Tuberkuliozė

Tuberkuliozė, dar liaudyje vadinama džiova, – lėtinė ir viena iš pavojingiausių ligų pasaulyje. Ji yra labai užkrečiama, jos sukėlėja Kocho lazdelė (arba tuberkuliozės mikrobakterija) – bene labiausiai gyvybinga ir atspari iš visų gamtoje žinomų mikroorganizmų: gali išgyventi žemoje temperatūroje, veikiama rūgštimi, šarmu, spiritu, lengvai prisitaiko ne tik prie aplinkos, bet ir prie vaistinių preparatų. Vienintelis aplinkos faktorius, kuris gali pažeisti bakterijos gyvybingumą – tiesioginiai saulės ir ultravioletiniai spinduliai: saulėkaitoje bakterijos žūva per valandą, ultravioletiniai spinduliai ją užmuša per kelias minutes.

Nepaisant didelių šiuolaikinės medicinos pasiekimų diagnozuojant ir užkertant kelią daugeliui epidemijų ir infekcinių susirgimų, nugalėti tuberkuliozės iki šiol nepavyko.

Tuberkuliozės bakterijos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo organus, tačiau gali sukelti kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lytinių organų, akių, odos, žarnyno, smegenų, limfmazgių infekciją. Šiame straipsnyje daugiau kalbėsime apie plaučių tuberkuliozę.

Kodėl  tuberkuliozė taip sunkiai pagydoma ir tokia nenugalima? Nes ligos sukėlėjas keletą metų tyliai tūno organizme ir nerodo jokių požymių. Net po to, kai pasirodo pirmieji ligos simptomai, žmogus neskuba pas gydytoją, nes ankstyvieji požymiai primena paprasčiausią persišaldymą arba pervargimą. O kai liga suima stipriau, paaiškėja, kad procesas jau užleistas, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.

Kita priežastis – tuberkuliozės bakterijų atsparumas. Jos nebijo jokių švelnių buitinių sanitarinių ir higieninių priemonių, išskyrus chloro junginius, todėl greitai plinta užkrėsdamos vis kitus žmones.

Tuberkuliozės sukėlėjas greitai mutuoja, įgyja atsparumą antibiotikams. Be to, mutavimas gali vykti jau sergančio žmogaus organizme. Todėl gydymas būna ne tik sudėtingas, bet gali būti ir nesėkmingas.

Diagnozuojant tuberkuliozę atliekami specialūs mėginiai, daroma plaučių rentgeno nuotrauka, bakterijų ieškoma šlapime, bronchų išskyrose, atskirose odos elementuose. Gydymas būna ilgas ir kompleksinis naudojant ne vienos rūšies antibiotikus, kartais gali prireikti ir operacijos.

Statistika rodo, kad plaučių tuberkulioze dažniau serga vyrai. Gal dėl to, kad mažiau rūpinasi savo sveikata, gal sunkiau dirba, be to, dažniau nei moterys piktnaudžiauja alkoholiu, daugiau rūko.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterija suserga?

Ne visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis suserga šia liga. Tuberkulioze užsikrėtę, bet šia liga nesergantys žmonės nieko nejaučia ir gali niekada nesusirgti. Jie gali nebent jausti neaukštą temperatūrą, bendrą silpnumą, tačiau gydytojams nepavyksta rasti kokių nors tuberkuliozei būdingų pažeidimų. Tie žmonės nebus infekcijos platintojai.

Kaip tuberkuliozė plinta?

Tuberkuliozė plinta oru nuo vieno žmogaus prie kito. Bakterijos patenka į orą, kai tuberkulioze sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti.

Žmogui įkvėpus tuberkuliozės bakterijų, jos nusėda plaučiuose ir pradeda daugintis. Iš plaučių per kraują jos gali patekti į kitus organus, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ir galvos smegenis.

Plaučių ar gerklų tuberkuliozė gali būti užkrečiama. Tuberkuliozė kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, inkstuose ar stubure, paprastai nėra užkrečiama.

Jeigu žmogus turėjo kontaktų su sergančiu tuberkulioze, ar jis gali ją perduoti kitiems?

Jei bendrauta su atvira plaučių tuberkulioze segančiu asmeniu, tikimybė užsikrėsti didelė. Bet platinti bakterijas toks žmogus pradės tik tada, kai pats susirgs. Tuberkuliozės bakterijas platina tik sergantieji atvira plaučių tuberkulioze.

Kai kurie žmonės tuberkulioze suserga per kelias savaites jų imuninei sistemai dar nepradėjus kovoti su tuberkuliozės bakterijomis. Kiti – po keleto metų, kai imuninė sistema nusilpsta. Tačiau dauguma tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtusių žmonių tuberkulioze nesuserga, kadangi jų organizmas sugeba kovoti su bakterijomis ir neleidžia joms daugintis. Bakterijos tampa neaktyvios, bet jos išlieka gyvos organizme ir gali suaktyvėti vėliau.

Ar galima apsisaugoti nuo tuberkuliozės, jei jos bakterijos tokios gajos?

Nuo tuberkuliozės nėra apsaugotas nė vienas. Šia itin pavojinga liga užsikrėsti ir susirgti gali visi kvėpuojantys. Todėl būtina periodiškai tikrintis. Tuberkuliozės mikobakterijos yra atsparios karščiui, šalčiui, spiritui, tačiau jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje jos žūva per 1–1,5 valandos, veikiant ultravioletiniams spinduliams – per 2–3 min. Rizika kyla ilgai būnant nedidelėje uždaroje erdvėje, kurioje mikobakterijos gali ilgai išbūti gyvybingos, todėl patalpas būtina vėdinti.

Klasifikavimas

Klasifikavimas

Pagal infekcijos lokalizacija tuberkuliozė būna plaučių ir kitų organų, o pagal tai, kelintą kartą žmogus susirgo (arba įvyko remisija), liga klasifikuojama į pirminę ir antrinę.

Pirminė tuberkuliozė – tai ūmi ligos forma, kuri pasireiškia iškart, kai tik bakterija patenka į kraują. Šia forma dažniausiai suserga vaikai iki 5 metų amžiaus, nes jų imunitetas dar silpnas ir negeba susidoroti su tuberkuliozės mikrobakterijų atakomis.

Pirminės tuberkuliozės metu plaučiuose susidaro pirminis užkrato židinys – nedidelė granuloma. Toliau ligos scenarijus gali vystytis arba į pagerėjimą, arba į blogąją pusę. Pirmuoju atveju tuberkuliozės granuloma užgyja savaime. Suaugęs žmogus  dažniausiai savo negalavimo net nesureikšmina, nurašydamas viską peršalimui arba nuovargiui. Tik vėliau plaučių rentgeno tyrimo metu galima pastebėti surandėjusią granulomą.

Antruoju atveju, t .y. kai liga vystosi toliau, granuloma gali didėti, jos viduje atsiveria kaverna – pūlinga ertmė, prisipildanti kraujo. Paprastai kaverna susiformuoja per 2–4 mėnesius nuo užsikrėtimo, paskui žūva plaučių audinys ir bronchų gleivinės ląstelės, jų vietoje susidaro tuberkuliozės židinys – tuberkulas. Ligonis pradeda kosėti ir žuvusios ląstelės iškosimos su išskyromis. Susiliejus daugeliui tuberkulų susidaro didesnė kaverna, kuri būna kelių centimetrų skersmens, kartais ir apie 10 cm. Iš kavernos kraujas tuberkuliozės bakterijas išnešioja po visą organizmą, plaučiuose atsiranda vis nauji uždegimo židiniai. Pirminė kaverna dar gali užsitraukti ir suaugti, bet jei atsiras naujos granulomos, tai atsiras ir naujos kavernos. Šiuo atveju be medikų pagalbos žmogus gali mirti.

Antrine tuberkulioze vadinama ta ligos forma, kai jau kartą tuberkulioze persirgęs žmogus užsikrėtė kitu tuberkuliozės mikrobekterijos tipu ir vėl susirgo. Arba tai gali būti paūmėjusi remisija. Ši situacija dažniau pasitaiko suaugusiems pacientams. Plaučiuose susidaro nauji uždegimo židiniai, kartais jie būna taip arti vienas kito, kad kavernos susijungia ir susidaro dideles ertmes su eksudatu (uždegiminės kilmės skystis). Pagal statistiką apie trečdalis antrine tuberkuliozės forma susirgusių pacientų, nepaisant didelių medikų pastangų, per 2–3 mėnesius miršta. Gal tik vienam pacientui iš tūkstančio antrinė ligos forma praeina savaime.

Žmogus, sergantis antrine plaučių tuberkuliozės forma labai pavojingas aplinkiniams. Atsikosėdamas jis į aplinką nuolat paleidžia bakterijas. Todėl tokį ligonį nedelsiant reikia guldyti į infekcinį skyrių, kur jo laukia ilgas, gal net metus truksiantis gydymas kombinuotais antibiotikais. Po to toks ligonis dar dvejiems metams įrašomas į įskaitą ir nuolat stebimas medikų. Ir tik tada, kai rentgeno nuotraukoje nebesimatys tuberkuliozės židinių, žmogus išregistruojamas iš įskaitos.

Simptomai

Simptomai

Pradinėje stadijoje tuberkuliozę lengva supainioti su ūmiu respiratoriniu susirgimu, išsekimu, nes žmogus nuolat jaučia silpnumą, mieguistumą, nenori valgyti, yra blogos nuotaikos, audringai reaguoja į įvairias stresines situacijas. Vakarais gali krėsti šaltis, naktį miegas būna neramus, prakaituojama. Temperatūra nuolat laikosi apie 37,5-38°C, dažnėja sauso kosulio priepuoliai, ypač naktimis ir rytais. Pirmieji tuberkuliozės požymiai gali atsirasti visi iškart, po vieną arba po kelis.

Panagrinėkime išsamiau tuberkuliozės simptomus. Kad žmogus negaluoja, pirmiausia išduoda jo veidas: jis atrodo sukritęs, įkritusiais skruostais, oda išblyškusi, bet skruostai įgauna nesveiką raudonį. Sergant lėtine plaučių tuberkulioze staiga netenkama svorio.

Temperatūra, kuri be jokios priežasties laikosi visą mėnesį – tiksliausias tuberkuliozės požymis. Vakarop ji gali pakilti iki 38,5°C ir daugiau, ima krėsti drebulys. Ligonis nuolat prakaituoja.

Kitas simptomas – nuolatinis kosulys. Ligos pradžioje jis sausas, užeina su priepuoliais, ypač kai žmogus susinervina. Vėliau, kai plaučiuose granelomos išsiplečia iki kavernų ir susidaro išskyros, kosulys darosi šlapias, atsikosima skrepliais. Atsikosėjus ligoniui palengvėja.

Jei žmogus atsikosi krauju, tai beveik nebėra abejonių, kad tai tuberkuliozė. Tačiau tyrimai kartais gali parodyti, kad tai piktybinis plaučių auglys. Tuberkuliozės atveju kraujas iš kvėpavimo takų išteka nedideliais kiekiais iškart po kosulio priepuolio. Kartais kraujas pasipila tarsi iš fontano, tai liudija apie plyšusią kaverną. Šiuo atveju būtina skubi chirurginė operacija, nes būklė pavojinga gyvybei.

Suprantama, kai plaučiai nesveiki, tai skauda krūtinę po šonkauliais ir mentikauliais. Dažniausiai šis simptomas pasireiškia ūmios ir lėtinės tuberkuliozės stadijose. Jei skausmas pasireiškia ligos pradžioje, paprastai jis nebūna labai stiprus, tiesiog jaučiamas nedidelis diskomfortas, kai giliau įkvepiama.

 

Ne plaučių tuberkuliozė

Ne plaučių tuberkuliozė

Kaip jau buvo rašyta, tuberkuliozės bakterija gali pažeisti ne vien plaučius, bet ir kitus organus. Tai retesni atvejai, bet ir juos apžvelkime.

Žmogui gali būti diagnozuota šlapimo ir lytinių organų tuberkuliozė, kurios simptomai – drumstas ir su krauju šlapimas. Šlapinimasis padažnėja ir yra skausmingas. Moterims kraujavimas gali atsirasti tarp menstruacijų, gali pasireikšti kiaušintakių deformacija ir nevaisingumas. Jei negalavimas pažeidė reproduktyvinę sistemą, tai pirmieji pažymiai bus nuolatinis maudimas pilvo apačioje ir kraujingos išskyros. Vyrams susirgimas pasireiškia sėklidėse, kapšelyje formuojasi skausmingas tinimas. Lytinių ir šlapimo organų tuberkuliozė diagnozuojama atliekant šlapimo tyrimą ir gydoma tokiais pat antibiotikais, kaip ir plaučių tuberkuliozė.

Kaulų ir sąnarių tuberkuliozė pasitaiko labai retai, dažniau ši liga pasireiškia sergantiems ŽIV. Liga pažeidžia kelių sąnarius, dubens kaulus ir stuburą. Uždegimas suardo kremzlinį audinį ir tarpslankstelinius diskus. Todėl ligonis ima šlubuoti, o nugara sukumpsta. Jei liga nebus laiku pradėta gydyti, žmogus gali visai prarasti galimybę judėti. Kaulų tuberkuliozė pasireiškia aiškiais simptomais ir stipriais skausmais, jos diagnozavimas gana paprastas.

Dar būna centrinės nervų sistemos, dar vadinama smegenų tuberkulioze. Dažniausiai ji vystosi infekuotiems ŽIV, bet gali būti ir įgimta, kurią jau gali turėti naujagimiai. Mikrobakterijos išprovokuoja tuberkuliozinį meningitą, t. y. galvos smegenų dangalų uždegimą. Rečiau granulomos išsivysto pačiose smegenyse. Simptomai būna labai ryškūs: galvos skausmai, sutrinka koordinacija, spengia arba ūžia ausyse, žmogus alpsta, užeina traukuliai. Rečiau pasitaiko, kad sutrinka psichika ir atsiranda haliucinacijos. Gydymas labai sudėtingas, ne visada sėkmingas, o negydomas ligonis greitai miršta.

Kai mikrobakterijos iškart po užkrėtimo per kraują pasklinda po organizmą ir nesusiduria su imuninės sistemos pasipriešinimu, išsivysto miliarinė, t. y. išsisėjusi odos tuberkuliozės forma, kuriai būdingi soros grūdo dydžio bėrimai, sugyjantys įdubusiu, į raupus panašiu randeliu. Pirmieji simptomai tokie pat, kaip ir plaučių tuberkuliozės, išskyrus kosulį, kurio gali ir nebūti. Granulomoms plintant į kitus organus sutrinka jų veikla. Uždegimas gali išplisti į inkstus, kepenis, blužnį. Gydymas ilgas ir sudėtingas.

Virškinamojo trakto tuberkuliozė – dar viena forma, kuria paprastai serga infekuoti ŽIV ligoniai. Jos požymiai – išpūstas pilvas, maudžiantys skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kraujas išmatose, staigus svorio netekimas ir nuolatinė nedidelė temperatūra. Sunkesniais atvejais tuberkuliozė gali išprovokuoti žarnų nepraeinamumą ir vidinius kraujavimus. Be medikamentinio gydymo, šiuo atveju jau būtina operacija.

Odos (karpinė) tuberkuliozė – dar viena forma, kurios sukėlėjai į organizmą patenka per nubrozdintą odą, o ypač jei yra kontaktas su atvira plaučių tuberkulioze sergančiu asmeniu. Užsikrėtus odoje atsiranda rausvų dėmių, pleiskanojimas, patinimai. Naudojant antiseptikus, žaizdelės gali užgyti, bet kadangi šie preparatai neveikia tuberkuliozės mikrobakterijų, tai vėliau žaizdelės vėl atsiveria, ypač jei žmogus jas kaso, iš jų pradeda tekėti pūliai. Pirmieji ligos simptomai – nelygu koks organizmo atsparumas – gali pasireikšti greitai ar praėjus ilgesniam lakui. Ligonis gydomas antibiotikais.

Dianozavimas

Dianozavimas

Gydytojas pokalbį su pacientu pradeda nuo klausimų apie  nusiskundimus, gyvenimo būdą, įpročius, kontaktus su sergančiais. Toliau seka išorinė apžiūra: būklę parodo odos spalva, padidėję limfmazgiai. Išklausius plaučius fiksuojama pakitusi jų veikla.

Ligonis būtinai bus siunčiamas padaryti rentgeno nuotrauką. Šis metodas leidžia greitai atpažinti ligą, nustatyti jos formą. Taip pat gali būti atliekama bronchoskopija: specialiu prietaisu ištiriami vidiniai kvėpavimo takai. Procedūra gali būti atliekama ne tik įtariant tuberkuliozę, bet ji taikoma ir tiems, kurie jau serga. Tai padeda efektyviai kontroliuoti gydymo proceso sėkmingumą, galima įvesti vaistus, išvalyti kvėpavimo takus nuo išskyrų. Tačiau šios procedūros negalima atlikti, jei kraujuoja kvėpavimo takai, blogai kreša kraujas, ligoniui nustatyta hipertenzija, epilepsija, išeminė liga.

Be spindulinių ir radiologinių tyrimų, tuberkuliozės diagnozavimui naudojami įvairūs kiti metodai. Pirmiausia tai poodinis tuberkulino mėginys Mantu ir neseniai pradėtas naudoti Diaskintestas (DST). Abu šie testai yra panašūs, tačiau teigiama DST reakcija duoda tikslesnius atsakymus.

Reikėtų priminti, kad 2–3 dienų kūdikiai paprastai skiepijami BCG vakcina. Jos paskirtis – apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo sunkių ir mirtinų tuberkuliozės formų ankstyvoje vaikystėje, kai imuninė sistema dar tik formuojasi ir yra labiausiai imli užkrečiamoms ligoms. Galima sakyti, kad tai yra pirmoji vaiko organizmo „pažintis“ su tuberkuliozės bakterija. Po skiepijimo BCG vakcina nesusidaro imunitetas visam gyvenimui, po 10 metų jis pradeda silpti. Skiepijantis vyresniame amžiuje vakcina yra mažiau veiksminga. Todėl vyresni vaikai ir suaugę dar kartą vakcinuojami tik tuo atveju, jei jie patenka į padidintos rizikos grupes.

Įtarus tuberkuliozę paimama paciento kraujo ir šlapimo, atliekami plaučių išskyrų tyrimai. Kartais ligonis dar siunčiamas atlikti plaučių biopsiją: tyrimams paimamas nedidelis plaučių audinio gabalėlis. Procedūra sudėtinga, atliekama su narkoze. Šiuo metodu galima bene tiksliai patvirtinti arba paneigti tuberkuliozės užkratą.

Gydymas

Gydymas

Jei tuberkuliozė pradedama gydyti pačioje pradinėje stadijoje, rezultatai būna sėkmingi ir be didelių pasekmių. Žinoma, procesas bus ilgas (gali trukti metus ar ilgiau) ir pareikalaus iš paciento didelių pastangų. Gal todėl nemažai mūsų visuomenėje gyvenančių asocialių piliečių į savo ligą nekreipia dėmesio, jie ne tik patys nesigydo (juk reikės keisti gyvenimo įpročius!), bet ir nesuka sau galvos dėl to, kad taps bakterijų nešiotojais gatvėje, viešajame transporte, parduotuvėse.

Tuberkuliozės gydymas – tai ne tik medikamentai, bet ir fizioterapija. Ligonis guldomas į specializuotą gydymo įstaigą ir ten būna iki tol, kol liaujasi kosulys su išskyromis. Uždaroje teritorijoje ligonis gali vaikščioti po lauką, jam skiriama gydomoji mankšta, leidžiama bendrauti su kitais tos įstaigos pacientais. Tik jei liga stipriai pažengusi, skiriamas lovos rėžimas, speciali dieta ir visiška ramybė.

Pacientams, praėjusiems tuberkuliozės terapijos ir gydymo kursą, rekomenduojamas tolimesnis gydymas specializuotoje sanatorijoje ar profilaktoriume.

Pasveikęs žmogus grįžta namo, tačiau įrašomas į medikų priežiūros įskaitą, todėl turi periodiškai atvykti pasitikrinti sveikatą.

Jei tuberkuliozė pradėta gydyti per vėlai ir pasiekė sunkią stadiją (susiformavo kaverninė plaučių tuberkuliozės forma) ir medikamentinis gydymas neduoda norimo efekto, tenka griebtis chirurginio peilio. Operacijos metu pašalinama pažeista plaučių dalis. Kartais gydytojai gali rekomenduoti keliose vietose prapjauti pleurą ir atlikti punkciją.

Profilaktika

Profilaktika

Kaip jau rašėme skyrelyje „Diagnozavimas“, vos kelių dienų naujagimiai vakcinuojami nuo tuberkuliozės ir paskui vaikui augant kasmet atliekami testai, ar nėra užkrato. Sukakus 7 metų vakcinacija gali būti pakartota.

Suaugusieji nevakcinuojami, jie turėtų kasmet persišviesti plaučius. Tam tikrų profesijų darbuotojams ši procedūra yra privaloma.

Suprantama, kiekviena infekcinė liga pirmiausia užpuola nusilpusį organizmą. Todėl kiekvienam žmogui turėtų rūpėti, ar pakankamai stiprus jo imunitetas. Svarbu sveikai maitintis ir nepamiršti vitaminų.

Aktyvus gyvenimo būdas, sportas ar paprasčiausia mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, savalaikis bet kokių ligų gydymas, organizmo grūdinimas – visa tai, regis, girdėta šimtus kartų. Tai tinka ir tuberkuliozės profilaktikai.

Jei tik įmanoma, reikėtų vengti kontaktų su asocialiais asmenimis, kurie gali būti tuberkuliozės bakterijos nešiotojai. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, infekuoti ŽIV, nes jie lengviausiai pažeidžiami.

Turint galvoje, kad tuberkuliozė pirmiausia „pakerta“ asocialius asmenis, vadinasi, alkoholis, tabakas, nepilnavertė mityba, šaltis, drėgmė, nekomfortiškos gyvenimo sąlygos ir sutrikęs miego rėžimas gali būti tie veiksniai, kurie padidins susirgimo riziką.

Netgi darbo sąlygos, kai tenka nuolat būti dulkėse, kvėpuoti chemikalais, degančių medžiagų išskiriamomis dalelėmis – tai rizikos faktoriai, apie kuriuos nederėtų pamiršti ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui.

 

Komplikacijos

Komplikacijos

Reta liga praeina be pasekmių. Plaučių tuberkuliozė ypač „pikta“, todėl  net išgydyta palieka savo pėdsakus žmogaus organizme.

Kraujingos išskyros iš plaučių liudija apie vėlyvos stadijos patologiją. Kruvinomis putomis atsikosima, kai ligonis jaučia krūtinėje spaudimą. Beje, šis kraujavimas yra arterinis, nes kraujas nekreša ir yra šviesus. Jei ligonis iki tol nesikreipė į medikus dėl sveikatos, tai po tokių požymių jau reikalingas stacionarinis gydymas.

Plaučių kraujavimo gausumas rodo uždegimo lygį. Paprastai viskas prasideda netikėtai ir be kažkokių ypatingų simptomų. Pirmieji požymiai pasirodo tiesiog atsikosėjus. Gydytojai sako, kad tai viena iš labiausiai pavojingų tuberkuliozės komplikacijų. Ligonis ima jausti bendrą silpnumą, sutrinka daugelio organų veikla. Todėl būtina nedelsiant gydytis.

Po nesėkmingo tuberkuliozės gydymo arba jei jis buvo neužbaigtas, gali išsivystyti obstrukcinės ir neobstrukcinės kilmės plaučių atelektazė. Tai yra sumažėjęs plaučių tūris, kai kurioje nors plaučių dalyje audinys yra subliuškęs, alveolėse nėra ar trūksta oro. Ši plaučių sritis nedalyvauja oro apykaitoje. Ligonis paprastai pajunta krūtinėje skausmą, kartais tiesiog be jokios priežasties užeina dusulys ir padažnėja pulsas, gali nukristi kraujospūdis, oda gali įgauti melsvą atspalvį.

Dar viena komplikacija – vidaus organų amiloidozė. Tai daugelį organų pažeidžianti liga, kurios metu tarp ląstelių kaupiasi baltymai (amiloidai). Šie baltymai sutrikdo organų veiklą, ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, tinimais, kaulų skausmais, virškinimo sutrikimais.

Pasitaiko, kad persirgus plaučių tuberkulioze žmogų ištinka kitas negalavimas – inkstų nepakankamumas. Tai nutinka, kai tuberkuliozės sukėlėjas patenka į šlapimo sistemą. Patologija turi specifinę simptomatiką: ligonis jaučia nuolatinį silpnumą, skauda strėnas, laikosi nedidelė temperatūra, šlapime pastebima kraujo.

Lėtinės plaučių tuberkuliozės stadijoje pacientai dažniausiai jaučia didesnį ar mažesnį plaučių ir širdies nepakankamumą. Esant plaučių nepakankamumui padidėja spaudimas alveolių viduje, o tai neigiamai veikia kairįjį širdies skilvelį: padidėja apkrovimas, kai reikia pumpuoti kraują į susiaurėjusius plaučių indus. Šių perkrovų pasekmė – padidėja dešiniojo skilvelio apimtis, išsivysto jo nepakankamumas. Pagrindinis simptomas – dusulys, kuris gali kamuoti ne tik nuo fizinio krūvio, bet ir pacientui esant ramybės būklėje.

Apie plaučių ir širdies nepakankamumą gali liudyti cianozė – gleivinių pamėlynavimas, kraujosruvos ant kojų, o sunkesniais atvejais ir pilvo apačioje.

Plaučių tuberkuliozės komplikacija gali būti spontaninis pneumotoraksas (pleuros ertmėje susikaupęs oras). Pasireiškia skausmas krūtinėje, kosulys, dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle.

Kitos negatyvios tuberkuliozės pasekmės gali atsirasti dėl nusilpusio imuniteto. Tai įvairios grybelinės infekcijos, mikogeninės ir kitokios alergijos, organizmas tampa jautrus virusiniams ir bakteriniams susirgimams. Todėl išsigydžius plaučių tuberkuliozę rekomenduojama ypač atidžiai saugoti sveikatą ir vengti rizikingų kontaktų.


Pasidalink su draugais!