Rėmuo

Rėmuo, arba gastroezofaginis refliuksas, – tai toks virškinimo funkcijos sutrikimas, kai skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Manoma, kad šis reiškinys yra normalus, jį patiria visi žmonės, dažniausiai net neatkreipia dėmesio, kadangi nutinka retai ir trunka trumpai. Tačiau daliai žmonių skrandžio turinys į stemplę patenka dažniau ir užsilaiko ilgiau. Tuomet jiems diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kurios pagrindinis simptomas – rėmuo (graužimas, deginimas ar diskomfortas, jaučiamas už krūtinkaulio apatinės dalies). Taigi jei rėmenį pajusime vieną kitą kartą privalgius tam tikro maisto ar išgėrus gėrimo, nebūtina bėgti pas gydytoją. Bet jei rėmuo tampa nuolatine būsena po kiekvieno valgymo, verta sunerimti. Nes ilgainiui tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, reikėtų nepamiršti, kad rėmuo gana dažnai yra kitų skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų pasekmė, pavyzdžiui, gastrito, diafragmos išvaržos. Todėl diagnozuojant negalavimą reikėtų į požymius žiūrėti kompleksiškai. Kartais rėmens priežastis gali būti net stenokardija.

Rėmuo – nemalonus pojūtis, jei ištinka dažnai, tokia būsena gali labai varginti, o jei priepuoliai pasireiškia naktį, laukia bemiegė naktis. Rėmuo kyla dėl to, kad tarp skrandžio ir stemplės esantis vožtuvas (sfinkteris) nepilnai užsidaro ir praleidžia skrandžio turinį ir virškinimo sultis į stemplę. Vožtuvas tarp skrandžio ir stemplės ima blogai funkcionuoti dėl dviejų priežasčių:

  • dėl to, kad nusilpsta jo raumenys
  • dėl to, kad žymiai padidėja skrandžio sulčių išsiskyrimas.

Jei rėmuo pradeda varginti kaskart pavartojus tam tikros grupės produktus, vadinasi, tai jau padidėjusio rūgštingumo požymis. Jei rėmens priepuoliai kartojasi dažniau nei du kartus per savaitę, būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau kol liga neįsisenėjo, rėmenį galima kontroliuoti tiesiog sureguliavus mitybą ir atsisakius simptomus  provokuojančių produktų.

Refliuksas gali ištikti, kai sočiai pavalgius iškart dirbamas sunkus fizinis darbas. Nes tuo metu stipriai įsitempiant pilvo presui rūgštinis skrandžio turinys kyla aukštyn stemple. Lygiai taip pat nesveika sočiai pavalgius atsigulti.

Rėmenį gali sukelti per daug aptempti drabužiai, stipriai suveržtas diržas, rūkymas ir net moters nėštumas (dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje).

 

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar gali virškinimo sistemos sutrikimus palengvinti dažnai reklamuojamos įvairios tabletės?

Tabletės gali palengvinti nemalonius pojūčius. Bet jei kiekvieną kartą, kai kamuos rėmuo, gersime reklamuojamas tabletes arba tiesiog pasidarysime sodos vandens, tikrosios negalavimo priežasties ne tik nenustatysime, bet ir negydysime. Būtina atlikti tyrimus, kad išvengtume sunkesnių pasekmių ir komplikacijų.

Kaip vyksta tyrimai dėl rėmens?

Prieš skirdamas gydymą, gydytojas turi nustatyti negalavimo priežastį. Tai gali būti paprasčiausi laboratoriniai tyrimai, tarp jų bendras biocheminis kraujo tyrimas. O iš specialių procedūrų gali būti paskirtas endoskopinis virškinimo sistemos gleivinės tyrimas, pH lygio nustatymas įvairiuose skrandžio dalyse, stemplėje ir dvylikapirštėje žarnoje, kontrastinis rentgenologinis tyrimas, pilvo organų ultragarsinis tyrimas ir pan.

Ar galima visiškai išgydyti rėmenį?

Rėmens gydymui gali ir neprireikti specialių procedūrų. Jei negalavimo priežastis mityboje, tai užteks tik ją pakoreguoti. Jei pastebėjote, kad rėmuo kamuoja po kažkokio konkretaus patiekalo ar produkto, vadinasi, reikia jo atsisakyti. Bet jei simptomai nepraeina, tada reikia kreiptis į gydytoją, kuris paskirs medikamentinį gydymą.

Jei rėmuo – tai kito susirgimo simptomas, tai vaistai bus skiriami ne simptomui, o ligos priežasčiai šalinti.

Kaip profilaktiškai išvengti rėmens?

Pirmiausia reikia susitvarkyti mitybos rėžimą, išmokti valgyti neskubant ir gerai kramtant. Svarbu nevalgyti prieš naktį, paskutinį kartą pavalgyti prieš 3-4 valandas iki miego. Būtina atsisakyti riebių, aštrių, keptų patiekalų, gazuotų gėrimų ir alkoholio, daugiau gerti vandens. Po valgio sveika pasivaikščioti, nereikėtų dirbti sunkiai ir pasilenkus, o jei jau labai norisi prigulti, tai geriau pailsėti pusiau sėdimoje pozoje. Atsisakyti ankštų drabužių, atleisti diržą, kad būtų lengva kvėpuoti.

Nėščiąsias dažnai kamuoja rėmuo. Kaip be medikamentų sumažinti šį negalavimą?

Nėštumo metu rėmuo dažniausiai kyla dėl vaisiaus spaudimo į pilvo organus. Todėl nėščioji turėtų vengti judesių, kurie dar labiau padidintų šį procesą: jei reikia kažką pakelti, tai rekomenduojama ne lenktis, o tūptis ir paskui stotis tiesia nugara. Reikėtų atsisakyti kavos, gazuotų gėrimų, rūgščių pieniškų produktų ir vaisių. Gulėti ant aukštos pagalvės. Labai patartina valgyti daugiau morkų, riešutų. Labai tinka imbieras – ir kaip prieskonis, ir kaip priedas į arbatą. Retkarčiais galima atsigerti sodos vandens, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, nes nuolat vartojant skrandis pradeda išskirti angliarūgštės dujas, kurios nelabai naudingos skrandžio gleivinei.

Kodėl dažnai rėmuo užeina naktį?

Rėmuo dažniausiai prasideda 30-60 min. po valgio. Tai gali nutikti ir dieną per pokaičio miegą. Naktį šis procesas sustiprėja, nes miegant nesigamina seilės ir žymiai susilpnėja stemplės peristaltika.

Kai ima skaudėti krūtinę, kaip atskirti, ar tai širdies sutrikimas, ar rėmuo?

Kartais žmogui tikrai sunku atskirti stenokardijos ir rėmens simptomus. Stenokardijos skausmas paprastai plintą nuo krūtinės į pečius, rankas, nugarą, žandikaulį. Tačiau bet kokiu atveju, kai staiga užeina skausmas krūtinėje, reikia kreiptis į medikus.

Klasifikavimas

Klasifikavimas

Dėl rėmens žmogus gali jausti diskomfortą: jam degina krūtinę arba gerklę. Pagal tai, kaip dažnai šie simptomai pasireiškia, kaip jie susiję su valgymu, kaip greitai po to pasireiškia ir su kokiu intensyvumu, rėmuo klasifikuojamas taip:

  • Lengva rėmens forma – kai simptomai pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį, dažniausiai pavartojus taip vadinamo nesveiko maisto, tačiau po kurio laiko praeina. Paprastai žmogus jaučia sunkumą skrandyje, atsirūgsta oru arba rūgščiu skrandžio turiniu.
  • Vidutinio sunkumo forma – kai rėmuo pasireiškia 1-3 kartus per savaitę užvalgius ne tik sunkiau virškinamo, bet ir lengvo maisto. Gali pykinti, atsirūgstama rūgščiu arba supuvusio maisto skoniu. Tai jau gali liudyti apie gastroenterologinę patologiją.
  • Sunki rėmens forma – kai rėmuo kamuoja kasdien, nuolat atsirūgstama, pykina, kartais žmogus vemia, viduriai tai suminkštėja, tai užkietėja, skauda pilvą. Dažniausiai negalavimai atsiranda pavalgius, tačiau bloga savijauta gali būti ir nevalgius.

Nustačius simptomų sunkumą gydytojas gali teisingai diagnozuoti ligos priežastį ir rasti būdus, kaip padėti ligoniui.

Priežastys

Priežastys

Pagrindinė gastroezofaginio refliukso ligos priežastis – sfinkterio funkcijos susilpnėjimas ir dėl to įvykstantis refliuksas. Įtakos turi ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Visi šie procesai galimi esant daugeliui virškinimo sistemos susirgimų, tarp jų gali būti:

  • Gastroezofaginis refliuksas, kuris tiesiogiai susijęs su sfinkterio nepakankamumu. Rėmuo pajuntamas iškart pavalgius arba po 20-30 min., negalavimą paprastai lydi dažnas atsirūgimas. Tai rimta patologija, dėl kurios gali išsivystyti refliuksas-ezofagitas, kai skrandžio turinys pakyla naktimis ir rytais, pasireiškia kosulio priepuoliai, kurių metu maisto dalelės gali patekti į kvėpavimo takus.
  • Padidėjusio rūgštingumo gastritas. Praėjus 15-30 min. po valgio pacientas jaučia rėmenį ir dažnai skundžiasi skausmais skrandžio vietoje (ties duobute).
  • Skrandžio žaizda. Praėjus 15 -30 min. po valgio pacientas ima jausti deginimą skrandyje, o po 1,5-2 val. skausmas pereina į dvylikapirštę žarną.
  • Cholecistitas ir tulžies akmenligė.

Rėmenį išprovokuoti gali ne tik ligos, bet ir neteisingas gyvenimo būdas:

  • Maitinimosi rėžimo sutrikimai, kai žmogus maitinasi nereguliariai, persivalgo arba valgo skubėdamas. Ilgainiui tai išprovokuoja sfinkterio funkcijos susilpnėjimą ir sukelia rėmenį.
  • Žmogus valgo labai riebių, keptą maistą, aštrius patiekalus, piktnaudžiauja stipria arbata ar kava, šokoladu.
  • Rėmenį gali sukelti kai kurių medikamentų vartojimas, pavyzdžiui, nesteroidinius priešuždegiminius, hipotenzinius(nuo žemo kraujo spaudimo) vaistus.
  • Rėmens priežastimi gali tapti rūkymas, besaikis alkoholio vartojimams ir netgi nuolat patiriamas stresas.
  • Nėštumas – viena iš galimybių šiuo periodu jausti diskomfortą dėl rėmens. Refliuksą sukelia padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje, ypač jei moteris turi viršsvorio.
  • Net ir sveikam žmogui rėmuo gali atsirasti, kai dėvimi labai aptempti rūbai, veržia diržas, nuolat kilnojamas sunkus svoris.

Į stemplę patekęs skrandžio turinys gleivinės uždegimo paprastai nesukelia. Bet jei tai nutinka vis dažniau, tai gali būti virškinimo organų ligos požymis. Gydytojas visada turės išsiaiškinti rėmens priežastis, nes rėmuo nėra susirgimas savaime, o simptomas.

Skrandžio ir žarnyno uždegiminiai procesai išsivysto dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Maistas kartu su virškinimo fermentais, tulžimi kyla iš skrandžio, žmogus jaučia ne tik deginimą stemplėje, gerklėje, bet ir kartumą burnoje. Gali supykinti ir skaudėti pilvą. Sunkesniais atvejais rėmuo kamuoja kasdien ir netgi vakare, miegant. Taip būna, jei skrandyje yra žaizda, gastritas, gastroduodenitas, cholecistitas, tulžies akmenligė.

Yra ir tam tikrų su žmogaus amžiumi susijusių priežasčių: pagyvenusiems žmonėms rėmuo dažniausiai būna išmiegojus ryte. Tai susiję su sfinkterių elastingumo susilpnėjimu.

Rėmens priežastimi gali tapti paprasčiausias medžiagų apykaitos, rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas organizme.

Galima pastebėti, kad skirtingų lyčių pacientų patologinės būsenos dėl rėmens skiriasi. Moterims rėmuo kyla pirmiausia dėl hormoninio aktyvumo menopauzės metu. Kiekviena kartą, kai prieš mėnesines vyksta natūrali steroidų kaita, dėl kurios  antroje ciklo pusėje gali pasireikšti rėmens priepuoliai.

Per paskutinius tris nėštumo mėnesius moteris dažnai kamuoja skrandžio turinio išsiliejimais į stemplę, deginimo jausmu skrandžio vietoje. Tai susiję su padidėjusia gimda, kuri spaudžia pilvo organus. Kartais rėmenį lydi pilvo pūtimas, atsirūgimas oru, kartais – diarėja (viduriavimas).

Vyrams rėmuo dažniausiai pasireiškia po didelio fizini krūvio, dėl kurio gali pasireikšti net diafragmos išvarža. Taip pat refliuksą gali išprovokuoti ankšti drabužiai, veržiantis kelnių diržas, kuris pastoviai spaudžia pilvą.

Dėl alkoholio vartojimo ir rūkymo, nesveiko maisto ir persivalgymo gali pablogėti rūgščių ir šarmų pusiausvyra skrandyje. Refliukso simptomai paprastai pasireiškia po valgio.

Jei rėmens priepuoliai atsiranda po valgio, tai patologiją reikėtų suprasti ne kaip atskirą negalavimą, o kaip klinikinį kitos ligos požymį, tarp kurių onkologinis susirgimas, diafragmos išvarža, žaizda skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, gastritas ir pan.

Simptomai

Simptomai

Rėmens simptomai tikrai nesupainiojami su kitais susirgimais. Šiam negalavimui būdinga:

  • Nemalonus jausmas krūtinėje – karštis ir deginimas. Dažniausiai simptomai pasireiškia praėjus porai valandų po valgio ir trunka gana ilgai.
  • Atsirūgimas oru, po to burnoje jaučiamas kartumas, o gerklėje rūgštumas. Peršti gerklę, gali užkimti balsas, užeina kosulys, gali pasunkėti kvėpavimas.
  • Žmogus blogai jaučiasi, nes jį pykina, jaučiamas sunkumas skrandyje, viduriuose kaupiasi dujos.
  • Sunkesniais atvejais pacientas gali gausiau prakaituoti, vemti, viduriuoti su kraujingomis išskyromis.

Rėmuo gali būti ne tik kaip virškinimo funkcijos sutrikimas, bet gali pasireikšti ir kaip tam tikrų susirgimų simptomas, pavyzdžiui:

  • Jei jaučiamas skausmas ir deginimas krūtinės srityje, skausmas plinta į menčių sritį, kairę ranką ir žandikaulį, tai gali būti signalas apie stenokardijos priepuolį.
  • Rėmuo būdingas gastritui. Ūmaus negalavimo metu jaučiamas skausmas epigastrijos srityje.
  • Kai skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje yra žaizda, ligonį dažnai pykina, jis gali vemti rūgščiu turiniu.
  • Lėtinio pankreatito atveju irgi kamuoja rėmuo, padidėjęs seilėtekis, viduriavimas ir nemalonus jausmas pilve.
  • Sergant kvėpavimo sistemos ligomis, kai stipriai kosima, gali pakilti skrandžio turinys ir pasireiškia rėmuo.

Todėl gydyti rėmenį galima tik tada, kai tiksliai nustatomos jo priežastys.

Diagnozavimas ir gydymas

Diagnozavimas ir gydymas

Kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl kamuojančio rėmens, pirmiausia jis turi tiksliai nusakyti ne tik savijautą, bet ir kokiomis aplinkybėmis pasijunta blogai, kiek ilgai trunka ši būsena, kaip intensyviai pasireiškia rėmuo. Gydytojas išsiaiškina, ar pacientas turi gretutinių ligų, galinčių sukelti panašius simptomus, būtinai atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas. Gali būti atliekamas skrandžio rūgšties tyrimo testas, echoskopinis skrandžio ir žarnyno tyrimas.

Kai dėl negalavimo kreipiasi nėščioji, gydytojas gali patarti, kaip namų sąlygomis ir be medikamentų sumažinti rėmens sukeliamus nepatogumus.

Rėmens gydymas priklauso nuo sukeltų negalavimų sunkumo: tai gali būti ir liaudies medicinos priemonės, ir medikamentinis gydymas, ir chirurginė operacija. Vaistais galima nuraminti nuolat besikartojančius dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo rėmens priepuolius, dujų susidarymą, pykinimą, pagelbėti nuolat dirginamai gleivinei.

Viena populiariausių ir dažniausiai namuose vartojamų priemonių gastroezofaginio refliukso simptomams malšinti – sodos tirpalas. Tačiau soda piktnaudžiauti negalima. Pirmiausia dėl to, kad ilgainiui padidėja kraujo šarmingumas, žmogus pradės jausti pykinimą, dings apetitas. Per dideli sodos kiekiai organizme gali sukelti nervingumą, raumenų mėšlungį, gali padidėti kraujospūdis, pasireikšti pilvo pūtimas ir viduriavimas. Todėl gydytis soda nepatartina, kadangi yra ir kitų mažesnį pašalinį poveikį sukeliančių priemonių.

Chirurginis gydymo metodas dažniausiai taikomas, kai medikamentinis gydymas nevisiškai nuslopina ligos simptomus arba pacientas netoleruoja medikamentinio gydymo, vaistai sukelia šalutinį poveikį. Būna ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, esant atkakliems atipiniams ligos simptomams (astma, kosulys, užkimimas ir kt.) ar gastroezofaginio refliukso komplikacijoms (stemplės opos, randinis susiaurėjimas, Bareto stemplė). O kartais pacientas tiesiog pageidauja operacijos.

Pagrindinis operacijos tikslas – santykinai atstatyti stemplės ir skrandžio anatomiją: susiaurinama stemplinė diafragmos anga ir sutvirtinamas apatinėje stemplės dalyje esantis vožtuvas, apgaubiant jį skrandžio dugnu. Tokiu būdu suformuojamas  antirefliuksinis volelis. Operacija atliekama minimaliai invazine metodika. Pilvo sienoje lieka keturios arba penkios apie 1 cm ilgio žaizdelės, todėl pooperacinės infekcijos galimybė visai menka. Jau pirmą dieną po operacijos pacientas jaučiasi neblogai, gali judėti, skausmas būna minimalus. Daugumai pacientų vėliau visai nebereikia jokių medikamentų, virškinimo funkcija susitvarko.

 

Profilaktika

Profilaktika

Norint išvengti rimtų virškinimo sistemos susirgimų būtina paisyti tam tikrų ne tik maitinimosi, bet ir gyvenimo būdo taisyklių. Niekam ne paslaptis, kad turime valgyti saikingai: geriau po mažiau, bet dažniau.

  • Iš mitybos raciono išbraukti visus keptus, skrudintus, riebius, aštrius patiekalus. Vengti labai karšto maisto. Nerekomenduotini labai aštrūs prieskoniai. Maistą būtina gerai sukramtyti, valgyti neskubant. Per dieną būtina išgerti apie 1,5 litro vandens.
  • Tik pavalgius nereikėtų eiti prigulti, geriau bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Jei jau labai traukia pailsėti, tai geriau ramiai pasėdėti.
  • Alkoholis ir tabakas – su sveika gyvensena nesiderinami dalykai.
  • Nepersivalgyti, ypač prieš naktį. Paskutinį kartą pavalgyti reikėtų 3-4 val. iki miego.
  • Miegoti reikėtų taip, kad galva būtų aukščiau nei kojos.
  • Laiku gydyti negalavimus, kurie gali išprovokuoti rėmenį.
  • Vartoti daugiau šarminių maisto produktų.
  • Nedėvėti veržiančių rūbų, suveržtų diržų.
Komplikacijos

Komplikacijos

Gastroezofaginio refliukso priežastys ir pasekmės kiekvienam žmogui gali būti skirtingos. Dėl sfinkterio motorikos sutrikimo į stemplę patenkantis maistas su skrandžio sultimis gali išprovokuoti stemplės žaizdas ir eroziją. Šie patologiniai procesai gali įtakoti ne tik sunkius susirgimus, bet ir letalią baigtį. Stemplės žaizdos ilgainiui randėja, dėl to siaurėja maisto patekimo į skrandį ertmė. Ligonis ima jausti sunkumą gerklėje, darosi sunku nuryti maistą. Tokia būklė ne tik apsunkiną valgymą, bet dėl viso mitybos proceso sutrikimo gali išsivystyti vėžys. Dar labiau pavojinga rėmens pasekmė – ryklės sienelių plyšimas.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, organizmas organizmui nelygu. Jei nuolat kamuoja rėmuo, dar nereiškia, kad būtinai stemplėje susiformuos žaizda, pasireikš kraujavimai. Žinoma, labai galimi gleivinės struktūros pakitimai, tačiau nebūtinai viskas baigsis stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos vėžiu.

Prie lengvesnių gastroezofaginio refliukso pasekmių galima paminėti tai, kad kai kuriems ligoniams atsiranda dantų kariesas ar kitokie dantų pažeidimai.


Pasidalink su draugais!