Sepsis

Sepsis – viena iš klastingiausių ligų, kuri smogia žaibiškai ir per 1-2 dienas gali nuvaryti žmogų į kapus. Tai infekcija, kuri, jei nebus greitai imtasi gydymo, gali baigtis jei ne tragiškai, tai su komplikacijom. Todėl nenuostabu, kad besivystančiose šalyse, kur medicinos paslaugos nėra aukšto lygio, sepsis sudaro 70 proc. visų mirčių, daugiausia tai vaikai, nėščiosios ir gimdyvės. Tačiau ir aukštos civilizacijos šalyse mirtingumas nuo sepsio gana didelis. Ir nėra skirtumo, koks žmogaus amžius – susirgti gali ir naujagimis, ir senjoras.

Sepsis – tai bakterinė ir grybelinė infekcija, kuri patenka į  pažeistus audinius ir organus. Tai nebūtinai kraujo užkrėtimas, kaip įprasta manyti. Bakterijos po kraują gali ir neišsivaikščioti. Sepsis gali atsirasti ne tik susižeidus buityje, gamtoje, darbe ar dar kažkur, bet ir gana sterilioje aplinkoje – operacinėje. Deja, pastarasis atvejis nėra toks jau retas.

Jei žmogaus imuninė sistema stipri, į organizmą patekę mikrobai gali didelių pasekmių ir nesukelti. Mūsų imuninė sistema taip sutvarkyta, kad infekcijai patekus į organizmą suveikia apsauginė reakcija. Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skirtinga, todėl vieniems mažiausias įsipjovimas gali sukelti daug problemų, žaizda užpūliuoja, patinsta audiniai, o kitiems praeina lyg niekur nieko.

Kiekvieną infekciją lydi didesnis ar mažesnis uždegiminis procesas. Mikroorganizmai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sutrikdo kraujotaką, pažeidžia kraujo indus ir vidaus organus. Organizme prasidėjusi uždegiminė reakcija – tai atsakas į infekcijos agentus.

Sepsio pradžia neturi kažkokių specifinių požymių, jie gali būti vos ne kaip gripo: aukšta temperatūra, krečia drebulys, jaučiamas silpnumas, pulsas padažnėja, apsunksta kvėpavimas. Sergančiojo oda pasidaro baltai pilka, tik vėliau jau atsiranda specifiniai požymiai, pavyzdžiui, ant odos ir gleivinių matomos kraujosruvos, kūną išberia. Atlikus kraujo ir pažeistų židinių laboratorinius tyrimus aptinkama sukėlėjų, nustatomas jų tipas. Todėl būtina nedelsiant atlikti pažeistos vietos chirurginę operaciją, skirti konkretų sukėlėją naikinančius antibiotikus ir stiprinti imuninę sistemą.

Simptomai

Sepsiu žmonės serga skirtingai. Tačiau simptomai dažniausiai tokie patys: krečia šaltis, pakyla temperatūra, kartais pasikeičia ligonio elgesys (nuo euforijos iki visiškos apatijos), žmogus jaučia nuovargį, išbąla oda, kitiems įkrenta skruostai, prasideda prakaitavimas.

Kai kuriais atvejais sepsis, jei tai lengva forma, gali būti ir be temperatūros. Tačiau kraujo tyrimai vis tiek rodys organizme esant infekciją.

Nereikėtų sepsio painioti su kitais panašiais susirgimais. Bakteremija nėra sepsis. Šio susirgimo metu žmogaus kraujyje yra bakterijų ir jų toksinų, tačiau jie nesukelia uždegiminės reakcijos. Dar yra toks sisteminės uždegiminės reakcijos sindromas, kuris reiškia, kad išplitusi infekcija dar nerodo, kad pacientas serga sepsiu. Tik kai organizmas ima reaguoti į infekciją uždegimu, grasinančiu sutrikdyti visų organų funkcijas, diagnozuojamas sepsis.

Taigi sepsis turi tris pagrindinius jo stadijas nusakančius bruožus:

  1. Atsiranda infekcijos židinys, iš kurio bakterijos ir toksinai patenka į kraują.
  2. Kraujas išnešioja sukėlėjus po visą organizmą.
  3. Įvyksta organizmo gynybinės sistemos atsakas į infekciją – viso organizmo uždegimas.

Jei sepsiu sergantys pacientai pradeda gydytis pačioje pradinėje ligos stadijoje, išgijimas būna greitesnis ir be didesnių pasekmių. Jei uždelsiama arba gydoma neteisingai, gali padidėti mirčių statistika.

Naujagimių sepsis

Naujagimių sepsis yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Sepsis paprastai diagnozuojamas per pirmąsias 72 valandas po gimimo. Dažniausiai ligos sukėlėjas yra streptokokas, kurį makštyje ar tiesiojoje žarnoje nešioja apie 40 procentų moterų ir gimdymo metų arba iki jo perduoda savo naujagimiui. Todėl gydytojų tikslas – laiku pastebėti ir diagnozuoti galimą susirgimą.

Priežastys, kodėl naujagimiai suserga sepsiu, įvairios. Be jau minėtos priežasties, tai gali būti iki šio gimdymo motinos atlikti keli abortai, kurie pažeidė gimdos gleivinę. Taip pat nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos. Netgi ilgiau nei 2 mėnesius užsitęsusi nėščiosios toksikozė gali turėti neigiamų pasekmių.

Naujagimiams ir kūdikiams sepsis prasideda aukšta temperatūra, sutrinka kvėpavimas ir psichinė būklė (mieguistumas, dirglumas, letargas). Kūdikiai atpylinėja, viduriuoja, atsisako žįsti, staiga krenta svoris, išsivysto dehidratacija, oda pasidaro sausa, įgauna pilkšvą atspalvį. Neišnešiotiems kūdikiams pasireiškia miego apnėja, jie netoleruoja maitinimo.

Naujagimių sepsis gali būti ikigimdyvinis ir pogimdyvinis. Iki gimdymo infekcija į vaikelio organizmą gali patekti per placentą ar „prisikabinti“ gimdymo metu naujagimiui einant per gimdymo takus. Taip pat kūdikiui gimus užkratas gali patekti tiesiog iš aplinkos.

Naujagimiui sepsis gali išsivystyti, jei nėštumo metu motina sirgo apendicitu, kolitu ar kita infekcine liga; jei ant placentos buvo apnašų ar gimdymas vyko ne ligoninėje. Galbūt tuo metu gimdyvė buvo infekuota (endometritas, mastitas) ar gimdos vandenims nutekėjus gimdymas truko ilgiau nei 6 valandas, iš motinos paveldimas AIDS ar ŽIV. Pogimdyvinio sepsio priežastis gali būti kūdikio odos pažeidimai, negyjanti virkštelė, prastos gimdymo skyriaus ir palatos sanitarinės sąlygos. Infekcija į kūdikio organizmą gali patekti per bambą, virškinimo sistemą ir žarnyną, šlapimo takus. Sepsį gali sukelti negyjanti ir šlapuojanti virkštelės žaizda, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), pūliniai išbėrimai, iššutimai, stomatitas (burnos gleivinės uždegimas).

Ypač jautrūs infekcijai yra neišnešioti kūdikiai, kuriems buvo atlikta operacija, kurie maitinami per zondą ar jiems atliekamos invazinės procedūros (statomas intraveninis kateteris ar kvėpavimo vamzdelis, lašelinė).

Kaip ir suaugusieji, naujagimiai ir kūdikiai gydomi antibiotikais, atliekama išorinių pažeidimų terapija. Liūdna, tačiau po intensyvaus gydymo antibiotikais nemažai daliai kūdikių lieka skaudžios pasekmės, viena iš jų – klausos nervo pažeidimai.

Gimdymas ir pogimdyvinis laikotarpis gali būti pavojingas ne tik naujagimiui, sepsis tyko ir mamos. Net ir civilizuotose šalyse pasitaiko, kai liga nusineša ir gimdyvės gyvybę.

Gydymas

Sepsis gydomas tik ligoninėje – stacionare, reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuje. Ligoniui turi būti užtikrinta ramybė, nepageidaujami jokie lankytojai, skiriama speciali dieta, o jei reikia, pacientas maitinamas dirbtinai per veną. Sunkios būklės pacientui gali būti perpilamas kraujas, lašinamas hemoglobinas ir gliukozė.

Gydymas ligoninėje yra kompleksinis. Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti gydomas arba chirurginiu būdu pašalinamas infekcijos židinys ir skiriama atitinkama antimikrobinė terapija. Pavėluotos priemonės gali turėti tragiškų pasekmių.

Gydant sepsį skiriamos didelės dozės antibiotikų. Tokios didelės, kad preparatas įsiskverbtų į kraują ir pažeistą vietą. Ligoninėje atliekamas laboratorinis pasėlis, tiksliai nustatomas infekcijos sukėlėjas ir tada skiriami atitinkami antibiotikai. Taigi suprantama, kodėl apie savarankišką gydimąsi namuose negali būti nė kalbos.

Lygiai taip pat sepsio atveju negalima gydytis jokiomis liaudiškomis priemonėmis. Nes gamta, deja, tokio stipraus poveikio augalų nesukūrė.

Sepsio klasifikavimas

Išskiriamos sepsio formos priklauso nuo pirminio židinio. Galimas chirurginis sepsis, kai infekcija patenka į audinius ir kraują per žaizdą, pavyzdžiui, po operacijos. Akušerinis-ginekologinis sepsis gali išsivystyti po aborto arba sudėtingo gimdymo. Urologinis sepsis gali atsirasti, kai bakterijos patenka į šlapimo ar lytinius takus. Gana dažnai pasitaiko odos sepsis, kuris išsivysto pažeistose odos vietose, atsiranda furunkulai, abscesai, pūliuojančios žaizdos. Taip pat sepsis gali susiformuoti žarnyne, plaučiuose (pneumonija, pleuritas), burnoje (dantų, gleivinės, tonzilių), nosiaryklėje ir ausyse. Naujagimiams atviras kanalas infekcijai – nukirpta virkštelė.

Sepsį dar galima klasifikuoti pagal jo išsivystymo ir plitimo greitį. Priklausomai nuo apsikrėtimo laiko, sepsis gali būti žaibiškas, kai simptomai pasireiškia labai greitai, sutrinka vidaus organų veikla ir ligonio būklė smarkiai blogėja. Negydant arba netinkamai gydant per 1-2 dienas gali ištikti mirtis.

Ūmaus sepsio atveju simptomai pasireiškia lėčiau ir gali tęstis iki 6 savaičių. Jei sepsis mažiau ūmus, negalavimai gali tęstis nuo 6 savaičių iki 3-4 mėnesių.

Recidyvinis sepsis žmogų gali kamuoti pusmetį ar ilgiau, ligonio  būklė tai pagerėja, tai vėl pablogėja. O chroniškas sepsis tęsiasi dar ilgiau, net keletą metų. Tai atvejis, kai uždegiminis procesas niekaip negyja, organizmo gynybinės jėgos senka.

Sepsis dažniausiai vystosi tam tikromis stadijomis. Kai organizmas gyvybiškai sureaguoja į infekciją, toks negalavimas vadinamas tiesiog sepsiu. Jei pavėluojama gydyti ir infekcija pasklinda po organizmą ir pažeidžia organus, – tai jau sunkus sepsis. O sudėtingiausia jo stadija, galinti pasibaigti mirtimi, – septinis šokas, kai jau reikalinga skubi ir intensyvi terapija.

Komplikacijos

Sunkus sepsis dažniausiai nepraeina be pasekmių. Ligoniui gali sutrikti arterinis kraujo spaudimas, jis gali alpti, mažai šlapintis. Būna, kai sutrinka atmintis, žmogus nebesugeba susikoncentruoti, vėliau galima fizinė ir protinė negalia. Tikėtini kažkokių vidaus organų sutrikimai. Tikrai visi esame girdėję istorijų, kaip dėl sepsio žmonėms amputuojami pirštai ar galūnės.

Septinis šokas, kurio metu sutrinka visų organų veikla, medžiagų apykaita ir kraujotaka, ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms. Nes šioje stadijoje labai dažni mirties atvejai.

Sepsis labai apsunkina kitų negalavimų ir ligų gydimą: žaizdų ir nudegimų gijimą, osteomelitą, anginą, ausies uždegimą, abortą ir gimdymą, vėlyvų stadijų onkologinius ir vidaus organų susirgimus, AIDS ir ŽIV.

Po ligos galimos ir labai sunkios komplikacijos: plaučių infarktas, toksinis miokarditas, kardiomiopatija, kūno kraujosruvos, tomboembolija, koma, mirtis.

Profilaktika

Norint ligai užbėgti už akių, būtina laiku pradėti gydyti vietinius uždegiminius procesus, laikytis antiseptinių reikalavimų operacijų ir kitų medicininių manipuliacijų metu. Profilaktikai priskiriamas netgi teisingas antibiotikų naudojimas. Turint galvoje, kad dažnai naudojant antibiotikus, bakterijos ir grybeliai prie jų prisitaiko, ateityje šis ginklas prieš sepsį gali būti neveiksmingas. Todėl medikai visu balsu šaukia, kad žmonės be reikalo šių vaistų nevartotų, kad antibiotikai nebūtų naudojami gyvulininkystėje ir paukštininkystėje kaip profilaktinė priemonė. Nes vartodami tokią mėsą žmonės kaskart gauna nedideles antibiotikų dozes ir taip užgrūdina savo organizme tūnančius ligų sukėlėjus.

Kita problema, kad pacientai niekada nežino ir negali kontroliuoti, ar medikai sąžiningai laikosi sterilumo reikalavimų. Iš tikrųjų įtarimų lyg ir neturėtų kilti. Deja, ir medicinos įstaigose visko pasitaiko.

O ar visada sterilumo paiso ne medikai, grožio procedūrų specialistai? Šis klausimas visada kėlė ir kels abejonių. Pagal higienos normas iš jų reikalaujama, kad instrumentai, kurie buvo naudojami procedūroms, kaskart būtų sterilizuojami ir dezinfekuojami. Tačiau pažiūrėkime realiai, ar visuose grožio salonuose kiekvienam naujam klientui paimamas sterilus įrankių rinkinys: nagų žirklutės, žnyplutės, pincetai. Toli gražu tikrai ne visur. Dažniausiai vienas ir tas pats rinkinys naudojamas visą darbo dieną.

Kiekvienas turėtume suprasti, kad buityje, darbe, kitoje aplinkoje patirtos traumos, kai susižeidžiama iki kraujo, gali tapti sepsio pradžia. Todėl būtina kaskart atsakingai pažiūrėti į tai, kas atsitiko ir imtis priemonių, kad būtų išvengta infekcijos.

Ir turbūt svarbiausias dalykas, saugantis sveikatą – stiprus imunitetas, užtikrinantis organizmo atsparumą ligoms ir infekcijoms. Turėtume stengtis neperšalti, vengti stresų, vartoti sveiką ir kaloringą maistą, kuriame netrūktų vitaminų ir mineralų, laikytis dienos režimo, daugiau judėti.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK):

Kodėl  ligoninėje, kur turėtų būti užtikrintas sterilumas ir švara, vis dėlto po operacijų neretai pacientai užkrečiami sepsiu?

Ligoninė nėra toks vakuumas, kur negyvena jokios bakterijos. Operacinė taip pat nėra absoliučiai sterili. Kiekvienas susirgimas (o į ligoninę patenka tik nesveikuojantys pacientai) silpnina žmogaus imuninę sistemą. Todėl po bet kokios operacijos pacientų reakcijos gali būti skirtingos. Be to, ir mūsų pačių organizmas nėra sterilus. Viskas priklauso nuo imuninės sistemos – ar ji stipri, ar nusilpusi. Todėl vieniems žaizdos gyja greitai, kitiems pasitaiko, kad truputį supūliuoja, o tretiems išvirsta į sepsį.

Ar tikrai sepsio atveju būtina perpilt kraują?

Ši procedūra kartais taikoma, kai atvejis labai sunkus. Tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai, operuojama, kai reikia pašalinti uždegiminį židinį.

Ar galima pasiskiepyti nuo sepsio?

Tokios vakcinos nėra. Pasiskiepyti galima tik nuo pavienių sukėlėjų. Pagrindinė sepsio prevencinė priemonė – stiprinti imunitetą.

Ar yra kokios sepsio pasekmės vidaus organams?

Sepsis nepraeina be pasekmių. Iš organizmo infekcija pašalinama, tačiau kažkoks organas jau gali būti pažeistas. Dažniausiai sutrinka inkstų veikla, gali būti pažeista nervų sistema.

Ar nuo sepsiu sergančio žmogaus galima užsikrėsti kontakto metu?

Sepsis nėra užkrečiamas, todėl aplinkiniams nekelia grėsmės. Tačiau apsilankius ligoninėje ir turėjus su ligoniu kontaktų niekada nepamaišys, jei nusiplausite rankas.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!