Tachikardija

Kaip ir kiekviena liga, tachikadija yra toks pat negalavimas, su kuriuo negalima susigyventi ir ramiai nugyventi amžių. Svarbiausia yra tai, kad negydant tachikardijos priežasties, paprastai tariant, anksčiau laiko nusidėvi širdis. Be to, gresia širdies astma, aritminis šokas, plaučių kraujavimas, smegenų kraujo indų tromboembolija, ūmus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, plaučių arterijos tromboembolija.

Simptomai

Paprastai mes nepastebime, kad plaka mūsų širdis. Ji dirba savo darbą – aprūpina kiekvieną mūsų kūno ląstelę maisto medžiagomis, deguonimi. Tačiau kartais tereikia pajausti, kad dūžiai padažnėjo ir mes suklustame: ar tai rimta, gal tai negalavimo signalas? Ar tachikardija pavojinga?

Vyrauja nuomonė, kad tachikardija – ne liga. Tai būsena, simptomas, kai smarkiau suplaka širdis. Ne kiekvienu atveju tai pavojinga. Juk būna situacijų, kai širdis ima dažniau plakti, jei išsigąstame, kai sutinkame mylimą žmogų, kai supykstame, susijaudiname ir pan. Kartais dūžiai būna tokie stiprūs, kad, regis, širdis per gerklę iššoks. Bet juk tai ne liga, o paprasčiausia emocinė reakcija. Tachikardija, kaip negalavimas, diagnozuojama esant ne emociniams, o fiziologiniams, anatominiams organizmo pakitimams.

Normalios būsenos suaugusio žmogaus širdis plaka 60-90 dūžių per minutę, esant tachikardijai – 100 ir daugiau dūžių per minutę. Tachikardija diagnozuojama, kai užeina širdies plakimo priepuoliai, ima svaigti galva, jaučiamas dusulys, skauda krūtinę, žmogus net nualpsta.

Kai širdies dūžiai padažnėja iki 100 ir daugiau per minutę, širdies darbas darosi neefektyvus, nes organizmas mažiau gauna deguonies. Todėl ir atsiranda dusulys bei anksčiau paminėtos pasekmės. Tačiau ir čia reikia turėti galvoje, kas sukėlė tokią būseną. Suaugusiam ir sveikam žmogui nuo didelio fizinio krūvio, nervinės įtampos, esant karštam orui pasidaro bloga. Taip pat padažnėjusį širdies plakimą gali sukelti kai kurie vaistai, alkoholis, kava. Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kaip aptemsta akyse ir trumpam apsisuka galva, jei ilgokai patupėję ar pabuvę pasilenkę staiga atsistojame, kai gulime ir staigiai pašokame. Dėl to juk nekviečiame greitosios ir net nepagalvojame, kad reikėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją konsultacijai. Nes širdies ritmas netrukus normalizuojasi ir kūno padėtis mums nebekelia problemų.

Kartais tachikardija pajuntama naktį, prieš miegą. Tai gali būti dėl to, kad dieną žmogus patyrė emocinį sukrėtimą, nerimą, baimę. Galbūt vakare gėrė kavos ar energetinių gėrimų, kurie organizmą veikia 5-6 valandas. O gal tai kažkokių pavartotų vaistų pašalinis poveikis ir alerginė reakcija. Dar mažiau tikėtina, bet visiškai logiška tachikardijos priežastis – neišvėdintas miegamasis.

Tam tikrais atvejais tachikardija yra pavojinga, gali įspėti apie pavojingas ligas (kraujavimą, vaistų perdozavimą, skydliaukės ir širdies funkcijų sutrikimus). O kitais atvejais, kai simptomai susiję su psichologinės kilmės dirgikliais, stiprus širdies mušimas praeis savaime.

Nereikėtų nerimauti, jei širdies plakimą iššaukė sveika reakcija į emocinius ir fizinius krūvius. Nurims emocijos, dings kūną veikiantys fiziniai veiksniai, tai ir širdies plakimas grįš į savo normalią būseną.

Kai širdis ima dažniau plakti, greičiau cirkuliuoja kraujas, raumenys gauna pakankamai deguonies ir sveikas žmogus jaučiasi gana energingas, jis gali bėgti, audringai reaguoti. Kitas dalykas, jei tachikardijos (padažnėjusio širdies plakimo) atveju žmogus turi širdies-kraujagyslių problemų. Tada tachikardija gali atsirasti dėl širdies aritmijos: įvairių širdies ligų, kalio trūkumo, padauginus alkoholio, organizmo infekcijos, krūtinės traumų, vegetatyvinės sistemos sutrikimų, mažakraujystės (anemijos), mažo cukraus kiekio kraujyje, plaučių embolijos, alergijos ir pan. Taigi niekada negalima numoti ranka į padažnėjusį širdies mušimą, jei nėra psichologinių-emocinių dirgiklių ar neįprasto fizinio krūvio.

Labai pavojinga, jei žmogus turi širdies ydą, nes pradėjus širdžiai smarkiau plakti, gali įvykti priepuolis. Esant vegetatyvinės sistemos sutrikimams ir tachikardijai, žmogus dažnai nebesugeba atlikti paprasčiausių veiksmų, pavyzdžiui, eiti, lipti laiptais. Be to, prisideda ir psichologiniai simptomai, neurozės, nuotaikų svyravimai, nerimas, panika.

Tachikardiją lydi endokrininiai sutrikimai, padidėja skydliaukė, skauda skrandį, padidėja prakaitavimas, krenta svoris, nors apetitas ir nemažėja, žmogus darosi dirglus, vyrams mažėja potencija, moterims sutrinka menstruacinis ciklas, kraujyje padidėja gliukozės kiekis.

Profilaktika

Svarbiausias dalykas norint išvengti tachikardijos – atsisakyti žalingų įpročių, vengti stresinių situacijų. Jei jos susijusios su darbu, gal vertėtų pasiieškoti kažko ramesnio. Nes sveikata – svarbiau.

Sveika pasivaikščioti, mankštintis, pavaikščioti į atpalaiduojančius masažus, prisiminti hobį. Ramaus gyvenimo prielaida – laikytis dienos rėžimo, visai neblogai, kai gyvenimas šiek tiek rutininis, be iššūkių. Miegoti ne mažiau 8 valandų, eiti gulti visada tuo pačiu laiku.

Aišku, bent kartą per metus būtina nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Vyresniame amžiuje pravartu įsigyti kraujospūdžio matuoklį ir kontroliuoti savo pulsą bei kraujo spaudimą.

Būtina kasdien išgerti apie 2 litrus vandens. Jis reikalingas, kad pagerintų kraujo cirkuliaciją ir pašalintų iš organizmo toksinus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo tachikardijos tipo. Jei žmogaus kraujotaka stabili, tachikardijos priepuoliams nutraukti atliekami vegetaciniai mėginiai (Valsavos mėginys, veido panardinimas į šaltą vandenį, miego ančio masažas). Be abejo, skiriami širdies ritmą reguliuojantys vaistai, ligoniui gali būti atliekamos fizioterapinės procedūros.

Nustačius tachikardijos tipą (tai padarys kardiologas) skiriamas gydymas tos priežasties, kuri sukėlė širdies ritmo pakitimus. Kartais medikamentų gali ir neprireikti, tiesiog teks keisti gyvenimo būdą.

Gydymas visada siekia užkardyti naujus priepuolius. Ne pats ligonis, o specialistas nustatys, koks gydymo metodas labiausiai tinka. Su širdimi juokauti negalima. Pavyzdžiui, prieširdžio tachikardija gali būti be ryškių simptomų arba jau minėti simptomai tik kartais atsiranda. Vyresnio amžiaus žmonės į juos net nekreipia dėmesio, nes mano, jog viskas dėl arterinio kraujo spaudimo. Kartais ir gydytojus tai klaidina.

Tachikardijos klasifikavimas

Tachikardija klasifikuojama ne tik pagal tai, ar ji yra trumpalaikė ir nepavojinga, bet ir pagal ją sukeliančias priežastis. Taigi yra fiziologinė tachikardija, kurią lydi adekvati organizmo reakcija į aplinkybes bei faktorius ir patologinė, kai širdis daužosi veikiama ne išorės veiksnių, o dėl kažkokių vidinių negalavimų.

Jei fiziologinė tachikardija yra visiškai nepavojinga, tai dėl patologinės verta suklusti. Dėl dažno širdies mušimo sutrinka kraujotaka: kraujas nespėja užpildyti skilvelių, sumažėja širdies aprūpinimas krauju, mažėja arterinis spaudimas, silpnėja kraujo ir deguonies pritekėjimas į organus, tarp jų ir į širdį. Jei negalavimas trunka ilgai ir yra negydomas, atsiranda išeminės ligos ir miokardo infarkto rizika.

Pagal priežastis, dėl ko šokinėja širdis, medikai skirsto tachikardiją į tokias formas. Paroksizminei tachikardijai būdinga tai, kad staigiai ima plakti širdis ir skaudėti krūtinę, apima nerimas, darosi silpna, trūksta oro, žmogus gausiai šlapinasi. Šie simptomai gali atsirasti ne tik dėl tam tikrų širdies ligų, bet ir vartojant alkoholį, daug rūkant, vartojant stiprią kavą, nuo didelio fizinio krūvio, galbūt netiko kažkokie pavartoti vaistai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Esant sinusinei tachikardijai jaučiamas spaudimas krūtinėje, žmogus greitai pavargsta, jam trūksta oro. Tai gali nutikti paprasčiausiai dėl emocijų, fizinio nuovargio ir pan. Sinusinė tachikardija prasideda iš lėto ir taip pat nepastebimai baigiasi. Tuo momentu gali kankinti nemiga, dingti apetitas, nuotaika, sumažėti darbingumas. Jei žmogus turi rimtų širdies negalavimų, atsiradus sinusinei tachikardijai gali ištikti mirtis.

Vaikų tachikardija

Apie ją reikėtų pakalbėti atskirai. Vaikiškas amžius laikomas nuo kūdikystės iki 15 metų. Įvairiais vaiko gyvenimo laikotarpiais širdies susitraukimai per minutę skirtingi:

  • pirmos 2 dienos – 123-159 dūžiai per minutę
  • 3-6 dienos – 129-166 d./min.
  • 1-3 savaitės – 107-182 d./min.
  • 1-2 mėnesiai – 121-179 d./min.
  • 3-5 mėnesiai – 106-186 d./min.
  • 6-11 mėnesių – 109-169 d./min.
  • 1-2 metai – 89-151 d./min.
  • 3-4 metai – 73-137 d./min.
  • 5-7 metai – 65-133 d./min.
  • 8-11 metų – 62-130 d./min.
  • 12-15 metų – 60-119 d./min.

Vaikų tachikardijos priežastys gali būti pačios paprasčiausios: buvimas tvankiame kambaryje, patalpų temperatūrų skirtumai, fizinis krūvis, susijaudinimas, baimė ir išgyvenimai. Prie pavojingesnių veiksnių galima priskirti karščiavimą, dehidrataciją ir kai kurių vaistų poveikį. Naujagimių širdelė gali dažniau plakti net nuo gydytojo apžiūros ir pervystimo. Paauglių tachikardijos priepuoliai galimi dėl jų greito augimo ir nervų sistemos pakitimų.

Manoma, kad daugeliu atvejų vaikų tachikardija praeina jiems beaugant, tik kai kuriais atvejais ji gali būti pavojinga, nes galbūt simptomai susiję su kažkokiom patologijom.

Vaikų tachikardijos simptomai panašūs, kaip ir suaugusių. Negaluojantys mažyliai būna neramūs, kaprizingi, juos gąsdina pulsuojančios venos, jie dūsta, bąla arba mėlynuoja gleivinės, oda. Padidėjęs naujagimių mieguistumas gali byloti apie rimtus tachikardijos simptomus.

Vaikų tachikardijos diagnostika labai sudėtinga, nes vaikas nemoka papasakoti, ką jis jaučia ir kaip jaučiasi. Todėl gydytojai daugiausia pasikliauna laboratoriniais tyrimais: kraujo, šlapimo, hormonų bei technologijomis.

Daugiausia tachikardijos atvejų pasitaiko liesiems vaikams su siaura krūtinės ląsta, silpnais raumenimis. O šiaip jaunesniems kaip 7 metų vaikams tachikardija laikoma fiziologine norma.

Nėščiųjų tachikardija

Tai labai rimta problema ir gana dažnas negalavimas, kurio priežastis labai paprasta – pasikeitimai širdies ir kraujagyslių, hormoninės ir skydliaukės veiklose. Tačiau neatmetama tikimybė, kad gali būti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, anemija, viršsvoris, vitaminų ir vaistų perdozavimas, bronchinė astma, plaučių infekcija, skydliaukės patologija, pakilusi temperatūra, negimdinis nėštumas, organizmo dehidratacija, vidinis kraujavimas, placentos atsisluoksniavimas, širdies nepakankamumas, sepsis ir pan.

Tachikardijos priepuolius gali išprovokuoti nuolatinis nerimas, stresas. Taip pat negalavimas gali būti susijęs su nesveikais ir žalingais nėščiosios įpročiais – rūkymu, alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimu kava.

Negalavimų simptomai tokie patys, kaip ir kitų suaugusių, nebent nėščiosios dar gali jausti, kad tirpsta kažkokios kūno vietos. Diagnozavus simptomus, pirmiausia šalinama jų priežastis. Jei negalavimai susiję su įpročiais, būtina jų atsisakyti; jei nustatoma patologija, taikomas medikamentinis gydymas. Viską sprendžia medikai specialistai.

Alkoholis ir tachikardija

Tikrai reikėtų apie tai pakalbėti atskirai. Ne visada vartojant alkoholį galima pajausti padidėjusį širdies plakimą. Dažniausiai jį išprovokuoja per didelis alkoholio suvartojimas ir apsinuodijimas. O jei dar žmogus turi kraujotakos sutrikimų, kurie pasireiškia ir nevartojant alkoholio, tai daug išgėrus organizmas patiria stresą ir širdis ima plakti dažniau.

Jei žmogaus organizmui trūksta vitaminų ir kitų mineralinių medžiagų, vartojant alkoholį organizmas visai nustoja jas savarankiškai kompensuoti.

Svarbu žinoti, kad jei pavartojus ir nedidelį alkoholio kiekį jaučiamas neįprastas širdies mušimas, tai jau signalas, kad kažkas su organizmu ne taip. Todėl vertėtų apsilankyti pas gydytoją.

Ką daryti ištikus tachikardijos priepuoliui?

Pirmiausia, nereikėtų pulti į paniką, kad dar labiau neapsunkintume padėties. Jei širdis pradėjo stipriau plazdėti dėl kažkokios neseniai įvykusios vienkartinės situacijos, širdį galima nuraminti paprasčiausiu valerijonu. Bet jei širdies mušimo priežastis – organizmo vidiniai negalavimai, vadinasi, pirmiausia reikia imtis jų gydymo.

Jei širdies plakimo priežastis yra nuovargis ar emocijos, suprantama, reikia pailsėti, nusiraminti ir tausoti save. Net jei tachikardija prasidėjo dėl rimtesnių dalykų, vis tiek pirmiausia reikia pagelbėti sau namų sąlygomis. Reikia nutraukti veiklą, dėl kurios tai atsitiko, atsisėsti ar prigulti. Jei namie yra valerijono, validolio, korvalolio, šie medikamentai gali padėti nusiraminti. Galima praverti langą ar išeiti į lauką. Jei nereikalinga greitoji pagalba, tai vizitą pas gydytoją būtina susiplanuoti nedelsiant.

Jaučiant nedidelius širdies negalavimus, vienas iš būdų, kaip pagelbėti sau namuose nevartojant cheminių preparatų – vaistažolės. Bet tik tada, jei nėra rimtų širdies ligų. Priešingu atveju iš žolelių naudos – kaip mirusiam kompresas. Taigi vaistinėse galima nusipirkti gudobelės, sukatžolės, smėlinio šlamučio, kitų širdies veiklą raminančių vaistažolių ar jų užpilų. Bet visada prieš vartojant vaistažoles būtina pasitarti su gydytoju, gal net išsitirti, ar nebus alerginės reakcijos.

Yra dar toks labai paprastas liaudiškas būdas, kaip nuraminti širdį, jei priepuolis užklupo staiga. Reikia pamasažuoti rankų mažuosius pirštelius, ypač ties nagu. Sako, padeda.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar tachikardiją galima vadinti liga?

Ne, tai ne liga, tai – simptomas, kuris gali pasireikšti esant įvairiems negalavimams. Todėl negalime sakyti „Aš sergu tachikardija“.

Ar tachikardijos atveju operuojama?

Pirmiausia nustatoma tachikardijos priežastis. Jei tai širdies patologija, jus gydantis gydytojas, atsižvelgęs į tyrimų rezultatus ir įvertinęs būklę, rekomenduos, kaip elgtis.

Ar skydliaukės pakitimai turi įtakos atsirasti tachikardijai?

Taip, gali įtakoti, nes širdis reaguoja į hormonų perteklių ar trūkumą. Kiekvienam žmogui ši reakcija būna skirtinga.

Ar pajutus širdies dūžių padažnėjimą būtina kviesti greitąją?

Jei įmanoma nusiraminti ir įprastom priemonėm nuraminti širdį, gal medikų ir nereikėtų trukdyti. Bet jei širdies mušimas nepraeina kelias valandas, reikėtų arba patiems nuvykti į ligonių priėmimo skyrių, arba kviesti medikus.

Ar dažnai ištinka mirtis dėl tachikardijos?

Taip, būna klinikinių situacijų, kai žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Bet dažniausiai su tachikardijos priepuoliais susitvarkoma arba namie savo jėgom, arba su medikų pagalba.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!