Rachitas

Rachitas – tai gana dažna kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų liga, atsirandanti dėl vitamino D, fosforo ir kalcio trūkumo. Dėl šių medžiagų deficito pažeidžiamos daugelio organų sistemos, labiausiai nukenčia kaulai, jie vystosi netaisyklingai, būna trapūs. Vitaminas D reikalingas tam, kad organizmas normaliai pasisavintų kalcį ir fosforą, o šios medžiagos reikalingos kaulų formavimuisi, centrinės nervų sistemos ir kitų organų vystymuisi. Rachitas gresia kiekvienam vaikui iki 1 metų amžiaus. Tačiau savalaikė profilaktika leidžia iki minimumo sumažinti riziką susirgti.
Pastebėta, kad  rudenį ir žiemą gimę vaikai rachitu suserga dažniau nei gimę pavasarį ir vasarą. Natūraliai organizmas vitaminą D gamina veikiamas saulės šviesos (UV spindulių), o kai jos trūksta, būtina naudoti papildus.
Į rizikos grupę patenka ne tik „rudeniniai“ ir „žieminiai“ vaikai, bet ir per anksti gimę, per mažo arba per didelio svorio naujagimiai, dvyniai, taip pat gimę po komplikuoto motinos nėštumo (dėl infekcinių ligų), pakartotinio gimdymo kūdikiai, kai tarp gimdymų buvo labai maža pertrauka. Rachito riziką didina nepilnavertė motinos mityba nėštumo ir žindymo metu, kai kūdikis dirbtinai primaitinamas vegetariškais mišiniais, kuriuose trūksta gyvulinės kilmės baltymo. Atidžiau stebimi turėtų būti kūdikiai ir vaikai, dažnai sergantys ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, turintys lėtines kepenų ir inkstų patologijas.
Rachitas turi kelis laipsnius. Pirmas – pati lengviausia forma, kurios metu pastebėjus pirmuosius požymius ir laiku pradėjus gydymą bei profilaktiką, jokių rachito pasekmių nelieka.
Antrasis rachito laipsnis (vidutinis sunkumas) – tai vizualiai matoma kaulų deformacija (galva įgauna kvadratinę formą, suplokštėja pakaušio sritis, išsišauna arba įdumba viršutinė krūtinės dalis), konstatuojami raumenų (suglebę raumenys, išsipūtęs pilvas) ir nervų sistemos pažeidimai. Kraujo tyrimai dažniausiai rodo anemiją, fosforo trūkumą.
Trečio laipsnio rachitas – tai sunki forma, kai labai aiškiai pasireiškia kaulų, raumenų ir centrinės nervų sistemos pakitimai. Dėl krūtinės ląstos deformacijos vaikui sunku kvėpuoti, jis dusta, organizmas gauna mažai deguonies. Tokie vaikai labai vėlai ima kelti galvutę, jų vystymasis labai atsilieka nuo bendraamžių. Dėl netaisyklingo žandikaulio vystymosi ne tik vėlai dygsta dantys, bet ir jų sukandimas būna netaisyklingas. Netaisyklingai vystosi stuburas, formuojasi kupra, krypsta kojų kaulai (O arba X forma). Šioje rachito stadijoje sutrinka kepenų ir virškinimo sistema, riebalų ir baltymų apytaka, trūksta vitaminų A, B, C, E, vario, cinko, magnio.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie vaikystėje persirgto rachito požymiai lieka visam gyvenimui?

Apie tai, kad žmogus vaikystėje persirgo rachitu, gali liudyti deformuoti kaulai, plokščiapėdystė, stuburo iškrypimas ar net skoliozė, dubens kaulų iškrypimas, dantų ėduonis, regėjimo problemos (miopija).

Jei kūdikio pakaušyje nusitrynė plaukai, ar tai jau rachito požymis?

Pakaušio nuplikimas ne visada pranašauja rachitą. Paprastai visiems naujagimiams keičiasi galvos plaukuotumas: 2-4 mėnesio amžiaus kūdikiui pūkelius keičia plaukeliai. Pirmieji pūkeliai prie svogūnėlio laikosi silpnai, todėl trindamiesi į pagalvę greičiau nukrenta. Todėl nuplikimas pakaušio srityje greičiausiai pastebimas. Dažniausiai jis nėra susijęs su rachitu, tiesiog tai fiziologinis plaukų keitimasis.

Ar teisūs tėvai, kurie teigia: jei kūdikis daug laiko būna saulėje, jam rachitas negresia?

Vitamino D trūkumas – tik vienas iš rachito atsiradimo faktorių. Pakankamas jo gaminimasis veikiant saulės šviesai dar nereiškia, kad vaikas nesusirgs rachitu. Jei vaikas daug laiko praleidžia saulėje, tačiau yra kitų rizikos faktorių (jis neišnešiotas, turi kepenų ar inkstų veiklos sutrikimų, neteisingai maitinamas ir pan.), rachitas gali išsivystyti.

Iš kitos pusės, reikėtų žinoti, kad ilgai laikyti vaiką saulėkaitoje nėra sveika. Geriausios saulės vonios – išsklaidyti spinduliai medžio pavėsyje. Pirmoji sezono saulės vonia turėtų trukti ne ilgiau kaip 5 min., vėliau laiką galima ilginti iki 10 min. 2-3 kartus per dieną.

Ar gali rachitas praeiti negydomas?

Vienareikšmiškai – ne. Jei pasirodė pirmieji rachito požymiai, vadinasi, vaiko organizme trūksta kalcio ir fosforo, kurie reikalingi kaulinio audinio struktūrai. Vaikui intensyviai augant šių medžiagų poreikis kaulinės sistemos vystymuisi vis didėja. Todėl būtina užtikrinti pakankamą kiekį organizmui reikalingų medžiagų, tarp jų ir vitamino D, kalcio ir fosforo, kurie būtini tvirtam skeletui formuotis. Laiku pradėtas gydymas ir profilaktika užtikrins visišką pagijimą ir normalų mažylio vystymąsi.

Jei vaikas irzlus ir naktį blogai miega, dažnai pabunda, ar tai gali būti pirmieji rachito požymiai?

Nebūtinai. Tiesa, kartais dėl vitamino D trūkumo vaikas gali pasidaryti neramus, bet dažniausiai būna atvirkščiai – jis tampa vangus ir daug miega.

Ar galima perdozuoti vitamino D? Ar tai pavojingą?

Perdozavimo požymiai gali atsirasti, jei dienos dozė padidinama dešimteriopai ir trunka apie 2 savaites. Paprastai nustačius rachitą pradžioje gydytojas gali skirti kelis kartus didesnę už profilaktinę dozę, kad kompensuotų organizme susidariusį deficitą. Tačiau paskui dozė mažinama.

Perdozavimo požymiai gali atsirasti, jei dešimteriopai didesnė dozė duodama ilgiau nei 2 savaites. O požymiai tokie: vaikas pasidaro kaprizingas, blogiau miega, neturi apetito, vemia, jį troškina, dažniausiai užkietėja viduriai, fiziškai atrodo suglebęs, dažnai šlapinasi, nustoja augti svoris. Apie pastebėtus požymius tėvai pirmiausia tyrėtų informuoti vaiko gydytoją.

Priežastys

Priežastys

Pagrindinė vaikų rachito priežastis – vitamino D trūkumas organizme. Ne visada jo stoka susidaro dėl to, kad trūksta saulės. Gali būti, kad vitamino D vaikas negauna su maistu, jo gali pritrūkti, jei vaikas aktyviai auga arba tiesiog sumažėjo vitamino D pasisavinimas žarnyne.

Augančio vaiko organizmui vitamino D, fosforo ir kalcio reikia žymiai daugiau negu suaugusiam. Atsiradus šių medžiagų deficitui pradeda vystytis rachitas. Jei kūdikis ilgai serga ir nepakankamai būna gryname ore, jo oda negauna ultravioletinių spindulių, ligoniuką reikėtų pašvitinti bent po kvarco lempa. Pro lango stiklą šviečianti saulė poveikio nedaro.

Beveik visiems neišnešiotiems kūdikiams gresia rachitas, nes prastai funkcionuoja sistemos, kurios aktyvina vitaminą D. Vaikui sparčiai augant, vitamino D ir mineralinių medžiagų reikia vis daugiau. Vyrauja nuomonė: jei vaikas maitinamas natūraliai, su motinos pienu jis gauna visas reikalingas medžiagas. Deja, vitamino D neužtenka. Dirbtinai maitinami kūdikiai rachitu serga dar dažniau.

Vitamino D trūkumą naujagimio ir vaiko iki 1 metų organizme gali nulemti taip vadinami motinos faktoriai. Pirmiausia, per jaunas (iki 18 metų) motinos amžius arba jei ji gimdė jau brandžiame amžiuje.

Jei nėštumas buvo sunkus, komplikuotas, motina serga įvairiomis vidaus organų ligomis, sutrikusi endokrininė sistema, jei nėštumo metu maitinosi nepilnavertiškai, mažai judėjo ir nepakankamai buvo lauke, trūko saulės šviesos, o jei dar ir gimdymas buvo komplikuotas, vaikui rachitas neišvengiamas. Kūdikio vystymuisi ir sveikatai reikšmės turi ir socialinės-ekonominės sąlygos, į kurias jis patenka.

Kitas rachito priežastis įtakoja paties kūdikio atėjimo į pasaulį faktoriai. Tai gali būti priešlaikinis gimdymas, po kurio neišnešiotas kūdikis auga inkubatoriuje. Reikšmės turi ir metų laikas, kada vaikas gimė. Rizikos grupei priskiriami per didelio svorio naujagimiai (virš 4 kg) ir per pirmuosius 3 mėnesius intensyviai priaugantys svorio.

Jei vaikas maitinamas dirbtinai, neadaptuotais pieno mišiniais ar karvės pienu, jo organizme gali pritrūkti vitamino D. Taip pat jei vaikas per stipriai suvystomas ir neturi galimybės aktyviai judėti, nėra mankštinamas, rachito tikimybė labai didelė. Liga gali atsirasti ir dėl vaiko odos, vidaus organų, žarnyno ir respiratorinių susirgimų, kai kurių medikamentų vartojimo.

Kalbant apie rachito priežastis, būtina paminėti, kokie būtent patologiniai procesai vyksta organizme ir kaip dėl vitamino D trūkumo išsivysto rachitas. Kai jo trūksta žarnyne, sumažėja kalcio ir fosforo įsisavinimas. Inkstuose suaktyvėja fosfatų, amino rūgščių išsiskyrimas. Kai kraujotakoje trūksta vitamino D, prieskydinė liauka suaktyvėja ir ima gaminti daug parathormono, kuris atsako už normalią kalcio koncentraciją žmogaus kraujyje. Kalcis yra ne tik svarbus kraujo elektrolitas, jis reikalingas nervinės sistemos veiklai, širdies darbui ir kraujo krešėjimui.

Kad kraujyje išlaikytų normalus kalcio lygis, organizmas pradeda jį imti iš kaulų. Todėl galima įsivaizduoti, kokia jiems daroma žala, kai kūdikių ir vaikų organizme trūksta vitamino D. Jų kaulai paprasčiausiai ima minkštėti.

Simptomai

Simptomai

Rachito pradžia – antras ir trečias gyvenimo mėnesiai, o neišnešiotiems kūdikiams – pirmojo mėnesio pabaiga. Pirmiausia pastebimi pakitimai nervų sistemoje: vaikas verkia, yra neramumas, gali jausti baimę, neramiai miega ir miegodamas krūpčioja. Kūdikis daugiau prakaituoja, ypatingai galva. Delnai būna nuolat drėgni. Lipnus ir rūgštoko kvapo prakaitas dirgina odą, susidaro iššutimai. Vaikas nuolat trina galvą į pagalvę, todėl nuplinka pakaušis.

Pastebimas sumažėjęs raumenų tonusas. Pačiupinėjus kūdikio galvos kaulus ties momenėliu, jaučiami paslankesni, minkštesni ir sustorėję. Tokio vaiko dantukai dygsta vėliau negu sveikų bendraamžių. Dėl mažo raumenų įtempimo rachitu sergantys vaikai vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti.

Išsivysčiusio rachito periodu, kuris ateina 5-6 mėnesyje, pastebimas osteomaliacijos (kaulų minkštėjimo ir iškrypimo) proceso progresavimas. Tai pakaušio srities suplokštėjimas, krūtinės ląstos deformacija (įdubimas arba iškilimas), vystosi kupra, iškrypsta stuburas, kojų kaulai, formuojasi plokščiapėdystė, netaisyklingai vystosi dubens kaulai. Be kaulų patologijų, dėl rachito padidėja kepenys ir skydliaukė, išsivysto anemija, raumenų hipotonija („varlės pilvas“), sąnarių deformacija ir bendras laikysenos nestabilumas.

Dėl acidozės (organizmo skysčių rūgštingumo padidėjimo), hipofosfatemijos (fosforo koncentracijos kraujyje sumažėjimo) ir kitų mikrocirkuliacijos pakitimų prasideda dusulys, tachikardija, dingsta apetitas, užkietėja viduriai arba prasideda viduriavimas ir pan.

Negydomas rachitas progresuoja – prasideda vadinamasis klestėjimo periodas. Jo metu labiausiai pažeidžiamos kaulų, raumenų ir raiščių, nervų sistemos. Gydymo ir rekonvalescencijos (gijimo) periodu normalizuojasi miegas, liaujasi prakaitavimas, gerėja pažeistų organų funkcijos, tvirtėja kaulai, išnyksta neurologiniai sutrikimai, atsistato kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje. Tačiau lieka galvos, krūtinės ląstos, stuburo, dubens, kojų pažeidimai. Pėdų deformacijos išlieka visam gyvenimui. Dažnai atsiranda pieninių, o vėliau ir nuolatinių dantų ėduonis. Mokykliniame amžiuje gali varginti trumparegystė.

Ne kiekvienam rachitu susirgusiam vaikui pasireiškia visi minėti ligos simptomai. Jų įvairovė, intensyvumas, dinamika priklauso nuo ligos eigos, sunkumo, vaiko amžiaus ir gydymo kokybės.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Rachito diagnozavimas remiasi klinikiniais požymiais, laboratorinių tyrimų ir rentgenogramos duomenimis. Norint tiksliau nustatyti pažeidimo laipsnį atliekamas kraujo ir šlapimo biocheminis tyrimas. Svarbiausi laboratoriniai požymiai, leidžiantys diagnozuoti rachitą – tai kalcio ir fosforo trūkumas, aktyvi fosfatozė.

Rachitas pirmiausia pasireiškia deformacijomis tose kaulų augimo zonose, kur yra didelis kalcio ir fosforo poreikis. Būdingos tokios kaulų deformacijos: suminkštėję pakaušio srities kaukolės kaulai, didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, sustorėjimai šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose (rachitiniai karoliai), riešų srityje atsiradęs dilbio kaulų sustorėjimas (rachitinės apyrankės), riešo ar kitų sąnarinių tarpų praplatėjimas, krūtinkaulio deformacijos, progresuojantis abipusis dilbio, blauzdos ir šlaunikaulių išsilenkimas, stuburo deformacija. Kadangi kaulai pasidaro trapūs, jie lengvai lūžta. Dėl rachito sulėtėja vaiko augimas, aiškiai vėluoja motorinė raida, blogai funkcionuoja raumenys, jie silpni, galimi spazmai (mėšlungis), traukuliai.

Rachitu sergantis vaikas jautrus infekcijoms, gali turėti širdies veiklos problemų, kraujo tyrimai dažniausiai rodo anemiją.

Gydymas

Gydymas

Kuo anksčiau bus pradėtas rachito gydymas, tuo jis bus veiksmingesnis ir sėkmingesnis. Diagnozavus vitamino D trūkumą, jo dozės skiriamos kiekvienam vaikui individualios (pagal rachito sunkumo laipsnį, metų laiką, vaiko amžių ir jo gyvenimo sąlygas). Koks bebūtų naudingas ir sveikas motinos pienas, vis dėlto jame nepakanka vitamino D, todėl kūdikiui būtina jo duoti papildomai. Kai vaikas pradeda valgyti ir kitą maistą, reikia parinkti tokius produktus, kuriuose būtų kalcio, mineralinių medžiagų, vitaminų. Rekomenduojamos daržovių, kruopų košes, vitamino D turintys produktai – sviestas, kiaušinių tryniai.

Rachito požymių turinčiam vaikui visada skiriamos oro vonios, saulės šviesa, masažas ir mankšta. Jei rachitas pažengęs, gydymo metu vaikas nemankštinamas ir nemasažuojamas, tačiau vėliau ši terapija tikrai bus reikalinga.

Kad nesideformuotų galvos kaulai, reikia nuolat keisti kūdikio padėtį lovelėje. Kad nesideformuotų krūtinės ląsta, nereikėtų vystyti vaiko rankų, nes jos turi judėti. Kad neiškryptų stuburas, kūdikis nesodinamas. Patariama nešioti jį tai ant vienos, tai ant kitos rankos. Kol nesutvirtėjo vaiko kaulai ir sąnariai, negalima jo statyti ant kojų, neleidžiama vaikščioti.

Rachito gydymui svarbus rėžimas. Tai yra reguliarūs ir ilgi pasivaikščiojimai lauke (kasdien po 4 valandas), reikėtų stengtis kuo ilgiau pabūti saulės šviesoje. Kūdikis turi kuo daugiau miegoti ir daug judėti. Jei tai vyresnio amžiaus vaikas, jis turėtų kuo mažiau sėdėti priešais televizorių, o daugiau žaisti lavinančius ir judrius žaidimus.

Labai naudingos druskos ir spygliuočių vonios. Vaikui skiriama 15-20 procedūrų po 10 min. kasdien po 2-3 kartus. Gydomajai voniai paruošti imam apie 100 g jūros druskos, ištirpinama 10 l vandens ir įpilama 10 ml spygliuočių koncentrato.

Sveikstančiam vaikui gali būti paskirta 15-20 ultravioletinių spindulių procedūrų.

Komplikacijos

Komplikacijos

Laiku nediagnozuotas arba negydomas rachitas gali turėti sunkių pasekmių visam gyvenimui. Pirmiausia, tai kaulų deformacijos, stuburo iškrypimas (skoliozė), plokščiapėdystė. Sergantis vaikas dažniausiai atsilieka nuo bendraamžių ūgiu, jam genda dantys, diagnozuojama mažakraujystė (anemija), o mokykliniame amžiuje atsiranda trumparegystė.

Dėl deformuotos krūtinės ląstos ir sumažėjusio raumenų tonuso sutrinka ne tik vaiko laikysena, bet ir kvėpavimas, neretai prisideda pneumonija, plaučių uždegimas, yra grėsme sirgti tuberkulioze.

Iškrypę galūnių kaulai, silpni raumenys trukdo vaikui normaliai fiziškai vystytis, judėti. Dėl dubens kaulų iškrypimo vėliau moterims gali iškilti gimdymo problemų. Neišvengiami vidaus organų funkcijų sutrikimai. Dėl kaukolės kaulų deformacijos vaikas gali turėti protinį atsilikimą.

Profilaktika

Profilaktika

Rachito profilaktika vykdoma dviem etapais: iki gimdymo ir po jo. Nėščioji turi laikytis tinkamo dienos rėžimo, kasdien 2-4 valandas praleisti gryname ore, pakankamai miegoti, mankštintis ir judėti. Jei nėštumas trunka rudenį ir žiemą, galima prašyti gydytojo skirti ultravioletinių spindulių procedūras. Maiste turi būti pakankamai vitaminų ir mikroelementų. Nėščiajai per parą reikia 500 TV vitamino D. Paskutiniuosius 3-4 mėn. patartina kasdien vartoti po 1-2 hendevito žirnelius (specialiai nėščiosioms subalansuoti vitaminai ir mineralinės medžiagos). Jei moters gyvenimo sąlygos nepalankios, paskutiniuosius 2 nėštumo mėnesius vitamino paros dozę galima padidinti. Moterims nuo 30-35 metų ar sergančioms kraujotakos ligomis vitamino D neskiriama.

Pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais kiekvienam vaikui būtina rachito profilaktika. Ypač tiems, kurie gimė vėlyvą rudenį ar žiemą, dirbtinai maitinamiems, neišnešiotiems kūdikiams, taip pat dvyniams. Svarbiausios profilaktikos priemonės po gimimo yra racionalus maitinimas, tinkama higieninė priežiūra, grūdinimas, vaiką reikia saugoti nuo peršalimo ir infekcinių ligų.

Rachito profilaktikai labai svarbus natūralus kūdikio maitinimas bent iki pusės metų amžiaus. Žindyvės paros racione turėtų būti pakankamai baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mikroelementų. Papildomai ji turėtų vartoti vitaminą D, nes motinos piene jo nedaug.

Pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais vaikas turi pakankamai būti gryname ore. Mama yra išmokoma, kaip jį mankštinti ir masažuoti. Gydytojo nuožiūra kūdikiui profilaktiškai skiriamas vitaminas D. Labai vertingi yra žuvų taukai.

Kalbant apie rachito profilaktiką būtina paminėti fluoridus, kurie reikalingi vaiko dantų audinio formavimuisi ir karieso profilaktikai. Fluoridas stiprina dantų emalį.


Pasidalink su draugais!