Žmogaus anatomija sukurta taip, kad tinkamai neprižiūrint kūno ar netausojant tam tikrų jo dalių, galima susirgti įvairiomis ligomis, pradėti jausti diskomfortą ar kitus nemalonius pojūčius. Pavyzdžiui, stuburui tinkamai funkcionuoti padeda 23 diskai, išsidėstę žmogaus stubure tarp slankstelių. Tačiau ši diskų lokacija yra skirtinga: šeši diskai – kaklo srityje, dvylika – vidurinėje nugaros dalyje ir penki – juosmens srityje. Įvykus pakitimams tarpslanksteliniame diske (jam suplonėjus ar įplyšus), sutrinka ir viso judamojo aparato funkcijos, todėl jaučiamas skausmas, kuris gali būti lydimas ir daugybės kitų nemalonių simptomų.
Sutrikimas, kurio metu tam tikri organai (dažniausiai – fibrozinis tarpslankstelinio disko žiedas) ar jų dalis išsigaubia, išsiveržia į stuburo kanalą ar tarpslankstelines angas ir tokiu būdu susiaurina jų spindį, vadinamas tarpslankstelinio disko išvarža arba stuburo išvarža.
Gydytojai šį sutrikimą paaiškina gana paprastai: stuburo diskas yra panašus į gelio tarpinę – minkštesnį centrą gaubia tvirtesnė išorinė dalis. Kai minkštesnė dalis (gelis) prasiveržia pro standesnį išorinį žiedą, nustatoma stuburo išvarža, konstatuojant, kad diskas pasislinko ar netgi įplyšo.
Tiesa, stuburo išvarža neretai dirgina ir šalia esančius nervus, todėl žmogus gali jausti ne tik nugaros, bet ir rankos ar kojos skausmus, tirpimą, varginantį šių galūnių silpnumą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tarpslankstelinio disko išvarža nepasižymi jokiais išskirtiniais simptomais.
Simptomai
Stuburo išvaržos simptomai priklauso nuo žmogaus kūno biomechanikos (raumenų ir kaulų sistemos). Tačiau dažniausiai stuburo išvarža, kaip ir bet kuri kita liga, vis tiek yra lydima tam tikrų bendrų simptomų:
- Juosmens maudimas
- Skausmas nugaros srityje, skausmingi nugaros judesiai
- Skausmas stuburo srityje
- Skausmas juosmens srityje
- Ūmus, veriantis juosmens ar kaklo skausmas
- Šlapimo nelaikymas ir nevalingas tuštinimasis
- Kojų silpnumas
- Akivaizdžiai sukrypusi laikysena
Taip pat gali būti, jog stuburo išvarža bus lydima ir kitų skausmų, jaučiamų tam tikros veiklos metu, pavyzdžiui, pradedant tam tikrą judesį, lenkiantis ir grįžtant į pradinę padėtį arba sukantis, vaikštant, sėdint, mankštinantis. Pastarasis skausmas gali sumažėti, kai pakeičiama kūno poza arba atsigulus. Ryte jaučiamas kūno sustingimas irgi gali būti tarpslankstelinio disko išvaržos požymis.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos gyventojai dažniausiai kenčia nuo tarpslankstelinio disko išvaržos, atsiradusios kaklo arba juosmens srityje. Būtent nuo lokacijos gali priklausyti stuburo išvaržos simptomai.
Kaklo srityje atsiradusios disko išvaržos simptomai: stiprus kaklo skausmas; rankos tirpimas; pojūčių sutrikimas; rankos judesių sutrikimas (priklausomai nuo to, kurią stuburo nervų šaknelę spaudžia išsiveržęs diskas).
Juosmens srityje atsiradusios disko išvaržos simptomai: juosmens skausmas; kulkšnių, pėdos jutimo sutrikimai; kojos judesių sutrikimas (negalėjimas atsistoti ant pirštų ar ant kulnų, sulenkti ar ištiesti kojos nykščio). Būtent šio išvaržos tipo simptomai gali pasireikšti šlapimo nelaikymu, sėdmenų srities jutimų išnykimu, akivaizdžiu kojų motorikos sutrikimu bei seksualine disfunkcija (t. y. negalėjimu lytiškai santykiauti). Medikų akcentuojama, jog juosmens srityje atsiradusi disko išvarža gali būti labai pavojinga žmogaus sveikatai.
Komplikacijos
Delsiant gydyti tarpslankstelinio disko išvaržą ar tais atvejais, kai ji gydoma neteisingai, gali kilti didelės ir skaudžios komplikacijos: invalidumas, parezės (pakenktos vietos raumenų nusilpimas, dalinis paralyžius), visiškas paralyžius, šlapimo nelaikymas, išmatų nelaikymas, raumenų atrofija ir kt.
Medikų teigimu, stuburo išvaržos pasekmės priklausomai nuo nervo, kuris yra spaudžiamas. Gali būti pėdos paralyžius.
Gydymas
Pirmiausia, reikėtų akcentuoti, kad stuburo išvarža neatsiranda savaime, o išsivysto dėl netinkamo gyvenimo būdo. Tačiau ją turint, galimi du pagrindiniai stuburo išvaržos gydymo būdai: medicininis ir natūralus.
Medicininis gydymas. Stuburo išvarža gali būti gydoma medikamentais, pradedant nuo nesteroidinių uždegimą mažinančių vaistų ir ribojant fizinį krūvį. Jeigu stuburo išvarža yra sudėtingesnio lygmens (jos eiga pažengusi), į epidūrinį tarpą gali būti leidžiami ir anestetikai ar kiti uždegimą mažinantys preparatai.
Prireikus, gydytojas gali skirti ir reabilitacinį gydymą:
- Šilumos terapija – tai gydymo būdas fiziniais veiksniais, kurie organizmui atiduoda šilumą. Ši procedūra mažina skausmą, atkuria jutiminį balansą. Veikiant šilumai, atsipalaiduoja raumenys, malšinami lėtiniai sąnarių, nugaros skausmai, pašalinami jų spazmai ir įtampa, gerinama medžiagų apykaita, dėl to greitėja gijimo procesas, padidėja sąnarių jungiamojo audinio elastingumas ir sąnarių lankstumas. Šilumos terapija – specialus metodas, kuomet šiluma išplečia veikiamos kūno vietos kraujagysles, pagerina odos ir gilesniųjų audinių kraujotaką ir į audinius lengviau patekti paskirtiems medikamentams.
- Šalčio aplikacijos – tai gydymo metodas, padedantis esant raumenų, raiščių, sausgyslių patempimams, išnirimams, sumušimams, patinimams, uždegimams, atviroms žaizdoms ir pan. Veikiant šalčiui, teigiamai veikiamas žmogaus organizmas: kraujagyslės susitraukia, susilpnėja skausmo signalo perdavimas nervais, todėl sumažėja skausmas, atslūgsta tinimas.
- Ultragarso terapija – gydymas mehaninėmis bangomis (virpesiais). Šis metodas mažina skausmus, slopina tinimą, yra itin veiksmingas šalinant stuburo srities skausmus, esant suletėjusiam kaulų suaugimui po lūžio, randinio bei fibrozinio audinio išvešėjimui. Ši terapija dažnai taikoma tuomet, kai reikia numalšinti uždegiminius (ir neuždegiminius) sąnarių skausmus, po raiščių patempimo.
- Transkutaninė elektrinė nervų arba raumenų stimuliacija – gydymas elektros srovės impulsais. Vertinama tai, jog šis metodas – tai saugus, neinvazinis skausmo malšinimas, nekeliantis nepageidaujamo šalutinio poveikio. Šio gydymo metu siunčiama silpna impulsinė srovė į raumenis ir nervų taškus. Aukšto dažnio transkutaninė nervų stimuliacija per odą aktyvuoja organizmo nervų sistemos skausmą slopinančius mechanizmus. Tuomet elektros impulsai, kuriuos perduoda elektrodai, slopina skausmo signalų plitimą nervais į smegenis ir tokiu būdu raumenims leidžiama atsipalaiduoti, sumažėja skausmas.
Gydant tarpslankstelinio disko išvaržą padėti gali ir kineziterapija – gydymas judesiu. Tai specialios procedūros, kurios parenkamos atsižvelgiant į paciento kūno biomechaniką, ir galinčios ne tik numalšinti stuburo išvaržos simptomus, bet ir visai ją panaikinti (išgydyti).
Jei minėti gydymo būdai nepadeda, tuomet taikomas chirurginis gydymas. Tiesa, reikėtų žinoti, kad stuburo išvaržos gydymas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai prieš tai taikyti gydymo būdai (šilumos terapija, šalčio aplikacija, ultragarsas, transkutaninė elektrinė nervų arba raumenų stimuliacija ir kt.) neveikia, blogina paciento būklę arba skatina kitus įvairaus pobūdžio vidaus organų veiklos sutrikimus.
Natūralus gydymas. Tai dar viena galimybė išsigydyti stuburo išvaržą. Natūraliam tarpslankstelinio disko išvaržos gydymui priskiriama:
- Osteopatija – gydymo metodika, leidžianti nustatyti ir šalinti pirmines stuburo pakenkimo priežastis, neskausmingai koreguoti fiksuotų sąnarinių paviršių padėtis, subalansuoti raiščių bei raumenų įtampas.
- Akupunktūra – gydymo metodas, kuomet nemaloniems simptomams šalinti naudojamos specialios, itin plonos metalinės adatos. Jos subedamos į biologiškai aktyvius kūno taškus, sužadina kūno savireguliacinius gebėjimus: pašalina perteklinę raumenų įtampą, pagerina kraujotaką, atkuria sąnarių bei nervų padėtį. Šis gydymo būdas stimuliuoja kūną ir padeda jam išskirti priešuždegimines ir skausmą mažinančias medžiagas.
- Manualinė terapija – apima kelis būdus, t. y. gydymą manipuliacijomis, sąnarių bei aplinkinių struktūrų atpalaidavimą, stuburo stabilizavimo pratimus, jogą ir t. t.
- Specialus masažas, kuris gali būti paskiriamas kaip gydymo dalis ir tik tada, kai yra atlikta manualinė bei neurologinė apžiūra.
Bet kuriuo atveju, geriausia, kad gydymo būdą parinktų ligą įvertinęs gydytojas.
Atsiradimo priežastys
Tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimas gali būti sąlygojamas daugybės priežasčių, nes tai – lėtinis procesas, kuriam įtaką daro daug veiksnių. Gydytojų teigimu, pagrindiniai veiksniai yra mechaninė perkrova, patologija, nepilnavertė mityba, amžius, gyvenimo būdas, anksčiau patirtos traumos, pasikartojančios mikrotraumos, darbo ypatybės, socioekonominiai veiksniai, genetika.
Vis tik reikėtų akcentuoti, kad amžius – vienintelis iš minėtų veiksnių, kuris negali būti pagrindinis stuburo išvaržos sukėlėjas. Tai pagrindžiama žmogaus anatomija – žmogaus judamąjį aparatą sudaro daugybė komponentų: raiščių, raumenų, kaulų bei sąnarių. Vien stuburą sudaro daugiau nei 70 sąnarių, 32 slanksteliai ir 23 tarpslanksteliniai diskai. Sveiko jauno žmogaus organizme šie komponentai funkcionuoja nepriekaištingai, tačiau ilgainiui dėvisi ir funkcijos sutrinka. Vis dėlto, pasak Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės duomenų, vis dažniau judamojo aparato sutrikimai diagnozuojami jauniems žmonėms, tad amžiaus veiksnys negali būti įvardijamas kaip pagrindinė stuburo išvaržos priežastis.
Klasifikacija
Tarpslankstelinio disko išvarža gali būti skirstoma pagal savo eigą (palaipsniui vykstantį ligos progresą) ir pagal kryptį.
Išskiriamos kelios stuburo išvaržos rūšys (eiga):
- Ekstruzija – tai skaidulinio žiedo plyšimas, kuris veikia minkštiminio disko branduolį ir šis prasiveržia į epidūrinį tarpą, t. y. ertmę, esančią tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo.
- Prolapsas – tai minkštiminio disko branduolio dalelių prasiveržimas į užpakalinį disko kraštą (išorinio skaidulinio žiedo sluoksnis lieka izoliuotas).
- Sekvestracija – tai minkštiminio branduolio dalelių ar jų fragmentų pasklidimas epidūriniame tarpe, t. y. tarp dviejų slankstelių, esančių apatinėje stuburo dalyje.
- Protruzija – tai besiveržiančio minkštiminio branduolio patekimas į skaidulinio žiedo vidų (sudaromas spaudimas nugaros smegenims).
Nuo stuburo išvaržos eigos (etapo) priklauso skausmingumas ir nemalonių simptomų stiprumas.
Pagal kryptį, tarpslankstelinio disko išvarža gali būti:
- Medialinė (užpakalinė kryptis) – tai kelių nervinių šaknelių, esančių vienu tarpu žemiau nei disko išvarža, nukentėjimas.
- Mediolateralinė (šoninė kryptis) – tai vienos nervinės šaknelės, esančios vienu tarpu žemiau nei disko išvarža, nukentėjimas.
Medialinės (centrinės) išvaržos susiaurina stuburo kanalą. O šoninės išvaržos siaurina tarpslankstelines angas kairėje, spausdamos kairės ar dešinės pusės nervines šakneles.
Prevencija
Norint išvengti stuburo išvaržos, rekomenduojama laikytis tam tikrų gydytojo rekomendacijų:
- Mankštintis, kad būtų sustiprinti liemens raumenys. Mankšta taip pat padeda palaikyti stuburo stabilumą ir atramą.
- Sveikai maitintis, vengti viršsvorio. Per didelis svoris sukelia didelį spaudimą stuburui ir diskams, todėl išvarža juos labai pažeidžia.
- Palaikyti subalansuotą ir tinkamą gyvenimo būdą: taisyklingai sėdėti, atsisakyti per didelio fizinio krūvio, stengtis aktyviai leisti laisvalaikį. Labai svarbu, jog žmogaus laikysena būtų tinkama, nes ji sumažina stuburui ir diskams tenkantį spaudimą. Patariama stengtis, kad stuburas visada būtų tiesus, ypač jei tenka ilgai sėdėti (pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu ar kt.). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip keliami sunkūs daiktai – didžiausias krūvis turėtų tekti kojoms, o ne nugarai.
Taigi stuburo išvaržos galima išvengti, tačiau jei pajautėte nugaros skausmą, neignoruokite jo ir laiku kreipkitės į specialistus, nes negydomos stuburo išvaržos pasekmės gali būti labai skausmingos ir ilgai trunkančios.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar diagnozavus stuburo išvaržą, būtina operacija?
Daugumai pacientų, kuriems yra diagnozuota stuburo išvarža, chirurginės intervencijos (operacijos) nereikia. Problema gali būti pašalinama kitais gydytojo paskirtais būdais.
Koks stuburo išvaržos gydymo būdas taikomas dažniausiai?
Pirmiausia, stuburo išvaržą turintis asmuo turėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris išsamiai ištiria skausmo priežastis ir parenka geriausią gydymo techniką. Jei patiriamas skausmas yra ūmus ir itin stiprus, trukdantis judėti, tuomet gali būti paskiriamas ramybės periodas, kurio metu gali būti nurodoma vartoti skausmą mažinančius vaistus, rekomenduojamos pasyvios padėtys.
Kuo kineziterapija gali padėti gydant stuburo išvaržą?
Kineziterapija – vienas iš veiksmingiausių stuburo išvaržos gydymo metodų. Jos metu atliekant judesius juda ne tik raumenys ir kaulai, bet ir nervai. Judesiai atlaisvina užspaustus nervus ir jiems lieka daugiau erdvės judėti. Būtina žinoti, kad prieš sudarant kineziterapijos programą, specialistas turi ištestuoti, kaip konkretūs pratimai veikia pažeistą nervinį audinį.
Norint veiksmingo gydymo rezultato, reikia atsakingai rinktis specialistus, kurie turi gerą reputaciją, yra profesionalūs ir teikia aukštos kokybės paslaugas.
Ar lengva įgauti stuburo išvaržą?
Taip, Lietuvoje tai gana dažna sveikatos problema. Lietuvoje kasmet atliekama daugiau nei šimtas stuburo išvaržos operacijų. Džiugina tai, kad po atliktos operacijos, daugiau nei pusė pacientų gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Šiuolaikinė medicina gali padėti visiškai išgyti. Stuburo išvaržos gydymas gali būti atliekamas ir be chirurginės intervencijos (operacijos), taikant daugybę kitų gydymo metodų – šilumos terapiją, ultragarsą, manualinę terapiją, masažus ir pan.
Kiek laiko trunka stuburo išvaržos gydymas?
Priklauso nuo ligos sudėtingumo, nuo parinkto gydymo būdo, nuo paties paciento pastangų ir gydytojo nurodymų laikymosi. Kartais tenka daug metų lankyti masažų kursą, kad neatsinaujintų skausmai.
Kokie stuburo išvaržos rizikos veiksniai?
Didžiausi iš jų: svoris (per didelis kūno svoris sukelia papildomą krūvį diskams apatinėje nugaros dalyje), sunkūs darbai (didelės fizinės įtampos reikalaujantys darbai stipriai padidina riziką patirti nugaros pažeidimų), genetika (disko išvaržų išsivystymo polinkis gali būti paveldėtas).
Kokie yra patys dažniausi tarpslankstelinės disko išvaržos simptomai?
Išskirtini šie simptomai: rankų ar kojų skausmai; kūno dalių, į kurias driekiasi pažeistas nervas, tirpimas; silpnumas (prarandamas gebėjimas pakelti ar išlaikyti daiktus).
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Visais atvejais, pajautus skausmus. Ypač sunerimti reiktų tada, kai kaklo ar nugaros skausmas pradeda plisti į rankas ar kojas, jei galūnės tirpsta, dilgčioja ar jose jaučiamas silpnumas.
Kokios stuburo išvaržos priežastys?
Dažniausiai disko išvarža atsiranda dėl laipsniško nusidėvėjimo, kurį nulemia amžius. Vyresniame amžiuje stuburo diskuose sumažėja vandens kiekis, todėl jie tampa mažiau lankstūs ir nuo bet kokio įtempimo ar pasukimo, gali įplyšti. Kartais disko išvarža gali atsirasti dėl to, kad nugaros raumenys naudojami keliant didelius ir sunkius daiktus – stuburas per daug pasisuka ir išlinksta. Tarpslankstelinio disko išvarža gali atsirasti ir dėl patiriamų traumų.
Vis tik nereikėtų nustebti, kad kartais nėra galimybės nurodyti tikslios disko išvaržos priežasties.
Ar gydant stuburo išvaržą galima naudoti kelis gydymo metodus?
Taip. Tam, kad rytais pagerėtų sąnarių lankstumas, būtų lengviau judėti, rekomenduojama jiems taikyti šildymo terapiją. O vakarais, norint sumažinti sąnario patinimus, uždegimą, galima taikyti šalčio aplikacijas, dėti šaltus kompresus.
Kaip nustatoma stuburo išvarža?
Tam yra keli šiuolaikiniai būdai:
- Rentgenas, kuris leidžia nustatyti stuburo būklę (bet neleidžia nustatyti stuburo diskų būklės).
- Magnetinis rezonansas, kuris nustato minkštųjų audinių (nugaros smegenų ir nervų bei tarpslankstelinių diskų) būklę.
- Kompiuterinė tomografija, kuri padeda gana lengvai įvertinti kaulinio audinio būklę. Šio gydymo būdo trūkumas – organizmas stipriai veikiamas spindulių.
- Elektroneuromiografija, kuri leidžia įvertinti nervų funkciją, t. y. ar efektyviai nervais perduodami signalai, koks nervo atsakas į dirginimą. Šis tyrimas gali parodyti tik stiprius stuburo išvaržod pažeidimus.
/ 5.
We are sorry that this post was not useful for you!
Let us improve this post!
Thanks for your feedback!
