Roto virusas

Roto virusas yra užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai ir stipriausiai pasireiškia vaikams, bet gali pasitaikyti ir suaugusiems. Sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą (gastroenteritą). Toliau skaitykite apie simptomus, perdavimą, diagnozavimą, gydymą ir prevenciją – visa tai, kas aktualu susirgus arba siekiant viruso išvengti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar roto virusas yra užkrečiamas?

Roto virusas yra užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai ir stipriausiai pasireiškia vaikams, bet gali pasitaikyti ir suaugusiems.

Per kiek laiko galima suprasti, kad susirgai roto virusu?

Kai žmogus yra paveikiamas roto viruso, simptomai gali pasirodyti per 2 dienas.

Kodėl roto virusu suaugusieji serga rečiau arba persirgimas nėra sunkus?

Vaikystėje šia liga persirgus ir sėkmingai pagijus, susidaro ilgalaikis imunitetas. Tai viena iš priežasčių, kodėl roto virusas suaugusiems yra gana retas arba praeina su gerokai lengvesniais požymiais. Didesnį atsparumą lemia ir kūno svoris, todėl poveikis nėra toks stiprus.

Ar roto virusas yra pavojingas nėščiąjai?

Taip, roto virusas yra pavojingas nėščiąjai, nes viduriavimas taip pat gali greitai sukelti dehidrataciją, ypač jei kartu pasireiškia pykinimas ir vėmimas.

Ar galima užsikrėsti nuo gyvūnų?

Gera žinia, kad žmogus nuo gyvūnų roto virusu neužsikrečia, nes tai žmogui nepavojingi virusų tipai.

Kaip gydytis nuo roto viruso?

Nėra specifinių vaistų, skirtų roto viruso infekcijai gydyti, tačiau Jūsų gydytojas gali rekomenduoti vaistus gydyti simptomams.

Simptomai

Simptomai

Kai žmogus yra paveikiamas roto viruso, simptomai gali pasirodyti per 2 dienas.

Užsikrėtus gali pasireikšti šie simptomai (dažniausiai liga prasideda nurodytais pirmaisiais trimis):

  • Stiprus vandeningas viduriavimas (viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą); roto virusas yra dažniausia kūdikių bei vaikų viduriavimo priežastis visame pasaulyje
  • Vėmimas (vemiama kelis kartus per parą)
  • Karščiavimas (temperatūra pakilusi laikosi apie porą dienų, kartais pakilimas nedidelis, tačiau temperatūra gali viršyti ir 40 laipsnių)
  • Suaugusiems – nestiprus karščiavimas (retai – aukštesnė temperatūra, daugiau kaip 39 laipsniai)
  • Pilvo skausmas, skrandžio skausmas, spazmai, diskomfortas (jei mažylis dar nekalba, apie pilvo skausmą gali signalizuoti jo irzlumas)
  • Nuovargis
  • Apetito stoka (vaikas gali nevalgyti net to, ką visuomet labai mėgsta)
  • Dehidratacija (kūno skysčių netekimas); dehidratacija laikoma viruso komplikacija
  • Požymiai, panašūs į peršalimą (sloga, gerklės skausmas)
  • Paraudusi ryklė
  • Bėrimas (retai pasitaikantis požymis)

Komplikacijos

Paprastai infekcija trunka kelias dienas (konkrečiau žr. skiltį „Kokie ligos trukmė?“). Jei trukmė ilgesnė, gali atsirasti komplikacijų:

  • Dehidratacija
  • Svorio sumažėjimas
  • Didžiulis nuovargis (vadinamoji letargija)
  • Žemas kraujospūdis
  • Greitas pulsas
  • Svaigulys
  • Mažas šlapimo kiekis

Jei vaikas užsikrėtė roto virusu, gali būti pastebima tik dalis simptomų. Kiekvienu atveju gali skirtis ir simptomų derinys. Kai kurie požymiai gana reti (pavyzdžiui, bėrimas). Būtinai atsižvelkite į vaiko būklę ir, jeigu jis tokio amžiaus, kad jau gali kalbėti, kreipkite dėmesį, ką sako apie savo savijautą.

Jei roto virusu jau persirgta ir užklupo vėl, simptomai jau turėtų būti silpnesni (požymiai taip pat švelnesni suaugusiems).

Dehidratacija ir jos simptomai

Jei dėl vėmimo ir viduriavimo vaikas nenori valgyti ir gerti, tai gali sukelti dehidrataciją. Dehidratacija laikoma rimta roto viruso komplikacija ir dažna vaikų mirties priežastis besivystančiose šalyse. Dehidratacija gali būti ypač pavojinga ne tik kūdikiams ir mažiems vaikams, bet vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, sergantiems kitomis ligomis. Tad sergantys asmenys turi būti atidžiai prižiūrimi, o prireikus paguldyti į ligoninę

Skysčių mažėjimo organizme būdai:

  • Per prakaitą (prakaitavimui įtakos turi fizinis krūvis arba karštis (arba abiejų šių dalykų kombinacija); su prakaitavimu gali būti susijęs kai kurių vaistų vartojimas
  • Kvėpuojant (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimas treniruotės metu)
  • Šlapinantis (dehidrataciją gali sukelti itin gausus šlapinimasis)
  • Vemiant ir viduriuojant (jei vemiate ar viduriuojate, organizmas netinkamai absorbuoja skysčius)

Dehidratacijos simptomai yra šie (pasitarkite su gydytoju, jei bet kuriuos iš jų pastebėjote):

  • Sumažėjęs šlapinimasis ar sausi vystyklai
  • Svaigulys
  • Sausa burna ir gerklė
  • Paraudusi ryklė
  • Sąstingio jausmas keliantis
  • Verkimas su mažai arba visai be ašarų
  • Neįprastas, labai didelis mieguistumas ar nervingumas, nerimas
  • Blyški oda
  • Įkritusios akys

Apie skysčių atstatymą organizme skaitykite skiltyje „Gydymas“.

Kuo skiriasi nuovargis ir mieguistumas

Ar vienas iš simptomų – didelis mieguistumas – tinkamai interpretuojamas? Specialistai pabrėžia skirtumą tarp mieguistumo ir nuovargio.

Galima pamanyti, kad skirtumai tik simboliniai, tačiau iš tikro jie svarbūs.

  • Mieguistumas – stiprus noras miegoti. Pavyzdžiui, esate patogiai įsitaisęs fotelyje. Jaučiatės jaukiai, atsipalaidavęs. Akių vokai sunkūs, kaskart vis ilgiau pabūnama užsimerkus. Galite lengvai užmigti. Esate mieguistas. Tai gali būti ženklas, kad reikia miego, o sprendimas – miegoti. Jei miegate pakankamai, jei nakties poilsis kokybiškas, pabusite atsigavę, o noro miegoti turėtų būti beveik nelikę.
  • Nuovargis, išsekimas, energijos trūkumas – nebūtinai identiškas mieguistumui. Jausmas gali apimti kaulus ir raumenis, galite jausti sunkumą galūnėse, lyg ką tik būtumėte bėgęs maratoną. Visiškai nėra energijos. Visa diena slenka be jokio noro imtis protinio ar fizinio darbo. Ir tai nėra miego trūkumo pasekmė. Ir toks nuovargis negarantuoja, kad atsigulę lengvai užmigsite. Tai gali sufleruoti ir apie tokius sutrikimus kaip miego apnėja ar narkolepsija.

Jei kamuoja vėmimas

Apskritai pykinimo ir vėmimo priežastys įvairios (apsinuodijimas maistu, alkoholis, migrena, nėštumas ir kt.). Sergant rodo virusu taip pat labai tikėtinas vėmimas „Gydymo“ skiltyje pateiktos maisto rekomendacijos). Nors daugeliu atvejų pagerėjimas turėtų ateiti savaime, vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, tai gali sukelti rimtesnių problemų. Jei vėmimas tęsiasi ilgesnį laiką, tai gali sukelti jau minėtą dehidrataciją.

Jei karščiavimas ir vėmimas pasireiškė be viduriavimo, tai gali būti ir sunkesnės ligos požymis. Apgalvokite, ar pasireiškė dar kokių nors simptomų, ir pasitarkite su gydytoju.

Roto virusas suaugusiems

Roto virusas suaugusiems

Vaikystėje šia liga persirgus ir sėkmingai pagijus, susidaro ilgalaikis imunitetas. Tai viena iš priežasčių, kodėl roto virusas suaugusiems yra gana retas arba praeina su gerokai lengvesniais požymiais. Didesnį atsparumą lemia ir kūno svoris, todėl poveikis (pavyzdžiui, dehidratacija) nėra toks stiprus.

Deja, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurių imuninė sistema yra sutrikusi dėl ligos ar chemoterapijos, gali patirti blogesnį roto viruso poveikį. Be to, galima susidurti su skirtingomis infekcijos rūšimis, kurioms imunitetas nėra atsparus (pavyzdžiui, kai keliaujate).

Kokios infekcijos gydymo suaugusiems rekomendacijos, skaitykite „Gydymo“ skiltyje.

Roto virusas nėštumo metu

Daug vaikų iki 5 metų amžiaus serga roto virusu. Nors infekcija paprastai praeina be medicininės intervencijos, vaikai ir suaugusieji, kurių imuninė sistema pažeista, gali patirti sunkių simptomų, dėl kurių atsiduriama ligoninėje.

Roto viruso poveikis suaugusiems paprastai mažesnis, tačiau kyla klausimas, kaip atsiliepia roto virusas nėščiąjai. Ir vaikams, ir nėštumo metu infekcijos simptomai paprastai pasireiškia per 1–2 dienas. Įvardijami tokie pat ar panašūs požymiai, kaip minėta skiltyje „Simptomai“: spazmai, viduriavimas, pykinimas, karščiavimas. Viduriavimas nėščiąjai taip pat gali greitai sukelti dehidrataciją, ypač jei kartu pasireiškia pykinimas ir vėmimas.

Perdavimas

Perdavimas

Žmonės, kurie yra užsikrėtę roto virusu, perneša virusą į savo išmatas (tuštindamiesi). Taip virusas patenka į aplinką ir gali užkrėsti kitus žmones. Labiausiai tikėtina, kad žmogus užkrės kitus tada, kai jau turi simptomų, ir per pirmąsias 3 dienas po jų atsiradimo. Žmonės, „pasigavę“ roto virusą, taip pat gali užkrėsti kitus, kol dar neturi simptomų.

Jeigu roto viruso dalelių patenka į Jūsų burną, galite susirgti. Tai gali nutikti, jei

  • Įsidedate į burną neplautus pirštus, kurie yra užteršti išmatomis
  • Liečiate užterštus daiktus ar paviršius, o tada įsidedate pirštus į burną
  • Valgote užterštą maistą
  • Virusas plinta ir namuose: per stalviršius, indus. Jei palietėte neplautas vaiko rankas ar kokį užterštą daiktą ir tada savo burną, taip pat galite užsikrėsti

Roto virusas lengvai plinta tarp kūdikių ir mažų vaikų. Jie gali užkrėsti roto virusu šeimos narius ir kitus žmones, su kuriais turi artimą kontaktą. Protrūkių gali būti mokyklose. Yra svarbi gera higiena, tokia kaip rankų plovimas ir švara, tačiau jos nepakanka ligos plitimui kontroliuoti. Geriausias būdas apsaugoti savo vaiką nuo roto viruso ligos yra skiepai.

Labiausiai tikėtina, kad vaikai gali užsikrėsti roto virusu žiemą ir pavasarį (nuo gruodžio iki birželio). Vaikai turi plautis rankas kaskart pasinaudoję tualetu, nes infekcija gali būti perduodama per žaislus, elektroniką (pvz., planšetes), rašiklius, knygas, per išmatomis užterštus paviršius. Ant sausų paviršių roto virusai gali išlikti net iki 2 mėnesių! Palankiausia temperatūra – nuo 4 iki 20 laipsnių. Todėl svarbus visos bendruomenės sąmoningumas, kad roto virusas vaikams neimtų reikštis domino principu.

Rizikos grupės ir veiksniai

Apibendrintai reikėtų išskirti žmonių grupes, kurias dažniausiai užklumpa roto virusas:

  • Kūdikiai
  • Maži vaikai
  • Artimi giminaičiai
  • Dirbantys su vaikais (pavyzdžiui, auklės)

Rizikos grupės ir veiksniai konkrečiau:

  • Infekcija dažniau pasitaiko tarp 3–35 mėnesių amžiaus vaikų (ypač tų, kurie būna priežiūros įstaigose)
  • Žmonės, prižiūrintys mažus vaikus
  • Vyresnio amžiaus žmonės
  • Didžiausia viruso tikimybė – žiemą ir pavasarį

Užsikrėtusio asmens išmatose virusas jau veikia kelias dienas iki pirmųjų simptomų ir iki 10 dienų po to, kai simptomai išnyksta. Šiuo laikotarpiu virusas lengvai plinta per kontaktą tarp rankos ir burnos. Pavyzdžiui, roto virusas kūdikiams neatsiejamas nuo vystyklų keitimo. Jei pakeičiate vystyklą ir nenusiplaunate rankų, virusas gali plisti per bet kokį prisilietimą prie daiktų. Jei kitas asmuo paliečia Jūsų neplautas rankas ar užterštą daiktą ir tada pasiliečia burną, taip pat gali susidurti su infekcija.

Ar galima užsikrėsti nuo gyvūnų?

Gera žinia, kad žmogus nuo gyvūnų roto virusu neužsikrečia, nes tai žmogui nepavojingi virusų tipai.

Diagnozė

Diagnozė

Gydytojui turėtumėte susakyti visus simptomus, kuriais remdamasis jis galėtų tikslingai padėti. Virusui nustatyti gali būti taikomas imunologinis tyrimas – ištiriama, ar žmogaus išmatose nėra roto viruso antigeno. Tyrimas greitas ir nebrangus. Konkrečias sąlygas nurodys gydymo įstaigos, į kurią kreipiatės, darbuotojai. Paprastai nurodoma, kad mėginį reikia atnešti specialiame indelyje, kurį galima įsigyti vaistinėje.

Gydymas

Gydymas

Nėra specifinių vaistų, skirtų roto viruso infekcijai gydyti, tačiau Jūsų gydytojas gali rekomenduoti vaistus gydyti simptomams. Antibiotikai nepadės, nes jie kovoja su bakterijomis, o ne su virusais. Vis dėlto specialistas patars konkrečiu atveju tinkamiausias priemones simptomams palengvinti.

Roto virusas kaip gydyti – klausimas, išsišakojantis į įvairias kategorijas, mat tai apima ir atskirus simptomus, ir režimą, ir higieną, ir mitybą.

Pasikonsultuokite su gydytoju, kaip geriausia atstatyti skysčių pusiausvyrą organizme.

Nesunkaus roto viruso atveju tėvai dažniausiai lieka namuose ir prižiūri sergantį vaiką, o tai reiškia, kad namie labai svarbu kontroliuoti infekcijos plitimą.

Gydymas namie

Roto virusas ką valgyti (ir ko nevalgyti)

Gydymas namie neatsiejamas nuo maisto rekomendacijų.

  • Duokite vaikui daug skysčių – vandens, sultinio. Elektrolitų balansui organizme atstatyti tinka negazuotas mineralinis vanduo. Reikėtų vengti sulčių (ypač šimtaprocentinės koncentracijos) ir gaiviųjų gėrimų, pieno, nes jie gali paūminti viduriavimą. Vaikui reikalingas poilsis, o pykinimui mažinti svarbu valgyti dažnai ir po mažą kiekį.
  • Be abejo, tinka vanduo, negazuotas lengvo sūrumo mineralinis vanduo, o jei norisi kitokio skonio, galima rinktis gėrimus su elektrolitais (paprasčiau tariant, su vitaminais).
  • Kaip pagrindas tokiam gėrimui gali būti vanduo, kokosų pienas ar arbata (žalioji ar vaisinė).
  • Tinkamas maistas – tas, kuris lengvai virškinamas. Apie valgymo rekomendacijas skaitykite skiltyje „Tinkamiausias maistas ir medikamentai viduriuojant“ bei „Kokio režimo laikytis ir ką valgyti, jei vemiama?“

Tačiau patariama nevalgyti obuolių, sūrio, saldžių maisto produktų. Turi būti vengiama bet kokių maisto produktų, galinčių padidinti vėmimą ir viduriavimą. Vengtini yra riebūs patiekalai, kuriuose gausu maistinių skaidulų. Didelis riebalų, aliejaus kiekis gali sudirginti jautrią žarnyno sistemą. Reikia vengti ir pernelyg saldžių dalykų.

Maistą gaminkite tik su švariu vandeniu, naudokite tik švarias priemones. Maistas turi būti atidžiai plaunamas (uogos, vaisiai, daržovės). Prisiminkite ir paviršių švarumo būtinybę – t. y. švarus stalas, spintelės.

Taigi, roto virusas gydymas namie ypač paremtas atsakinga higiena. Nederėtų numoti ranka į šiuos patarimus, nes jie naudingi kalbant ne tik apie ligos kontroliavimą patalpose, bet ir apie kelio užkirtimą tolesniam plitimui (pavyzdžiui, jei užsukęs draugas su delnu atsirems į virtuvinę spintelę, ant kurios yra viruso pėdsakų, ir su ta pačia ranka paims bei suvalgys obuolį, jau tikėtina, kad žmogus užsikrės).

Tinkamiausias maistas ir medikamentai viduriuojant

Jei jaučiate, kad skrandis tinkamai dirbs, ką nors suvalgykite. Pradėkite nuo krekerių ar skrebučių, nes šie maisto produktai priskiriami prie geriausiai toleruojamų. Venkite patiekalų, kurie sutrikdytų skrandžio veiklą (riebaus, kepto, aštraus maisto).

  • Jie lengvai virškinami, tad laikomi geru pasirinkimu. Dėl bananuose esančio didelio kiekio kalio šie vaisiai padeda atstatyti elektrolitus, prarastus dėl stipraus viduriavimo. Bananai taip pat turtingi peptino. Vienas ar du bananai puikiai tiks virškinimo sistemos pusiausvyrai pagerinti. Padeda sulėtinti viduriavimą ir sumažina vidurių užkietėjimą.
  • Baltieji ryžiai irgi lengvai virškinami, juose daug angliavandenių. Ryžiai irgi naudingi kovojant su viduriavimu. Galima virti ryžių košę ar dėti į vištienos sultinį.
  • Balta duona, skrebučiai. Nors apskritai sveikesne laikoma viso grūdo duona, baltą duoną lengva virškinti, todėl ji yra tikslingas pasirinkimas, jei viduriuojama.
  • Bulvių košė. Bulvių košėje yra daug kalio. Mažą kiekį druskos galite įdėti, tačiau venkite per didelio kiekio sviesto, grietinės ar padažo. Tiesa, kalbant apie bulves apskritai, viduriuojant reikėtų vengti bulvių su lupenomis.
  • Virta ar kepta vištiena ar kita liesa mėsa. Tai lengvai virškinamas baltymų šaltinis. Liesa kiauliena, jautiena, kalakutiena, žuvis taip pat tinkama.
  • Vištienos sriuba / sultinys. Vištienos sultinyje yra maisto medžiagų, elektrolitų, padedančių atstatyti prarastus dėl viduriavimo. Be to, šiltas sultinys suteiks bus malonus gerklei ir skrandžiui.
  • Priešingai nei kitiems pieno produktams, roto viruso atveju jogurtui taikoma išimtis. Rekomenduojamas jogurtas su gyvosiomis bakterijomis. Rinkitės produktą su kuo mažiau cukraus ir be dirbtinių saldiklių.
  • Avižiniai dribsniai. Gali prisidėti prie kitų produktų kaip priemonė nuo viduriavimo. Kartu galite valgyti bananą. Tačiau kaip priedų venkite cukraus ir pieno produktų.
  • Daržovės. Svarbu įtraukti į racioną. Tai gali būti, pavyzdžiui, virtos morkos ar burokėliai. Tačiau venkite sunkiau virškinamų ir dujų kaupimąsi skatinančių daržovių (tokių kaip brokoliai, žiediniai kopūstai, žirniai, žalios lapinės daržovės ar kukurūzai).
  • Gali būti naudingi prarastiems elektrolitams atstatyti.

Gera mityba – galimybė geriau jaustis. Vos palengvėjus roto viruso simptomams, neskubėkite užsisakyti kokios picos. Leiskite virškinimo sistemai atsigauti, mėgaukitės sriubomis, vaisiais, daržovėmis, sveikais grūdais. Gaminkite vištieną ar kalakutieną.

Medikamentai

Siekiant, kad viduriavimas greičiau praeitų, gali praversti kaopektatas ar diosmektitas, žinomas kaip „Smecta“. Pastaroji skiriama pirmomis dienomis, kai pradedama viduriuoti. Dozė priklauso nuo paciento amžiaus ir nurodoma vaisto instrukcijoje. Diosmektitas teigiamai vertinamas dėl to, kad pasižymi toksinų absorbaciniu poveikiu ir nekenkia normaliai žarnyno florai.

Dėl vaistų vartojimo bei derinimo su kitais vaistais visuomet kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Neatsakingas vartojimas gali sukelti daugiau problemų, nei padėti.

Kokio režimo laikytis ir ką valgyti, jei vemiama?

Vėmimo atveju reikėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas:

  • Pailsėkite ir mažais gurkšniais gerkite skysčius
  • 15–20 minučių po vėmimo susilaikykite nuo valgio ir gėrimo
  • Kai sergate, nesiimkite fizinės veiklos

Jei bent 15–20 minučių nevemiate, kas 5 ar 10 minučių išgerkite nedidelį vandens ar elektrolitų gėrimo kiekį. Jei organizmas skysčius priima, kiekvieną kartą galite truputį padidinti gėrimo kiekį. Jei 6 valandas skysčius išlaikote, galite pereiti prie vadinamosios BRAT dietos. O jeigu vėl prasidėjo vėmimas, vėl pereikite prie pirminių patarimų.

BRAT dieta

Sklando nemažai kalbų apie BRAT dietą. Nors ja domisi ir tėvai, kurių vaikai serga roto virusu, kai kurių šaltinių teigimu, ši dieta mažiesiems nėra reikalinga.

Iš esmės čia svarbūs maisto produktai, jau minėti ankstesnėje skiltyje. Tai bananai, ryžiai, obuolių tyrė ir skrebučiai. Visi šie produktai tinkami valgyti susidūrus su skrandžio virusu, jie lengvai virškinami. Kaip geras pasirinkimas minėtina ir bulvių košė ar krekeriai.

Jei pradėjus BRAT dietą atsinaujino vėmimas, vėlgi grįžkite prie pirminių rekomenduotinų žingsnių.

Ar yra vaistų nuo vėmimo?

Susidūrus su vėmimu ir apskritai su roto virusu, ieškoma informacijos ir apie konkrečius medikamentus. Interneto naršyklėje žmonės dažnai įveda tokias aktualias frazes kaip roto virusas vaistai ar roto virusas gydymas vaistai.

Šis klausimas gana prieštaringas. Nors yra keletas vaistų, padedančių susitvarkyti su pykinimu bei vėmimu, kartais abejojama jų veiksmingumu.

  • Vėmimo simptomams palengvinti gali būti skiriamas bismuto subsalicilatas
  • Dėl sunkaus pykinimo gali būti išrašomas ondansetronas („Zofran“). Vaistas sukurtas gydyti sunkiam pykinimui bei vėmimui, sukeltam chemoterapijos, tačiau yra skiriamas ir kitais nekontroliuojamo vėmimo atvejais
  • Antihistamininis preparatas prometazinas taip pat vartojamas nuo pykinimo ir vėmimo

Primename: dėl vaistų vartojimo bei derinimo su kitais vaistais visuomet kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Neatsakingas vartojimas gali sukelti daugiau problemų, nei padėti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nemažai tėvų vyksta pas gydytoją, vos vaikui pasireiškia pirmieji simptomai. Vis dėlto organizmas kovoja su virusu, o medicininio gydymo, kuris pagreitintų sveikimą, nėra. Ir nors gydytojai nepateikia griežtos rekomendacijos pastebėjus pirmuosius požymius skubiai vykti pas gydytoją, tai nereiškia, kad visuomet reikėtų gydytis savarankiškai. Juk kiekvienas atvejis vienaip ar kitaip individualus, o atsarga, kaip žinoma, gėdos nedaro.

Medicininės pagalbos tikrai gali prireikti, jei vaikas kenčia nuo dehidratacijos.

Gydytojo ar vaistininko kompetencija taip pat neabejotinai pravers kilus klausimų dėl medikamentų. Sudėtyje aspirino neturintys, karščiavimą mažinantys vaistai gali būti skiriami atsižvelgus į konkrečią situaciją. Kada konkrečiai kreiptis į gydytoją? Jei pastebėjote šiuos požymius:

  • Vaikas mieguistas ir geria mažiau skysčių
  • Dažnai vemia
  • Išmatos yra juodos ir su krauju ar pūlingos
  • Bet koks temperatūros pokytis, jei vaikas jaunesnis nei 6 mėnesių
  • Temperatūra pakilusi daugiau nei 24 valandas vyresniam nei 6 mėnesių vaikui

Roto virusas suaugusiems gydymas

Informacijos apie tai, ko imtis, jei vaikas susirgo roto virusu, yra nemažai. Tačiau naudingų patarimų, skirtų konkrečiai suaugusiems, vis dėlto mažoka. Bet tai nereiškia, kad nėra specialių instrukcijų. Pastebėtina, kad tai neatsiejama nuo tinkamo režimo – kad ir kaip kartais atrodo svarbu eiti į darbą, susirgus tai gali būti labai netikslingas sprendimas. Verčiau likti namie, nei skleisti virusą darbovietėje.

Kaip ir vaikų roto viruso atveju, taip ir suaugusiems svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Vienas iš raktinių žodžių – poilsis. Jei sergate, stenkitės pailsėti, kad kuo geriau jaustumėtės ir atsigautumėte.

Gydytojo ar vaistininko paskirti vaistai gali sumažinti skrandžio diskomfortą, tačiau jų efektas gali būti gana silpnas.

Kada kreiptis į gydytoją suaugusiems?

Kartais sunku išskirti rekomendacijas, kurios tiktų konkrečiai vaikams, o kurios suaugusiems, mat jos labai panašios. Daugelis gali savarankiškai susitvarkyti su roto virusu, tačiau kai kuriais atvejais būtina profesionali medicininė pagalba ir priežiūra. Kreipkitės į gydytoją, jei:

  • Temperatūra pakilusi iki 38 laipsnių (ar beveik iki tiek)
  • Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas
  • Nenuryjate / nesuvirškinate maisto, vandens
  • Išmatos tamsios spalvos ar jose yra kraujo
  • Karščiuojate ir vemiate, bet neviduriuojate
  • Organizmas dėl ilgalaikio vėmimo patiria dehidrataciją (apie dehidrataciją ir jos simptomus žr. skiltyje „Simptomai“)

Sunkūs simptomai, dėl kurių reikia skubiai skambinti gydytojams:

  • Vėmimas su krauju
  • Ekstremaliai stiprus nuovargis
  • Sumišimas
  • Labai mažas kiekis šlapimo ar išvis nėra
  • Silpnas arba greitas širdies plakimas
  • Labai džiūstanti burna
  • Vėsumo pojūtis rankose ir kojose
  • Sunkus kvėpavimas
  • Sunku vaikščioti ar stovėti

Kokia ligos trukmė?

Roto virusas inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų pajutimo) – 1–3 dienos. Dažniausiai – 2 paros, tačiau gali praeiti ir 5.

Klausimas, kurį pacientai ir visi besidomintys užduoda gydytojams bei internetui, – roto virusas kiek laiko sergama. Roto virusas trukme gali būti įvairus, tačiau paprastai neviršija savaitės. Skirtinguose šaltiniuose nurodomas skirtingas dienų skaičius, apie 4–6 dienos. Karščiuoti neturėtumėte daugiau kaip 3 ar 4 dienas. Vėmimas ir viduriavimas gali trukti 3–8 dienas.

Prevencija

Prevencija

Elementarus ir labai svarbus veiksnys siekiant apsisaugoti – rankų plovimas. Šį patarimą galite rasti kone visur, belieka jo laikytis. Svarbu nuo mažų dienų mokyti atžalą apie kasdienę higieną, apie rankų plovimą prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir t. t. O kaipgi rūpintis sergančiu asmeniu?

Kad infekcija nebūtų perduodama, ligonis turi būti atskirai nuo kitų žmonių. Pavyzdžiui, jei auginate du vaikus ir vienas iš jų susirgo, jiems kurį laiką teks apsieiti be žaidimų kartu.

Vėdinkite kambarį.

Paviršius reikia dezinfekuoti. Tiek kambarys, tiek tualetas valomas naudojant dezinfekcines priemones, kurių sudėtyje yra chloro, ar virinant. Virusai atsparūs buitiniams plovikliams. Atkreipkite dėmesį, kad, pavyzdžiui, valant tualetą reikia mūvėti pirštines.

Pabrėžiamas ir apatinių drabužių skalbimo reikalavimas: skalbiant vanduo turi būti bent 60 laipsnių temperatūros.

Svarbu pakartoti ir tai, kas rašyta „Gydymo namie“ skiltyje: maistą gaminkite tik su švariu vandeniu, naudokite tik švarias priemones. Maistas turi būti atidžiai plaunamas (uogos, vaisiai, daržovės). Prisiminkite ir paviršių švarumo būtinybę – t. y. švarus stalas, spintelės.

Svarbu suprasti, kad susibūrimai, draugų kompanijos turėtų palaukti, jei nenorite, kad virusas plistų toliau. Neskubėkite į susibūrimus, net jei jaučiatės geriau, bet simptomų dar likę.

Skiepai

Geriausias būdas apsaugoti savo vaiką nuo roto viruso ligos yra skiepai. Dauguma vaikų (apie 9 iš 10), kurie yra paskiepyti, bus apsaugoti nuo sunkios roto viruso ligos. Apie 7 iš 10 vaikų bus apsaugoti nuo bet kokio sunkumo roto viruso ligos. Nepaisant to, kad lieka tam tikra tikimybė, jog roto virusas vaikui gali pasireikšti, pasiskiepijus bent jau simptomai turėtų būti lengvesni.

Kadangi yra daug roto viruso tipų, galima užsikrėsti daugiau nei vieną kartą, net jei esate skiepytas. Tačiau pakartotinės infekcijos paprastai yra mažiau sunkios.

Galite rasti šiuos vakcinų pavadinimus: „RotaTeq“ ir „Rotarix“. Abi yra geriamos. Visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikia aktualią informaciją:

  • „RotaTeq“. Indikacijos tinkamos nuo 6 iki 32 savaičių amžiaus. Iš viso yra 3 dozės. Pirmoji gali būti sugirdoma jau nuo 6 savaičių, tačiau ne vyresniam kaip 12 savaičių kūdikiui. Tarp dozių reikia daryti ne trumpesnes nei 4 savaičių pertraukas. Patariama, kad visas 3 dozių kursas būtų sugirdytas iki kol vaikas bus 20–22 savaičių amžiaus. Tačiau pridedama, kad prireikus paskutinė dozė gali būti skiriama ir iki 32 savaičių amžiaus.

Yra intussuscepcijos rizika. Jei paskiepijus vaikas jaučia skausmą, jei pasireiškė vėmimas ar viduriavimas, jei išmatose yra kraujo ar pasikeitė tuštinimosi įpročiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

  • „Rotarix“. Skiriama kūdikiams nuo 6 iki 24 savaičių amžiaus. Yra 2 dozės. Pirmoji vakcinos dozė gali būti sugirdyta, kai kūdikiui yra daugiau kaip 6 savaitės. Tarp vakcinos dozių reikia daryti ne trumpesnę kaip 4 savaičių pertrauką. Teigiama, kad kūdikius vakcinuoti geriausia iki 16 savaičių amžiaus. Vakcinacija turi būti baigta, kol kūdikiui sukanka 24 savaitės.

Šios vakcinos klinikiniuose tyrimuose nepastebėta didesnės intussuscepcijos rizikos.

 

Konkretūs dozių ir laikotarpių skirtumai lentelėje:

„RotaTeq“ „Rotarix“
Iki kada gali būti skiriama 6–32 savaičių amžiaus kūdikiui 6–24 savaičių amžiaus kūdikiui
Kiek dozių 3 2
Iki kada patariama sugirdyti Iki 20–22 savaičių amžiaus Iki 16 savaičių amžiaus

 

Na, o vertinant platesnį kontekstą vakcinų nauda štai tokia:

  • Vaikas kiek įmanoma apsaugomas nuo viruso
  • Vaikas kiek įmanoma apsaugomas nuo roto viruso sukeliamų negalavimų: viduriavimo, vėmimo, skrandžio skausmo
  • Apsisaugoma nuo neplanuoto pamokų praleidimo ir nuo prašymosi iš darbo vaikui susirgus

Šios vakcinacijos neužtikrina apsaugos 100 procentų, todėl pasiskiepijus reikia laikytis visų higienos reikalavimų, ypač plautis rankas pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešųjų įstaigų ir pan. Nes virusas ant rankų gali išlikti gyvybingas ne vieną valandą.

Imuniteto stiprinimas

Roto virusas imunitetas – neatskiriami dalykai. Siekiant išvengti viruso vertėtų prisiminti imuniteto stiprinimą. Čia esama ne vienos sudedamosios dalies – nuo tinkamo paros režimo iki mitybos:

  • Nerūkykite
  • Valgykite daug vaisių ir daržovių
  • Reguliariai mankštinkitės
  • Palaikykite sveiką kūno svorį
  • Venkite alkoholio
  • Išsimiegokite
  • Stenkitės sumažinti streso kiekį

Tinkama rutina gali prisidėti apsisaugant nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau nepersistenkite, nes kartais norisi sustiprėti greitai, o tai gali duoti priešingą efektą.

Kadangi roto virusas itin aktualus kalbant apie vaikus, įsitikinkite, ar Jūsų atžalos rutina neprieštarauja stipraus imuniteto taisyklėms. Tai apima ir gerą maisto racioną, ir nerimo, streso mažinimą, ir pakankamą miego kiekį (priklausomai nuo amžiaus, vaikui gali reikėti nuo 10 iki 14 valandų miego per parą).


Pasidalink su draugais!