Skarlatina

Skarlatina, (lot. Scarlatina) yra užkrečiama ūminė infekcija kuri daugiausia veikia mažus vaikus. Skarlatina – ne virusinė, o bakterinės kilmės infekcija, kurią sukelia streptokokas. Specialistai teigia, kad šios ligos sukėlėjų nešiotojais yra apie penktadalis žmonių, tik ne visi šia liga suserga. Jos požymiai labai panašūs į anginos, tačiau išsiskiria jai būdingu, ryškiai raudonu veido bėrimu. Skarlatiną sukelia A grupės beta-hemoliziniai streptokokai ir jų išskiriami toksinai. Ta pati bakterija kartais sukelia anginą, plaučių uždegimą. Kai kurie žmonės gali būti šios ligos nešiotojai, tačiau patys nesirgti. Ši liga gali išsivystyti žmonėms kurie turi streptokokinę gerklę. Liga pasireiškia ryškiai raudonais išbėrimais ant kūno, dažniausiai lydima didelio karščiavimo ir gerklės skausmo.

Skarlatina daugiausiai paveikia vaikus tarp 5 ir 15 metų amžiaus, serga ir suaugusieji, bet rečiau. Anksčiau tai buvo rimtas vaikų susirgimas, tačiau šiandien ši liga mažiau pavojinga. Gydymas antibiotikais ankstesnėje ligos stadijoje, padeda greičiau pasveikti ir sumažina simptomų skausmą.

Kaip plinta skarlatina:

A grupės streptokokas gyvena nosyje ir gerklėje, gali lengvai plisti kitiems žmonėms. Svarbu žinoti, kad užsikrėtę žmonės gali neturėti simptomų ir nežinoti, kad serga. Užsikrėtę žmonės bakterijas skleidžia kosint ir čiaudint, taip oro lašeliniu būdu plinta ligos sukėlėjas.

Žmonės gali užsikrėsti:

Oro lašeliniu būdu.

Jei gėrė iš tos pačios stiklinės ar valgė iš tos pačios lėkštės kaip ir užsikrėtęs žmogus.

Retai žmonės gali skleisti A grupės streptokoką per maistą, kuris nėra tinkamai apdorotas (apsilankykite  CDC’s food safety page puslapyje). Ekspertai netiki, kad  bakteriją gali platinti naminiai gyvūnai.

Simptomai

Pirmieji skarlatinos požymiai labai panašūs į gripo simptomus. Aukšta temperatūra (38C ir aukštesnė), gerklės skausmas.
Po kelių dienų atsiranda bėrimas.

Bėrimas

Išbėrimas yra dažniausias skarlatinos požymis tiek vaikams tiek suaugusiems. Išbėrimas paprastai prasideda ant kaklo, kirkšnies, rankų, o paskui plinta į likusias kūno dalis. Odos raukšlės pažastyse, ant alkūnių ir kelių, taip pat gali tapti labiau raudonos negu aplinkinė oda. Bėrimas būna smulkus, grubus, šiurkštus, tarsi švitrinis popierius, raudonos spalvos. Ant liežuvio pasirodo balta danga, liežuvis tampa raudonas ir patinęs (braškių liežuvis). Dažniausiai sergant šia liga veidas nebūna išbertas, bet dažniausiai parausta sergančiojo skruostai. Bėrimas trunka maždaug 7 dienas.

Po to, kai bėrimas sumažėja, oda ant rankų ir kojų pirštų galų, kirkšnies – ima luptis. Tai gali trukti keletą savaičių.

Kiti skarlatinos simptomai:

  • karščiavimas, virš 38C
  • raudonos raukšlės pažastyse, ant alkūnių ir kelių (Pastia linijos)
  • paraudęs veidas
  • braškių spalvos liežuvis, arba baltas liežuvis su raudonais taškais ant paviršiaus
  • paraudusi, skaudanti gerklė su baltomis ar geltonomis dėmėmis
  • drebulys, šaltkrėtis
  • galvos skausmas
  • patinusios tonzilės
  • pykinimas ir vėmimas
  • pilvo skausmas
  • padidėjusios liaukos kaklo srityje
  • blyški oda aplink lūpas
  • apetito praradimas

Diagnozė

Gydytojas pirmiausia atliks fizinį tyrimą, kad patikrintu skarlatinos požymius. Tyrimo metu gydytojas atidžiai patikrins Jūsų vaiko liežuvio, gerklės ir tonzilių būklę. Ieškos išsiplėtusių limfmazgių, ištirs bėrimo išvaizdą ir tekstūrą.

Jei gydytojas įtaria, kad Jūsų vaikas yra užsikrėtęs būtent skarlatina, pirmiausia bus tamponuota vaiko gerklės nugarinė dalis, kad galėtų surinkti gerklės ląstelių mėginį analizei. Tokia procedūra vadinama – gerklės tamponavimu, ji naudojama gerklės bakterijų auginimo kūrimui. Mėginys būna išsiunčiamas į laboratoriją, siekiant nustatyti, ar yra A grupės streptokokas.

Taip pat galima atlikti greitąjį gerklės tampono bandymą, kuris atliekamas tiesiog kabinete. Tai gali padėti nustatyti A grupės streptokokų infekciją, kol jūs laukiate. Nors tokio bandymo rezultatai būna mažiau tikslūs.

Gali būti atliktas ir kraujo tyrimas, kuris parodys ar žmogus yra užsikrėtęs A grupės streptokoku.

Dažnos ligos turi panašius simptomus, tai gerklės skausmas ir bėrimas, todėl ypač svarbu nuvykti pas gydytoja ir išsitirti ar tai nėra A grupės streptokokas, kuris ir sukelia skarlatiną.

Priežastys

Sąvoka „skarlatina“ daugeliui žmonių gali kelti baimę ir nerimą, tačiau yra bendra šios ligos priežastis, kuri nėra tokia baugi, kaip gali atrodyti.

Kaip minėta, skarlatiną sukelia A grupės streptokokas arba Streptococcus pyogenes bakterijos. Tai bakterijos kurios gali gyventi burnoje ir nosies ertmėse. Žmonės yra pagrindinis šių bakterijų šaltinis. Būtent šios bakterijos gali išskirti toksinus ar nuodus, dėl kurių ir atsiranda skarlatinai būdingas raudonas, ryškus išbėrimas ant kūno.

Ar skarlatina yra užkrečiama?

Infekcija gali plisti nuo dviejų iki penkių dienų, prieš tai kol žmogus pasijaučia sergantis, ir gali būti paskleista per kontaktą su lašeliais iš užkrėsto asmens seilių, nosies išskyrų, čiaudulio ar kosulio, oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali užsikrėsti skarlatina, jeigu jis turės tiesioginį kontaktą su šiais užkrėstais lašeliais, o tada palies savo burną, nosį ar akis.

Jūs taip pat galite užsikrėsti skarlatina, jeigu geriate iš tos pačios stiklinės arba valgote iš tų pačių indų, kuriuos naudoja užsikrėtęs asmuo. Kai kuriais atvejais A grupės streptokokinės infekcijos buvo paskleistos per užkrėstą maistą.

Kai kuriems žmonėms A grupės streptokokai gali sukelti odos infekciją. Šios odos infekcijos, vadinamos celiulitu, gali paskleisti bakterijas kitiems. Tačiau, liečiant skarlatinos išbėrimus, bakterijos nebus paskleistos, nes išbėrimas yra toksino rezultatas, o ne pati bakterija.

Taip pat skarlatina galima užsikrėsti ir namuose nuo šeimos narių, kurie patys šia liga neserga, tačiau į aplinką nuolat išskiria skarlatiną sukeliančias bakterijas. Tokiu atveju ištiriami visi šeimos nariai ir, nustačius bakterijų nešiotoją, jam skiriamas gydymas.

Skarlatinos rizikos veiksniai

Skarlatina daugiausia užsikrečia vaikai. Jūs galite užsikrėsti skarlatina, jeigu turite artimą kontaktą su kitais, kurie yra užsikrėtę, kadangi ši liga labai lengvai plinta.

Skarlatina darželyje

Kaip žinoma, skarlatina lengvai užkrečiama ir plinta oro lašeliniu būdu, tad tėveliai turėtų paieškoti galimybių ir inkubaciniu periodu nevesti vaiko į darželį, surasti būdų ar galimybių palaikant šiuo laikotarpiu vaiką kažkur kitur. Skarlatina paprastai gydoma antibiotikais. Po dienos ar dviejų, vartojant vaistus paprastai bakterija žūsta ir būtų galima vaiką vesti į darželį, tačiau ne paslaptis, kad vaistus tėvai ne visada duoda ir neišgydytas vaikas gali vėl tapti infekcijos šaltiniu, todėl geriau nevesti vaiko į darželį ar mokymo įstaigą visą savaitę.

Bendravusiems su ligoniu vaikus reikia stebėti 7 dienas. Tai aktualu vaikų įstaigose, kurias lankė susirgę asmenys. Kiekvieną rytą susirinkusius į stebimą grupę ar klasę vaikus, medicinos darbuotojas turėtų išmatuoti kūno temperatūrą, pasižiūrėti gerklę, tonziles, liežuvį, įvertinti ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno. Tą patį turėtų atlikti ir tėveliams namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t.y.brolių, sesių – mama turėtų pati stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų – laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą.

Kaip galiu padėti vaikui sergant?

Valgymas gali būti labai skausmingas vaikams, sergantiems skarlatina, kadangi vienas iš ligos požymių yra – smarkus gerklės skausmas. Sergančiam vaikui geriausia ruošti minkštą ar skysto pavidalo maistą. Duoti gerti raminančias arbatas ir šiltas maistingas sriubas. Taip pat gerti vėsius gėrimus. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas geria daug skysčių. Jūs galite duoti išgerti acetaminofeno ar ibuprofeno prieš karščiavimą ar gerklės skausmą. Jei bėrimas niežti, įsitikinkite, kad jūsų vaiko nagai yra nukirpti trumpai, o panagės švarios, kad nepažeistų ir neužkrėstų nešvarumais odos. Išbandykite nereceptinį vaistą nuo niežulio, kuris padeda sumažinti niežėjimą.

Skarlatina suaugusiems

Didesnę riziką užsikrėsti skarlatina turi vaikai, tačiau šia liga užsikrėsti gali ir suaugusieji. Dažniausiai suaugusieji kurie suserga skarlatina yra mokyklinio amžiaus vaikų tėvai, arba suaugusieji kurie dažnai bendrauja su vaikais.

Glaudus ryšys su kitu asmeniu, sergančiu skarlatina, yra labiausiai paplitęs ligos rizikos veiksnys. Didesnę riziką užsikrėsti turi žmonės, kurie dažnai dalyvauja renginiuose kuriuose susirenka didelės grupės žmonių. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir pakartotinai.

Skarlatina nėštumo metu Užsikrėtusiai nėštumo metu, būtent skarlatina vaisiaus vystymuisi pakenkti negali. Jei būsima mama serga skarlatina, vaikas šios ligos neperima. Pavojus yra jei skarlatina gydoma antibiotikais, tai gali pakenkti vaisiui, ypač ankstyvoje stadijoje. Per pirmąjį trimestrą nepageidautina vartoti bet kokių vaistų, ypač antibiotikų. Jų naudojimas gali sukelti persileidimą, sutrikdyti vaisiaus organų vystymąsi.Skarlatiną išgydyti, vien tik šiltais gėrimais, arbatomis, poilsiu, žolelių nuovirais, yra neįmanoma. Kadangi nėštumo metu net ramunėlių nuoviro vartoti negalima, nors ramunėlės yra laikomos vienu iš lengviausių ir labiausiai nekenksmingų augalinių medžiagų, kurios turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių.Jei liga negydoma, ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Urogenitalinės sistemos sutrikimus – pielonefritas, glomerulonefritą, – ar sepsį. Šios ligos kelia didelę grėsmę ne tik nėščiajai, bet ir jos vaisiui. Šias ligas gydyti reikia stipriais antibiotikais, kurie gali smarkiai pakenkti kūdikio vystymuisi ar net gyvybei.Užsikrėtus skarlatina besilaukiančiai moteriai reikėtų daryti tyrimus ir analizuoti amniono skystį. Vėlesnėje stadijoje gydymas skarlatiną antibiotikais yra mažiau pavojingas, nes vaisius jau yra pakankamai išsivystęs ir sumažėja rizika jog gali neišsivystyti vaisiaus organai. Palankiausia susirgus skarlatina nėštumo metu, vėlesnėje stadijoje, yra atlikti cezario pjūvį.

Diagnozė

Jūsų vaiko gydytojas pirmiausia atliks fizinį tyrimą, kad patikrintų skarlatinos požymius. Tyrimo metu gydytojas ypatingai patikrins jūsų vaiko liežuvio, gerklės ir tonzilių būklę. Jis taip pat ieškos išsiplėtusių limfmazgių, ir ištirs išbėrimo išvaizdą ir tekstūrą.

Jeigu gydytojas įtaria, kad jūsų vaikas turi skarlatiną, jie tikriausiai tamponuos jūsų vaiko gerklės nugarinę dalį, kad galėtų surinkti jos ląstelių mėginį analizei. Tai vadinama gerklės tamponu ir naudojama gerklės bakterijų auginimo kūrimui.

Tada mėginys bus išsiųstas į laboratoriją, siekiant nustatyti, ar yra A grupės streptokoko. Taip pat yra greitas gerklės tampono bandymas, kurį galima atlikti kabinete. Tai gali padėti nustatyti A grupės streptokokų infekciją, kol jūs laukiate.

Skarlatinos atsiradimo priežastis

Skarlatiną sukelia A grupės streptokokas arba Streptococcus pyogenes bakterijos, kurios yra tokios bakterijos, kurios gali gyventi burnoje ir nosies ertmėse. Žmonės yra pagrindinis šių bakterijų šaltinis. Šios bakterijos gali išskirti toksinus ar nuodus, dėl kurių atsiranda ryškus raudonas išbėrimas ant kūno.

Ar skarlatina yra užkrečiama?

Infekcija gali plisti nuo dviejų iki penkių dienų, prieš tai kol žmogus pasijaučia sergantis, ir gali būti paskleista per kontaktą su lašeliais iš užkrėsto asmens seilių, nosies išskyrų, čiaudulio ar kosulio. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali užsikrėsti skarlatina, jeigu jis turės tiesioginį kontaktą su šiais užkrėstais lašeliais, o tada palies savo burną, nosį ar akis.

Jūs taip pat galite užsikrėsti skarlatina, jeigu geriate iš tos pačios stiklinės arba valgote iš tų pačių indų, kuriuos naudoja užsikrėtęs asmuo. Kai kuriais atvejais A grupės streptokokinės infekcijos buvo paskleistos per užkrėstą maistą.

Kai kuriems žmonėms A grupės streptokokai gali sukelti odos infekciją. Šios odos infekcijos, vadinamos celiulitu, gali paskleisti bakterijas kitiems. Tačiau, liečiant skarlatinos išbėrimus, bakterijos nebus paskleistos, nes išbėrimas yra toksino rezultatas, o ne pati bakterija.

Skarlatinos rizikos veiksniai

Skarlatina daugiausia paveikia vaikus, esančius tarp 5 ir 15 metų amžiaus. Jūs galite užsikrėsti skarlatina, jeigu turite artimą kontaktą su kitais, kurie yra užsikrėtę.

Gydymas

Skarlatina gydoma antibiotikais. Antibiotikai naikina bakterijas ir padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su bakterijomis, sukeliančiomis infekciją. Įsitikinkite, kad jūs arba jūsų vaikas, baigėte visą paskirtų vaistų kursą. Tai padės užkirsti kelią infekcijai sukelti komplikacijas arba tęstis toliau.

Taip pat jūs galite naudoti tam tikrus nereceptinius vaistus, tokius kaip acetaminofenas (Tylenol), nuo karščiavimo ir skausmo. Pasitarkite su savo gydytoju, ar vaikas yra pakankamo amžiaus, kad gautų ibuprofeno. Suaugusieji gali naudoti acetaminofeną arba ibuprofeną.

Dėl padidėjusios Reye sindromo (smegenų ir kepenų liga vaikams) atsiradimo rizikos, aspirinas niekada neturėtų būti naudojamas bet kurioje amžiaus grupėje, ligos su karščiavimu metu.

Jūsų vaiko gydytojas taip pat gali paskirti kitus vaistus, padėti palengvinti gerklės skausmą. Kitos priemonės yra valgyti ledus, šiltą sriubą ar minkštą švelnų maistą. Skalavimas su sūriu vandeniu, ir vėsaus oro drėkintuvo naudojimas, taip pat gali sumažinti sunkumą ir skausmą gerklėje.

Taip pat svarbu, kad jūsų vaikas gertų daug vandens, siekiant išvengti dehidratacijos.

Jūsų vaikas gali grįžti į mokyklą po to, kai jis antibiotikus vartojo mažiausiai 24 valandas ir jau nebėra karščiavimo.

Antibiotikų dėka sutrumpėja sirgimo laikas, palengvina skarlatinos sukeltus simptomus, užkerta kelią bakterijų plitimui, apsaugo nuo sunkių komplikacijų (pvz. Reumato prevencija). Tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte palengvinti simptomus ir diskomfortą, susijusį su skarlatina. Štai keletas priemonių, kurias galite išbandyti:

  • gerkite šiltas arbatas arba sultinio pagrindu pagamintas sriubas, tam, kad sušvelninti gerklės skausmą.
  • jeigu valgymas yra skausmingas, valgykite minkštus maisto produktus ar skystą dietą.
  • išgerkite nereceptinio (angl. OTC) acetaminofeno (Tylenol) arba ibuprofeno, kad sumažintumėte gerklės skausmą.
  • naudokite nereceptinį kremą niežuliui mažinti, arba vaistus niežuliui mažinti
  • gerkite daug vandens, kad sudrėkintumėte gerklę ir išvengtumėte dehidratacijos.
  • čiulpkite gerklės ledinukus. Vaikai, vyresni negu 4 metų amžiaus, gali saugiai naudoti ledinukus, kad sumažintų gerklės skausmus
  • laikykitės toliau nuo dirgiklių ore, pvz., taršos
  • nerūkykite.
  • gerklės skausmui malšinti, skalaukite gerklę vandeniu su druska
  • drėkinkite orą, kad būtų sustabdytas gerklės dirginimas sausu oru

Negydoma skarlatina gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir širdis. Sergant skarlatina svarbūs du dalykai: laiku pradėti gydymą ir išgerti visą vaistų kursą (jokiais būdais nenutraukti!).  Dėl nesaikingo ir netaisyklingo antibiotikų vartojimo, jau dabar yra žinoma streptokokų, kurie yra atsparūs antibiotikams. To pasekmė ‒ skarlatinos komplikacijos ir netgi mirtis. Todėl būtina vaistus vartoti būtent taip, kaip paskyrė gydytojas, net jeigu vaikas ar suaugęs jaučiasi gerai.

Komplikacijos

Komplikacijos, susijusios su skarlatina

Daugeliu atvejų išbėrimas ir kiti skarlatinos simptomai, praeis per maždaug nuo 10 dienų iki 2 savaičių, gydant antibiotikais. Tačiau skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų. Tai gali būti:

  • reumatas
  • inkstų liga (glomerulonefritas)
  • ausies infekcijos
  • vidurinės ausies uždegimas (susikaupęs skystis vidurinėje ausyje)
  • gerklės abscesai
  • pneumonija
  • artritas

Ausies infekcijų, gerklės abscesų ir pneumonijos geriausiai galima išvengti, jei skarlatina operatyviai gydoma tinkamais antibiotikais. Pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas) – šių komplikacijų gali atsirasti jau ankstyvoje ligos stadijoje, net kai ligos eiga lengva. Inkstų, širdies raumens uždegimu liga komplikuojasi vėliau. Tuomet reikalingas stacionarinis gydymas. Jei ligos eiga sunki ir laiku nesuteikiama tinkama pagalba, ligonis gali mirti. Žinoma, kad yra kitų komplikacijų, kurios susijusios, kaip organizmo imuninio atsakymo į infekciją rezultatas, o ne sukeliamos pačių bakterijų.

Retais atvejais galimos ir šios komplikacijos:

  • ūminis inkstų (inkstų) nepakankamumas
  • septicemija (kraujo užkrėtimas)
  • nekrotzuojantis fascitas (reta infekcija)
  • toksinio šoko sindromas (reta, gyvybei pavojinga bakterinė infekcija)
  • osteomielitas (kaulų ir kaulų čiulpų infekcija)

Stebėkite, jei per pirmąsias sirgimo savaites jaučiate smarkų skausmą, galvos skausmą, pykinimą, vemiate ar viduriuojate, tai gali būti signalas, kad jums viena iš išvardintų komplikacijos formų. Nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.

Kasmet pasaulyje dėl skarlatinos miršta apie 500 tūkst. žmonių.

Skarlatinos prevencija

Deja, bet skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti nuo šios ligos sunku. Tačiau galima sumažinti riziką ja užsikrėsti ir susirgti, laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia:

  • dažnai plauti rankas
  • neliesti jomis veido
  • nekišti daiktų į burną
  • nevalgyti ant žemės nukritusio maisto
  • susirgusį vaiką ar suaugusįjį, atskirti, paguldyti kambaryje kurį reikia dažnai vėdinti
  • drėgnuoju būdu valyti dulkes, bei grindis. Tai daryti kaip įmanoma dažniau
  • ligonio indus, drabužius, rankšluosčius ir nosines laikyti atskirai nuo sveikų žmonių daiktų. Indus bei daiktus reikia virinti ir dezinfekuoti.
  • ligonį slaugantis asmuo turi dažnai plauti rankas su muilu ir jas dezinfekuoti, būnat su ligoniu reikėtų naudoti veido kaukę
  • vaikui pasveikus, vieną mėnesį rekomenduojama nelankyti fizinio lavinimo pamokų
  • būtina dezinfekuoti ir žaislus su kuriais žaidė vaikas sergantis skarlatina
  • sergančiojo asmens dantų šepetėlį geriausia laikyti atskirai
  • ligonio patalynę reikia dezinfekuoti ar visai sunaikinti
  • kosint ar čiaudint ligonis turėtų prisidengti burną audinių, paskui jį išmesti ir nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu
  • neturint audinio, kosint ir čiaudint reikėtų prisidengti su rankove, ar kosėti į alkūnę

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 900 skarlatinos susirgimo atvejų. Klaipėdos apskrityje – apie 120. Daugiausia serga vaikai, lankantys ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas. Jie sudaro 83 proc. visų susirgusiųjų. Pasitaiko šios ligos nedidelių protrūkių. Susirgus darželyje bent vienam vaikui skarlatina, turėtų būti skelbiamas karantinas toje grupėje kurioje lankėsi ligonis. Kadangi inkubacinis periodas trunka nuo keletos valandų iki 12 dienų, karantino trukmė turi siekti mažiausiai 10 dienų.

Žmonės, kuriems buvo diagnozuota skarlatina turi likti namuose, kadangi skarlatina labai lengvai plintanti liga reikia kuo skubiau izoliuoti ligonį ir pradėti gydyti jį antibiotikais. Reikėtų stebėti žmones, kurie turėjo kontaktą su ligoniu per 24 val..

Būkite budrūs ir jei vaikas ima skųstis, kad skauda gerklę ar pastebite bėrimą, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Jei gydytojas paskirs antibiotikų, prižiūrėkite, kad vaikas vaistus gertų tiksliai, kaip paskyrė gydytojas. Tai padės išvengti sveikatai pavojingos skarlatinos komplikacijų ir apsaugoti kitus vaikus.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!