Vėjaraupiai: Simptomai, Gydymas Ir Prevencija

Vėjaraupiai – infekcija, kuria serga dažniausiai vaikai, tačiau retais atvejais gali susirgti ir suaugusieji. Be je, šia infekcija sergama vieną kartą gyvenime, tačiau retais atvejais užsikrečiama daugiau nei vieną kartą. Vėjaraupiams būdingos niežtinčios, raudonos pūslelės, kurios atsiranda visame kūne. Nuo 1990 metų įvedus vakciną nuo vėjaraupių atvejų sumažėjo.

Simptomai

Iki simptomų ir bėrimų pradžios, infekcija organizme išbūna nuo septynių iki dvidešimt vienos dienos, o infekuotas žmogus būna užkrečiamas likus iki 48 valandų iki odos bėrimo pradžios.

Visi simptomai:

  • Niežtintis bėrimas – labiausiai paplitęs simptomas;
  • Karščiavimas;
  • Galvos skausmas;
  • Apetito praradimas.
Pūslelių vystymosi etapai

Po šių simptomų pradžios praėjus vienai ar dviem dienoms, bėrimas pradeda vystytis. Bėrimas praeina tris etapus, kol pasveikstama:

  1. Visame kūne atsiranda raudonų ar rausvų bėrimų;
  2. Bėrimai tampa vandeningomis pūslelėmis;
  3. Pūslelės nusėda, tampa sausos ir pradeda gyti.

Visos infekcijos metu, atsiras vis naujų bėrimų, kurie gali būti labai niežtintys. Tol, kol visos pūslelės neišnyks, infekuotas žmogus bus užkrečiamas, o joms išnykti dažniausiai prireikia 7-14 dienų.

Kas sukelia vėjaraupius?

Varicella-zoster virusas sukelia vėjaraupių infekciją, o dauguma atvejų atsiranda kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi – užkrečiama vieną ar dvi dienas prieš atsirandant bėrimams. Vėjaraupiai išlieka užkrečiami tol, kol pūslelės visiškai dingsta.

Kaip plinta virusas?

Virusas plinta per:

  • Seiles;
  • Kosėjimą;
  • Čiaudėjimą;
  • Liečiant skystį, kuris išteka iš pūslelių.
Kas gali užsikrėsti vėjaraupiais?

Vėjaraupiais rizikuoja užsikrėsti visi, kurie dar nebuvo sirgę šia liga. Kuo virusu užsikrečiama anksčiau, tuo sergama lengvesne forma, o motinos imunitetas yra perduodamas gimusiam kūdikiui, kurio imunitetas trunka tris mėnesius nuo gimimo.

Rizika užsikrėsti padidėja, jei:

  • Neseniai turėjote kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu;
  • Esate jaunesnis nei 12 metų;
  • Esate suaugęs žmogus ir gyvenate su vaikais;
  • Leidžiate laiką vaikų ugdymo ar priežiūros įstaigoje;
  • Imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligos ar vaistų vartojimo.
Vėjaraupių diagnozė

Visada turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, ypač jei jį lydi aukšta temperatūra ir peršalimo simptomai. Ypač turėtumėte atkreipti dėmesį, jei atsiranda tokie simptomai ir jūs esate nėščia, tada nieko nelaukdama kreipkitės į gydytoją. Vėjaraupiai yra diagnozuojami pagal pūslelių apžiūrą arba atlikus laboratorinius tyrimus.

Kokios galimos komplikacijos?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:

  • Bėrimas plinta į akis;
  • Bėrimas yra labai raudonas ir šiltas – bakterinės infekcijos požymis;
  • Bėrimą lydi galvos svaigimas ar dusulys.

Komplikacijos gali atsirasti:

  • Kūdikiams;
  • Vyresniems suaugusiems;
  • Žmonėms su silpna imunine sistema;
  • Nėščioms moterims. 

Jei nėštumo metu moteris užsikrečia vėjaraupiais, tada vaisiui gali grėsti tokios komplikacijos:

  • Prastas augimas;
  • Mažas galvos dydis;
  • Akių problemos;
  • Proto negalios.
Kaip gydomi vėjaraupiai?

Sergant vėjaraupiais turi praeiti inkubacinis periodas, trunkantis iki 21 dienos. Sergant vėjaraupiais:

  • Privaloma neleisti vaikų į priežiūros ir mokymosi įstaigas;
  • Suaugę turi likti namuose;
  • Gydytojas gali skirti antihistamininius vaistus ar tepalus, kad sumažintų niežėjimą;
  • Be to nuraminti niežtinčią odą galite: 1. darantis drungnas vonias; 2. tepant losjoną be kvapo; 3. dėvint lengvus ir minkštus drabužius.

Gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, jei atsiranda komplikacijos ar gresia nepageidaujamas poveikis, tačiau šie vaistai vėjaraupių neišgydo, o tik sulėtina viruso veiklą ir palengvina simptomus, leisdami imuninei sistemai atsigauti.

Kokia yra ilgalaikė perspektyva?

Daugumą vėjaraupių atvejų organizmas gali išgydyti pats ir žmonės prie įprastos veiklos gali grįžti po vienos ar dviejų savaičių po diagnozės nustatymo. Kai infekcija išgyja, tada dauguma žmonių tampa atsparūs šiam virusui, nors ir organizme jis lieka, tačiau nebūna suaktyvintas. Dėl to paties viruso, kai žmogaus organizmas nusilpsta, vėliau gali atsirasti juostinė pūslelinė. 

Kaip galima išvengti vėjaraupių?

Nuo vėjaraupių gali apsaugoti:

  • Skiepai – apsaugo 98 proc. žmonių, kurie gavo abi rekomenduojamas dozes. Vaikai 12-15 mėnesių amžiaus turėtų gauti pirmą dozę, o 4-6 metų vaikai gauna palaikomąją dozę.
  • Vyresni vaikai ir suaugę žmonės, kurie nebuvo pasiskiepiję ar persirgę vėjaraupiais, gali pasiskiepyti, nes vyresniame amžiuje šiuo virusu sergama sunkesne forma.
  • Žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali pasiskiepyti, gali išvengti viruso apribodami kontaktus su sergančiaisiais, nors tai padaryti gana sunku, nes užsikrėtimo periodas yra dar prieš atsirandant bėrimams.

Pasidalink su draugais!