Sifilis

Sifilis – tai lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia blyškiosios treponemos (Treponema Pallidum) bakterija, į organizmą patenkanti per gleivines (lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus lytinių santykių (vaginalinių, oralinių ar analinių) metu. Sifilis yra pagydomas, jei diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje. O jei ši liga laiku negydoma, jis gali sukelti negalią, neurologinius sutrikimus, negrįžtamus sveikatos pakenkimus ar netgi sergančio asmens mirtį.
Sifilis skirstomas į tris pagrindines ligos stadijas – pirmąją, antrąją bei trečiąją – kurios gali būti atpažįstamos iš tam tikrų požymių. Trumpai pristatant šią ligą, galima apibendrinti, kad pirmoji sifilio stadija (ankstyvasis sifilis) yra beskausmė ir dažnai besimptomė, o ja atpažinti galima iš atsiradusios kietos, paraudusios, šlapiuojančios bet kokio dydžio opos, dažniausiai pastebimos ant lytinių organų. Ji išnyksta savaime, maždaug po 5 savaičių nuo užsikrėtimo. Antroji sifilio stadija atpažįstama ne tik iš ant odos atsiradusių dėmelių (didesnių nei 5 mm), bet ir iš tam tikrų simptomų, t. y. plaukų slinkimo, perštinčios gerklės, pakenkimo kitiems organams, pavyzdžiui, hepatito, rainelės uždegimo ir t. t. Antroji ligos stadija prasideda maždaug po 2–3 mėnesių nuo užsikrėtimo ir tęsiasi apie 5 metus, su periodiškai pasikartojančiais simptomais. Trečioji sifilio stadija (vėlyvasis sifilis) yra sudėtingiausia, jos metu organizme vyksta organų irimas, galintis palikti įvairius negrįžtančius defektus. Vėlyvasis sifilis išsivysto laiku negydant ligos, o jo simptomai pasireiškia praėjus 10–30 metų nuo užsikrėtimo.
Gydytojai atkreipia dėmesį į tai, kad šiai ligai labai svarbi yra partnerio kontrolė, t. y. norint nuo ligos apsisaugoti reikėtų tirti lytinius partnerius, taip pat derėtų susilaikyti nuo dažnų atsitiktinių lytinių santykių (su gerai nepažįstamais partneriais) ir rinktis ilgalaikį santykių partnerį, kuris žino, jog nėra infekuotas. Svarbu žinoti, kad sifilis plinta tik lytiniu keliu, jis neplinta per buitinius kontaktus.
Sifilis – gana plačiai paplitusi infekcinė liga Rytų Europoje, šiek tiek rečiau ji diagnozuojama Vakarų Europoje. Nors skelbiama, kad lytiniu keliu plintančių ligų mažėja ir susirgimo atvejų fiksuojama vis rečiau, tačiau šios ligos vis tiek egzistuoja ir norint jų išvengti reikėtų laikytis atitinkamų prevencijos priemonių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra sifilis?

Tai lėtinė liga, kuri paprastai pažeidžia lytinius organus, odą ir gleivines, o laiku ir tinkamai jos negydant ji gali apimti ir visą organizmą, nepagydomai pažeisti vidaus organus. Šią infekcinę ligą sukelia blyškioji treponema, į organizmą patenkanti per gleivines (lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus lytinių santykių (vaginalinių, oralinių ar analinių) metu.

Ar sifilis – pagydoma liga?

Taip, sifilis pagydoma liga, ypač jei atitinkamų priemonių imamasi ankstyvosios ligos stadijos metu. Sifilis dažniausiai gydomas antibiotikais ar kitais gydytojo paskirtais vaistais. Tik ignoruojant ligą ir jos simptomus, išsivysto vėlyvasis sifilis, kuris gali baigtis sergančio žmogaus mirtimi.

Kokie simptomai būdingi sifiliui?

Vienas iš pagrindinių ligos požymių – bėrimai (neskausmingos opos), atsiradę ant išorinių lyties organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, retesniais atvejais – ant lupų ar burnoje. Tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, t. y. padidėję limfmazgiai, sukietėję limfmazgiai, skaudanti gerklė, karščiavimas, raumenų skausmas. Simptomai stipriai priklauso nuo ligos stadijos.

Ar sifilis – progresuojanti liga?

Taip, sifilis skirstomas į tam tikras stadijas, kurias atpažinti galima pagal jaučiamus simptomus. Ankstyvajam sifiliui (pirmajai ligos stadijai) būdinga atsiradusi viena opa ir kirkšnies srityje padidėję limfmazgiai. Antrajai ligos stadijai būdingas niežulį keliantis bėrimas įvairiose kūno vietose, atsiradusios rausvos spalvos papulės ant pėdų ar delnų, išaugos lyties organų gleivinėje, baltos dėmelės aplink kaklą, padidėję limfmazgiai. Taip pat šiuo atveju gali pasireikšti skausmai raumenų, gerklės, galvos srityse. Labai retais atvejais gali pradėti slinkti plaukai, kristi svoris, atsirasti odos ir gleivinės pažeidimų. Vėlyvasis sifilis (trečioji ligos stadija) prasideda tada, kai pažeidžiami vidaus organai.

Kaip diagnozuojamas sifilis?

Sifilis diagnozuojamas įvertinus pasireiškusius klinikinius požymius ir atlikus kraujo tyrimus (kraujas imamas iš venos). Prireikus gali būti mikroskopu tiriama medžiaga iš bėrimų, t. y. atliekamas mikroskopinis opelės turinio tyrimas. Po gydymo kraujas turėtų būti tiriamas pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo sifilio?

Veiksmingiausias būdas – susilaikyti nuo atsitiktinių lytinių santykių ir propaguoti tik ilgalaikius lytinius santykius su nuolatiniu patikimu partneriu, t. y. asmeniu, žinančiu, kad jis nėra infekuotas. Taip pat riziką užsikrėsti sifiliu sumažina tinkamas apsisaugojimo priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu.

Kada galima įtarti, jog asmuo yra užsikrėtęs sifiliu?

Sifilis pirmosiomis stadijomis dažnai būna besimptomis. Tačiau vos aptikus bėrimus, pūsleles ar opas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes gali būti, jog tai – rimtos ligos simptomai.

Ar galima užsikrėsti sifiliu bučiuojantis?

Žmonės labai retais atvejais perduoda sifilio bakterijas bučiuodamiesi.

Ar sifilis gali būti įgimtas?

Taip, gali. Nėščia moteris, serganti sifiliu, gali užkrėsti kūdikį ir sukelti pavojų jo gyvybei. Bakterija kūdikiui gali būti perduodama per placentą arba gimdymo metu. Neigiami padariniai kūdikiui taip pat gali būti itin mažas kūdikio svoris, deformuota nosis, mažos pūslelės ant rankų ar kojų, netinkamos formos dantys, nusilpęs regėjimas, stiprūs kaulų skausmai, klausos praradimas ir t. t. Taip pat gali pasireikšti priešlaikinis gimdymas ar netgi kūdikio mirtis.

Kaip plinta sifilis?

Šia liga užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, analinių, oralinių) metu, per gleivines arba smulkius odos pažeidimus. Taip pat sifiliu užsikrėtusi moteris, gimdydama (per placentą) sifilį gali perduoti kūdikiui.

Ar persirgus sifiliu įgaunamas imunitetas?

Ne, persirgus sifiliu imunitetas nesusiformuoja. Net ir išgijus nuo sifilio (gydant jį ankstyvojoje stadijoje), galima vėl užsikrėsti šia liga. Ypač tai svarbu nėštumo metu, t. y. kai sifilis diagnozuojamas nėščiajai, būtina ištirti ir gydyti jos lytinį partnerį, nes vėliau moteris gali pakartotinai užsikrėsti sifiliu. Savaime nuo sifilio nepasveikstama.

Kokios galimos sifilio komplikacijos?

Jei sifilis negydomas, po kelių mėnesių ar kelerių metų, jis progresuoja, išsivysto vėlyvasis sifilis, kuriam būdingi neurologiniai sutrikimai, sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, nervų sistemos pažeidimai (gali ištikti insultas, meningitas, sutrikti koordinacija ir pan.), psichikos sutrikimai, įvairios regos problemos. Retais atvejais, negydomas sifilis baigiasi mirtimi.

Ar sifilis susijęs su ŽIV?

Tiesioginių sąsajų šios ligos neturi, tačiau sifilis (atsiradus lytinių takų opų ar gleivinių pažeidimams) gali net kelis kartus padidinti riziką susirgti ŽIV.

Simptomai

Ligos simptomai

Vienas iš pagrindinių ligos požymių – bėrimai (neskausmingos opos), atsiradę ant išorinių lyties organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, retesniais atvejais – ant lupų ar burnoje. Tačiau yra ir kitų sifiliui būdingų simptomų:

  • Padidėję limfmazgiai
  • Sukietėję limfmazgiai
  • Skaudanti gerklė
  • Karščiavimas
  • Raumenų skausmas

Vis dėlto, gydytojai pažymi, kad yra nemažai asmenų, kurie nepastebi jokių požymių ir nejaučia jokių ligos simptomų. Tokiems asmenims itin stipriai išauga tikimybė patirti vėlyvojo sifilio komplikacijas.

Tikslingiausia sifilio simptomus skirstyti pagal jo stadijas:

  1. Ankstyvajam sifiliui (pirmajai ligos stadijai) būdinga atsiradusi viena opa, dažnai vadinama „šankeriu“, (apvali, nedidelė ir neskausminga) ir kirkšnies srityje padidėję limfmazgiai. Labai retai, tačiau pasitaiko, jog pradeda formuotis daugybinės opos ir kitose kūno vietose (pavyzdžiui, burnoje). Negydomi šie simptomai progresuoja ir išsivysto antroji sifilio stadija.
  2. Antrajai ligos stadijai būdingas niežulį keliantis bėrimas įvairiose kūno vietose. Taip pat gali atsirasti rausvos spalvos papulės ant pėdų ar delnų, išaugos lyties organų gleivinėje, baltos dėmelės aplink kaklą, gali padidėti limfmazgiai, pasireikšti skausmai raumenų, gerklės, galvos srityse. Gali pradėti kristi svoris, atsirasti nepaaiškinamas nuovargis, bendras silpnumas. Labai retais atvejais gali pradėti slinkti plaukai, atsirasti odos ir gleivinės pažeidimų.
  3. Vėlyvasis sifilis (trečioji ligos stadija) prasideda tada, kai pažeidžiami vidaus organai. Ši ligos stadija išsivysto tuomet, kai sifilis yra negydomas, ignoruojami jo simptomai. Ji gali baigtis sergančio asmens mirtimi.

Bet kuriuo atveju, pajautus bent minimalius pasikeitimus ar pokyčius kūne, būtina kreiptis į gydytojus.

Eiga

Ligos eiga

Užsikrėtus sifiliu pirmieji simptomai gali pasireikšti po 10–90 dienų (vidutiniškai – po 20 dienų), kuomet atsiranda viena opa kurioje nors kūno vietoje. Nesiimant jokių priemonių, ankstyvoji sifilio stadija progresuoja ir išsivysto antroji sifilio stadija (po 3–6 savaičių nuo pirminio bėrimo). Šiuo ligos etapu atsiranda niežtintys bėrimai, puslelės, sifilinė angina. Galiausiai (po 10–30 metų), nesigydant, liga progresuoja ir išsivysto vėlyvasis sifilis, kurio metu matyti patinę minkštieji audiniai, pažeidžiami vidaus organai (dažniausiai – širdis, kraujagyslės, kepenys, kaulai, sąnariai). Ši ligos stadija gali baigtis mirtimi, tad gydyti sifilį reikia dar tuomet, kol liga nepasiekia vėlyvosios stadijos.

Tiesa, medikai dar išskiria latentinį (slaptajį) sifilį, kuris pasireiškia tada, kai asmuo nejaučia jokių sveikatos sutrikimų, t. y. juo galima sirgti net kelerius metus. Po latentinės sifilio stadijos gali išsivystyti vėlyvasis sifilis.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad yra išskiriamas ir neurosifilis – būklė kuomet blyškiosios treponemos bakterija išplinta į nervų sistemą. Ši būsena dažnai siejama su latentiniu sifiliu arba trečiąja ligos stadija, tačiau medikai pažymi, kad neurosifilio požymiai gali išryškėti ir po pirmosios ligos stadijos. Šios rūšies ligos simptomai: pakitusi psichinė būklė, sutrikusi eisena, galūnių (rankų, kojų) tirpimas, koncentracijos problemos, sumišimas, galvos skausmas ar traukuliai, regėjimo praradimas, bendras silpnumas.

Priežastys

Ligos priežastys

Įrodyta, jog sifilį sukelia blyškioji treponema – tik žmogui infekciją sukeliantis mikroorganizmas –  kuri į žmogaus organizmą patenka per gleivines (lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus lytinių santykių (vaginalinių, oralinių ar analinių) metu. Kitaip tariant, sifiliu užsikrečiama tik lytinių santykių metu arba infekciją perduodant dar negimusiam vaisiui (per placentą perduoda gimdanti moteris).

Jeigu treponema į žmogaus organizmą nepatenka, ji greitai žūsta nuo karščio, išdžiūvimo ar įvairių aplinkos veiksnių.

Tyrimai ir diagnozė

Ligos tyrimai ir diagnozė

Prieš atlikdamas sifilio diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius klinikinius tyrimus, gydytojas paprastai atlieka fizinę apžiūrą ir paklausinėja apie asmens lytinius santykius (tiek esamus, tiek buvusius).

Sifilio diagnozei patvirtinti ar paneigti yra atliekami kelių rūšių testai / tyrimai:

  1. Kraujo tyrimas: jis padeda gali nustatyti esamą ar buvusią infekciją, nes sifilio bakterijos organizme išlieka daugybę metų.
  2. Mikroskopinis opelės turinio tyrimas: gydytojas tai gali vertinti tik pirmosios ir antrosios ligos stadijos metu.
  3. Cerebrospinalinis skysčio (likvoro) tyrimas: gydytojas įvertina ligos poveikį nervų sistemai.

Asmuo, kuriam buvo diagnozuotas sifilis, turi nedelsdamas apie tai pranešti savo lytiniam partneriui, kuris taip pat turėtų būti išsamiai ištirtas, o prireikus, jam turi būti skiriamas atitinkamas gydymas. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja atsakingai žiūrėti į lytinius santykius ir jų sukeliamas ligas. Pastebėjus bent menkiausius išvardytus simptomus – nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gydymas

Ligos gydymas

Sifilis gali būti sėkmingai išgydytas, jeigu jis pradedamas gydyti ankstyvosios stadijos metu. Taikomas gydymo būdas / metodas priklauso nuo paciento patiriamų simptomų ir nuo to, kiek laiko žmogus tuos simptomus jautė.

Paprastai sifilis gydomas penicilinu, tačiau gali būti paskirti ir kitokie antibiotikai, pavyzdžiui, eritromicinas ar doksiciklinas. Žinotina, kad gydymo metu gali pasireikšti šalutinis vaistų poveikis, pavyzdžiui, šaltkrėtis, karščiavimas, pykinimas, stiprus galvos skausmas ir kt., tačiau gydymo nutraukti nevertėtų.

Nėštumo metu gydytojai atlieka specialius tyrimus ir tik tuomet paskiria vaistus nėščiajai, sergančiai sifiliu. Po gimdymo naujagimis, sergantis sifiliu, turėtų būti gydomas antibiotikais.

Gydymas nuo sifilio taikomas periodiškai, t. y. gydytojas nurodo, kas kiek laiko turi būti sušvirkščiamas penicilinas ar kitas alternatyvus vaistas. Gydymo metu asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyks (išgis). Taip pat gydytojai rekomenduoja ištirti ir gydyti visus infekuotus lytinius partnerius. Net ir esant neigiamiems sifilio tyrimo rezultatams, visiems ligonio lytiniams partneriams, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu per paskutinius 4 mėnesius, skiriamas prevencinis gydymas (vertinant, kad gali būti išsivysčiusi pirmoji ligos stadija).

Tik gydant šią infekcinę ligą galima išvengti didesnės žalos kūnui ir sveikatai. Vėlyvojo sifilio (trečiosios ligos stadijos) išgydyti beveik neįmanoma, nes jo metu dažniausiai jau būna negrįžtamai pažeisti vidaus organai ir audiniai. Gydymas nepajėgus jų tinkamai atkurti.

Gydymo efektyvumas įvertinamas tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Komplikacijos

Ligos komplikacijos

Negydomas sifilis gali palikti randų, likusių nuo bėrimų ar opų – tačiau tai smulkmė, palyginus su rimtomis galimomis šios ligos komplikacijomis. Jei laiku nesiimama jokių gydymo priemonių, sifilis gali nepagydomai pažeisti vidaus organus, sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus. Dažnai būna, jog sergantis žmogus jaučiasi gerai, nejaučia jokių simptomų, tačiau jis nesunkiai, lytiniu būdu, gali užkrėsti kitą asmenį. Nėščia moteris, užsikrėtusi sifiliu, savo ligą gali lengvai perduoti kūdikiui.

Jei sifilis negydomas, po kelių mėnesių ar kelerių metų, jis progresuoja, išsivysto vėlyvasis sifilis, kuriam būdingi neurologiniai sutrikimai, sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, nervų sistemos pažeidimai (gali ištikti insultas, meningitas, sutrikti koordinacija ir pan.), psichikos sutrikimai, įvairios regos problemos. Retais atvejais, negydomas sifilis baigiasi žmogaus mirtimi.

Esant minėtiems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir imtis visų įmanomų gydymo priemonių.

Prevencija

Ligos prevencija

Efektyviausias būdas išvengti sifilio (ar bet kurios kitos lytiniu keliu plintančios ligos) – susilaikymas nuo atsitiktinių lytinių santykių ir nuolatinio, patikimo lytinio partnerio turėjimas, t. y. norint išvengti infekcinių lytinių ligų reikėtų turėti asmenį, kuri nėra infekuotas.

Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis stipriai sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Jeigu ant kūno buvo pastebėta bėrimų, pūslelių ar opų – tai signalas, jog reikia susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Įgimto sifilio pagrindinė profilaktikos priemonė – nėščių moterų ištyrimas dėl sifilio pirmoje ir antroje nėštumo pusėje, o prireikus ir gimdymo metu.


Pasidalink su draugais!