Stomatitas

Simptomai

Skaudančios opos:

• skausmingos opos
• tęsiasi 5 – 10 dienų
• linkusios pasikartoti
• paprastai šio tipo stomatito nelydi karščiavimas

Bendri stomatito simptomai:

• pakilusi kūno temperatūra
• padidėjęs seilėtekis
• blogas kvapas iš burnos
• padidėję regioniniai limfmazgiai
• kraujuojančios dantenos
• burnos ertmėje atsiranda pavienės pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio
• atsiranda burnos ertmėje skausmingų pūslelių grupės
• skausmingos žaizdelės burnos ertmėje
• apsinuodijimo požymiai
• baltos į varškę panašios apnašos burnos gleivinėje
• galvos skausmas
• kūno skausmas
• sloga
• jaučiamas dantenų niežėjimas, skausmas, deginimas
• burnos džiūvimas
• lūpų kampų sudirgimas
• burnos gleivinė tamsiai raudonos spalvos
• skausmas kramtant ir ryjant

Tipai

Stomatito tipai:

• virusinis stomatitas
• aftinis stomatitas
• grybelinis stomatitas
• bakterinis stomatitas

Virusinis stomatitas:

Kitaip dar vadinamas – herpiniu stomatitu. Šiuo stomatito tipu dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėn. iki 5 metų amžiaus. Retai, bet būna atveju jog užsikrečia ir suaugusieji. Sukėlėjas – Herpes Simplex 1 virusas. Persirgus, ligos sukėlėjas pasilieka organizme ir gali iššaukti pakartotinį susirgimą. Jei bent kartą susirgote šiuo stomatito tipu, reiškia jis išlieka jūsų organizme ir gali pasikartoti susilpnėjus imunitetui. Net 90 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai. Šios ligos atsiradimą paskatina tiesioginiai saulės spinduliai, susilpnėjęs imunitetas ar didelis stresas bei nerimas. Liga plinta ir tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi.

Aftinis stomatitas:

Dar vadinamas opiniu stomatitas. Šiam stomatito tipui būdinga viena opa ar opelių grupės, lūpų vidinėje pusėje, skruostų arba ant liežuvio. Šios opelės gali atsirasti nuo netinkamos mitybos, persirgus virusinėmis arba bakterinės infekcijos sukeltomis ligomis ar tiesioginių burnos gleivinės pažeidimų, alergijos. Tai viena dažniausių stomatito formų, dažniausiai ji pasireiškia vaikams arba paaugliams. Ši forma nėra užkrečiama, paprastai ši liga praeina net ir negydoma. Ligos trukmė 1 – 2 savaitės. Šis stomatitas pasižymi ne tik skausmingomis opelėmis, bet ir skaudančia galva, bendru silpnumu, karščiavimu, gali pradėti kraujuoti dantenos.

Opų tipai

Skaudančios opos:

Skaudančios opos, taip pat žinomos kaip aphthous opa arba opinis stomatitas. Šio stomatito opos atskiros blyškios arba geltonos opos su raudonu išoriniu žiedu, arba tokių opų klasteris burnoje, dažniausiai ant skruostų, liežuvio ar lūpų viduje.

Šaltos opos:

Taip pat vadinamos karščiavimo pūslelėmis, šaltos opos yra skysčio užpildytos opos, atsirandančios ant lūpų arba aplink jas. Jos retai formuojasi ant dantenų ar burnos viršuje. Šaltos opos vėliau pasidengia šašais, ir dažniausiai yra susijusios su dilgčiojimu, minkštumu ar deginimu, kol atsiranda tikroji opa.

Grybelinis stomatitas:

Kitaip dar vadinamas kandidoziniu stomatitu. Dažniausiai šio stomatito tipu serga vaikai. Šią ligą sukelia mielagrybių genties grybeliai (balkšvagrybiai). Dažniausiai vaikai užsikrečia įkvėpę šių grybelių kartu su dulkėmis, arba nesilaikant higienos. Naujagimiai paprastai užsikrečia gimdymo metu. Šie grybeliai, nusilpus imuninei sistemai, ima sparčiai daugintis ir tampa nuodingi. Šio tipo stomatito atsiradimui didelę reikšmę turi endokrininės sistemos sutrikimai, ilgas antibiotikų vartojimas, medžiagų apykaitos, virškinimo trakto sutrikimai, vitaminų trūkumas ir folinės rūgšties stygius.

Šis stomatito tipas gali būti lengvos, vidutinės ir sunkios formos.

Bakterinis stomatitas:

Tai rečiausiai pasitaikanti stomatito forma. Liga susiformuoja dėl medikamentų sukeltų pažeidimų, infekcijų ar virusų. Užsikrėtus šio tipo stomatitu, gali atsirasti pūlingos, skaudžios žaizdelės, pakyla kūno temperatūra iki 38 – 39 °C, padidėja regioniniai limfmazgiai ir jie tampa skausmingi. Labai svarbu kuo greičiau pradėti tikslingą gydymą, nes negydant šio tipo stomatito, gali išsivystyti pūlinys.

Burnos dirginimas

Dirginimą gali sukelti:

• savo skruosto, liežuvio ar lūpų kramtymas
• dantų sąvaržų, ar kitokio tipo dantų technikos nešiojimas, ar turint aštrius, nulūžusius dantis
• kramtomasis tabakas
• burnos nudeginimas su karštu maistu ar gėrimais
• dantenų ligos (gingivitas), ar kitokio tipo burnos infekcijos turėjimas
• padidėjęs jautrumas tam tikriems dalykams, pvz., maisto produktams ar vaistams
• turėjimas tam tikrų autoimuninių ligų, turinčių įtakos burnos gleivinės pamušalui, pavyzdžiui, vilkligė, Krono liga ar Behceto liga
• tam tikrų vaistų, tokių kaip chemoterapija, antibiotikai vartojimas, taip pat dėl vaistų vartojimo, skirtų reumatoidiniam artritui arba epilepsijai gydyti
• radiacijos gavimas, dėl dalies gydymo nuo vėžio

Priežastys

Skaudančių opų priežastys

Niekas nežino, kas tiksliai sukelia skaudančias opas, tačiau daugelis dalykų gali prisidėti prie jų vystymosi, pvz., tam tikri vaistai, burnos traumos, prasta mityba, stresas, bakterijos ar virusai, miego trūkumas, staigus svorio sumažėjimas ir tam tikri maisto produktai, tokie kaip bulvės, citrusiniai vaisiai, kava, šokoladas, sūris ir riešutai.

Skaudančios opos gali būti siejamos su laikinai susilpnėjusia imunine sistema dėl peršalimo ar gripo, hormonų pokyčių ar mažų vitamino B12 ar folatų kiekių. Net įkandimas skruosto viduje, arba aštraus maisto gabalo kramtymas gali sukelti skaudančias opas.

Skaudančios opos gali atsirasti kaip genetinio polinkio rezultatas, ir yra laikomos autoimunine liga; jos nėra užkrečiamos.

Maždaug 20 proc. JAV gyventojų tam tikru metu per savo gyvenimo laikotarpį patirs skaudančias opas – moterys dažniau negu vyrai.

Šaltų opų priežastys

Šaltos opos yra sukeliamos viruso, vadinamo 1 tipo herpes simplex virusu. Skirtingai nuo skaudančių opų, šaltos opos yra užkrečiamos nuo pūslelių įtrūkimo iki to laiko, kai jos yra visiškai išgydytos. Pradinė infekcija dažnai pasireiškia prieš pilnametystę ir gali būti painiojama su peršalimu ar gripu. Kada žmogus yra užsikrėtęs virusu, jis lieka organizme, atsiranda ramybės būsenoje, ir vėl suaktyvėja tokiomis sąlygomis kaip stresas, karščiavimas, trauma, hormoniniai pokyčiai (pvz., menstruacijos), bei saulės spindulių poveikis.

Kada opos atsiranda pakartotinai, jos linkusios formuotis toje pačioje vietoje. Virusas gali plisti ne tik kitiems žmonėms, bet ir į kitą paveikto asmens kūno dalį, pvz., akis ar genitalijas.

Gydymas

Visavertė mityba labai svarbi sergant stomatitu, reikėtų vengti nesveiko, kieto ar aštraus maisto. Maistas turėtų būti pripildytas baltymais ir vitaminų mikroelementais. Sergant būtina skalauti burnos gleivinę dezinfekuojančiais, priešuždegiminiai veikiančiais skalavimo tirpalais.

Dažniausiai stomatito gydymas priklauso nuo priežasties. Jei stomatitą sukelia alerginė reakcija, gydytojas bandys nustatyti, kam yra alergija. Infekcijos sukelta liga gali pareikalauti specialaus gydymo ir vaistų, priklausomai nuo infekcijos tipo. Jei tam tikra liga sukelia stomatitą, gydytojas sieks nustatyti ligą ir būtent nustatytą ligą gydyti.

Dažna stomatito priežastis gali būti mityba, tad gydytojas nustatys tikslingą mitybą norint pasveikti ar sumažinti ligos tikimybę.

Herpinis stomatitas gydomas antivirusiniais vaistais siekiant sutrumpinti infekcijos trukmę.

Retais atvejais HSV-1 infekcija negydoma gali komplikuoti į akių infekcija, tuomet kyla grėsmė regėjimui. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją jei sergant stomatitu jaučiate akių skausmą, suprastėjusį regėjimą ar akių išsiliejimą.

Paprastai sergant aftiniu stomatitu burnos opos nesitęsia ilgiau negu dvi savaites, net ir be gydymo. Jei ligos priežasties neįmanoma nustatyti, gydymo dėmesys skiriamas simptomų palengvinimui.

Toliau pateiktos strategijos gali padėti sušvelninti skausmą ir burnos opų uždegimą:

• venkite karštų gėrimų ir maisto produktų, o taip pat sūrių, aštrų ir citrusinių patiekalų
• naudokite skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip Tylenol ar ibuprofenas
• jeigu jūs jaučiate burnos deginimą, skalaukite šaltu vandeniu arba čiulpkite ledus

Dėl skaudančių opų, gydymo tikslas yra palengvinti diskomfortą ir apsaugoti nuo infekcijos. Išbandykite tai:

• gerkite daugiau vandens
• skalaukite vandeniu su druska
• laikykitės tinkamos dantų priežiūros
• taikykite opai vietinį anestetiką, pvz., lidokainą arba ksilokainą (nerekomenduojama vaikams iki 6 metų amžiaus)
• naudokite vietinį kortikosteroidų preparatą, pvz., triamcinolono dantų pastą (Kenalog Orabase 0,1%), kuris apsaugo opą lūpų viduje ir ant dantenų
• Blistex ir Campho–Phenique gali suteikti šiokį tokį palengvėjimą dėl skaudančių opų ir šaltų opų, ypač jei jie vartojami, kada opos pasirodo pirmą kartą

Sunkesnių opų atveju, gydymui gali būti taikoma:

• Lidex gelis
• Aftazolas, priešuždegiminė pasta
• Peridex burnos skalavimo priemonė

Jeigu pasirodo, kad jums dažnai atsiranda skaudančios opos, pas jus gali būti folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumas. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip ištirti šiuos trūkumus.

Priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip kortikosteroidai (įskaitant prednizoloną), yra efektyviausias gydymas nuo skaudančių opų, nes jie sumažina patinimą ir skausmą. Jie taip pat yra veiksmingi šaltoms opoms po to, kai opos būna tris ar keturias dienas, nes tuo metu virusas išnyksta ir lieka tik uždegimas.

Ne visi žmonės gali vartoti tam tikrų rūšių priešuždegiminius vaistus. Pavyzdžiui, jeigu prednizolonas paskiriamas žmonėms, sergantiems diabetu, jų cukraus kiekis kraujyje padidės. Pasitarkite su savo gydytoju, apie bet kokias jūsų turimas sveikatos būkles, prieš pradėdami vartoti vaistus.

Nėra konkretaus šaltų opų gydymo. Į gydymą įeina:

• valacikloviro dozės (Valtrex) suvartojimas po pirmo pasireiškimo požymio
• pažeidimų dengimas apsauginiu tepalu, pvz., antivirusiniu preparatu (pavyzdžiui, 5 proc. acikloviro tepalas)
• ledo pridėjimas prie pažeidimo

Gali padėti L–lizino tablečių vartojimas, o taip pat gali būti antivirusiniai vaistai, kuriuos paskiria gydytojas. Kai kurie ekspertai mano, kad šie vaistai sutrumpina pūslelių buvimo laiką.

Ne visos opos yra nekenksmingos. Suplanuokite vizitą pas savo gydytoją, jeigu jūsų burnos opos nėra išgydytos per dvi savaites.

Diagnozė

Pastebėjus pirmuosius stomatito simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis nustatytų kokio tipo stomatitas jums pasireiškė ir pritaikytų tikslingą gydymą.

Jei pastebėjote, kad vaikas tapo irzlus, atsisako valgyti ar žįsti, pastebėjote burnos gleivinėje žaizdelių ar pūslelių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis diagnozuotų stomatito tipą jūsų vaikui.

Pūslelinio stomatito diagnozavimui paprastai užtenka apžiūrėti ligonio burnos ertmę, laboratoriniai tyrimai retai kada reikalingi šiai ligai nustatyti. Papildomai gali būti atliktas kraujo tyrimas, šio tyrimo dėka yra matoma leukopenija, neryški leukocitozė, plazmocitozė. Diagnozuojant ligą gali būti atliekamas imunologinis testas, testas parodo ar organizme yra antigeno.

Liga gali užsitęsti ilgiau jei yra gydoma netinkamai arba burnoje yra daugiau infekcijos židinių, tokių kaip kariozinai ar suirę dantys.

Ši liga turi inkubacinį periodą: 1 – 12 dienų.

Prevencija

Yra keletas pagrindinių atsargumo priemonių norint išvengti stomatito:

• palaikyti tinkamą burnos higieną
• dantų plovimui naudoti dantų šepetėlį turintį minkštus arba vidutinio minkštumo šerelius
• palaikyti tinkamą mitybą
• gerti daug skysčių
• skalauti burną po valgio
• gydyti sugedusius dantis
• stiprinti imuninę sistemą
• vartoti vitaminus kurių organizme trūksta ar yra labai mažai

Šių rekomendacijų turėtų laikytis tiek vaikai tiek suaugusieji. Jei vaikas dar mažas ir negeba pats valytis dantukų, labai svarbu, kad tinkamą burnos higieną palaikytų mama, valytų dantukus du kartus per dieną specialiu, kūdikiams skirtu, dantų šepetėliu, arba vandeniu suvilgyta merle.

Liaudiška medicina

Yra keletas būdų kuriuos galite panaudoti gydydamiesi stomatitą namuose, bet visuomet geriausias pasirinkimas įtarus šią ligą kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Patarimai gydantis namuose:

• Po valgio praėjus bent 20 min. merle, suvilgyta sodos tirpale, atsargiai patrinti burnoje esančias žaizdeles. Jei stomatitu serga vaikas, būtina kruopščiai nuvalyti žaisliukus, kramtukus, buteliukus ir čiulptukus.
• Gana efektyvi priemonė kovai su stomatitu yra – ramunėlės. Su ramunėlių nuoviru galima skalauti burną, šį tirpalą burnoje reikėtų laikyti nemažiau kaip 30 sekundžių. Svarbu, kad skalavimo skystis nebūtų per karštas ir nenuplikytų burnos gleivinės. Rekomenduojama ir tiesiog gerti ramunėlių arbatą.
• Antibakteriniu poveikiu pasižymi ąžuolo žievė. Pasidarius ąžuolo žievės nuovira galima juo taip pat skalauti burną.
• Tepti dantenas alijošiumi. Išspaudus sultis iš alijošiaus lapų galima taip pat skalauti burną, naudinga yra net pakramtyti alijošiaus lapus.
• Sutarkuotą ar supjaustytą žalę bulvę reikėtų uždėti ant dantenų ir palaikyti.
• Burną skalauti šviežių morkų arba kopūstų sultimis, jas reikėtų praskiesti vandeniu.
• Skalauti burną medetkų nuoviru.