Stomatitas – burnos gleivinės uždegimas. Stomatitas gali rastis skruostų gleivinėje, dantenose, lūpų gleivinėje, burnoje ir liežuvyje. Susirgus šia liga gali būti sunku valgyti, kalbėti, skausmas gali sutrikdyti miegą. Ši liga gali atsirasti kaip kitos ligos komplikacija, alerginė reakcija, ją gali sukelti virusai, bakterijos, grybeliai, mechaniniai, terminiai ar cheminiai pažeidimai. Kartais stomatitas gali kartotis, tokia forma vadinama – pasikartojančiu aftiniu stomatitu (RAS). Svarbu įtarus stomatitą kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis nustatytų stomatito tipą.
Kas yra stomatitas?
Stomatitas – burnos gleivinės uždegimas. Stomatitas gali rastis skruostų gleivinėje, dantenose, lūpų gleivinėje, burnoje ir liežuvyje.
Kas serga stomatitu?
Stomatitu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai, tačiau yra atvejų kai serga ir suaugusieji.
Dažniausios stomatito atsiradimo priežastys?
Stomatitą gali sukelti alerginė reakcija, liga gali atsirasti kaip kitos ligos komplikacija, ją gali sukelti virusai, bakterijos, grybeliai, mechaniniai, terminiai ar cheminiai pažeidimai. Tai pat dažna stomatito priežastis gali būti mityba.
Kaip jaučiasi žmogus susirgęs stomatitu?
Susirgus šia liga gali būti sunku valgyti, kalbėti, skausmas gali sutrikdyti miegą.
Kitaip dar vadinamas – herpiniu stomatitu. Šiuo stomatito tipu dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėn. iki 5 metų amžiaus. Retai, bet būna atveju jog užsikrečia ir suaugusieji. Sukėlėjas – Herpes Simplex 1 virusas. Persirgus, ligos sukėlėjas pasilieka organizme ir gali iššaukti pakartotinį susirgimą. Jei bent kartą susirgote šiuo stomatito tipu, reiškia jis išlieka jūsų organizme ir gali pasikartoti susilpnėjus imunitetui. Net 90 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai. Šios ligos atsiradimą paskatina tiesioginiai saulės spinduliai, susilpnėjęs imunitetas ar didelis stresas bei nerimas. Liga plinta ir tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi.
Dar vadinamas opiniu stomatitas. Šiam stomatito tipui būdinga viena opa ar opelių grupės, lūpų vidinėje pusėje, skruostų arba ant liežuvio. Šios opelės gali atsirasti nuo netinkamos mitybos, persirgus virusinėmis arba bakterinės infekcijos sukeltomis ligomis ar tiesioginių burnos gleivinės pažeidimų, alergijos. Tai viena dažniausių stomatito formų, dažniausiai ji pasireiškia vaikams arba paaugliams. Ši forma nėra užkrečiama, paprastai ši liga praeina net ir negydoma. Ligos trukmė 1 – 2 savaitės. Šis stomatitas pasižymi ne tik skausmingomis opelėmis, bet ir skaudančia galva, bendru silpnumu, karščiavimu, gali pradėti kraujuoti dantenos.
Skaudančios opos
Skaudančios opos, taip pat žinomos kaip aphthous opa arba opinis stomatitas. Šio stomatito opos atskiros blyškios arba geltonos opos su raudonu išoriniu žiedu, arba tokių opų klasteris burnoje, dažniausiai ant skruostų, liežuvio ar lūpų viduje.
Šaltos opos
Taip pat vadinamos karščiavimo pūslelėmis, šaltos opos yra skysčio užpildytos opos, atsirandančios ant lūpų arba aplink jas. Jos retai formuojasi ant dantenų ar burnos viršuje. Šaltos opos vėliau pasidengia šašais, ir dažniausiai yra susijusios su dilgčiojimu, minkštumu ar deginimu, kol atsiranda tikroji opa.
Grybelinis stomatitas
Kitaip dar vadinamas kandidoziniu stomatitu. Dažniausiai šio stomatito tipu serga vaikai. Šią ligą sukelia mielagrybių genties grybeliai (balkšvagrybiai). Dažniausiai vaikai užsikrečia įkvėpę šių grybelių kartu su dulkėmis, arba nesilaikant higienos. Naujagimiai paprastai užsikrečia gimdymo metu. Šie grybeliai, nusilpus imuninei sistemai, ima sparčiai daugintis ir tampa nuodingi. Šio tipo stomatito atsiradimui didelę reikšmę turi endokrininės sistemos sutrikimai, ilgas antibiotikų vartojimas, medžiagų apykaitos, virškinimo trakto sutrikimai, vitaminų trūkumas ir folinės rūgšties stygius.
Šis stomatito tipas gali būti lengvos, vidutinės ir sunkios formos.
Bakterinis stomatitas
Tai rečiausiai pasitaikanti stomatito forma. Liga susiformuoja dėl medikamentų sukeltų pažeidimų, infekcijų ar virusų. Užsikrėtus šio tipo stomatitu, gali atsirasti pūlingos, skaudžios žaizdelės, pakyla kūno temperatūra iki 38 – 39 °C, padidėja regioniniai limfmazgiai ir jie tampa skausmingi. Labai svarbu kuo greičiau pradėti tikslingą gydymą, nes negydant šio tipo stomatito, gali išsivystyti pūlinys.
Dirginimą gali sukelti:
Stomatitu serga tiek maži vaikai, nuo 6mėn iki 3metų, tiek paaugliai. Dažniau stomatitas pasireiškia kūdikiams dantukų dygimo metu. Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia ūmiai. 80 proc. vaikų šia liga suserga dėl herpes viruso (herpinis stomatitas). Ši uždegimo forma gali pasireikšti kaip komplikacija tokių ligų kaip: plaučių uždegimo, gripo ar kitų infekcinių ligų. Dažais atvejais virusai į vaiko gleivinę gali patekti per nešvarias vaiko rankas, ar nešvarius daiktus kuriuos vaikas deda į burną.
Teigti jog stomatitu serga tik vaikai yra klaidinga. Suaugusiųjų stomatitas yra šiek tiek kitoks, todėl jo negalima gydyti tais pačiais metodais kaip ir vaiko. Paprastai suaugusiųjų ir vaikų ligos priežastys sutampa, tačiau skiriasi stomatito tipas ir simptomai. Dažniausiai sergant suaugusiems stomatitu jaučiamas smarkus skausmas jau ligos pradžioje, o vaikai skausmą padeda jausti ligai pažengus. Temperatūra suaugusiems gali sukilti net iki 40 °C. Limfmazgių patinimas dažniau būna būdingas suaugusiems. Skirtingai nei vaikams, suaugusiems stomatitas gali atsirasti dėl virškinimo ir endokrininės sistemos sutrikimų. Suaugusiųjų stomatito simptomai būna sunkesni ir liga tęsiasi ilgiau nei vaikams.
Ligos atsiradimo priežastys tokios pat kaip ir vaikams, tik prie to dar prisideda:
Niekas nežino, kas tiksliai sukelia skaudančias opas, tačiau daugelis dalykų gali prisidėti prie jų vystymosi, pvz., tam tikri vaistai, burnos traumos, prasta mityba, stresas, bakterijos ar virusai, miego trūkumas, staigus svorio sumažėjimas ir tam tikri maisto produktai, tokie kaip bulvės, citrusiniai vaisiai, kava, šokoladas, sūris ir riešutai.
Skaudančios opos gali būti siejamos su laikinai susilpnėjusia imunine sistema dėl peršalimo ar gripo, hormonų pokyčių ar mažų vitamino B12 ar folatų kiekių. Net įkandimas skruosto viduje, arba aštraus maisto gabalo kramtymas gali sukelti skaudančias opas.
Skaudančios opos gali atsirasti kaip genetinio polinkio rezultatas, ir yra laikomos autoimunine liga; jos nėra užkrečiamos.
Maždaug 20 proc. JAV gyventojų tam tikru metu per savo gyvenimo laikotarpį patirs skaudančias opas – moterys dažniau negu vyrai.
Šaltos opos yra sukeliamos viruso, vadinamo 1 tipo herpes simplex virusu. Skirtingai nuo skaudančių opų, šaltos opos yra užkrečiamos nuo pūslelių įtrūkimo iki to laiko, kai jos yra visiškai išgydytos. Pradinė infekcija dažnai pasireiškia prieš pilnametystę ir gali būti painiojama su peršalimu ar gripu. Kada žmogus yra užsikrėtęs virusu, jis lieka organizme, atsiranda ramybės būsenoje, ir vėl suaktyvėja tokiomis sąlygomis kaip stresas, karščiavimas, trauma, hormoniniai pokyčiai (pvz., menstruacijos), bei saulės spindulių poveikis.
Kada opos atsiranda pakartotinai, jos linkusios formuotis toje pačioje vietoje. Virusas gali plisti ne tik kitiems žmonėms, bet ir į kitą paveikto asmens kūno dalį, pvz., akis ar genitalijas.
Pastebėjus pirmuosius stomatito simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis nustatytų kokio tipo stomatitas jums pasireiškė ir pritaikytų tikslingą gydymą.
Jei pastebėjote, kad vaikas tapo irzlus, atsisako valgyti ar žįsti, pastebėjote burnos gleivinėje žaizdelių ar pūslelių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis diagnozuotų stomatito tipą jūsų vaikui.
Pūslelinio stomatito diagnozavimui paprastai užtenka apžiūrėti ligonio burnos ertmę, laboratoriniai tyrimai retai kada reikalingi šiai ligai nustatyti. Papildomai gali būti atliktas kraujo tyrimas, šio tyrimo dėka yra matoma leukopenija, neryški leukocitozė, plazmocitozė. Diagnozuojant ligą gali būti atliekamas imunologinis testas, testas parodo ar organizme yra antigeno.
Liga gali užsitęsti ilgiau jei yra gydoma netinkamai arba burnoje yra daugiau infekcijos židinių, tokių kaip karioziniai ar suirę dantys.
Ši liga turi inkubacinį periodą: 1 – 12 dienų.
Visavertė mityba labai svarbi sergant stomatitu, reikėtų vengti nesveiko, kieto ar aštraus maisto. Maistas turėtų būti pripildytas baltymais ir vitaminų mikroelementais. Sergant būtina skalauti burnos gleivinę dezinfekuojančiais, priešuždegiminiai veikiančiais skalavimo tirpalais.
Dažniausiai stomatito gydymas priklauso nuo priežasties. Jei stomatitą sukelia alerginė reakcija, gydytojas bandys nustatyti, kam yra alergija. Infekcijos sukelta liga gali pareikalauti specialaus gydymo ir vaistų, priklausomai nuo infekcijos tipo. Jei tam tikra liga sukelia stomatitą, gydytojas sieks nustatyti ligą ir būtent nustatytą ligą gydyti.
Dažna stomatito priežastis gali būti mityba, tad gydytojas nustatys tikslingą mitybą norint pasveikti ar sumažinti ligos tikimybę.
Herpinis stomatitas gydomas antivirusiniais vaistais siekiant sutrumpinti infekcijos trukmę.
Retais atvejais HSV-1 infekcija negydoma gali komplikuoti į akių infekcija, tuomet kyla grėsmė regėjimui. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją jei sergant stomatitu jaučiate akių skausmą, suprastėjusį regėjimą ar akių išsiliejimą.
Paprastai sergant aftiniu stomatitu burnos opos nesitęsia ilgiau negu dvi savaites, net ir be gydymo. Jei ligos priežasties neįmanoma nustatyti, gydymo dėmesys skiriamas simptomų palengvinimui.
Toliau pateiktos strategijos gali padėti sušvelninti skausmą ir burnos opų uždegimą:
Dėl skaudančių opų, gydymo tikslas yra palengvinti diskomfortą ir apsaugoti nuo infekcijos. Išbandykite tai:
Sunkesnių opų atveju, gydymui gali būti taikoma:
Jeigu pasirodo, kad jums dažnai atsiranda skaudančios opos, pas jus gali būti folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumas. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip ištirti šiuos trūkumus.
Priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip kortikosteroidai (įskaitant prednizoloną), yra efektyviausias gydymas nuo skaudančių opų, nes jie sumažina patinimą ir skausmą. Jie taip pat yra veiksmingi šaltoms opoms po to, kai opos būna tris ar keturias dienas, nes tuo metu virusas išnyksta ir lieka tik uždegimas.
Ne visi žmonės gali vartoti tam tikrų rūšių priešuždegiminius vaistus. Pavyzdžiui, jeigu prednizolonas paskiriamas žmonėms, sergantiems diabetu, jų cukraus kiekis kraujyje padidės. Pasitarkite su savo gydytoju, apie bet kokias jūsų turimas sveikatos būkles, prieš pradėdami vartoti vaistus.
Nėra konkretaus šaltų opų gydymo. Į gydymą įeina:
Gali padėti L–lizino tablečių vartojimas, o taip pat gali būti antivirusiniai vaistai, kuriuos paskiria gydytojas. Kai kurie ekspertai mano, kad šie vaistai sutrumpina pūslelių buvimo laiką.
Ne visos opos yra nekenksmingos. Suplanuokite vizitą pas savo gydytoją, jeigu jūsų burnos opos nėra išgydytos per dvi savaites.
Yra keletas pagrindinių atsargumo priemonių norint išvengti stomatito:
Šių rekomendacijų turėtų laikytis tiek vaikai tiek suaugusieji. Jei vaikas dar mažas ir negeba pats valytis dantukų, labai svarbu, kad tinkamą burnos higieną palaikytų mama, valytų dantukus du kartus per dieną specialiu, kūdikiams skirtu, dantų šepetėliu, arba vandeniu suvilgyta marle.
Yra keletas būdų kuriuos galite panaudoti gydydamiesi stomatitą namuose, bet visuomet geriausias pasirinkimas įtarus šią ligą kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Patarimai gydantis namuose:
Pasidalink su draugais!
