Šizofrenija

Šizofrenija – tai rimtas psichinis sutrikimas, kai asmuo tikrovę interpretuoja ir suvokia neįprastai, klaidingai. Medikai šizofreniją įvardija kaip lėtinę psichikos ligą, kurios metu yra pažeidžiamos jausmų, mąstymo ir suvokimo sritys. Taip pat sergant šizofrenija gali pasireikšti haliucinacijos, kliedesiai, asmenį gali kamuoti sutrikęs mąstymas ir neadekvatus elgesys – visa tai stipriai apsunkina sergančiojo kasdienybę.

Šizofrenija sergantiems žmonėms gydymas reikalingas visą gyvenimą, tačiau ankstyvuoju ligos periodu pradėtas gydymas gali padėti sukontroliuoti simptomus, padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.

Pasak skelbiamų statistikos duomenų, šia liga visame pasaulyje serga tik apie 1 proc. žmonių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra šizofrenija?

Tai lėtinė ir rimta psichikos liga, kuomet asmuo tikrovę interpretuoja ir suvokia neįprastai, klaidingai. Sergant šizofrenija sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mezhanizmai, nervinį signalą perduodančių medžiagų pusiausvyra smegenyse.

Kokie simptomai būdingi šizofrenijai?

Manoma, kad ši liga turi dvejopus simptomus, t. y. pozityvius ir negatyvius. Pozityvisiems priskiriamos haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, o negatyviesiems – sumenkusi jausmų išraiška, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, apatija, nenoras veikti / siekti tikslų, nesugebėjimas prisižiūrėti (pavyzdžiui, laikytis asmeninės higienos), apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas.

Kaip sergant šizofrenija pasireiškia mąstymo sutrikimai?

Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais – persekiojimo, poveikio, santykio, didybės manijomis. Kliedintys žmonės tvirtina esą kontroliuojami nežemiškų jėgų, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs.

Ar šizofrenija yra dažna liga?

Ne, šia liga visame pasaulyje serga tik apie 1 proc. žmonių.

Ar šizofrenijos simptomai priklauso nuo žmogaus amžiaus?

Iš dalies – taip. Mokslinėje literatūroje atskirai išskiriami paauglių ir suaugusiųjų šizofrenijos požymiai. Teigiama, kad paauglių pablogėjusi būklė gali būti sunkiau atpažįstama dėl to, kad  ankstyvieji paauglių šizofrenijos simptomai gali sutapti su požymiais, būdingais paauglių vystymuisi, t. y. noras pasitraukti iš draugų ir šeimos narių rato (sumažėjusi socializacija), tendencingai prastėjantys pasiekimų rezultatai mokykloje, miego problemos, kamuojantis dirglumas, prislėgta nuotaika, motyvacijos trūkumas.

Kokios yra pagrindinės šizofrenijos ligos formos?

Išskiriama paranoidinė šizofrenija, hebefreninė šizofrenija, katatoninė šizofrenija, paprastoji šizofrenija ir rezidualinė (liekamoji) šizofrenija. Visos jos pasireiškia skirtingu amžiaus tarpsniu ir išsiskiria skirtingais simptomais, požymiais.

Kokia yra pagrindinė šizofrenijos atsiradimo priežastis?

Iki šiol nėra nustatytos tikslios ir vienos priežasties, kas sukelia šizofreniją, tačiau tyrėjai mano, kad genetika, smegenų savybės ir nepalankūs aplinkos veiksniai (tokie kaip gimdymo traumos, motinos nėštumo metu sirgtos ligos, galvos ar psichologinės traumos) prisideda prie šio sutrikimo vystymosi, nes sutrikdo smegenų veiklą.

Ar šizofrenija – paveldima liga?

Yra teorija, teigianti, kad šizofreniją nulemia paveldimumas. Tačiau jis tik vienas iš galimų ligą skatinančių veiksnių.

Kokie yra šizofrenijos rizikos veiksniai?

Pgrindiniais ligos veiksniais laikomas paveldimumas (jei šeimoje buvo asmenų, kurie sirgo šizofrenija), nėštumo ir gimdymo komplikacijos (kurias galėjo sukelti netinkama motinos mityba arba toksinų, turinčių įtakos smegenų vystymuisi, poveikis), dažnas smegenų funkcijas keičiančių (psichoaktyvių ar psichotropinių) vaistų vartojimas.

Kokio amžiaus žmonėms dažniausiai diagnozuojama šizofrenija?

Šizofrenija gali prasidėti labai anksti, pirmieji jos požymiai gali išryškėti 15 metų, tačiau neretai į juos nekreipiama dėmesio, nes manoma, kad tai paauglystės tarpsniui būdingi požymiai. Įrodyta, kad vyrams šizofrenija dažniausiai diagnozuojama sulaukus 15-25 metų amžiaus, o moterims – 25-35 metų amžiaus.

Ar šizofrenija – progresuojanti liga?

Taip, sergant šizofrenija palaipsniui vis labiau nukenčia gebėjimas pasinaudoti turimais įgūdžiais, skursta emocijos ir jausmai, nyksta gebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų įvairovė, sutrinka emocijos, jos nebeatitinka aplinkos įvykių (realybės). Taip pat silpnėja valia, ligoniai gali pradėti nevalingai kartoti aplinkinių žodžius, judesius. Asmenys, sergantys šizofrenija, praranda bet kokius gyvenimiškus siekius, neturi jokių tikslų.

Kaip gydoma šizofrenija?

Liga gydoma vaistais (neuroleptikais), psichologine ar psichoterapine konsultacijomis / metodais (kurie padeda ligoniui grįžti į įprastą gyvenimą, padeda atgauti prarastus darbinius ar bendravimo įgūdžius) arba suteikiant socialinę pagalbą. Iš esmės beveik visos šizofrenijos formos gydomos paskiriant vaistus, nurodant juos gerti nuo mažiausios dozės. Išimtis taikoma katatoninei šizofrenijos formai, kuomet norint efektyviau padėti ligoniui, jam paskiriama ir elektroimpulsinė terapija.

Ar šizofrenija gali turėti komplikacijų?

Taip, prie ligos komplikacijų priskiriama savižudybė, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas, depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, negalėjimas dirbti ar lankyti mokyklą, socialinė izoliacija, rimtos sveikatos problemos.

Ar šizofrenijai taikomos prevencijos priemonės?

Prislopinti ar pristabdyti šizofrenijai būdingus simptomus, išvengti ligos paūmėjimo galima sąžiningai laikantis gydytojo duotų nurodymų.

Simptomai

Simptomai

Šizofrenija apima daugybę mąstymo (pažinimo), elgesio ir emocijų sutrikimų. Nors šizofrenijos požymių ir simptomų yra daug bei įvairių, tačiau dažniausiems ir pagrindiniams priskiriami kliedesiai, haliucinacijos, nerišli ir sunkiai suprantama kalba, sutrikę įprasti gebėjimai ar kasdieniai įgūdžiai.

Medicinos literatūroje yra įvardijami šie pagrindiniai šizofrenijos simptomai:

  1. Kliedesiai – klaidingi įsitikinimai, kurie visiškai nepagrįsti tikrove. Pavyzdžiui, sergantis asmuo gali manyti, kad yra žalojamas, kad prie jo priekabiaujama, kad kas nors kitas turi ketinimų jį nuskriausti ar pan. Taip pat asmuo gali rodyti tam tikrus gestus, laidyti nemalonius komentarus, replikas, nukreiptas į kitą asmenį. Šizofrenija sergantis žmogus gali įsivaizduoti, jog turi išskirtinių gebėjimų, yra šlovinamas visuomenės; gali jausti paranojos apraiškų, įsivaizduoti artėjančią (nebūtą) katastrofą. Kliedesiai yra pagrindinis ligos požymis, kuris būdingas beveik visiems sergantiesiems.
  2. Haliucinacijos – nesamų dalykų jutimas, matymas ar girdėjimas. Haliucinacijos gali pasireikšti bet kokiu pavidalu, tačiau dažniausias – nebūtų garsų ar balsų girdėjimas.
  3. Neadekvatus (nenuoseklus) mąstymas ir kalba. Manoma, kad mąstymas ir kalba – itin glaudžiai susijusios sritys, todėl natūralu, kad sutrikus vienai, sutrinka ir kita. Šis simptomas taip pat pasireiškia tuo, jog bendravimas su sergančiu asmeniu tampa visiškai neefektyvus, o sergančiojo atsakymai į klausimus gali būti visiškai nesuprantami, neadekvatūs (kitaip tariant – atsakymas nesusijęs su užduotu klausimu). Šizofrenija sergančio žmogaus kalbai būdingi beprasmiai, nesuprantami žodžiai, žodžių junginių kratinys.
  4. Itin sutrikusi motorikos veikla – gebėjimas atlikti tam tikrus judesius. Sergančiajam būdingas vaiko nuovokumas, nenuspėjamumas bei perdėtas susijaudinimas (įvykus tam tikriems įvykiams). Šizofrenija sergantys žmonės nėra orientuoti į tikslą, todėl jiems gali būti sunku atlikti įvairias užduotis. Savo elgesiu sergantysis gali rodyti pasipriešinimą, visiškai nereaguoti į kitą žmogų, būti netinkamos, keistos laikysenos.
  5. Suprastėję gebėjimai. Šizofrenija sergantis žmogus yra silpnas ir negalintis tinkamai funkcionuoti / pilnavertiškai gyventi. Pavyzdžiui, ligonis gali visiškai nepaisyti asmeninės higienos arba visiškai nereikšti emocijų (nepalaikyti akių kontakto, nerodyti jokių veido išraiškų ar kalbėti labai monotoniškai). Taip pat asmuo gali prarasti susidomėjimą kasdiene veikla, pasitraukti iš socialinio gyvenimo arba nesugebėti patirti malonumų. Interesų rato susiaurėjimas –gana dažnas šizofrenijos požymis.
  6. Valios sutrikimai. Dažnai šizofrenija sergantys asmenys praranda aktyvumą, neturi gebėjimo siekti savo tikslų, yra neiniciatyvūs, neryžtingi, neturi jokių siekių. Ligonių interesai dažnai apsiriboja vien fizinių poreikių tenkinimu.
  7. Neadekvačios emocijos / emocijų nestabilumas.

Visi šizofrenijai būdingi simptomai ir požymiai stipriai priklauso nuo šizofrenijos formos, ligos sunkumo ir laiko, kiek sergama šia liga. Ilgainiui jaučiami simptomai gali stiprėti, ligonio savijauta – blogėti.

Pasakytina, kad atskirai yra išskiriama paauglių šizofrenija. Paauglių šizofrenijos simptomai yra panašūs į suaugusiųjų jaučiamus simptomus, tačiau jaunų žmonių pablogėjusią būklę gali būti sunkiau atpažinti. Taip gali būti dėl to, kad  ankstyvieji paauglių šizofrenijos simptomai gali sutapti su požymiais, būdingais paauglių vystymuisi, pavyzdžiui, jaunuolis norės pasitraukti iš draugų ir šeimos narių rato (taps mažiau socialus), suprastės jo pasiekimų rezultatai mokykloje, atsiras miego problemų, kamuos dirglumas, prislėgta nuotaika, motyvacijos trūkumas.

Lyginant paauglių ir suaugusiujų haliucinacijos požymius, pastebima, kad paaugliams rečiau būdingi kliedesiai, dažniau – regos haliucinacijos. Be to, reikėtų žinoti, kad psichotropinių medžiagų (marihuanos, metamfetamino ar LSD) vartojimas kartais taip pat gali sukelti simptomus, būdingus šizofrenijai.

Formos

Formos

Yra išskiriamos kelios pagrindinės šizofrenijos formos:

  1. Paranoidinė šizofrenija. Tai gana dažna šizofrenijos forma, nustatoma maždaug 80 proc. šizofrenijos atvejų. Pagrindiniai šios ligos formos simptomai – kliedesiai, klausos haliucinacijos (įsivaizduojamas liepimas ką nors daryti ar kaip nors elgtis, švilpimas, ūžimas, juokas), uoslės ir skonio haliucinacijos, suvokimo bei mąstymo sutrikimai. Emocijos ir kalba nukenčia nežymiai, tačiau gali pasireikšti sergančiojo neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, įtarumas. Ši ligos forma būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
  2. Hebefreninė šizofrenija. Šiai ligos formai būdingi afektiniai sutrikimai, manieringumas, neprognozuojamas elgesys, fragmentiškos haliucinacijos (trunkančios itin trumpai), neadekvati nuotaika (perdėta laimė, kikenimas ir šypsojimasis be priežasties, išdidžios grimasos). Taip pat gali būti pastebima padrika kalba, polinkis į vienatvę, bejausmiškumas. Ši ligos forma būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms, t. y. 15–25 metų.
  3. Katatoninė šizofrenija. Šiai ligos formai būdingi ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie paprastai svyruojai nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo (akivaizdžiai susilpnėjusios reakcijos į aplinką) arba nuo perdėto paklusnumo iki negatyvizmo (nemotyvuoto pasipriešinimo bet kokiems nurodymams). Taip pat gali pasireikšti regos haliucinacijos, dažnas žodžių ar frazių kartojimas. Ši ligos forma būdinga vyresniems, nei 20 metų amžiaus žmonėms.
  4. Paprastoji šizofrenija. Tai gana reta ligos forma, kuriai iš pradžių būdingas elgesio keistumas, nesugebėjimas vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų, sumažėjęs darbingumas (suprastėję mokymosi pasiekimai). Ilgainiui vystosi introversija, ligonis tampa uždaresnis, nenori bendrauti su aplinkiniais, tampa tingus, pasineria į save. Kliedesiai ir haliucinacijos labai nežymios, kai kuriais atvejais netgi sunkiai pastebimos. Ši ligos forma būdinga labai jauno amžiaus žmonėms, t. y. 16–18 metų.
  5. Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija. Tai lėtinė ligos fazė, kuriai būdingi negatyvūs šizofrenijos požymiai.
Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai

Nors tiksli šizofrenijos išsivystymo priežastis nežinoma, tačiau yra nurodomi tam tikri veiksniai, kurie, tikėtina, padidina šizofrenijos išsivystymo riziką / tikimybę:

  1. Šeimoje buvo asmenų, kurie sirgo šizofrenija.
  2. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos, kurias sukėlė netinkama motinos mityba arba toksinų bei virusų, turinčių įtakos smegenų vystymuisi, poveikis.
  3. Smegenų funkcijas keičiančių (psichoaktyvių ar psichotropinių) vaistų vartojimas. Tai itin aktualu tarp paauglių ir jaunų žmonių.
Eiga

Eiga

Vyrams šizofrenija dažniausiai diagnozuojama sulaukus 15-25 metų amžiaus, o moterims – 25-35 metų amžiaus.

Ligai būdingi nuolat pasikartojantys epizodai, simptomai (tiek pozityvūs – haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys; tiek negatyvūs – sumenkusi jausmų išraiška, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ką nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas).

Sergant šizofrenija palaipsniui vis labiau nukenčia gebėjimas pasinaudoti turimais įgūdžiais, skursta emocijos ir jausmai, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų įvairovė, sutrinka emocijos, jos nebe atitinka aplinkos įvykių (realybės). Taip pat silpnėja valia, ligoniai gali pradėti nevalingai kartoti aplinkinių žodžius, judesius. Asmenys, sergantys šizofrenija, praranda bet kokius gyvenimiškus siekius, neturi jokių tikslų.

Ligos eigai būdingi besikartojantys ligos epizodai. Visiškas pasveikimas pasitaiko, tačiau tai – vienetiniai atvejai.

Gydymas

Gydymas

Šizofrenijos gydymas yra ilgas ir kompleksinis, neretai trunkantis visą gyvenimą. Labai svarbu, jog gydymo procedūros būtų pradėtos kuo anksčiau, vos pastebėjus pirmuosius nežymius šizofrenijos simptomus.

Atsižvelgiant į ligos gydymo praktiką, pastebimi keli gydymo būdai, t. y. vaistais, psichologine ar psichoterapine konsultacijomis / metodais arba suteikiant socialinę pagalbą.

Pagrindiniai vaistai, slopinantys šizofrenijos simptomus, yra neuroleptikai, t. y. haloperidolis ir aminazinas (priskiriami tradiciniams vaistams) arba klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas (priskiriami naujesnės kartos vaistams). Vaistai turi būti vartojami gana ilgai, nes jų poveikis pastebimas tik po kelių savaičių. Tiesa, vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, todėl neretai paskiriant neuroleptikus, kartu paskiriami ir nemalonius reiškinius (poveikius) malšinantys vaistai.

Deja, tačiau vien gydymo vaistais nepakanka, todėl ligoniams būna paskiriama psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda ligoniui grįžti į įprastą gyvenimą, padeda atgauti prarastus darbinius ar bendravimo įgūdžius. Savitarpio pagalbos grupės ar psichoterapija yra taikoma ne tik ligoniams, bet ir jų šeimos nariams (slaugytojams).

Beveik visos šizofrenijos formos gydomos paskiriant vaistus, nurodant juos gerti nuo mažiausios dozės. Išimtis taikoma katatoninei šizofrenijos formai, kuomet norint efektyviau padėti ligoniui, jam paskiriama ir elektroimpulsinė terapija.

Komplikacijos

Komplikacijos

Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemų, turinčių įtakos visoms gyvenimo sritims. Komplikacijoms, kurias gali sukelti šizofrenija, priskiriama savižudybė (įskaitant ir bandymus nusižudyti ar mintys apie savižudybę), nerimas ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (t. y. pasireiškiančios labai įkyrios mintys ar veiksmai, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys), depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis (įskaitant ir nikotiną), negalėjimas dirbti ar lankyti mokyklą, finansinės problemos ir benamystė, socialinė izoliacija, rimtos sveikatos problemos. Prie ligos komplikacijų gali būti priskiriamas ir itin agresyvus elgesys.

Prevencija

Prevencija

Kol kas nėra išrasto šizofrenijos gydymo būdo. Tačiau prislopinti ar pristabdyti šizofrenijai būdingus simptomus, išvengti ligos paūmėjimo galima sąžiningai laikantis gydytojo duotų nurodymų. Be to, gydytojų teigimu, iš anksto žinant galimus  šizofrenijos rizikos veiksnius, ligos diagnozė ir gydymas gali būti paskiriami anksčiau.


Pasidalink su draugais!