapšelyje, lytiniame organe ir kojose. Jei auglys pažeidė lytinių organų nervus, vyras gali turėti problemų su erekcija.

Dėl prostatos liaukos vėžio, jei jis jau pažeidė tiesiąją žarną, sutrinka žarnyno veikla, tuštinimasis darosi skausmingas, užkietėja viduriai.

Vėlesnėse prostatos vėžio stadijose, kai metastazės išplinta į kaulus, ligonis gali jausti dubens kaulų ir stuburo skausmus. Galimi ir kepenų skausmai, nes metastazės pažeidžia ir šį organą, čia taip pat gali formuotis auglys. Sausas kosulys gali liudyti apie metastazes plaučiuose.

Visi šie simptomai pasireiškia ne tuo pat metu, jie išsivysto per keletą metų. Tačiau minėtų simptomų atsiradimas nebūtinai gali reikšti prostatos vėžį, galbūt tai kitų ligų požymiai. Tačiau bet kokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir urologą.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Vyras, pajutęs ne tik šlapinimosi, bet ir kitų vyriškų problemų, pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kilus įtarimų būtinai bus atlikti kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje.

PSA yra baltymas, kurį išskiria tiek sveikos, tiek piktybinės priešinės liaukos ląstelės. Tačiau jei PSA koncentracija kraujyje yra per didelė, tai jau galimai prostatos vėžio požymis. Iš kitos pusės, šio baltymo gali padaugėti ir dėl gerybinių prostatos susirgimų ar infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų uždegimo.

Kiekviename vyro amžiuje PSA lygis kraujyje skiriasi, o į senatvę žymiai padidėja.

PSA tyrimas dar atliekamas, kai reikia nustatyti, ar taikytas tinkamas gydymas. Jei jis buvo sėkmingas, auglys sumažėjo, tada ir PSA lygis kraujyje normalizuojasi.

PSA kraujo tyrimas nėra vienintelis tyrimas, pagal kurį diagnozuojamas prostatos vėžys. Dažnai skiriama biopsija, iš kurios matyti, ar prostatoje yra vėžinių ląstelių. Jei pacientas jau serga priešinės liaukos vėžiu, PSA baltymo lygio pokyčiai yra vieni iš svarbiausių rodiklių, pagal kuriuos sprendžiama apie prostatos vėžio progresavimą.

Dar taikomas digitalinis rektalinis tyrimas. Tai prostatos apčiuopimas per tiesiąją žarną. Gydytojas pirštu apčiuopia priešinę liauką ir įvertina, ar ji nesukietėjusi, ar nėra mazgelių, iškilimų, nelygumų.

Jei kraujo tyrimai ir digitalinė rektalinė prostatos apčiuopa šeimos gydytojui kelia įtarimų, pacientas visada siunčiamas konsultacijai pas gydytoją onkologą-urologą. Jis dažniausiai pakartoja kraujo tyrimus, atlieka apčiuopą ir papildomai paskiria keletą kitų tyrimų, iš kurių galėtų nustatyti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis, ar jis išplitęs į kitus organus. Prostatos vėžio stadijoms ir išplitimui nustatyti prireikia laboratorinių ir vaizdinimo tyrimų.

Tiriant prostatą ultragarsu pacientui per išeinamąją angą į tiesiąją žarną įstumiamas nedidelis aparato daviklis, o kompiuterinės programos suformuotas prostatos vaizdas matomas echoskopo ekrane.

Šio tyrimo metu dažnai atliekama prostatos biopsija ir mikroskopinis įtartinų audinių tyrimas. Kai kuriais atvejais atlikus biopsiją ir ištyrus mėginius mikroskopu vėžinių ląstelių nenustatoma. Jei įtarimų dėl vėžio lieka, po kurio laiko biopsija kartojama.

Kitas tyrimo būdas – kaulų skenavimas. Prieš atliekant šį tyrimą pacientui į veną suleidžiamas nedidelis kiekis radioaktyvios medžiagos, kuri per kraują patenka į kaulus. Tada išmatuojamas kaulų radioaktyvumas. Paprastai radioaktyvi medžiaga pasiskirsto kauluose maždaug vienodai. Tose vietose, kur jos susikaupia daugiau, skenuojant matomos tamsios dėmės. Tai reiškia, kad tose vietose prasidėjęs uždegiminis procesas (kaulų lūžiai, artritas, navikai). Kaulų skenavimas labai informatyvus, jis parodo ankstyvų vėžio metastazių pažeistas kaulų sritis.

Skenavimo kamera slenka išilgai paciento kūno ir nuskenuoja visą skeletą. Procedūra nėra skausminga, trunka apie pusvalandį. Radioaktyvios medžiagos dozė labai nedidelė, todėl žalos organizmui nepadaro, per 1–2 dienas ji pasišalina iš organizmo su šlapimu.

Pamatyti įvairius pakitimus arba navikus ir net išmatuoti naviko dydį galima atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus. Prostatos magnetinio rezonanso tyrimas padeda gydytojui nustatyti auglio dydį ir išplitimą į aplinkinius minkštuosius audinius.

Stadijos

Stadijos

Po laboratorinių tyrimų gydytojas gali nustatyti galutinę prostatos vėžio stadiją.

I stadija. Auglys minimalus, jis ne tik neapčiuopiamas, bet ir nematomas darant ultragarsinį tyrimą. Prostatos vėžys nustatomas tik pagal prostatos specifinio antigeno (PSA) lygį. Šioje stadijoje vyras nejaučia jokių ligos požymių.

II stadija. Auglys didėja, tačiau dar neišeina už prostatos ribų. Jis jau apčiuopiamas ir matomas ultragarsinio tyrimo metu. Pasireiškia pirmieji požymiai – sutrinka šlapinimosi funkcija: silpna trūkčiojanti srovė, dažnas noras šlapintis, ypač naktį.

III stadija. Auglys išeina už prostatos ribų ir pažeidžia šalia esančių organų audinius: sėklides, šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Tačiau metastazės dar neišplitusios į atskirus organus. Šioje stadijoje sutrinka erekcija, jaučiami juosmens ir gaktos skausmai. Šlapinantis jaučiamas deginimas o šlapime atsiranda kraujo.

IV stadija. Piktybinis auglys padidėja, metastazės išplinta į kaulus, kepenis, plaučius ir limfmazgius. Šioje stadijoje dėl didelės organizmo intoksikacijos žmogus jaučiasi visiškai išsekęs. Šlapinantis ir tuštinantis jaučia skausmą. Dažniausiai savarankiškai nusišlapinti nebepavyksta, todėl  įstatomas kateteris.

Gydymas

Gydymas

Gydymo metodika priklauso nuo daugelio aplinkybių: paciento amžiaus, gretutinių susirgimų, vėžio agresyvumo ir stadijos, bendros paciento savijautos ir galimų šalutinių reakcijų. Gydytojas onkologas gali parinkti vieną arba kelias gydymo metodikas.

Chirurginis gydymas. Šis metodas turbūt pasirenkamas dažniausiai. Planuojant ir atliekant operaciją pacientas ir gydytojas aptaria, kuris prostatos pašalinimo būdas tinkamiausias ir saugiausias.

Radikali prostatektomija atliekama su endotrachėjine arba vietine narkoze. Planuojant ir atliekant šią procedūrą profilaktiškai skiriami antimikrobiniai vaistai.

Pjūvio vieta ir ilgis pasirenkamas pagal paciento kūno sudėjimą ir prostatos dydį. Paruošus operacinį lauką, atliekamas vidurinis apatinis laparotomijos pjūvis per vidurinę apatinę pilvo liniją. Taip pat galima operuoti per tarpvietę. Operacijos metu pašalinama priešinė liauka ir sėklinės pūslelės, atliekami visi rekonstrukciniai veiksmai, jei yra pažeistų šalia esančių organų.

Spindulinė terapija. Ši terapija gali būti naudojama už pagrindą, kai auglys dar neišėjo už priešinės liaukos ribų. Kartu gali būti naudojama hormoninė terapija, jei vėžys jau pažeidė šalia esančius audinius. Spindulinė terapija dar naudojama, jei reikia „išvalyti“ organizmą po chirurginės operacijos. Kartais, kai jau kitoks gydymas nebeįmanomas, spindulinė terapija naudojama kaip iš dalies paliatyvus gydymas augliui sumažinti ir klinikiniams simptomams sušvelninti.

Kriochirurgija. Tai gydymo metodas, kurio metu naudojamas žemos temperatūros skystas azotas. Paprastai šiuo metodu gydomos ankstyvosios vėžio stadijos. Specialiu zondu įleidžiamos dujos visiškai sunaikina priešinę liauką kartui su augliu. Kad nebūtų užšaldyti kiti organai ir audiniai, visos procedūros metu per kitą zondą leidžiamas šiltas druskos tirpalas.

Hormonų terapija. Jos tikslas – sumažinti vyriškų lytinių hormonų – androgenų – lygį priešinėje liaukoje: kad jų kuo mažiau patektų į prostatą. Kam to reikia? Androgenai stimuliuoja prostatos ląsteles augti, todėl apribojus šią prostatos galimybę kontaktuoti su androgenais sustabdomas auglio vystymasis.

Chemoterapija. Šis metodas numato medikamentinį peroralinį arba injekcijų kursą, kurio metu į kraujotaką patenkantys antikancerogeniniai preparatai veikia visą ligonio organizmą. Tai efektyvu tuo atveju, kai dėl auglio išplito metastazės. Ankstyvose prostatos vėžio stadijose chemoterapija netaikoma.

Imunoterpija. Vėžiu sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina ir vėžys, ir gydymui vartojami vaistai.

Yra sukurta Sipuleucel-T (Provenge) vakcina nuo vėžio. Skirtingai nuo kitų vakcinų, kurios stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti prieš infekcinius susirgimus, ši vakcina skatina imunines ląsteles kovoti su auglio ląstelėmis. Imunoterapija naudojama užleistose prostatos vėžio stadijose, kai paciento organizmas jau nebereaguoja į hormonų terapiją. Ši vakcina – vienetinė prekė, masinės gamybos nėra, ji gaminama konkrečiam pacientui, nes išgaunama iš paties ligonio ląstelių.

Daugumos vyrų kova su prostatos vėžiu baigiasi visišku išgijimu. Tačiau tolimesnis gyvenimas nebebus toks, koks buvo iki ligos, jis bus ribojamas daugybe draudimų ir apribojimų. Teisinga mityba, pakankamas poilsis, gydomoji mankšta – tai turės tapti gyvenimo kasdienybe.

Profilaktika

Profilaktika

Vyrai kur kas mažiau nei moterys rūpinasi savo sveikata. Prostatitas, vezikulitas (sėklinių pūslelių uždegimas), adenoma ir kiti pakitimai, įtakojantys priešinės liaukos funkcionavimo sutrikimus, turi būti gydomi nedelsiant.

Net jei vyras nejaučia jokių požymių ir diskomforto, bent kartą per metus jis privalo apsilankyti pas urologą. Nuo 45 metų amžiaus būtini prevenciniai priešinės liaukos tyrimai.

Mityba – sveikatos pagrindas. Produktai, kurie kasdien naudojami vyro racione tiesiogiai įtakoja priešinė liaukos būklę. Vartojant daug kiaulienos, raudonos mėsos, lašinių, mėsos pusfabrikačių, keptų patiekalų, greito maisto išbalansuojama organizmo hormoninė sistemą.

Piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas kenkia sveikatai apskritai. Todėl brandžiame amžiuje šių žalingų įpročių reikėtų atsisakyti.

Prostatos veiklą teigiamai įtakoja pomidorai, pomidorų pasta ir sultys, raudonieji greipfrutai, saulėgrąžos, riešutai, raudonosios paprikos, arbūzai, vynuogės, granatai, avokadas, brokoliai, žuvis, žalioji arbata, ankštinės daržovės, natūralūs aliejai. Apskritai raudonos spalvos vaisiai ir daržovės turėtų dominuoti vyro racione, nes jose gausu likopeno. Be to, šie produktai padeda organizmui kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Ypač naudingi sojų produktai, nes juose daug fitoestrogenų, kurie blokuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Teisingas gyvenimo būdas – ne tik sveika mityba. Tai ir fizinis aktyvumas, sportas. Vyrai turėtų rūpintis savo svoriu ne ką mažiau nei moterys. Nes dėl nutukimo gresia daugybė ligų, tarp jų ir prostatos vėžys.

Reguliarus lytinis gyvenimas yra svarbi prostatos vėžio profilaktinė priemonė. Vyras bent 3 kartus per savaitę turi patirti ejakuliaciją. Dažnas seksas visada išeis į sveikatą.

Nereikėtų pamiršti vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina nepriekaištingą prostatos veikla:

  • Vitaminas D teigiamai veikia priešinę liauką ir blokuoja vėžines ląsteles. Todėl reikėtų reguliariai būti saulėję;
  • Vitaminas A veikia kaip antioksidantas. Jo gausi špinatuose, salotose, abrikosuose, vištienos kepenyse;
  • Vitaminas E neleidžia vystytis vėžinėms ląstelėms, jo yra grūdinėse kultūrose ir riešutuose;
  • Selenas apsaugo ląsteles nuo genetinio pažeidimo. Šio elemento gausu riešutuose ir česnakuose.
  • Prostatos audiniuose yra daug cinko, todėl jo trūkumas gali sukelti vėžio pavojų. Cinko gausu austrėse ir jautienoje.
Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip sėklidžių pašalinimas veikia vyro lytinį gyvenimą?

Sėklidžių pašalinimo (orchiektomija) operacija nėra sudėtinga. Daromas nedidelis pjūvis sėklinio maišelio srityje, pašalinama sėklidės dalis, gaminanti testosteroną. Šalinama iš abiejų pusių. Sėkliniai maišeliai lieka mažesni. Kai kurie vyrai nesutinka su šia operacija, nes mano, jog praras savo vyriškumą. Pašalinus sėklides nebesigamina testosteronas, tai slopina prostatos vėžio vystymąsi. Tačiau galimi šalutiniai poveikiai: užeina karščio bangos, gali (bet nebūtinai) sutrikti seksualinė potencija. Galbūt todėl šį gydymo būdą dažniausiai pasirenka vyresnio amžiaus pacientai, kuriems seksualinės problemos nėra aktualios.

Ar prostatos vėžio gydymas įtakoja vyro vaisingumą?

Po prostatos vėžio gydymo vyras gali likti nevaisingas. Apie tai gydytojas turi pasikalbėti su pacientu, o šis – su savo partnere. Jei tai jauna šeima, prieš pradedant gydymą vyro sperma gali būti paimta ir užkonservuota, o panaudota vėliau partnerei apvaisinti.

Kokių galima laukti komplikacijų ir šalutinių poveikių po prostatos vėžio gydymo?

Deja, praktiškai visos prostatos vėžio gydymo metodikos turi savų minusų: pasitaiko ir komplikacijų, ir šalutinių poveikių. Bet tai palyginus menkniekis, lyginant su tuo, jei gydymo būtų atsisakyta.

Po chirurginės operacijos gali būti pažeisti kai kurie raumenys, susiję su normalia erekcijos funkcija ir šlapimo sulaikymu pūslėje. Tačiau šiuolaikinėje medicinoje jau einama prie operacijų su robotizuota aparatūra, kuri procedūrą atlieka su juvelyriniu tikslumu.

Hormoninė terapija, kuria siekiama sumažinti testosterono lygį, taip pat turi minusų, nes taip paankstinamas vyro klimaksas. Galimi migrenos priepuoliai, nuotaikų kaita. Neretai ankstyvas klimaksas išprovokuoja osteoporozę ir širdies-kraujagyslių ligas.

Vartojant piktybines ląsteles naikinančius medikamentus, deja, žūva ir sveikosios. Dažniausiai po medikamentinio kurso vyras nuplinka (vėliau plaukai atauga), sutrinka virškinimas, nusilpsta imuninė sistema.

Ar yra garantijų, kad po gydymo vėžys nepasikartos?

Šiuolaikinė medicina tokių garantijų negali duoti. Tiesiog būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, stebėti savo fiziologiją ir periodiškai atlikti PSA kraujo tyrimus. Riziką mažina sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas. Būtina atsisakyti žalingų įpročių ir vengti stresų.


Pasidalink su draugais!