Tymai

Tymai – tai labai užkrečiama infekcinė virusinė liga. Dažniausiai ja suserga vaikai nuo 2 iki 5 metų, tačiau pavojinga ir suaugusiems. Tymų virusai priklauso paramikrovirusams, jie ypač lakūs, todėl nesiimant specialių priemonių, lengvai plinta oro srautais ne tik patalpoje, kurioje yra ligonis, bet gali keliauti koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Lauke užsikrėsti beveik neįmanoma, nes virusas labai jautrus ultravioletiniams spinduliams. Taip pat jis lengvai sunaikinamas dezinfekcinėmis priemonėmis.

Imlumas tymams yra labai didelis, dėl to neskiepytieji beveik visada užsikrečia. Skiepyti vaikai suserga retai. Tymais serga tik žmonės, gyvūnai ligos neperneša.

Jei iki nėštumo motina buvo sirgusi tymais, naujagimis dažniausiai jau turi įgimtą imunitetą arba su motinos priešpieniu įgyja vadinamąjį pasyvųjį imunitetą. Šis imunitetas veikia pirmuosius 6-9 mėnesius. Beje, tų motinų, kurios vaikystėje tymais nesirgo, bet buvo paskiepytos, pasyvusis imunitetas išlieka labai trumpą laiką. Bet jeigu motina tymais suserga prieš pat gimdymą, vaisius gali užsikrėsti per placentą.

Tymų virusas į žmogaus organizmą patenka oro lašeliniu būdu per viršutinius kvėpavimo takus ir akių gleivines, paskui per kraujotaką patenka į limfmazgius ir pažeidžia baltuosius kraujo kūnelius. Nuo trečios inkubacinio periodo dienos limfmazgiuose, tonzilėse, blužnyje galima aptikti daugybę Warthin-Finkeldey ląstelių. Pasidauginęs limfmazgiuose virusas vėl patenka į kraują, pradeda vystytis antrinė virusemija, su kuria susijusi tymų klinikinių požymių pradžia. Tymų virusas pažeidžia imuninę sistemą, prasideda antrinė bakterinė komplikacija kvėpavimo sistemoje. Galimai virusas išprovokuoja ir laikiną vitamino A trūkumą.

Tymų virusas sukelia kvėpavimo takų gleivinės katarinį uždegimą, sunkesniais atvejais nekrozuoja epitelis, dažniausiai gerklose, balso stygų srityje. Kartais dėl nekrozės proceso pasireiškia pūlinis perichondritas. Dar ligos pradžioje uždegimas apima bronchus, plaučių audinį. Dažnai pažeidžiamos alveolių pertvaros, dėl to gali prasidėti plaučių uždegimas. Ligos metu pasireiškia hiperplazija limfoidinio audinio adenoiduose, tonzilėse, užkrūčio liaukoje, blužnyje, Pejerio plokštelėse, kirmėlinėje ataugoje.

Tymai pasireiškia kosuliu, sloga, kojuktyvitu, gerklės skausmu, karščiavimu ir bėrimu raudonomis dėmėmis. Vaikas gali persirgti gana lengvai, tačiau gali būti ir sunkios formos, netgi baigtis mirtimi.

Suaugę žmonės, kurie vaikystėje nesirgo tymais, vėliau serga labai sunkiai, dažniausiai su bakterinėmis tymų pneumonijos komplikacijomis. Infekuotiems ŽIV tymai dažniausiai baigiasi mirtimi.

Persirgus tymais lieka nuolatinis imunitetas. Retkarčiais po 2-3 savaičių galima pakartotinai susirgti. Kartotiniai susirgimai gali pasireikšti ir vėliau, jei žmogus suserga kita sunkia liga ir susilpnėja imunitetas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Dėl skiepų nuo gripo vyrauja įvairios nuomonės. Ar galima ignoruoti skiepus nuo tymų?

Prieš sukuriant skiepus ir prieš pradedant jais masiškai skiepyti žmones, tymai buvo viena dažniausių vaikų mirties priežasčių.  Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per pirmąjį 2018-ųjų metų pusmetį Europoje tymais susirgo net 41 tūkst. žmonių, 37 mirė. Lietuvoje tymų rekordas buvo registruotas 2015-aisiais, kai susirgo 51 žmogus. Todėl profilaktinis vaikų vakcinavimas yra įtrauktas į privalomų skiepų kalendorių.

Ar nuo tymų gali būti skiepijami suaugę?

Jei suaugęs asmuo nesirgo tymais ir nebuvo skiepytas, arba paskiepytas tik vieną kartą, jis gali būti skiepijamas (rekomenduojamas amžius nuo 35 iki 55 metų). Paprastai tai būna asmenys priklausantys rizikos grupei: medicinos, švietimo sistemos darbuotojai ir pan., kurie gali turėti kontaktų su susirgusiais. Po dviejų vakcinavimų, kaip ir persirgus tymais, susidaro ilgalaikis imunitetas.

 

Ką daryti, jei sveikatos priežiūros įstaigoje nėra informacijos, ar asmuo vaikystėje buvo skiepytas nuo tymų?

Suaugusieji, kurie nepersirgo tymais ir nežino, ar vaikystėje buvo skiepyti, gali savo iniciatyva pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Tam reiktų kreiptis į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios skelbia turinčios komercinės, t. y. mokamos, vakcinos nuo tymų. Taip pat verta paminėti, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams. Paslauga yra mokama, dėl jos galima kreiptis tiesiogiai į  privačias laboratorijas.

Jei bus konstatuota, kad asmuo vaikystėje nebuvo skiepytas, galima vakcinuotis. Tai visiškai nepavojinga. Net jei žmogus ir buvo skiepytas, tai susidarę antikūniai paprasčiausiai užblokuos vakciną. O jei po vaikystės vakcinavimo imunitetas jau praėjo, tai organizme susiformuos nauji antikūniai, kurie saugos organizmą.

Prieš kiek laiko iki planuojamo nėštumo reikėtų pasiskiepyti nuo tymų?

Jei planuojamas nėštumas, pasiskiepyti reikėtų ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamo pastojimo. Idealiausias variantas – prieš tris mėnesius.

Ar galima skiepytis, jei moteris maitina krūtimi?

Taip, maitinančios mamos gali skiepytis.

Ar galima apsisaugoti nuo tymų paprastomis buitinėmis priemonėmis?

Visos tos priemonės, kurias naudojame esant gripo epidemijai, netinka tymų situacijoje. Vienintelis kelias – skiepai.

Vyrauja nuomonė, kad vaikai vaikiškomis ligomis turi persirgti vaikystėje. Todėl kai kurios mamos sąmoningai atveda savo vaikus prie ligonio, kad šie užsikrėstų ir įgytų imunitetą natūraliu būdu. Ar verta taip daryti?

Iš tikrųjų natūraliai įgytas imunitetas persirgus tymais kur kas patvaresnis nei gautas vakcinuojant. Juk vakcina – tai cheminis preparatas, kurio daleles mūsų imunitetas laikui bėgant sunaikina. Tačiau neverta dirbtinai ieškoti galimybės susirgti. Juk negalime būti tikri, kad kartu su tymais vaikas nepasigaus dar kokio viruso, tarkim, po paprasčiausio persišaldymo. Kovoti su keliomis infekcijomis jo organizmui gali būti per sunku.  Reali ir komplikacijų tikimybė.

Kada vakcina nuo tymų veikia efektyviau: kai skiepijamas vaikas ar suaugęs žmogus?

Vakcinos efektyvumui žmogaus amžius nėra svarbus. Nerekomenduojama skiepyti vaikų iki metų amžiaus, nes jų kraujyje dar esantys antikūnai iš motinos trukdo susidaryti geram imunitetui. Todėl pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą pirmasis skiepas rekomenduojamas 15-16 mėnesių amžiaus. Nebent yra kontraindikacijų dėl kitų sveikatos būklių, tada skiepijama anksčiau. Jei suaugęs žmogus vaikystėje nėra gavęs šių vakcinų, vakcinuotis reikėtų kuo skubiau.

Priežastys

Priežastys

Tymų sukėlėjas – virusas. Jis dauginasi sergančio žmogaus nosyje ir gerklėje. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.

Kai ligonis kosi ar čiaudi, virusas su seilių lašeliais pasklinda aplinkoje, netoliese esantys žmonės gali jų įkvėpti. Taip pat virusas gali patekti į akis. Užkratas su ligonio kvėpavimo takų sekretu gali nusėsti ant daiktų ir išlikti gyvybingas net kelias valandas. Jei sveikas žmogus prie jų prisilies, o paskui palies savo veidą, jis tikrai užsikrės.

Sergantis žmogus gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo. Užtenka bent 15 minučių pabūti su ligoniu ir to pakanka, kad infekcija būtų perduota. Tymams imlūs yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Iki 90-95 proc. imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiuoju, suserga tymais.

Nuo tymų neskiepyto vaiko rizika užsikrėsti nuo sergančio daug didesnė nei skiepyto. Užsikrėsti galima ir keliaujant į kitas šalis, ypač tas, kur tymai labai paplitę. Didelę riziką susirgti turi tie žmonės, kurių organizme ir mityboje trūksta vitamino A.

Simptomai

Simptomai

Tymų inkubacinis periodas dažniausiai užtrunka nuo 1 iki 3 savaičių. Ilgesnis nei 11 dienų inkubacinis periodas trunka vaikams, profilaktiškai gavusiems gamaglobulino arba sergantiems kokia nors kita liga.

Pradinis (katarinis) tymų periodas trunka 3-5 dienas, kartais savaitę. Liga prasideda ūmai, pakyla aukšta temperatūra (39-40°C). Ligonis skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukuliai. Būdinga sloga ir kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, akys traiškanoja ir bijo šviesos, ašaroja. Kosulys kasdien stiprėja, skauda gerklę, ligonis užkimsta. Tai trunka apie 2-3 dienas. Po to kūną išberia specifinės dėmės, kurios išlieka visą katarinį periodą. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės, pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas matoma rausva rozeolė (atsiranda dėl kraujagyslių hiperemijos). Dėmelių būna burnoje, skruostų gleivinėje, lūpų vidinėje pusėje ir ant dantenų. Kartais aptinkama vokų gleivinėje. Pažeidžiama ir makšties bei žarnyno gleivinė. Kartu atsiranda enantema (raudonos dėmės minkštajame gomuryje). Uždegimas gali pasiekti ir plaučius, dėl to padažnėja kvėpavimas, pastebima cianozė (odos ir gleivinių pamėlynavimas). Katarinio periodo pabaigoje  temperatūra gali nukristi iki 37°C.

Kai prasideda bėrimas, temperatūra vėl pakyla iki 39-40°C, sustiprėja gleivinių uždegimas.  Dažniausiai apie penktą ligos dieną už ausų, ant veido atsiranda rausvų dėmių, kurios greit virsta papulėmis. Šis išbėrimas plinta 3-4 dienas, jis leidžiasi nuo kaklo žemyn – apima liemenį, rankas, kojas. Išbėrimo periodu sustiprėja bronchitas, padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, bėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą ar penktą išbėrimo dieną nukrenta temperatūra, pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, prasideda sveikimas. Išnykus išbėrimui, oda dar apie 5-8 dienas būna su tamsiu pigmentu, kartais pleiskanoja buvusios išbertos vietos, nepleiskanoja tik delnai ir padai. Nykstant išbėrimui, mažėja blužnis ir limfmazgiai.

Lengva tymų forma (mitiguotais tymais) serga 4-5 mėn. kūdikiai, taip pat profilaktiškai gavę gamaglobulino ir skiepyti vaikai. Mitiguotų tymų inkubacinis periodas gali trukti 23 dienas, o kartais ir ilgiau. Pradinis periodas užtrunka 1-2 dienas, bendra ligonio būklė būna nesunki ir temperatūra neaukšta. Dėmelių ir gleivinės uždegimo gali net nebūti, išbėrimas negausus, o pigmentacija greitai išnyksta. Persirgus mitiguotais tymais, atsiranda ilgai trunkantis imunitetas.

Sunkios (toksinės) eigos tymais serga vaikai, kurių nusilpęs imunitetas, sergantys mukoviscidoze, ilga laiką gydyti gliukokortikoidais. Tokiems vaikams nesusidaro arba susidaro nedaug antikūnių, tad išbėrimas neišryškėja. Dėl to gydytojams šią tymų formą sunkiau diagnozuoti.

Hemoraginiai tymai pasireiškia kraujavimu iš burnos, žarnyno ir inkstų, periferiniame kraujyje nustatoma trombocitopenija. Kartais pasitaiko pūslinis išbėrimas.

Tymai trunka apie 2-3 savaites. Ligonis užkrečiamas būna tik apie 8 dienas: virusas pradeda išsiskirti į aplinką 4 dienas iki atsirandant išbėrimui ir baigia po 4 dienų nuo pirmųjų bėrimo elementų atsiradimo.

Visi tymų simptomai ima mažėti praėjus 4-5 dienoms po bėrimo pradžios. Liga labai išvargina organizmą, tad pasveikęs žmogus dar kurį laiką jaučiasi silpnas, jam reikia jėgas atstatančios  pilnavertės mitybos.

Diagnozavimas

Diagnozavimas

Tymai diagnozuojami pirmiausia pagal klinikinius simptomus – karščiavimą, akių paraudimą bei būdingą bėrimą. Šis diagnozavimo būdas nėra labai tikslus dėl to, kad panašius simptomus turi ir kitos ligos. Be to, tymų atvejai pas mus nėra dažni, todėl ne kiekvienas šeimos gydytojas yra realiai susidūręs su šia liga.

Kilus įtarimui, kad žmogus gali sirgti tymais (nesvarbu, ar jis buvo paskiepytas, ar ne), atliekamas IgM klasės antikūnių prieš tymus tyrimas. Jeigu tyrimo atsakymas būna teigiamas, vadinasi, žmogus arba serga tymais, arba neseniai jais persirgo.

Gydymas

Gydymas

Susirgus tymais joks specifinis gydymas nėra taikomas, nes nėra sukurta vaistų nuo tymų. Liga paprastai praeina pati, tiesiog ligonis turi ilsėtis, gerti daug skysčių, sveikai maitintis. Taikomas simptomatinis gydymas: skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, jei aukšta temperatūra, skauda raumenis ir laužia kaulus, galima duoti vaistų nuo karščiavimo ir skausmo. Gydytojai nerekomenduoja vaikams ir paaugliams duoti aspiriną, nes jis gali sukelti Goldenharo sindromą.

Tymais susirgęs vaikas ar suaugęs nebūtinai turi būti guldomas į ligoninę. Dažniausiai ligonį įmanoma izoliuoti nuo kitų šeimos narių ir gydyti namuose. Slaugantis asmuo turėtų būti persirgęs tymais ir turėti imunitetą.

Taigi pirmiausia tymais sergantis ligonis izoliuojamas iškart nuo ligos pradžios ir dar 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Nes tas laikotarpis laikomas užkrečiamu. Kad liga nepaūmėtų ir ligonis jaustųsi geriau, galima imtis tokių priemonių:

  • Jei peršti išbertą odą, galima ją kasdien plauti delaskino miltelių tirpalu ar kitą gydytojo paskirta odos priežiūros priemone.
  • Sergant tymais organizmas netenka vitamino A ir dėl to ligos eiga tampa sunkesnė, todėl būtina šį vitamino trūkumą kompensuoti. Kelios vitamino A injekcijos žymiai palengvina gijimą.
  • Tymams būdingas kosulys, gana dažnai jis komplikuojasi į plaučių uždegimą, todėl gydytojai skiria antibiotikų kursą.
  • Kai skauda akis, kamuoja konjunktyvitas, gydytojas gali paskirti lašiukus su antibiotikais. Taip pat akis galima plauti lengvu sodos tirpalu, kai kas naudoja paprastos arbatos užpilą. Reikėtų pritemdyti patalpos šviesą. Jokiu būdu ligoniui negalima naudotis kompiuteriu ar žiūrėti į telefono ekraną, nes tai vargina akis.
  • Jei burnoje yra bėrimų, reikėtų skalauti ramunėlių užpilu.
  • Poilsis ir lovos rėžimas.
  • Gerti daug vandens, vaisių sulčių, žolelių arbatų. Tai padės atstatyti karščiavimo metu prarastus skysčius.
  • Būtina drėkinti patalpos orą. Tai daryti galima specialiais drėkintuvais arba tiesiog panaudoti šlapius audinius.

Būtina imtis priemonių, kad tymais neužsikrėstų rizikos grupės žmonės: naujagimiai, neskiepyti vaikai, nėščiosios, tymais nesirgę suaugusieji ir senjorai.  Pirmiausia imamasi tokių priemonių:

  • Pokontaktinė imunizacija. Neskiepyti vaikai, turėję kontaktą su sergančiu, per 72 valandas turi būti paskiepyti. Tik taip galima išvengti susirgimo arba liga praeis lengviau.
  • Imunoglobulino injekcija į veną. Šis metodas naudojamas nėščiosioms, naujagimiams ir nusilpusio imuniteto asmenims (pavyzdžiui, infekuotiems ŽIV), turėjusiems sąlytį su ligoniu ir kurių negalima vakcinuoti. Preparatas suleidžiamas ne vėliau kaip po 6 dienų nuo turėto kontakto.
Komplikacijos

Komplikacijos

Tymai, kaip ir dauguma susirgimų, gali sukelti įvairių komplikacijų. Jos gali būti virusinės ir bakterinės.

Virusinės tymų komplikacijos:

  • laringotracheobronchitas,
  • bronchiolitas,
  • keratokonjunktyvitas,
  • miokarditas,
  • mezenterinis adenitas,
  • apendicitas,
  • intersticinis gigantinių ląstelių plaučių uždegimas,
  • encefalitas,
  • encefalomielitas,
  • poūmis sklerozuojantis panencefalitas.

Centrinė nervų sistema pažeidžiama vos 0,1 proc. ligonių. Tai išryškėja antrojoje virusemijos fazėje arba sveikimo periodu. Ši komplikacija dažniausiai pasitaiko mokyklinio amžiaus vaikams. Dalis ligonių, kurie ilgai išbuvo be sąmonės, nors ir visiškai pasveiksta, tačiau jiems gali likti kalbos sutrikimų, aklumas, parezės, sumažėjęs intelektas, epilepsijos sindromas.

Bakterines tymų komplikacijas dažniausiai sukelia hemolizinis streptokokas, pneumokokas, stafilokokas ir kt. Bakterinės kilmės komplikacijos būna šios:

  • pūlinis ostitas,
  • sinusitas,
  • mastoiditas,
  • plaučių uždegimas.

Dažniausiai pasitaikanti tymų komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija). Ji gresia asmenims su nusilpusiu imunitetu. Kartais komplikacija gali baigtis mirtimi.

Labai retais atvejais tymai gali baigtis encefalitu. Galvos smegenų uždegimas sukelia vėmimą, traukulius, kartais komą ir net mirtį. Encefalitas gali pasireikšti kartu su tymais, tačiau žmogus gali susirgti ir po mėnesio ar daugiau.

Dėl tymų gali išsivystyti ausų infekcija. Bene labiausiai pavojinga yra vidinės ausies infekcija.

Tymais sergantis žmogus dažniausiai būna užkimęs, jam gali pasireikšti balso stygų uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas). Neretai prisideda bronchitas ar laringitas.

Kontakto su sergančiu tymais ypač turi saugotis nėščiosios, nes užkratas gali paveikti vaisių – jam gresia mirtis. Galimas persileidimas. O jei vaisius ir išgyventų, didelė tikimybė, kad jis turės apsigimimų, gims per mažo svorio.

Profilaktika

Profilaktika

Pagrindinė profilaktikos priemonė – skiepai. Neskiepyti asmenys, kontaktavę su sergančiuoju, turi būti paskiepyti MMR vakcina ne vėliau kaip per 72 val. Toks skiepijimas ne visada apsaugo nuo tymų, tačiau ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė.

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių nuo tymų vaikai skiepijami kombinuota MMR vakcina (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės). Šia vakcina rekomenduojama skiepyti 15-16 mėnesių kūdikius, po 2-3 mėnesių vakcinavimas kartojamas. Dar kartą vaikai gali būti skiepijami, kai jiems sukanka 6-7 metai.

Po skiepijimo vaikams kartais pasireiškia tymus primenantys simptomai, tačiau šiuo atveju liga nėra užkrečiama. Tai tiesiog organizmas reaguoja į susilpnintą viruso atmainą.


Pasidalink su draugais!