Vėjaraupiai – infekcija, kuria serga dažniausiai vaikai, tačiau retais atvejais gali susirgti ir suaugusieji. Be je, šia infekcija sergama vieną kartą gyvenime, tačiau retais atvejais užsikrečiama daugiau nei vieną kartą. Vėjaraupiams būdingos niežtinčios, raudonos pūslelės, kurios atsiranda visame kūne. Nuo 1990 metų įvedus vakciną nuo vėjaraupių atvejų sumažėjo.
Iki simptomų ir bėrimų pradžios, infekcija organizme išbūna nuo septynių iki dvidešimt vienos dienos, o infekuotas žmogus būna užkrečiamas likus iki 48 valandų iki odos bėrimo pradžios.
Visi simptomai:
Po šių simptomų pradžios praėjus vienai ar dviem dienoms, bėrimas pradeda vystytis. Bėrimas praeina tris etapus, kol pasveikstama:
Visos infekcijos metu, atsiras vis naujų bėrimų, kurie gali būti labai niežtintys. Tol, kol visos pūslelės neišnyks, infekuotas žmogus bus užkrečiamas, o joms išnykti dažniausiai prireikia 7 – 14 dienų.
Varicella – zoster virusas sukelia vėjaraupių infekciją, o dauguma atvejų atsiranda kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi – užkrečiama vieną ar dvi dienas prieš atsirandant bėrimams. Vėjaraupiai išlieka užkrečiami tol, kol pūslelės visiškai dingsta.
Virusas plinta per:
Vėjaraupiais rizikuoja užsikrėsti visi, kurie dar nebuvo sirgę šia liga. Kuo virusu užsikrečiama anksčiau, tuo sergama lengvesne forma, o motinos imunitetas yra perduodamas gimusiam kūdikiui, kurio imunitetas trunka tris mėnesius nuo gimimo.
Rizika užsikrėsti padidėja, jei:
Visada turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, ypač jei jį lydi aukšta temperatūra ir peršalimo simptomai. Ypač turėtumėte atkreipti dėmesį, jei atsiranda tokie simptomai ir jūs esate nėščia, tada nieko nelaukdama kreipkitės į gydytoją. Vėjaraupiai yra diagnozuojami pagal pūslelių apžiūrą arba atlikus laboratorinius tyrimus.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
Komplikacijos gali atsirasti:
Jei nėštumo metu moteris užsikrečia vėjaraupiais, tada vaisiui gali grėsti tokios komplikacijos:
Sergant vėjaraupiais turi praeiti inkubacinis periodas, trunkantis iki 21 dienos. Sergant vėjaraupiais:
Gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, jei atsiranda komplikacijos ar gresia nepageidaujamas poveikis, tačiau šie vaistai vėjaraupių neišgydo, o tik sulėtina viruso veiklą ir palengvina simptomus, leisdami imuninei sistemai atsigauti.
Daugumą vėjaraupių atvejų organizmas gali išgydyti pats ir žmonės prie įprastos veiklos gali grįžti po vienos ar dviejų savaičių po diagnozės nustatymo. Kai infekcija išgyja, tada dauguma žmonių tampa atsparūs šiam virusui, nors ir organizme jis lieka, tačiau nebūna suaktyvintas. Dėl to paties viruso, kai žmogaus organizmas nusilpsta, vėliau gali atsirasti juostinė pūslelinė.
Nuo vėjaraupių gali apsaugoti: