Vėjaraupiai

Vėjaraupiai – tai ūminė, lengvai užkrečiama infekcinė liga, kurią sukelia Varicella Zoster virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu bėrimu. Išberta gali būti oda ir net burnos ar lytinių organų gleivinė. Pirmiausia bėrimas atsiranda ant veido ir liemens. Liga trunka 1 – 2 savaites, persirgus vėjaraupiais įgaunamas imunitetas visam gyvenimui, retais atvejais pasitaiko pakartotinių susirgimų. Inkubacinis šios ligos periodas trunka 10 – 21 dieną. Vėjaraupiai labai lengvai plinta, oro lašeliniu būdu, kadangi virusas labai lakus, užsikrėsti galima ir neturint artimo kontakto su sergančiuoju. Dažniausiai užsikrečiama kaip ir peršalimo ligomis, virusu “pasidalinama” čiaudint ar kosint, virusas patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivinę. Taip pat užsikrėsti galima liečiant bėrimus. Šia liga užsikrėsti lauke sunkiau, kadangi ultravioletiniai spinduliai virusą išdžiovina, užsikrečiama uždaruose patalpose.

Kas serga šia liga?

Paprastai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Retesniais atvejais susirgti gali ir kūdikiai, taip pat suaugusieji ir nėščiosios. Kūdikiai iki 3 mėn. šia liga serga labai retai, nes jų organizme tebėra apsauga nuo vėjaraupių, kuri perduodama kartu su motinos pienu. Suserga dažniausiai tie kūdikiai, kurie buvo neišnešioti arba gimę labai mažo svorio. Šia liga sunkiau perserga didesni vaikai ir suaugusieji. Nėščiosioms vėjaraupius reikia gydyti nedelsiant, nes šios ligos komplikacijos gali sukelti vaisiaus apsigimimus.

Įprastai ši liga išgydoma per 1 – 2 savaites, bet žmonėms kurie turi nusilpusį imunitetą liga gali būti pavojingesnė, sunkesnės eigos, gali sukelti rimtų komplikacijų.

Simptomai

Pagrindinis vėjaraupių simptomas yra bėrimas, bet dar prieš pasirodant bėrimui galima pastebėti pirmuosius ligos simptomus:

  • bendra bloga savijauta
  • karščiavimas, aukšta temperatūra dažniausiai pasireiškia suaugusiems
  • raumenų skausmas
  • apetito praradimas
  • kartais pasireiškia pykinimas
  • galvos skausmas
  • sutrikęs miegas

Praėjus penkioms dienoms nuo ligos pradžios atsiranda bėrimas. Pirmiausia išberti gali plaukuotos galvos dalyje, ant veido, vėliau bėrimas plinta per visa kūną: ant liemens, galūnių, burnos, lyties organų, akių gleivinės. Nauji bėrimai gali atsirasti kas 1 – 2 dienas. Jie atsiranda tarp senų bėrimų, todėl vienu metu ant kūno randasi skirtingi dėmių klasteriai.

Bėrimo kaita:

  • pradžioje atsiranda rausva dėmelė. Dėmelės gali atsirasti vos kelios, bet gali ir ūmiai išberti visą kūną, jos būna mažos, raudonos ir smarkiai niežtinčios
  • atsiranda iškilimai ant dėmelių
  • iškilimai susiformuoja į pūslelę pripildytą skaidraus skysčio (juntamas smarkus niežėjimas)
  • maždaug po 48 val. pūslelės ima džiūti, taip suformuodamos šašą
  • dešimties dienų bėgyje šašai nukrenta patys

Labai svarbu nedraskyti ir nekasyti bėrimų, kitu atveju galima užkrėsti žaizdelę, o to pasakoje žaizdelė supūliuos ir tikėtina, kad liks randeliai visam gyvenimui.

Paprastai ši liga yra lengvai išgydoma, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad ligonis pasveiktų, užtenka vartoti daug skysčių ir gulėti lovoje, tačiau, retais atvejais liga sukelia komplikacijų ir asmuo gali mirti. Todėl labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus šiuos simptomus:

  • aplink dėmes ar pūsleles oda pasidaro skausminga ir raudonos spalvos
  • ligonis skundžiasi kvėpavimo sutrikimais
  • pacientas karščiuoja ilgiau nei 4 paras
  • kūno temperatūra siekia 39°C
  • ligoniui sutrikusi koordinacija
  • skundžiasi smarkiu pilvo skausmu
  • atsiranda kraujosruvos (hemoraginis bėrimas)

Sergant lengva vėjaraupių forma gali pasireikšti vos keli simptomai. Yra atvejų, kad sergant lengva forma, kūno temperatūra išlieka nepakitusi, arba pakyla neženkliai iki 37°C, o bėrimų būna neženkliai.

Gydymas

Kadangi ši liga yra lengvai užkrečiama, reikia izoliuoti sergantį asmenį 10 dienų. Jei serga vaikas, jokiu būdu negalima vesti vaiko į darželį, mokyklą ar eiti į lauką. Paprastai net ir negydoma liga išnyksta per vieną, dvi savaites, bet negydoma liga gali komplikuotis, tad patariama įtarus ligos pradžią kreiptis į gydytoją ir imtis gydymo namuose. Ligos pradžioje reikalingas lovos rėžimas. Gydytojas gali paskirti vaistus arba patarti, kaip sumažinti niežėjimo ir diskomforto simptomus, taip pat kaip apsisaugoti nuo infekcijos išplitimo kitiems žmonėms.

Simptomų gydymas:

Skausmas ar karščiavimas. Tylenol (acetaminofenas), gali padėti nuo aukštos temperatūros ir skausmo. Labai svarbu laikytis pateiktų instrukcijų ir vaistą vartoti taip kaip nurodyta informaciniame lapelyje, arba taip kaip rekomendavo gydytojas ar vaistininkas. Vaistai, kurių sudėtyje yra aspirino, NETURĖTŲ būti naudojami vėjaraupiams gydyti, nes tai gali sukelti komplikacijų. Acetaminofenas (Tylenol) – gali būti vartojamas ir nėštumo metu.

Vengti dehidratacijos: Svarbu gerti daug skysčių, geriausia vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Kai kurie gydytojai rekomenduoja cukraus neturinčius ledus ar Pedialyte, vaikams kurie neišgeria pakankamai skysčių.

Burnos skausmingumas: cukraus neturintys ledai padeda palengvinti skausmą jaučiamą burnos gleivinėje, jeigu burnoje yra dėmių. Būtina vengti sūrių, aštrių ir kietų maisto produktų. Jei kramtymas sukelia skausmą ir diskomforto jausmą, geriausia alternatyva būtų – sriuba, tačiau ji neturėtų būti per karšta arba aštri.

Niežėjimas: Niežėjimas gali tapti labai stiprus, todėl labai svarbu jį sumažinti, kad ligonis besikasydamas nepažeistų bėrimų. Pažeidus bėrimus galima sukelti odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterines infekcijas ar net kraujo infekciją – sepsį. Niežėjimui palengvinti patariama naudoti vėsinamąsias putas.

Kaip išvengti kasymosi:

  • prižiūrėti rankų nagų higieną, nagai turėtų būti trumpi ir švariomis panagėmis
  • einant miegoti, uždėti kumštines pirštines ar net kojines ant vaiko rankų, kad bet koks kasymosi bandymas nakties metu nežalotų odos
  • naudoti kalaminų losjoną arba maudytis avižinių dumblių vonelėje, kad sumažėtų niežėjimas
  • dėvėti laisvus, medvilninius drabužius
  • miegoti švarioje lovoje
  • galima nusimaudyti šiltame duše, tai gali nuraminti niežulį
  • bėrimą tepti vandeniniais antiseptikų tirpalais, reikėtų paminėti, kad įprastas gydymas brilliantine žaluma, kalio permanganate ar alkoholiu – nerekomenduojamas.
  • ligoniui duoti skausmą ar niežulį malšinančių vaistų, ibuprofenas puikiai tiks skausmui malšinti

Antivirusiniai vaistai gali būti paskirti nėštumo metu, suaugusiesiems, kuriems anksti nustatoma diagnozė, naujagimiams, ir tiems, kuriems yra susilpnėjusi imuninė sistema. To pavyzdys yra Acikloviras. Aciklovirą rekomenduojama vartoti per 24 valandas nuo simptomų atsiradimo. Reikėtų žinoti, kad Acikloviras sumažina simptomų sunkumą, bet negydo ligos. Retais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikus ligai gydyti. Jie skiriami tik tuomet kai gydytojas įtaria prasidėjus antrinei infekcijai. Taip pat skiria ligoniams, kurie serga lėtinėmis ligomis, kurios gydomos gliukokortikoidais.

Vėjaraupiai nėštumo metu

Nėštumo metu yra šiek tiek didesnė pneumonijos atsiradimo rizika dėl vėjaraupių. Taip pat yra pavojus, kad infekcija bus perduodama vaisiui, taip sukeldama vaisiaus apsigimimus.

Jeigu infekcija atsiranda per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, yra didesnė vaisiaus vėjaraupių sindromo rizika, dėl kurios gali atsirasti randų, akių problemų, smegenų nutekėjimo ir sutrumpintų rankų ar kojų. Jeigu infekcija atsiranda vėliau, nėštumo metu, vėjaraupiai gali būti perduodama tiesiai į vaisių, o kūdikis gimsta su vėjaraupiais, tuomet gali išsivystyti pneumonija arba žaibinis hepatitas. Įtarus vėjaraupius nėštumo metu, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vėjaraupiai ir susilpnėjusi imuninė sistema:

Žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema yra didesnė susirgimo vėjaraupiais, ir besivystančių komplikacijų atsiradimo rizika.

Susilpnėjusi imuninė sistema gali atsirasti, jei žmogus:

  • vartoja tam tikrus vaistus
  • serga vėžiu
  • žmogui yra taikomas gydymas: radioterapija arba chemoterapija
  • turi lėtinę būklę, pavyzdžiui, vilkligę arba reumatoidinį artritą

Komplikacijos

Komplikacijų tikimybė sergant šia liga nėra didelė, bet dažniau komplikacijos pasitaiko suaugusiesiems, nėščiosioms, kūdikiams iki 4 savaičių ir žmonėms turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Didžiausia rizika būna tuomet kai bėrimų žaizdelės užkrečiamos bakterijomis. Jeigu aplink dėmes ir pūsleles oda tampa raudona, ir jautri ar skausminga, tai jau gali būti įtariamas užkrėtimas. Kai kuriems žmonėms vėjaraupiai gali išplisti, ir išsivystyti į pneumoniją.

Kitos galimos komplikacijos:

  • encefalitas, meningitas – smegenų uždegimas
  • reye sindromas – ši reta, bet rimta būklė gali atsirasti, kai vaikai ir paaugliai atsigauna nuo virusinės infekcijos, įskaitant vėjaraupius. Tai sukelia kepenų ir smegenų išsipūtimą
  • kraujotakos sutrikimai
  • sepsis – kraujo infekcija
  • septicemija – sepsio forma, kai nėra metastazinių abscesų
  • pneumonija – plaučių uždegimas
  • dehidratacija – skysčių netekimas

Liaudies medicina

Ligos simptomus lengvinti galima šiais natūraliais būdais:

  • odos niežėjimui lengvinti galima pasitelkti dribsnių vonias.
    reikėtų į šiltą vonią įpilti nevirtų avižinių dribsnių, arba avižų miltelių ir pagulėti vonioje apie 15 minučių, tokia vonia sumažins niežėjimą ir nuramins odą
  • odą tepti medumi, obuolių sidro actu, valgomąja soda
  • dėti vėsius kompresus ant ligonio odos
  • levandų aliejus, kuris gali nuimti patinimą ir nuraminti niežulį

Jei oda pažeista ir kraujuojanti, šiais būdais vadovautis nerekomenduojama.

Etapai

Vėjaraupiai vystosi šiais etapais

Perdavimas

Vėjaraupiai, peršalimai ir gripas plinta panašiu būdu. Žmonės gali užsikrėsti liesdami pūsleles tiesiogiai, ar įkvepiant viruso oro lašeliniu būdu.

Vėjaraupius dažniausiai perduoda:

  • tiesioginis kontaktas su pūslelėmis to, kuris turi varicella zoster virusą
  • viruso dalelių įkvėpimas, oro lašeliniu būdu
  • mažų dalelių įkvėpimas iš kažkieno burnos, jam kalbant ar kosėjant

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra nuo 10 iki 21 dienų. Kitaip tariant, išbėrimas gali laikytis ir vis rastis naujos dėmelės  nuo 10 iki 21 dienos, po viruso poveikio.

Išbėrimas

Susirgus vėjaraupiais bėrimas atsiranda tik po 2 dienų nuo užsikrėtimo. Niežtinčių spuogelių, pūslelių ant kūno gali atsirasti nuo 250 iki 500.

Vėjaraupiai lieka užkrečiami dar sekančias 5–7 dienas, arba kol visos pūslelės pavirsta šašais.

Kada visi pažeidimai yra užsitraukę, užsikrėtę asmenys vėjaraupių nebegali perduoti kitiems, tačiau žmonės su susilpnėjusiomis imuninėmis sistemomis gali būti užkrečiami ir ilgiau.

Daugeliu atvejų raupų žymės išgyja be randų.

Juostinė pūslelinė

Vėjaraupius ir juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas. Juostinė pūslelinė atsiranda tada, kai varicella zoster virusas iš ankstesnio vėjaraupių atvejo, vėl tampa aktyvus.

Juostinės pūslelinės komplikacijos gali būti:

  • postherpetinė neuralgija, su ilgai trunkančiu skausmu nuo juostinių pūslelių, kol pūslelės išnyksta
  • regos praradimas, jeigu juostinė pūslelinė sukelia akių infekcijas
  • neurologiniai sutrikimai dėl smegenų uždegimo
  • odos infekcijos, ypač jei pūslelės nėra tinkamai gydomos

Jūs negalite užsikrėsti juostine pūsleline nuo kito asmens, tačiau asmuo, kuris niekada nesirgo vėjaraupiais ar niekada nebuvo skiepytas, gali užsikrėsti vėjaraupiais nuo ko nors, kas serga juostine pūsleline. Tačiau užsikrėsti juostine pūsleline nuo ko nors, kas serga vėjaraupiais – neįmanoma.

Diagnozė

Gydytojas arba slaugytoja nustatys, ar vaikas arba suaugęs asmuo serga vėjaraupiais, tiesiog apžiūrint ir paklausiant keletą klausimų, paprašys apibūdinti jaučiamus simptomus. Diagnozei patvirtinti nereikalinga medicininių tyrimų pagalba. Retais atvejais vėjaraupiai gali būti supainioti su niežuliu ar kai kurių rūšių vabzdžių įkandimais.

Prevencija

Geriausias apsisaugojimo būdas nuo šios ligos yra skiepai. Vaikus vyresnius nei 9 mėn. siūloma skiepyti kartu su tymų, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozes. Labiausiai skiepytis rekomenduojama žmonėms, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir dirba mokymo įstaigose arba vaikams, kurie lanko darželius, mokyklas, medicinos darbuotojams, asmenims kurių imuninė sistema smarkiai nusilpusi, sergantiesiems ŽIV, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, sergantiems vėžiu, tiems, kurie vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus – imunosupresantus.
Skiepytis galima net ir po kontakto su sergančiuoju, tą padaryti reikėtų nepraėjus 72 val.. Tokiu būdu bus galima išvengti ligos, arba persirgti lengvesne jos forma.

Skiepai nerekomenduojami: kūdikiams iki 9 mėn., nėščiosioms ir žmonėms, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas, arba buvo skirti imunoglobulinai.

Labai svarbu susirgusį asmenį, arba asmenį turėjusį kontaktą su ligoniu, izoliuoti, kad liga neplistų toliau. Reikėtų bent 10 dienų vengti kontakto su kitais žmonėmis, laikytis švaros ir higienos.

/ 5.

As you found this post useful...

Follow us on social media!

We are sorry that this post was not useful for you!

Let us improve this post!