Spuogai

Spuogai (arba kitaip – aknė) –  tai ilgalaikė odos liga, pasireiškianti tada, kai negyvos odos ląstelės ir riebalų liaukos sekrecijos užkemša plaukų folikulų angas (vadinamąsias poras). Spuogų atsiradimą gali paskatinti ir riebalų liaukų sekrecijos padidėjimas, jų latakėlių ragėjimo sutrikimas, padažnėjęs mikrobų dauginimasis, odos uždegiminiai procesai. Dažnai spuogai įvardijami kaip lytinio brendimo liga.

Spuogai labiausiai veikia tas kūno sritis, kuriose yra daug riebalinių liaukų, t. y. veidas (ypač T zona – kakta, nosis ir smakras), viršutinė krūtinės dalis ir nugara. Bet kurioje kūno vietoje – ant kaklo, ant smakro, ant kaktos, ant nugaros, ant veido, ant krūtinės, ant sėdmenų ir pan. – atsiradę spuogai ne tik kelia fizinį diskomfortą, bet ir gadina estetinę išvaizdą, paskatindami ir kitas neigiamas pasekmes sergančiajam – nerimą, sumažėjusią savivertę, o kraštutiniais atvejais netgi ir depresiją ar kitas rimtas psichologines ligas.

Pasakytina, kad 80 proc. atvejų genetika yra pagrindinė spuogų atsiradimo priežastis. Mitybos ir žalingų įpročių įtaka spuogų atsiradimui iki šiol nėra iki galo ištirta. Taip pat nėra aišku, ar švara bei saulės spinduliai gali veiksmingai slopinti spuogų atsiradimą, ar tai tėra plačiai paplitęs mitas.

Įdomu paminėti, jog 2015 m. spuogai kamavo maždaug 633 milijonus žmonių visame pasaulyje, todėl tai yra aštuntoji dažniausia liga visame pasaulyje. Spuogai dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir nuo jų kenčia maždaug 80–90 proc. Vakarų pasaulio paauglių. Vaikai taip pat gali būti išberti spuogais – prieš brendimą ir po jo. Nors spuogai rečiau kamuoja suaugusiuosius, tačiau atsiradę paauglystėje jie gali išlikti iki žmogaus trisdešimtmečio, o kai kuriems – ir iki keturiasdešimtmečio.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kokie veiksniai didina bėrimą?

Spuogų atsiradimas dažniausiai priklauso nuo genetikos ir šio veiksnio pakeisti ar išvengti negalima. Taip pat spuogų atsiradimą gali paskatinti sutrikusi hormoninės sistemos veikla, patiriamas stresas, neigiamas aplinkos poveikis (pavyzdžiui, didelis oro užterštumas, radiacija ir pan.), kuris slopina imuninės veiklos darbą bei skatina odos riebalinių liaukų aktyvumą.

Kokie veiksniai mažina bėrimą?

Prislopinti spuogų atsiradimą galima vartojant mažiau pieno produktų, sveikai maitinantis, vengiant streso. Norint išvengti intensyvesnio bėrimo taip pat rekomenduojama naudoti dermatologines kosmetikos priemones, pritaikytas specialiai į aknę linkusiai odai. Šios priemonės turi komedonus ardančių medžiagų ir mažina odos riebaluotumą. Rekomenduojama vengti įvairių riebių kremų, kurių sudėtyje yra kokoso ar sviestmedžio aliejaus. Šios medžiagos užkemša plaukų folikulų angas (poras) ir paskatina spuogų formavimąsi.

Kokių spuogų (rūšių) būna?

Žmogui gali pasireikšti jaunatviniai spuogai (įprasti spuogai, kuriuos medikai įvardija kaip riebalų liaukų ir plauko maišelio lėtinį uždegimą), giluminiai spuogai (giliai po oda), poodiniai spuogai, pūlingi spuogai.

Kokiam amžiaus tarpsniui būdingi spuogai?

Spuogai (arba kitaip – aknė) dažniausiai pasireiškia paauglystėje, kai kinta hormoninė sistema. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių spuogų atsiradimą.

Ar tai, jog atsirado inkštirų, reiškia, jog greitai atsiras spuogų?

Inkštirai (vadinamieji komedonai) – viena iš dažniausių aknės formų. Aknė gali pasireikšti ir vien tik inkštirais, ir kitomis bėrimo formomis, pavyzdžiui, pūlinukais, mazgeliais. Specialistai rekomenduoja jau pastebėjus odoje inkštirus pradėti naudoti specialias dermatologinės kosmetikos priemones, kurios efektyviai mažina inkštirų kiekį ir saugo nuo sunkesnių odos bėrimų atsiradimo.

Kokie būna pirmieji požymiai, signalizuojantys, kad gresia intensyvesnis bėrimas?

Aknė (paprastieji spuogai) dažniausiai iš pradžių pasireiškia švelnia, neuždegimine forma, t. y. odoje pastebimi tik nedideli rausvi ar juodi iškilimai – inkštirai. Tačiau odoje gali atsirasti ir uždegiminių bėrimų, tokių kaip pūlinukai ir mazgeliai. Pirmuoju atveju pakanka savarankiškai pasitelkti dermatologines kosmetikos priemones – specialius į aknę linkusiai odai skirtus prausiklius ir kremus. O antruoju atveju reikėtų kreiptis į specialistą, kuris paskiria reikalingą gydymo būdą.

Kaip gydomi spuogai?

Pirmiausia, turėtų būti kreipiamasi į specialistą (gydytoją dermatologą). Šis, įvertinęs odos būklę, patars kaip prižiūrėti aknės pažeistą odą, esant reikalui, rekomenduos tam tikras procedūras, terapijas ar paskirs reikalingų vaistinių preparatų. Esant nežymiems bėrimams gali padėti konkrečiam odos tipui tinkantys prausikliai ir kremai, kurių nesunku įsygti vaistinėje ar kosmetikos parduotuvėje. Vis dėlto, jei uždegiminių bėrimų nėra, o inkštirų savarankiškai pašalinti nepavyksta, derėtų kreiptis į specialistą.

Per kiek laiko, pradėjus gydyti odą, spuogai išnyksta?

Spuogų gydymas yra gana ilgas procesas, nes aknė – lėtinė liga, kurią gali sukelti daugybė priežasčių. Pirmieji spuogų gydymo rezultatai pasirodo maždaug po dviejų savaičių, o gydymo efektyvumas vertinamas gali būti ir po trijų mėnesių. Priklausomai nuo aknės formos (bėrimo intensyvumo) ir paskirto gydymo metodo, jis gali būti tęsiamas iki metų. Kartais spuogai gali pasikartoti, ypač jei gydymas nutraukiamas per anksti arba jei yra pripažintas genetinis polinkis sirgti šia liga.

Ar galima išnaikinti spuogų paliktus randelius?

Aknės sukeltų randų gydymas – sudėtingas procesas. Pritaikant efektyvų gydymą, paviršiniai randai ilgainiui išnyksta, o gilesni tampa mažiau pastebimi. Aknės sukelti randai gydomi tik praėjus aktyviajam ligos periodui. Gali būti taikomas randų gydymas nusluoksniuojant odą lazeriu ar rūgštimis. Dažnai reikalingos kelios procedūros, todėl randų gydymas gali užtrukti metus arba dar ilgiau.

Kokiose kūno vietose gali atsirasti spuogų?

Bėrimų gali atsirasti įvairiose kūno vietose – ant veido, ant kaktos, ant smakro, ant kaklo, ant nugaros arba ant krūtinės. Gali būti ir tokių atvejų, kai spuogai pasireiškia galvoje, atsiranda ant smilkinių, matomi spuogai ant varpos ar lytinių lūpų, ant sėdmėnų. Spuogų pavidalas taip pat gali būti įvairus – giluminiai spuogai, jaunatviniai spuogai, pūlingi spuogai, rožiniai spuogai.

Požymiai ir savybės

Požymiai ir savybės

Pagrindinės spuogų savybės: odos sukietėjimai, odos cistos, odos mazgeliai, odos pūliavimas, riebi veido oda ir plaukai, randai, komedonai (juodi ir balti inkštirai), papulės (standus žirnio dydžio iškilimas odoje).

Spuogų išvaizda gali skirtis priklausomai nuo odos spalvos.

Išsivystęs odos uždegimas ir netinkamas gydymas gali palikti randus. Randai nuo spuogų atsiranda dėl uždegimo dermoje (odos dalyje, esančioje po epidermiu). Žinotina, kad randai gali būti atrofiniai (įdubę, dažniausiai atsirandantys po aknės bėrimų), hipertrofiniai (ryškiai raudonos spalvos, kieti ir iškilę, susidarantys po terminio ar cheminio nudeginimo), keloidiniai (formuojasi dėl individualaus patologinio randėjimo, paprastai būna pakilę, melsvos ar rausvos spalvos, dažnai sukelia tempimo, niežėjimo jausmus).

Priežastys

Priežastys

Spuogai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, tačiau visi galimi spuogų išsivystymo rizikos veiksniai, išskyrus genetiką, nėra galutinai nustatyti. Teigiama, kad nesiimant jokių priemonių spuogams pašalinti, gali išsivystyti aknė – odos liga, kuri gali trukti daugybę metų. Aknė paprastai išsivysto prasidėjus uždegimui, kuomet užsikemša odoje esančios riebalinės liaukos. Tam įtakos gali turėti sutrikusi hormoninės sistemos veikla, patiriamas stresas, neigiamas aplinkos poveikis (pavyzdžiui, didelis oro užterštumas, radiacija ir pan.), kuris slopina imuninės veiklos darbą bei skatina odos riebalinių liaukų aktyvumą. Visi šie veiksniai provokuoja didesnį sebumo išsiskyrimą, sutrinka ir jo kokybinė sudėtis, t. y. jis tampa klampesnis, tirštesnis ir užkemša plaukų folikulų angas (vadinamąsias poras). Sutrikus apykaitiniams procesams, susikaupia negyvų ląstelių sluoksnis, kuris kartu su padidėjusiu sebumo išsiskyrimu tampa puikia terpe patogeniniams mikroorganizmams vystytis. Prasideda uždegimas, pasireiškiantis spuogais.

Taip pat dažnomis spuogų atsiradimo priežastimis laikoma:

  1. Tyrimai, atlikti su dvyniais ir artimais (pirmosios eilės) giminaičiais, įrodė, kad spuogai yra stipriai paveldimi. Būtent genetika nulemia apie 80 proc. spuogų atsiradimo atvejų. Taip pat spuogai gali būti retų genetinių sutrikimų / susirgimų, tokių kaip Aperto sindromas (kuomet sutrinka vaiko kaukolės ir galūnių kaulų vystymąsis) ar XYY sindromas (susijęs su chromosomomis), požymis.
  2. Hormoninis aktyvumas, pasikeičiantis menstruacijų ciklo ar brendimo metu, gali prisidėti prie spuogų atsiradimo. Lytinio brendimo metu organizme padaugėja lytinių hormonų (androgenų), užsikemša riebalų liaukos sekrecijos. Moksliniai šaltiniai teigia, kad būtent androgenai (testosteronas, dihidrotestosteronas ir dehidroepiandrosteronas) yra susiję su spuogų atsiradimu. Spuogai nekamuoja asmenų, sergančių nejautrumo androgenams sindromu ar Larono sindromu (patologinė būklė, kai organizmas negali suvokti ir vartoti augimo hormono).
  3. Sveikatos sutrikimai ar ligos, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas ar įgimta antinksčių hiperplazija (būklė, kuomet sutrinka kortikosteroidų gamyba antinksčiuose) gali paskatinti spuogų atsiradimą. Asmenis, kuriems trūksta androgenų arba kurie yra nejautrūs androgenų poveikiui, retai kamuoja spuogai. Spuogai gali būti šalutinis pakaitinės testosterono terapijos ar anabolinių steroidų vartojimo rezultatas. Pavyzdžiui, maisto papildų sudėtyje dažnai yra pridėta per daug (neleistinų) anabolinių steroidų, todėl juos rekomenduojama vartoti ne visiems asmenims.
  4. Manoma, kad anaerobinės (nereikalaujančios deguonies) bakterijų rūšys taip pat paskatina spuogų atsiradimą, tačiau tikslus jų vaidmuo nėra iki galo išaiškintas. Šios rūšys gali keistis ir prisitaikyti prie odos uždegimo formos bei riebalų liaukos sekrecijos gamybos intensyvumo.
  5. Netinkama mityba (dieta). Kol kas mitybos apribojimų (dietos) ir spuogų atsiradimo santykis neaiškus, nes nėra patikimų įrodymų, galinčių tai patvirtinti ar paneigti. Yra pastebėta, kad pieno suvartojimas yra susijęs su dažnesniu spuogų atsiradimu. Veikiausiai taip yra dėl to, kad pieno sudėtyje yra išrūgų baltymų ir tam tikrų hormonų komponentų (pavyzdžiui, IGF-1, dihidrotestosteronas), kurie skatina insulino gamybą ir didina androgenų kiekį, skatina riebalų gamybą ir komedonų (juodų ir baltų inkštirų) susidarymą. Taip pat spuogų atsiradimą gali paskatinti perteklinis vitamino B12 vartojimas. Įdomu tai, jog riebus maistas nedaro įtakos spuogams, t. y. neskatina jų plėstis, intensyvėti.
  6. Yra atlikta mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog stresas skatina spuogų atsiradimą. Nepaisant prieštaringų nuomonių, kai kurie tyrimai rodo, kad padidėjęs spuogų kiekis yra susijęs su stipriu streso lygiu, sukeliančiu hormoninius pokyčius.
Spuogų lokacijos vietos

Spuogų lokacijos vietos

Kreiptis pagalbos ir imtis reikalingų higienos ar odos priežiūros priemonių reikia tuomet, kai kamuoja įvairiose kūno vietose – ant veido,  ant liežuvio prie gerklės,  ant kaktos,  ant smakro,  ant kaklo,  ant nugaros, ant krūtinės,  galvoje, galvos odoje ar ant smilkinių,  ant varpos ar lytinių lūpų, ant sėdmenų ir kt. – atsirandantys spuogai.

Spuogų pavidalas taip pat gali būti įvairus – giluminiai spuogai, jaunatviški spuogai, pūlingi spuogai, rožiniai spuogai. Skiriasi ir tokių spuogų atsiradimo priežastys, todėl kiekvienu atveju gydytojas parenka veiksmingiausią gydymo būdą.

Eiga

Eiga

Pirminės spuogų atsiradimo stadijos metu ant odos atsiranda komedonai (juodi ir balti inkštirai). Tačiau gali būti ir tokių atvejų, kuomet ant odos iškart matyti atsiradę pūlinukai, cistos, gilių spuogų vietose gali susiformuoti randeliai. Vėliau, nesiimant jokių prevencijos priemonių, spuogai gali plėstis ir pažeisti tam tikrų kūno dalių – veido, kaklo, krūtinės, nugaros – odą.

Ligos eiga vertinama pagal tam tikras spuogų atsiradimo formas – paviršinę ir giliąją. Giluminiai spuogai – tai sunkesnė aknės forma, kurios negydant lieka randai. Tose vietose, kur raginės epidermio ląstelės sukimba su riebalais ir užkemša plaukų folikulų angas (vadinamąsias poras) formuojasi komedonai. Aplinkui gali susiformuoti mazgelių, ilgainiui galinčių supūliuoti.

Ligos eiga neretai siejama ir su lytimi. Moterims kartu su spuogais kartais išryškėja ir padidėjęs plaukuotumas bei menstruacijų sutrikimas. Taip pat ligos eiga susijusi su amžiumi – spuogai dažniausiai atsiranda vėlyvoje paauglystėje (17-19 metais), tačiau gali atsirasti ir dar vėliau, ypač moterims. Spuogai gali kamuoti labai ilgai (mėnesius ar metus) su nuolatiniais paūmėjimais ir pagerėjimais.

Gydymas

Gydymas

Dažniausiai spuogai gydomi medicininiais preparatais –  antibakteriniu bei komedolitiniu poveikiu pasižyminčiais vaistais, spiritiniais tirpalais, losjonais, geliais ar kremais. Toks gydymas gali trukti nuo keturių iki aštuonių savaičių, tačiau jei rezultato nebūna, gydymo metodas turėtų būti keičiamas.

Gydant spuogus gali būti pasitelkiamas benzoilperoksidas, eritromicinas, klindamicinas, tetraciklinas, tretinoinas bei azelaino rūgštis. Gerų rezultatų galima pasiekti vartojant klindamicino spiritinį tirpalą ar losjoną. Pastarasis dažniausiai paskiriamas jauniems žmonėms, kurių odos tipas – riebus. O asmenims, kurių oda mišri ar linkusi į sausumą, dažniausiai paskiriamas klindamicino losjonas.

Kai spuogų nepavyksta išgydyti minėtais vaistais ar jei odos būklė pradeda blogėti, progresuoti, tikslinga taikyti sisteminį gydymą antibiotikais. Gali būti taikomi trumpalaikiai antibiotikų kursai, trunkantys nuo dviejų iki trijų savaičių, arba ilgalaikiai kursai, trunkantys iki trijų mėnesių.

Tais atvejais, kai taikomas sisteminis gydymas, vartojami tetraciklino grupės preparatai (doksaciklinas, minociklinas), nes jie pasižymi antibakteriniu poveikiu ir slopina uždegimą.

Komplikacijos

Komplikacijos

Dažniausia spuogų komplikacija – prasidėjusi antrinė infekcija ir pūlinukų formavimasis (tai pradeda vystytis tuomet, kai dažnai spaudomi inkštirai). Be to, negydomi spuogai gali suintensyvėti, gali išsivystyti sunkesnės formos aknė, kuri sergančiajam neretai sukelia psichologinių ir socialinių problemų, diskomfortą.

Prevencija

Prevencija

Nors įrodyta, kad netinkama mityba nėra laikytina spuogų atsiradimo priežastimi, tačiau netinkamai maitinantis spuogų gali padaugėti. Ypač odos būklę gali bloginti gausiai vartojami angliavandeniai, riebi mėsa, rūkyti gaminiai, bulvės, balta duona, šokoladas, kava, alkoholis.

Atsiradus spuogams, rekomenduojama pasinaudoti keliais patarimais:

  1. Subalansuoti savo mitybą, dažniau į mitybos racioną įtraukti liesą mėsą, vaisius, daržoves, gerti žolelių arbatą.
  2. Atlikti švelnų raminamąjį masažą (tinka tais atvejais, kai atsiranda nedaug spuogelių). Po dviejų ar trijų masažo procedūrų odos būklė pagerėja, kraujo ir limfos apytaka tarp ląstelių pagreitėja, iš organizmo pasišalina šlakai.
  3. Rankomis nuolat neliesti, nespausti atsiradusių spuogų ar inkštirų (tokiais atvejais didinama veido odos infekcijos rizika).
  4. Laikytis tinkamos higienos ir rūpestingai prižiūrėti odą – veidą prausti šaltu virintu vandeniu ir gydomuoju nešarminiu muilu, kurio sudėtyje yra sieros, cinko oksido, mentolio, pieno rūgščių. Prireikus naudoti dezinfekuojamąjį pienelį, losjoną ar želę, specialias priemones spuoguotai odai valyti. Patartina vengti prausiklių (valiklių), kurių sudėtyje yra didelė spirito koncentracija – tai gali stipriai sudirginti odoje esančias riebalų liaukas. Geresniam estetiniam vaizdui sukurti galima pasitepti gydomuoju antibakteriniu toniniu kremu, kuris puikiai paslepia spuogelius.
  5. Reguliariai (kartą per mėnesį) lankytis kosmetikos kabinete.

Tik laikantis higienos ir tinkamai prižiūrint veido odą,  naudojant tinkamas kosmetikos priemones galima išvengti odos bėrimo. Tinkamai prižiūrima oda išskiria mažiau riebalų, neužsikemša riebalų liaukos.


Pasidalink su draugais!